Civilinė byla Nr. e2A-772-883/2020

 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04821-2019-9

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.;

 (S)

3.3.1.14.; 3.3.1.20.

.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant I. D.,

dalyvaujant ieškovui (apeliantui) L. Š.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovei L. Š. – T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui A. G., dėl tėvystės nuginčijimo.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas L. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad jis nėra biologinis atsakovės G. M. vaiko E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti gimimo akto įrašą grafoje „Duomenys apie tėvą“, kuriame nurodyta, kad E. Š. tėvas yra L. Š..

2.       Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokęs nebuvo, tėvystę pripažino pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, dukterį priėmė kaip savo nuo pat gimimo momento, daugiau nei metus vaiką augino kartu su atsakove. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio šalys gyvena atskirai. Šalims išsiskyrus, mergaitė liko gyventi su atsakove, 2017 m. spalio mėn. iš ieškovo priteistas išlaikymas dukteriai. Šalims gyvenant skyrium, ieškovas teikė vaikui išlaikymą, su dukterimi susitikdavo, kai leisdavo motina. Susitikimų metu mergaitė į jį reaguodavo kaip į tėtį. 2018 m. balandžio mėn. mergaitė buvo perduota jam, nes motina jos neprižiūrėjo, duktė buvo palikta svetimam asmeniui, kuris nebegalėjo susisiekti su vaiko motina. Pasiėmęs mergaitę, ieškovas ją prižiūrėjo, ja rūpinosi, mergaitė jį vadindavo tėčiu, tuo metu tarp jų buvo emocinis ryšys. Kai išvykęs dirbti į užsienį dviem mėnesiams vaiką išvežė pas savo motiną, ši pasidarė DNR testą (močiutė-anūkė) ir giminystės tikimybė buvo nustatyta labai maža – indeksas 0,0042. Grįžęs ieškovas taip pat kreipėsi į teismo medicinos specialistus ir gavo išvadą, kad jis nėra biologinis E. Š. tėvas. Nuo tada, t. y. 2019 m. vasario mėnesio, jis visiškai nebendrauja su mergaite, jos nelanko, nepalaiko su ja jokio ryšio, nesidomi jos pomėgiais, poreikiais, nedalyvauja ją auklėjant, nebeteikia išlaikymo, tarp jų nėra susiformavę tėvo ir dukters santykiai.

3.       Atsakovė G. M. atsiliepimo nepateikė.

4.       Trečiasis asmuo A. G. (mažametės E. Š. laikinas globėjas) su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad mergaitė pas senelius gyvena nuo 2019 m. vasario mėnesio, nori gyventi su seneliais.

5.       Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad iki tėvystės nustatymo tyrimo, t. y. iki 2019 m., ieškovas rūpinosi, augino ir auklėjo E. Š., gana ilgą laiką ieškovas savo noru pripažino tėvystę, rūpinosi nepilnamečiu vaiku kaip savo; duomenų apie biologinį mergaitės tėvą nėra, tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas nebuvo sudaręs santuokos su atsakove, bet pripažino, kad yra atsakovės dukters E. Š. tėvas, ir išreiškė valią būti įrašytas kaip E. tėvas gimimo įraše. Nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo mėnesio šalys gyveno kaip šeima ir augino vaiką kartu. Šalims išsiskyrus, duktė liko gyventi su atsakove. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu priteistas iš ieškovo išlaikymas vaikui. 2018 m. balandžio mėn. E. Š. buvo perduota ieškovui, nes motina nesirūpino dukterimi. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi leista paimti nepilnametę E. Š. iš vaiko motinos G. M. ir vaiko tėvo L. Š., nes jis atsisakė rūpintis mergaite, teigdamas, kad jis nėra jos biologinis tėvas. Nuo (duomenys neskelbtini) mergaitei nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskiriant motinos tėvą A. G..

8.       Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovas pripažino tėvystę ir ilgą laiką rūpinosi mergaite kaip tėvas, tarp jo ir mergaitės užsimezgė emocinis ryšys, mergaitė ieškovą vadino tėčiu. Tai, kad šiuo metu vaikas auga globojamas senelių, kurie sutinka su ieškovo reikalavimu, nereiškia, kad neturi būti atsižvelgta į susiformavusius socialinius tėvo ir vaiko ryšius.

9.       Teismo vertinimu, nors ieškovas ir nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau, egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai, o esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Todėl vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, įvertinęs tai, kad vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus, teismas sprendė, kad esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų turėti tėvą bei neužtikrintų vaiko turtinių ir neturtinių teisių, sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą.

10.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. kovo 24 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatydamas ieškovo ir vaiko emocinį ryšį. Kolegija nurodė, kad šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, jog biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas, o teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Atsižvelgdama į teismų praktiką, nustatytą ieškovo ir vaiko ryšį, į tai, kad kito asmens, galinčio būti mergaitės tėvu, nėra galimybės nustatyti, kolegija sprendė, kad ieškinys atmestas pagrįstai.

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 24 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas L. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

12.1.       Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios bylos faktinės individualios aplinkybės nepagrįstai teismo buvo įvertintos kaip sudarančios pagrindą ieškovo ieškinio netenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra suformuotos tokios taisyklės, kaip nurodė teismas, kad jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir nuginčijus tėvystę vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, tai asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę.

12.2.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovas pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad jis nėra biologinis nepilnamečio vaiko tėvas, o vos sužinojęs tokias aplinkybes nedelsiant kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Mažametei E. Š. dar nėra ir 4 metukų, ir nėra jokių įrodymų, kad ji ieškovą laikytų tėvu, tuo labiau, kad jau nuo 2019 m. pradžios mergaitė gyvena su seneliais, o ieškovas iš viso su ja nebendrauja, jokių santykių nepalaiko, taigi akivaizdu, kad artimiausi, saugiausi emociniai santykiai susiformavę tarp nepilnamečio vaiko ir senelių, kurie su ieškiniu sutinka.  

12.3.       Byloje surinkti objektyvūs įrodymai, priešingai nei institucijos išvadoje teigiama, įrodo, kad tarp ieškovo ir vaiko nėra susiklostę artimi, tėviški emociniai psichologiniai ryšiai. Ieškovas mergaite rūpinosi pakankamai neilgą laiką, ir dar tuo laikotarpiu, kai mergaitė buvo kūdikis. Socialinis - emocinis ryšys tiek iš tėvo (ieškovo), tiek iš vaiko pusės nėra susiformavęs, kadangi tiek vaiko amžius, tiek minėtas laikotarpis negalėjo ir nesukūrė abipusių tamprių psichologinių socialinių ryšių, ką įrodo ir ieškovo elgesys sužinojus, kad jis nėra biologinis tėvas. Teismų praktikoje įprastai irgi laikoma, jog reikšmingiems, nenutraukiamiems vaiko ir tėvo ryšiams susiformuoti reikia ilgesnio laiko nei nagrinėjamojoje byloje.

13.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.  

Teisėjų kolegija  

     k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

      Apeliacinis skundas tenkinamas

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Bylos faktinės aplinkybės

16.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu yra įrašytas ieškovas L. Š.. Ieškovas savo noru pripažino tėvystę notaro patvirtintu (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Nuo vaiko gimimo iki 2017 m. rugsėjo mėnesio šalys gyveno kaip šeima ir augino vaiką kartu. Šalims išsiskyrus, dukra E. Š. liko gyventi su atsakove. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo įsakymu iš L. Š. priteistas išlaikymas vaikui E. Š.. (duomenys neskelbtini) E. Š. buvo perduota ieškovui L. Š..  (duomenys neskelbtini)teismo medicinos specialisto išvada (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. Š. nėra biologinis E. Š. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi leista paimti nepilnametę E. Š. iš vaiko motinos G. M. ir vaiko tėvo L. Š., nes jis atsisakė dukros. Nuo (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. Š. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. G.. Atsakovė G. M. procese nedalyvauja, duomenų apie kitą galimą vaiko biologinį tėvą šiuo metu nėra. Teisme yra iškelta byla dėl tėvų valdžios ieškovui apribojimo vaiko, dėl kurio tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi pirmiau, atžvilgiu.

Dėl tėvystės nuginčijimo

17.       CK 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus, antrąją dalį nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

18.        Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas.    Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

19.       Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nurodo, kad teismas netinkamai vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, emocinis ryšys. Apelianto teigimu, tarp jo ir vaiko nėra susiklostę artimi, tėviški emociniai psichologiniai ryšiai.

20.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

21.       Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bylos Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007).

22.       Kasacinės instancijos teismas šioje byloje nurodė, kad bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, turi būti nustatyta, koks šiuo metu yra ieškovo ir mergaitės emocinis ryšys, ar vaikas prisimena ieškovą, nori su juo bendrauti ir pan.

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, vaiko motinai nesirūpinant dukra, ieškovas nuo 2018 m. balandžio mėnesio augino mažametę dukrą ir ja rūpinosi, iki teismo medicinos specialisto išvada  buvo nustatyta, kad L. Š. nėra biologinis E. Š. tėvas. Ieškovas teismo posėdžiuose duotuose paaiškinimuose nurodė, kad mergaitę pasiėmė gyventi pas save, nenorėdamas, kad ji būtų atiduota auginti į Kūdikių namus, paaiškino, kad mergaitę prižiūrėti jam padėjo ir jo paties mama, ir jo močiutė, taip pat atsakovės artimieji; po testo rezultatų sužinojimo, vaiką nuvežė seneliams ir daugiau su mergaite nebendrauja. 

24.       Apeliacinės instancijos teisme mažametės E. Š. nuomonė išklausyta netiesiogiai vaiko apklausų kambaryje, dalyvaujant vyriausiajai specialistei psichologei E. D., kuri pateikė byloje išvadą raštu ir žodžiu teismo posėdyje paaiškino, kad susitikimo su mažamete E. Š. metu, siekiant išklausyti vaiko nuomonę dėl emocinių ryšių su tėvu, buvo naudotos šios priemonės: stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, projekcinė metodika (kinetinis šeimos piešinys). Susitikimo pradžioje mergaitė buvo drąsi, smalsi, domisi apklausos kambario įranga ir žaislais, rodė susidomėjimą susitikimo tikslu, lengvai atsiskyrė nuo ją atlydėjusios močiutės, susitikimo metu laikėsi bendrųjų elgesio taisyklių, greitai apsiprato naujoje aplinkoje, pastebimai atsipalaidavo, vyravo teigiamos emocijos. Atsižvelgiant į mergaitės amžių, susitikimo metu užduodami klausimai derinti su žaidybine veikla. Paprašius papasakoti apie save, mergaitė įvardijo miestelį, kuriame gyvena, nurodė, kad gyvena „su seneliu ir močiute K.“, įvardijo kitus namiškius, nurodė veiklas, kuriomis užsiima su seneliais, nurodė, kad turi savo kambarį, kalbėdama apie senelius mergaitė šypsojosi, kūrė ateities planus ir sugebėjo juos įvardinti (su seneliais važiuos prie jūros, važiuos pirkti naujų batų). Džiugiai sutiko nupiešti šeimą, šviesiomis, ryškiomis spalvomis pavaizdavo močiutę, senelį, save šalia senelio, kartu gyvenančius namiškius („A. ir M.“), pakomentavo, kad visi eina pasivaikščioti, jaučiasi gerai; piešdama daug pasakojo apie šeimos narių veiklas. Pasiteiravus, kokie žmonės, be senelių, dar yra svarbūs mergaitės gyvenime, mergaitė įvardijo mamą ir tėtį, nurodė jų vardus. Paprašyta papasakoti daugiau, mergaitė pasakojimą pradėjo nuo mamos, prisiminė padovanotą lėlę, nupirktus papuošaliukus, žino, kad „mama turi bilietą“, laukia mamos atvažiuojant į gimtadienį, nori kartu būti per Kalėdas. Mergaitė nurodė, kad tėtį atsimena, piešdama tėtį vaizduoja figūrą, tačiau bendras emocinis fonas neigiamas. Mergaitė savo tėtį charakterizuoja neigiamai, tvirtina, kad nenorėtų jo pamatyti, šiuo metu apie jį nieko nežino, kalbinama apie tėtį, nerodė jokios iniciatyvos tolimesniam bendravimui.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad mažametė E. Š. paprašyta papasakoti apie tėtį tampa nerimastinga, pateikia mažai detalių, teigia, kad nedaug atsimena, kad žodis tėtis mergaitei kelia ambivalentiškus jausmus, ji nepriskiria tėčio figūros prie šeimos, prie sau svarbių, artimų žmonių, kad mergaitė yra saugiai prisirišusi prie senelių, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, emocinis ryšys.

26.       Nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ne tik vaiko, bet ir ieškovo, pripažinusio tėvystę padėtis. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad su atsakove buvo pažįstami metus laiko, mėnesį gyveno kartu; po mėnesio atsakovė pasisakė, kad laukiasi; apie kokius nors kitus artimus santykius su kitais asmenimis ieškovui nebuvo žinoma, jam nebuvo abejonės, kad yra vaiko tėvas, dalyvavo gimdyme, nes buvo įsitikinęs, jog jis yra tėvas, todėl šioje situacijoje jaučiasi apgautas. Taip pat paaiškino, kad abejonės dėl tėvystės kilo dėl aplinkinių kalbų, kai atsakovė persikėlė gyventi pas jo draugą; pirmiausia suabejojo jo mama, kuriai kilo įtarimas, kad ieškovas nėra mergaitės tėvas, todėl ji pasidarė DNR testą, vėliau testą pasidarė ir ieškovas. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant į jauną ieškovo amžių, gyvenimiškos patirties stoką, tikėtina, kad jis buvo suklaidintas dėl tėvystės ir pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad jis nėra biologinis E. Š. tėvas.

27.       Nesutiktina taip pat su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, įvertinus aplinkybę, kad biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nėra atsakovės vaiko biologinis tėvas, o socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaiko santykis praktiškai nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šioje byloje yra nustatyta, kad šiuo metu jau yra susiformavęs glaudus mergaitės tarpusavio ryšys su seneliais, kad mergaitė jaučiasi būtent senelių šeimos, kaip sistemos, dalimi. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. Pažymėtina, kad reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo neprieštaravo nei mergaitės laikinas globėjas A. G., apeliacinės instancijos teisme neprieštaravo ir išvadą duodančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad ieškovas nėra E. Š. biologinis tėvas, kad tarp ieškovo ir vaiko socialiniai ryšiai nutrūkę ir ieškovas neketina šio ryšio atkurti, kad vaikas yra mažo amžiaus ir tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: nustatyti, kad ieškovas nėra E. Š. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiais  Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, kad E. Š. tėvas yra L. Š..

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą. Apeliacinį skundą pripažinus pagrįstu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30.       Ieškinį patenkinus, ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos,  apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). 

31.       Ieškovui pirmosios instancijos teisme buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 231,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2019 m. spalio 31 d. pažyma) ir 100 Eur žyminio mokesčio. Pateikdamas apeliacinį skundą, ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, pateikdamas kasacinį skundą sumokėjo 75 Eur, todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

32.       Kasacinis teismas patyrė 10,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Šiaulių apygardos teismas

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, kad E. Š. tėvas yra L. Š..

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 100 Eur žyminio mokesčio ir 10,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 231,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Teisėjai                                             Jurga Kramanauskaitė – Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

                                                                                                       Irena Stasiūnienė