Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-05][nuasmeninta nutartis byloje][T-430-1046-2018].docx
Bylos nr.: T-430-1046/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio PN bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

?

Nuorašas

 

Teikimas Nr. T-430-1046/2018

Procesinis bylos Nr. 1-01-1-38277-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.

 (S)

vytis 

 

 

 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2018 m. balandžio 24 d.

Panevėžys

 

Panevėžio

apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,

raštyinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl nuteistosios E. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateiktą nuteistosios asmens bylą, Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 01/7-1299 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Nuteistoji E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuteista Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 3 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, skiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 16 d. Bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 16 d. Nuteistoji 2018 m. kovo 22 d. atliko daugiau nei 1/3 teismo paskirtos bausmės, o 2018 m. kovo 22 d. faktiškai atliko 1 metus 3 mėnesius 6 dienas paskirtos bausmės.

Panevėžio

pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, teikimu siūlo nuteistąją E. Č. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikyti auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti alkoholio, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Prokuroras atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai nepateikė.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji E Č. Panevėžio pataisos namuose lankė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose, lankė ir sėkmingai baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turintiems asmenims. Lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos. Dalyvauja Dailės terapijos užsiėmimuose, skaito knygas. Pataisos namuose kurį laiką dirbo. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, neskatinta. Socialinius ryšius palaiko su mama, broliais, seserimis.

Aptarti duomenys patvirtina, kad E. Č. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad E. Č. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės (54 balai), todėl būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad E. Č. anksčiau yra teista net keturis kartus. Naują nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turėdama neišnykusį teistumą, taigi nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo ir toliau gyveno nusikalstamai. Nuteistoji yra baigusi 11 klasių, darbinės patirties turi tik apie 1 mėnesį laiko, iki įkalinimo nedirbo, o pagrindinis pajamų šaltinis buvo jos ir vyro gaunamos pašalpos. Taigi atsižvelgiant į nuteistosios išsilavinimo ir darbinės patirties stoką, kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistoji, išėjusi į laisvę, galės gyventi sąžiningai ir nebegrįš prie analogiškų ar dar sunkesnių nusikalstamų veikų darymo, siekdama įgyti lėšų pragyvenimui. Svarbu pažymėti ir tai, kad yra trys kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistosios elgesiui: ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimo, darbinės patirties stoka bei problemų sprendimo įgūdžių trūkumas. Tuo tarpu apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai yra tik du – palaikantys ryšiai su šeimos nariais ir tai, kad nuteistoji yra motyvuota atsisakyti priklausomybės alkoholiui. Be to, teismui abejonių dėl nuteistosios elgesio keitimosi į gerąją pusę kelia tai, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje buvo nurodyta, jog nuteistosios E. Č. nusikalstamo elgesio rizika buvo 50 balų, o 2018 m. kovo 19 d. socialinio tyrimo išvadoje ši rizika nurodyta jau didesnė, t. y. 54 balai.

Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose, mokosi ir kt., tačiau šiuo metu nuteistosios E. Č. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas netvirtintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsniu,

 

nutaria:

 

Atsisakyti patvirtinti 2018 m. kovo 26 d. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos nutarimą Nr. 01/7-1299 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai E. Č..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

 

 

Teisėja         Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas