Civilinė byla Nr. e2A-825-864/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04319-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;
2.4.2.12.2.; 2.1.5.1.2.7.; 2.6.10.2.4.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. K. J., R. M., S. D., M. B., Z. M., E. D., K. Š., K. Š., V. B., R. B., O. A., L. S., V. K., I. B., I. M., O. B., T. D., uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto Priežiūra“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. J. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės nuosavybės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini) (patalpos indeksu (duomenys neskelbtini)), pažeidimus, taip, kaip numatyta teismo eksperto Sergej Zverev 2019 m. balandžio 3 d. ekspertizės akte bei teismo eksperto Dainiaus Vaičiūno 2022 m. sausio 31 d. ekspertizės akte, t. y. per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos atlikti šiuos veiksmus:
1.1.1. trečiojo asmens R. P. (buv. M.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos indeksu (duomenys neskelbtini), krosnyje sumontuoti įdėklą (įskaitant kondensato surinkimo indą, drenažą ir valymo galimybę) į dūmtraukį (po montavimo darbų patikrinti dūmtraukio sandarumą, užtikrinti, kad darbai ir darbų rezultatas nepažeistų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų), tai pat ieškovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpoje indeksu (duomenys neskelbtini), suremontuoti dūmtraukius taip, kad dūmtraukių sienelių storis būtų ne mažesnis kaip 120 mm (jų kanalai turi būti padaryti iš pilnavidurių molio plytų be įtrūkimų ir priemaišų, mūrui turi būti naudojami karščiui atsparūs skiediniai, vidiniai dūmtraukių paviršiai turi būti lygūs, plytos turi būti išdėstytos taip, kad surišti skiedinių, jie sudarytų monolitą; plytų mūro horizontalių ir vertikalių siūlių vidutinis storis turi būti 10 mm, vertikalios ir horizontalios siūlės turi būti užpildytos skiedinių; medžiagos ir gaminiai turi būti priimami tik su atitikties dokumentais, o iškilus abejonėms, kokybė turi būti tikrinama papildomai.
1.1.2. teismui atsisakius tenkinti šios nutarties 1.1.1. punkte išdėstytą ieškinio reikalavimą, tenkinti alternatyvų reikalavimą – įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės nuosavybės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimus, sudarant objektyvią techninę kliūtį naudotis kaminu, esančiu (duomenys neskelbtini), kūrenimo, deginimo paskirties tikslais, paliekant galimybę naudotis kaminu, esančiu (duomenys neskelbtini), ventiliavimo paskirties tikslu.
1.2. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 121,87 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atsakovė 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2551 yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Nurodė, kad 2013 m. balandžio-gegužės mėnesiais name buvo remontuojami kaminai. Po remonto darbų trečiajam asmeniui R. P. (buv. M.), priklausiančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) naudojant krosnį, į ieškovei priklausantį butą pradėjo skverbtis dūmai. Ieškovė 2013 m. spalio mėn. – 2016 m. gruodžio mėn. kreipėsi į atsakovę, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą. 2013 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba įpareigojo atsakovę atlikti dūmtraukio patikrinimą ir įpareigojo nustatyti, ar dūmų šalinimo kanalai naudojami pagal paskirtį, prireikus techniškai sutvarkyti dūmtraukio kanalus. 2013 m. spalio 25 d. atlikus krosnių, esančių butuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūrą buvo konstatuota, kad kūrenant krosnį bute Nr. (duomenys neskelbtini), kvapas atsiranda ieškovės bute. 2014 m. kovo 24 d. atsakovė informavo ieškovę, kad buvo atlikti kaminų išvalymo darbai ir pamatuotas kaminų aukštis su TV kamera, tačiau kūrenant krosnį bute Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovės butą toliau skverbėsi dūmai. Ieškovė pateikė atsakovei 2016 m. gruodžio 19 d. pretenziją dėl kamino defektų taisymo darbų atlikimo ir žalos atlyginimo, tačiau atsakovė 2017 m. sausio 17 d. atsisakė ją tenkinti, nurodydama, kad kaminų tvarkymo darbus atliko UAB „Mano būstas”, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
3. Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad atsakovė, kaip namo administratorė, vykdydama savo pareigas, organizavo dūmtraukių remonto darbus, atrinko šiems darbams atlikti rangovą UAB „Mano Būstas“. Pažymėjo, kad 2013 m. balandžio mėn. buvo atlikti viršutinių kaminų dalių („galvučių“) remonto darbai, kurių metu buvo sustiprinta kamino viršutinė dalis, siekiant apsaugoti kaminus nuo irimo, 2013 m. spalio 25 d. buvo atlikta ieškovės buto apžiūra, nurodyta patikrinti kaminus ir esant poreikiui išvalyti. Anot atsakovės, ieškovė neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovės reikalavimas, kuris išdėstytas šios nutarties 1.1.1. punkte, t. y. įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus – šalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, jos nurodytu būdu negali būti reiškiamas atsakovei, nes ji namo gyventojų sprendimu negali atlikti tokio pobūdžio darbų – t. y. sumontuoti krosnyje įdėklą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to ieškinys atmestinas. Atsakovės teigimu, ieškinio reikalavimas, išdėstytas šios nutarties 1.1.2. punkte negali būti tenkinamas, nes jo tenkinimo atveju atsakovė privalėtų atlikti itin didelės apimties laikančiosios konstrukcijos (dūmtraukio) remonto darbus, ardyti sienas vien tik tam, kad galėtų pasiekti dūmtraukį, bei iš ginčo namo iškelti šio namo gyventojus ir tokiu būdu darbai atitiktų statinio kapitalinio remonto sampratą ir išeitų už reikalavimo ribų. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, be to, atsakovė savo veiksmais neprisidėjo prie defektų ieškovės bute atsiradimo, taigi priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos nėra. Pažymėjo, jog 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentas nurodė, jog apžiūros metu dūmų kvapo nebuvo jaučiama, tuo tarpu kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės bute jaučiamas dūmų kvapas ir dėl to ji patyrė žalos, nėra. Tuo tarpu atsakovės kaltė grindžiama iš esmės vieninteliu įrodymu – ieškovės pateiktu D. Vaičiūno pakartotinės ekspertizės aktu, kuris yra prieštaringas ir parengtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Atsakovė nesutiko su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nes ieškovė neįrodė deliktinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų viseto, be to, vien pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepatvirtina neturtinės žalos fakto. Teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl padažnėjusių kvėpavimo takų ligų (susirgimų) ir alergijų. Atsakovė taip prašė taikyti ieškinio senatį, nuodydama, jog 2013 m. balandžio – gegužės mėn. buvo remontuojami kaminai, todėl apie galimai pažeistas savo teises ieškovė sužinojo 2013 m. balandžio mėn., tuo tarpu ieškinys šioje byloje pareikštas 2017 m. sausio 31 d., todėl ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Evelina Trukšinienė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog dūmtraukiai yra bendrojo naudojimo objektai, šią aplinkybę taip pat patvirtina atsakovės 2015 m. pranešimas ieškovei, kuriame atsakovė nurodė, kad ieškovė turi pareigą atsiskaityti už dūmtraukių, kaip bendro naudojimo objektą. Taigi šią aplinkybę pripažino pati atsakovė ir byloje neįrodyta priešingai. Akcentavo, kad ekspertas D. Vaičiūnas savo pateiktoje išvadoje yra konstatavęs, jog dūmtraukiai ginčo name turėtų būti naudojami tik ventiliavimo tikslais. Teigė, kad atsakovė turi pareigą sutvarkyti dūmtraukius pagal ekspertų išvadas tokiu būdu, kad juos naudojant ieškovės, kaip buto savininkės atžvilgiu, nebūtų pažeidimo. Nurodė, kad pagal byloje atliktų ekspertizių išvadas, dūmų patekimo į ieškovės butą priežastis yra netinkama kaminų ir dūmtraukių priežiūra, o tai eliminuoja, kad ieškovė prisidėjo prie žalos kilimo įdėdama įdėklą į kaminą. Atstovės teigimu, atsakovė iš esmės atliko tam tikrus veiksmus dėl kaminų remonto, tačiau šie veiksmai nebuvo pakankami pažeidimui pašalinti, o tai turėjo įtakos vėlesniam ieškovės kreipimuisi į teismą, nes ieškovė tikėjosi, kad jos teisių pažeidimas bus pašalintas šalims komunikuojant. Atsakovė niekuomet aiškiai nenurodė, kad neatliks jokių veiksmų dėl atsiradusių defektų, todėl ieškovė turėjo lūkestį, kad pažeidimai bus pašalinti, tarp šalikų vyko komunikacija.
5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, G. K. J. nurodė, kad yra ieškovės sutuoktinis. Paaiškino, kad ieškovė bute buvusi krosnis nugriauta likus penkeriems metams iki atsakovės 2013 m. atliktų kaminų remonto darbų. Iš pradžių ieškovės bute buvo krosninis šildymas iki 2008 m., dėl nesandarumo ieškovė ir trečiasis asmuo pakeitė šildymą į šildymą „stropuva“ katilu, toks šildymas bute buvo iki 2016 m., tuo tarpu dujinis šildymas bute įrengtas 2013 m. Pirmiausia buvo manoma, kad dėl dujinio katilo į butą patenka dūmai. Paaiškino, kad įdėklas į kaminą buvo įstatytas įrenginėjant „stropuva“ katilą. Trečiasis asmuo nurodė, jog prasidėjus dujų patekimo į butą problemoms, buvo kreiptasi į atsakovę, taip pat į kitas atsakingas institucijas, kurios taip pat nurodė kreiptis į atsakovę. Dūmai į butą keliauja iš po grindų, tą patvirtino ir ekspertas.
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, kad atsakovė atliko ieškovės buto apžiūrą, reikiamus dūmtraukių valymo darbus, t. y. veiksmus, kurie numatyti įstatyme. Ieškovė neįrodė atsakovės atlikto teisių ir pareigų pažeidimo. Dėl eksperto D. Vaičiūno ekspertizės akto nurodė, kad atsakovė šį aktą vertina jį kaip prieštaringą, nes aktas neatitinka formos reikalavimų, skyriuje teisės analizė nepagrįstai pateiktos teisės aktų ištraukos, tokiu būdu ekspertizės akte atliekant teisinį vertinimą. Dėl turtinės žalos nurodė, kad nepagrįsta ieškovės nurodoma žalos suma, nes pateikta darbų sąmata savaime žalos neįrodo, kadangi darbai ginčo bute nėra atlikti, todėl sąmatoje nurodyta suma tik preliminari.
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Š. nurodė, su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad 2013 m. vasario-balandžio mėn. laikotarpiu kažkas nuo dūmtraukio numetė plytą ant kieme stovėjusio automobilio ir tuomet buvo pradėti kaminų remonto darbai. 2013 m. balandžio 15 d. – birželio mėn. laikotarpiu vyko kaminų valymo darbai. Teigė, kad atliekant remonto darbus galimai buvo pažeisti reikalavimai, nes prieš valant kaminus turėjo būti įstatyto tinklai tam, kad plytos nepapultų į dūmtraukį. Pažymėjo, kad remonto darbus davė atliko UAB „Mano būstas“, o ne atsakovė, tačiau darbų priežiūrą turėjo atlikti atsakovė. Nurodė, jog kelių gyvenamojo namo butų savininkai rado dūmtraukiuose įkritusias plytas. Paaiškino, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus buvo paskirta ekspertizė bei nustatyta, kad atliekant kaminų tvarkymo darbus, kaminas sumūrytas silikatinėmis plytomis, nors turėjo būti mūrijama molinėmis plytomis.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P. (buv. M.) nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad būstą įsigijo prieš pusantrų metų, todėl nežino aplinkybių dėl anksčiau atsakovės atliktų kaminų remonto darbų. Teigė, kad turimame bute pasidarė remontą, išgriovė krosnį ir į kaminą įsidėjo įdėklą, įsirengė dujinį šildymą, kuris pajungtas per visai kitą kaminą nei krosnis. Paaiškino, kad dūmtraukis naudojamas krosnelei, kurios trečiasis asmuo šiuo metu dar neturi.
9. Teismo posėdžio metu ekspertas Sergej Zverev nurodė, kad viršutinė kamino dalis permūryta, virš stogo, taigi kaminas iš dalies yra originalios statybos. Paaiškino, kad tuo atveju, jeigu šildymo sistema naudoja kietąjį kurą ir kaminas yra pagamintas iš silikatinių plytų, kamine turi būti įmontuotas įdėklas, jeigu jo nėra ir neplanuojama dėti, kaminas turi būti mūrijamas tik molinėmis plytomis. Jeigu ieškovės kaminas būtų pažeistas įdėklo montavimo metu, būtų viršuje pažeistas, tačiau jis pažeistas tuose taškuose, kur nurodyta ekspertizės akte, kur matosi, kad trūksta plytos. Nurodė, kad dūmtraukio sienelės yra aptrupėję, susidėvėjęs mūro skiedinys ir anga, kuri padaryta, joje trūksta plytos. Pažymėjo, kad dūmtraukis trečiojo asmens bute Nr. (duomenys neskelbtini) nuo grindų iki lubų yra sandarus, bet kuomet dūmtraukis eina link ieškovės buto, dėl tam tikrų taškų pažeidimo dūmtraukis yra pažeistas. Teigė, kad tai galėjo atsitikti ardant krosnį, tačiau šiai aplinkybei tiksliai nustatyti reikėjo dalyvauti ardant krosnį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovę pašalinti ieškovės nuosavybės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimus, sudarant objektyvią techninę kliūtį naudotis kaminu, esančiu bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kūrenimo, deginimo paskirties tikslais, paliekant galimybę naudotis kaminu ventiliavimo paskirties tikslu; 2) priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 121,87 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 439,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 116,76 Eur pašto išlaidų.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje byloje įrodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtintos negatorinio reikalavimo tenkinimo sąlygos, nes ieškovė yra ginčo buto savininkė ir jos teisės yra (buvo) pažeistos, nes į jos butą kūrenant krosnį bute Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesandarių dūmtraukių patekdavo dūmai. Teismas priėjo prie išvados, atsakovė, kaip namo administratorė, teisės aktuose nustatyta tvarka yra atsakinga už tinkamą ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Teismas sutiko su ieškove, kad pastarosios teisės buvo pažeistos ir pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką, o namo administratorės atlikti namo bendrojo naudojimo objektų – kaminų remonto ir dūmtraukių valymo darbai – nepanaikino ieškovės teisių pažeidimo. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pažeidimas pasireikšdavo tik šaltuoju metų sezonu, kada būdavo įjungiamas šildymas ar kitaip būdavo apšildomos patalpos, nepaneigia paties pažeidimo fakto buvimo. Teismas pripažino. jog nesandarūs dūmtraukiai buvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu, o tai sąlygoja, kad už tinkamą dūmtraukių priežiūrą yra atsakinga namo administratorė. Teismo vertinimu, šiuo atveju namo administratorės veiksmai, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus dėl dūmtraukių remonto, valymo ir kiti, nesudaro pagrindo pripažinti juos pakankamais kad atsakovei nekiltų civilinė atsakomybė.
12. Teismas akcentavo, kad sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės svarbu įvertinti, kaip pastaroji atliko teisės aktuose numatytas funkcijas. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovė neteikė tokių įrodymų, t. y. namo bendrojo naudojimo objektų kasmetinių, sezoninių ar atvejo apžiūros aktų, atsakovė nešaukė savininkų susirinkimo keliant klausimą dėl ginčo bendrojo naudojimo, objektų (dūmtraukių) remonto ir kita, tačiau apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Sprendime pripažįstama, jog ieškovės teisės pažeidimas dūmams patenkant į ieškovės butą buvo nustatytas, dūmų sklaidos priežastis – nesandarūs dūmtraukiai, kurie priklauso namo bendrojo naudojimo objektų inžinerinei sistemai, kuriuos administruoja atsakovė ir jos atlikti veiksmai yra kaip nepakankami ir sąlygojantys atsakovės civilinę atsakomybę.
13. Teismas, įvertinęs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į ekspertizių išvadas, kad yra pasibaigęs dūmtraukių saugaus naudojimo terminas, bei ieškovei nepateikus įrodymų, kad jos reikalavimas, išdėstytas šios nutarties 1.1.1. ir 1.1.2. punktuose, iš viso gali būti įgyvendintas arba kad toks reikalavimas gali būti įgyvendintas adekvačiomis išlaidomis, taip pat atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad viena dalis įpareigojimo susijusi su patekimu į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančias patalpas, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga vertinti ir pasisakyti dėl alternatyvaus ieškovės reikalavimo, t. y. įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, susijusius su dūmų patekimu į ieškovės butą, bute Nr. (duomenys neskelbtini) kūrenant krosnį taip, kad būtų sudaryta objektyvi techninė kliūtis naudotis kaminu, esančiu bute Nr. (duomenys neskelbtini), kūrenimo, deginimo paskirties tikslais, paliekant galimybę naudotis kaminu ventiliavimo paskirties tikslu.
14. Sprendime pažymima, jog 2 121,87 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimas susideda iš 1 871,87 Eur žalos sąmatos ir 250 Eur išlaidų, susijusių su žalos sąmatos parengimu. Teismas pripažino, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti 3000 Eur dydžio neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, jog reikalavimas grindžiamas įtaka asmens sveikatai (sveikai aplinkai), gyvenimo sąlygų saugumo sveikatai prasme sumažėjimu. Nurodė, kad nors dėl byloje nustatytų aplinkybių tiesioginė žala asmens sveikatai nebuvo padaryta, nes nepateikti tai patvirtinantys medicininiai dokumentai, kita vertus, tai nepaneigia išvados, kad pažeistos asmens neturtinės vertybės, todėl teismas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 800 Eur.
15. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovės teisių pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, todėl taikyti ieškinio senaties institutą nėra pagrindo. Pažymėjo, kad atsakovės veiksmai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. pranešant apie atliktus (atliekamus) dūmtraukių valymo darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas Neris“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
16.1. Teismas sprendime nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį dėl ieškovės reikalavimų, nes teismas neįvertino, kada būtent ieškovė suvokė, kad jos teisės galėjo būti pažeistos, nenustatė subjektyviojo ieškinio senaties pradžios momento. Nurodo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje patvirtino, jog apie galimai pažeistas savo teises sužinojo 2013 m. balandžio mėn., kadangi tada buvo atlikti kaminų remonto darbai. Be to, trečiasis asmuo G. K. J., kuris yra ieškovės sutuoktinis, teismo posėdžio, vykusio 2022 m. lapkričio 29 d. metu, patvirtino, kad dūmai iš krosnies pradėjo skverbtis pirmą kartą užkūrus krosnį po remonto darbo 2013 m. pavasarį. Pažymi, kad kartu su pradiniu ieškiniu ieškovė pateikė 2013 m. spalio 11 d. rašto, adresuoto UAB „Žirmūnų būstas“, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė, kopiją, kuriame ieškovės sutuoktinis nurodė, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) krosnis kūrenama kietu kuru, o iš jos kamino pro namo sienas pradėjo eiti dūmai ir smalkės į ieškovės butą. Anot apeliantės, teismas nemotyvavo išvados, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.
16.2. Ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad namo administratorei keliami reikalavimai dėl kompetencijos suponuoja pagrindą atlyginti neturtinę žalą. Teigia, kad šiuo atveju teismas neįvertino atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neturtinės žalos dalyje bei neįvertinta tai, jog neturtinės žalos reikalavimas grindžiamas nurodant deklaratyvias aplinkybes apie ieškovės ir trečiojo asmens šuniui dėl besiskverbiančių dūmų padarytą žalą sveikatai, nepateikti įrodymai, patvirtinantys bute gyvenančių asmenų patirtus sveikatos sutrikimus. Pabrėžia, kad ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad ginčo laikotarpiu ieškovė dėl pablogėjusios kvėpavimo takų, kraujagyslių, širdies veiklos arba kitų susirgimų kreipėsi į gydytojus, įsigijo medikamentus.
16.3. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės civilinę atsakomybę. Teigia, kad ieškovė nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodo, kad atsakovės pateiktoje specialisto I. M. pateiktą specialisto išvadoje konstatuota, kad eksperto D. Vaičiūno aktas nėra tinkamas įrodymas grįsti neva neteisėtus atsakovės veiksmus. Anot apeliantės, D. Vaičiūno parengtas ekspertizės aktas yra prieštaraujantis Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatytai formai ir apimčiai, jame nustatyti elementarių žinių nagrinėjama tema trūkumai, be to, ekspertizės akte nėra nurodyti moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti ir patikimi ar akredituoti tyrimo metodai. Teigia, kad dėl nurodytų argumentų teismas negalėjo remtis eksperto D. Vaičiūno išvada. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas neįvertino, jog teismo posėdžių metu liudytojai parodė, kad ginčo namo gyventojų sprendimu buvo nuspręsta, jog namo gyventojai patys savo lėšomis tvarkosi butuose esančių kaminų įdėklus ir nors į bylą ir nėra pateiktas tokį sprendimą atspindintis balsavimo protokolas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie aplinkybes paneigtų.
16.4. Sprendime nepagrįstai konstatuotas ieškovės patirtas turtinės žalos dydis. Apeliantės nuomone, ieškovė neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio. Teigia, kad vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia žalą yra sąmata, tačiau, anot apeliantės, tai yra tik dokumentas, kuris nurodo galimą darbų kainą, tačiau jokių kitų įrodymų, aiškiai pagrindžiančių žalos dydį, ieškovė nepateikė. Nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad ji organizavimo sąmatoje nurodytų darbų atlikimą, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės turtinės žalos dydžio dalyje yra tik deklaratyvaus pobūdžio.
17. Ieškovė G. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
17.1. Ieškovė įrodė negatorinio reikalavimo sąlygas, o apeliantė nesugebėjo pagrįsti, kad jos elgesys buvo teisėtas. Apeliantės veiksmų neteisėtumą nulemia netinkamas pareigų vykdymas, t. y. jos neveiklumas. Ieškovės teigimu, teisės aktai atskleidžią apeliantės pareigą užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektai (šiuo atveju – kaminai, jų dūmtraukiai) bus tinkamai prižiūrimi, reguliariai tikrinamas jų tinkamas funkcionavimas ir, esant poreikiui, bus nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų trūkumams visiškai pašalinti. Šios pareigos negali būti suprantamos tik kaip formalus priežiūros vykdymas, kai nėra pasiekiamas realus reikalaujamas galutinis rezultatas – bendrojo naudojimo objekto būklės nesuprastėjimas, o nevykdant šių pareigų arba jas vykdant netinkamai, ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas kartu lemia ir apeliantės veiksmų neteisėtumą negatorinio ieškinio prasme. Nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo gyvenamasis namas dar 1980 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto liaudies deputatų Lenino rajono tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 47 buvo įtrauktas į avarinės būklės gyvenamųjų namų sąrašą, tuo tarpu duomenų, kad ši avarinė būklė buvo likviduota, nepateikta. Ieškovės teigimu, teismo eksperto S. Zverev ekspertizės akto išvados patvirtina, jog apeliantei nepakako atlikti tik kaminų „galvučių“ remonto darbų ir atlikti valymo darbus, o apeliantė turi pareigą tikrinti, ar kaminai tinkamai funkcionuoja ir pašalinti esamus defektus. Pažymi, kad ieškovės nuosavybės teisės pažeidimai iki pat šios dienos nėra ištaisyti: į kaminą nėra įdėtas įdėklas, todėl dar vienas ieškovės teisių pažeidimas, sukeliant jai dar didesnę žalą, tėra laiko klausimas.
17.2. Apeliantė nesiėmė priemonių nustatytiems kaminų trūkumams šalinti. Nurodo, kad apeliantė pradėjo vykdyti kaminų „galvučių“ remonto darbus, taip pat kaminų valymo darbus, nors defektų lokacija ir atsiradimo priežastys buvo kitokios. Teigia, kad apeliantė net nepateikė duomenų, kodėl nusprendė, kad apeliantės nurodomi su kaminais susiję atlikti darbai tikrai likviduos kaminuose esančius trūkumus. Anot ieškovės, apeliantė nesiėmė maksimalių pastangų tinkamai įvykdyti savo pareigas ir būtent toks netinkamas pareigų vykdymas ir lėmė žalos atsiradimą.
17.3. Nepagrįsti apeliantės samprotavimai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nesivadovauti teismo eksperto D. Vaičiūno parengtu ekspertizės aktu. Nurodo, kad apeliantės teikiama I. M. išvada, kurioje kritikuojamos byloje atliktos ekspertizės išvados, neturi specialisto išvadoms privalomų rekvizitų, nes byloje nepateikti išvados autoriaus kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys, į teismo ekspertų sąrašą I. M. neįrašytas, taigi šis asmuo neturi teismo eksperto kvalifikacijos. Tuo tarpu, eksperto D. Vaičiūno kvalifikacija yra patikrinta teismo ekspertų kvalifikacinės komisijos. Teigia, kad I. M. išvada yra užsakomoji išvada, šis asmuo nėra prisiekęs byloje ir nepateikęs savo garantijų dėl nešališkumo. Anot ieškovės, užsakyta išvada yra neobjektyvi dar ir dėl to, kad tik pats apeliantė kontroliavo I. M. pateikiamų dokumentų apimtis bei užduodamų klausimų formuluotes. Nors įžanginėje išvados dalyje nurodoma, kad I. M. buvo pateikta tik pakartotinės teismo ekspertizės aktas Nr. 2022/01/28, tačiau matyti, kad specialistas turi žymiai daugiau informacijos ir yra gerai susipažinęs su šia byla, nes išvadoje plačiai pasisakoma apie įvairias faktinių aplinkybių detales, pavyzdžiui, kiek konkretus namas turi fasadų, kiek turi kaminų, kokio amžiaus pastatas, taip pat vertino kitų byloje paskirtų teismo ekspertų parengtų ekspertizės aktų išvadas. Tuo tarpu D. Vaičiūno ekspertizės aktas visiškai atitinka teismo eksperto S. Zverev parengtą ekspertizės aktą, kad kaminai yra nesandarūs ir šį trūkumą privaloma šalinti įstatant įdėklus.
17.4. Apeliantė, nurodydama gyvenamojo namo savininkų sprendimą, neįrodė, kad toks sprendimas egzistuotų. Ieškovės teigimu, nors apeliantė nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, jog butuose esančių kaminų įdėklus įrengia patys gyvenamojo namo savininkai, vis tik vienintelis asmuo, nurodęs, kad savo lėšomis butuose esantys kaminų įdėklai turi būti įrengti, buvo liudytojas K. Š. Byloje nėra kitų proceso dalyvių parodymų, patvirtinančių liudytojo K. Š. parodymus, be to, į bylos medžiagą nėra pateiktas tokį sprendimą patvirtinantis gyvenamojo namo savininkų balsavimo protokolas. Papildomai nurodo, kad neaišku, ką reiškia terminas „savo lėšomis“, nes jis gali reikšti paprasčiausią liudytojo K. Š. suvokimą, kad jis, kaip bendraturtis, turi pareigą apmokėti už bendrojo naudojimo objekto išlaikymą, priežiūrą, remonto darbus ir kita, vis dėlto, visi su būsto išlaikymu, remonto darbais ir kiti susiję veiksmai yra atliekami daugiabučio gyvenamojo namo savininkų lėšomis.
17.5. Priešingai nei dėsto apeliantė, ieškovė patyrė neturtinę žalą ir šią žalą pagrindė. Teigia, kad būtent dėl apeliantės aplaidumo ir nerūpestingumo ieškovė patyrė žalą savo sveikatai. Nurodo, kad ir pati apeliantė pripažino aplinkybę, jog ieškovė verčiama jausti dūmų ir smalkių kvapą, gyventi kvėpuodama pavojingais dūmais šildymo sezonu jau 10 metų. Tokios aplinkybės, anot ieškovės, nė kiek neatitinka asmens teisės į gyvenimą sveikoje aplinkoje. Akcentuoja, kad visos aplinkybės visumoje pagrindžia ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus bei nuostolius sveikatai, t. y. neturtinę žalą. Nėra jokio pagrįsto pagrindo ieškovės patirtus neigiamus padarinius skaidyti ir kiekvieną vertinti atskirai, kaip nurodo apeliantė, nes būtent visumoje nurodytos aplinkybės pagrindžia patirtus neigiamus neturtinius padarinius. Dėl turtinės žalos, ieškovė nurodo, kad ieškovė savo patirtą žalą įrodinėja sąmata, kadangi iki šios dienos nėra atliktus buto remonto darbų. Teigia, kad žalai atlyginti nėra būtina, kad asmuo pradžiai būtų atlikęs remonto darbus, o vėliau pateikęs patirtas išlaidas šiems darbams atlikti, pakanka nustatyti žalos padarymo faktą, o žalos dydis gali būti konstatuotas ir būsimomis išlaidomis, kurios realiai atsiras ateityje. Pabrėžia, kad apeliantė neteikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti ieškovės įrodymus dėl patirtos turtinės žalos, todėl apeliantės teiginiai dėl žalos dydžio nepagrįstumo yra neįrodyti. Dėl priežastinio ryšio, ieškovė nurodo, kad apeliantės veiksmai (neveikimas) nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, nes tuo atveju, jeigu apeliantė tinkamai vykdytų savo pareigas, ieškovė nepatirtų žalos. Tuo tarpu apeliantės kaltę pagrindžia tai, jog ji visiškai nesiėmė priemonių kaminų trūkumams pašalinti.
17.6. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes nagrinėjamu atveju ieškovė apie savo teisių pažeidimą patyrusi žalą sužinojo tik nuo to momento, kai galėjo sužinoti, jog ji yra patyrusi turtinę, kartu ir neturtinę, žalą. Teigia, jog pagal teismų praktiką, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuomet, kai yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi, kol ieškovė negali pati nustatyti, kad apeliantė jai sukėlė žalą, ji negali žinoti, ar iš viso yra patyrusi žalos. Anot ieškovės, apie tai, kad ieškovė patyrė žalą, ji sužinojo tik gavusi sąmatą dėl buto remonto darbų – 2016 m. gruodžio 12 d., ir šis momentas turėtų būti laikomas ieškinio senaties skaičiavimo pradžia. Papildomai nurodo, kad ieškovė kartu reiškė ir negatorinį reikalavimą pašalinti kaminų trūkumus, tačiau defektai nėra ištaisyti iki pat šios dienos, todėl ieškovės nuosavybės teisės yra pažeidžiamos kiekvieną dieną, toks pažeidimas yra tęstinis, todėl senaties terminas – atsinaujinantis. Tęsiantis ieškovės nuosavybės teisių pažeidimui, ieškovė patiria vis didesnę turtinę ir neturtinę žalą. Teigia, kad neturi teisinės reikšmės tai, kad dūmai pradėjo skverbtis į butą dar 2013 m. pavasarį, nes tuo laikotarpiu dar nebuvo visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškovės G. J. patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Mano Būstas Neris“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
21. Byloje nustatyta, kad ieškovei G. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ (buv. UAB „Žirmūnų būstas“) 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2551 yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore.
22. 2013 m. balandžio-gegužės mėn. laikotarpiais gyvenamajame name buvo atliekami kaminų remonto darbai. Po darbų atlikimo, trečiajam asmeniui R. P. (buv. M.), priklausiančiame bute, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), naudojant (kūrenant) krosnį, į ieškovei priklausantį butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo skverbtis dūmai. Ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. periodiškai kreipdavosi į atsakovę, į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, į Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą dėl susidariusios situacijos. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė ieškovei atsakymą, kad buvo atlikta krosnių apžiūra, nuspręsta patikrinti namo kaminų aukščius ir juos išvalyti. 2014 m. kovo 24 d. atsakovė informavo ieškovę, jog kaminų išvalymo darbai yra atlikti ir pamatuotas kaminų aukštis su TV kamera, tačiau, kaip nurodo ieškovė, situacija nebuvo išspręsta ir bute Nr. (duomenys neskelbtini) kūrenant krosnį, į ieškovės butą tebesiskverbė dūmai. Bylos duomenimis, 2016 m. gruodžio 19 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl kamino defektų taisymo darbų atlikimo ir žalos atlyginimo, kurią atsakovė 2017 m. sausio 17 d. atsisakė tenkinti, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
23. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos kelios ekspertizės, kurių pagrindu į bylą pateikti nurodyti ekspertizės aktai: 1) 2017 m. gruodžio 15 d. UAB Statybinių teismo ekspertizių centras pateikė teismo ekspertizės aktą Nr. 17-33, kurio išvadose nurodyta, kad 2013 m. balandžio – gegužės mėn. gyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdytų kamino remonto darbų neatitikties teisės aktų reikalavimams nenustatyta, dūmai į butą prasiskverbia iš dūmtraukio dėl jo nesandarumo. Nurodyta, kad labiausiai tikėtina nesandarumo priežastis – natūralus dūmtraukio nusidėvėjimas; 2) teismo ekspertas Sergej Zverev 2019 m. balandžio 3 d. pateikė ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad dūmų prasiskverbimą į ieškovės butą Nr. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens R. P. buto Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygoja dūmtraukio, kuriuo vyksta dūmų šalinimas iš patalpoje indeksu (duomenys neskelbtini) esančios krosnies, nesandarumas. Nesandarumą sąlygojo bendras dūmtraukio nusidėvėjimas nuo ilgalaikės eksploatacijos, o taip pat dėl dūmtraukio konstrukcijos susilpninimo/susiploninimo stacionarios krosnies bute Nr. (duomenys neskelbtini) išardymo bei metalinio įdėklo montavimo metu. Ekspertas taip pat nurodė, kad tam, jog būtų pašalinta dūmų, prasiskverbiančių į butą Nr. (duomenys neskelbtini), priežastis ir, kad sprendimas būtų patikimas ir ilgalaikis, yra būtina sumontuoti įdėklą ir detaliai nurodė kaip turėtų būti atliekami tokio pobūdžio įrengimai; 3) 2022 m. sausio 31 d. buvo atlikta pakartotinė ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Dainius Vaičiūnas, kuris nustatė, kad gyvenamasis namas yra senas ir pajudėjęs dėl miesto transporto sukeliamos vibracijos bei netinkamo atmosferinių kritulių nuvedimo nuo pastato pamatų, kas lemia namo judėjimą ir trūkinėjimą. Ekspertas nustatė, kad bute esanti kamino sienutė yra suirusi, susidėvėjusi, paveikta vidinės erozijos. Gyvenamojo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) esantis dūmtraukis nėra valomas, apaugęs suodžiais, kamino siena nėra ištinkuota ir išbalinta, t. y. neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Dūmtraukis yra paveiktas agresyvių veiksnių erozijos, todėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) esantys dūmtraukio pažeidimai sąlygoti ilgalaikės eksploatacijos ir galimų statinio judesių, dūmtraukio (kamino) eksploatacija yra pasibaigusi. Nurodė, kad egzistuoja ir kitos priežastys, lemiančios dūmų prasiskverbimą – kadangi dūmai skirtinguose butuose veržiasi skirtingose vietose, tai rodo, kad kaminas yra sutrūkęs daugelyje vietų, todėl jo eksploatacija yra pasibaigusi. Nurodė, kad dūmtraukį galima naudoti tik patalpų ventiliacijos tikslui, o įprastam dūmtraukio tikslui naudoti būtina įrengti įdėklus.
Dėl atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ civilinės atsakomybės
24. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis negatorinio ieškinio sąlygas, taip pat konstatavo, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Neris, kaip namo administratorė, yra atsakinga už tinkamą gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl neužtikrinusi tinkamos statinio priežiūros, atliko neteisėtus veiksmus. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės teisės pažeidimas dūmams patenkant į ieškovės butą buvo nustatytas, dūmų sklaidos priežastis – nesandarūs dūmtraukiai, kurie priklauso namo bendrojo naudojimo objektų inžinerinei sistemai, kuriuos administruoja atsakovė, o atsakovės atlikti kaminų tvarkymo veiksmai yra nepakankami ir nepašalina jos civilinės atsakomybės.
25. Nesutikdama su anksčiau nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės civilinę atsakomybę, nes byloje neįrodyta, jog atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.
26. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bet kuri iš CK nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus pasireiškia tuo, kad tinkamai eksploatuojant daugiabučius gyvenamuosius namus sudaromos prielaidos didžiajai daliai asmenų užtikrinti vieną iš būtinųjų poreikių – turėti būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023).
28. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).
29. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Reglamente įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Reglamente įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje atliktoms ekspertizių išvadoms iš esmės patvirtintus, jog dūmų sklaidos į ieškovės butą priežastis yra nesandarūs dūmtraukiai, kurie priklauso namo bendrojo naudojimo objektų inžinerinei sistemai, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – kaminų) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti kamino konstrukcijas ir kita.
31. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „Mano Būstas Neris“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
32. Nors iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė atliko viršutinių kaminų dalių („galvučių“) remonto darbus, kurių metu buvo sustiprinta kamino viršutinė dalis, siekiant apsaugoti kaminus nuo irimo, tačiau atsižvelgiant į byloje atliktų ekspertų išvadas bei pastabas, jog gyvenamojo namo kaminas yra sutrūkęs daugelyje vietų, todėl jo eksploatacija yra pasibaigusi, taip pat, kad dūmtraukių eksploatacijos laikas yra pasibaigęs ir pastarąjį galima naudoti tik patalpų ventiliacijos tikslui, spręstina, kad atsakovės atlikti veiksmai nebuvo pakankami žalos atsiradimo prevencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, dėl ko ieškovei kilo jos nurodoma žala. Taigi šiuo atveju atsakovės, kaip namo administratorės veiksmai (neveikimas), pasyvumas vykdant techninę gyvenamojo namo priežiūrą, atėmė galimybę eliminuoti atsakovės kaltę, kuris vertintinas kaip esantis priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala.
33. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apeliantės UAB „Mano Būstas Neris“ argumentus, kad eksperto D. Vaičiūno aktas nėra tinkamas įrodymas vertinant atsakovės veiksmų neteisėtumą. Anot apeliantės, D. Vaičiūno parengtas ekspertizės aktas yra prieštaraujantis Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatytai formai ir apimčiai, jame nustatyti elementarių žinių nagrinėjama tema trūkumai, be to, ekspertizės akte nėra nurodyti moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti ir patikimi ar akredituoti tyrimo metodai.
34. Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog prie teismo ekspertizės akto pridėta vaizdinė medžiaga yra sudedamoji teismo ekspertizės akto dalis. Šiuo atveju apeliantė nepagrindė, kaip tiksliai eksperto D. Vaičiūno parengtas ekspertizės aktas prieštarauja pacituotai įstatymo nuostatai. Pastebėtina, kad apeliantė, kritikuodama eksperto D. Vaičiūno parengtą ekspertizės aktą, apsiriboja iš esmės deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl elementarių žinių nagrinėjama tema trūkumų, nedetalizuojant galimų tokio pobūdžio trūkumų.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-503/2009). Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).
36. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje, susijusioje su įrodymų vertinimu, ne kartą nurodyta, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
37. Apeliantės teigimu, byloje pateiktoje specialisto I. M. išvadoje konstatuota, kad D. Vaičiūno aktas nėra tinkamas įrodymas grįsti neva neteisėtus atsakovės veiksmus.
38. Akcentuotina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad eksperto (specialisto) išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo (mokslinio) pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Tokia išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis).
39. Teisėjų kolegija, vertindama specialisto I. M. pateiktą išvadą, pažymi, kad privačių nuomonių byloje atliktos ekspertizės akto vertinimo klausimais gali būti daug ir įvairių. Aptariamoje išvadoje yra pareikšta asmeninė specialisto nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, priesaika ar rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti vertinimą asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių. Dėl nurodyto teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip privatus rašytinis įrodymas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
40. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė iš esmės nekvestionuoja teismo eksperto S. Zverev parengtos ekspertizės akto išvadų, taip pat nenurodė jokių argumentų, susijusių su minėto eksperto apklausos, įvykusios 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, metu, pateiktais eksperto paaiškinimais dėl atlikto tyrimo. Šiame kontekste taip pat reikšminga pažymėti, kad eksperto D. Vaičiūno ekspertizės aktas, jo išvados bei pastabos dėl gyvenamojo namo konstrukcinių dalių (kamino, dūmtraukių) būklės bei tolesnio eksploatavimo perspektyvų iš esmės visiškai atitinka teismo eksperto S. Zverev parengtame akte padarytas išvadas. Aptartų aplinkybių pagrindu spręstina, kad byloje esančios teismo ekspertų išvados, kaip įrodymai, neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą gyvenamojo namo konstrukcinių dalių būklės bei aplinkybių, nulėmusių dūmų patekimo į ieškovės butą, atsiradimo priežastis. Papildomai pažymėtina, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas rėmėsi ne tik D. Vaičiūno ekspertizės išvada, bet ir kitais įrodymais, tame tarpe ir eksperto S. Zverev išvada. Taigi teismas, nepažeisdamas pirmiau nurodytų civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ekspertizės akto vertinimu, nagrinėjamu atveju nekeičia susidariusios situacijos ir neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo motyvų teisėtumu ir pagrįstumu.
41. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog teismo posėdžių metu liudytojai parodė, kad ginčo namo gyventojų sprendimu buvo nuspręsta, jog namo gyventojai patys savo lėšomis tvarkosi butuose esančių kaminų įdėklus ir nors į bylą ir nėra pateiktas tokį sprendimą atspindintis balsavimo protokolas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie tai paneigtų.
42. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad vienintelis asmuo, nurodęs, kad savo lėšomis butuose esantys kaminų įdėklai turi būti įrengti, buvo liudytojas K. Š., gyvenantis ginčo name. Pažymėtina, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių liudytojo K. Š. parodymus, į bylą nėra pateiktas tokį bendraturčių sprendimą patvirtinantis gyvenamojo namo savininkų balsavimo protokolas ar kitokio pobūdžio dokumentas. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo K. Š. parodymai šiuo atveju, nesant kitų bendraturčių valią patvirtinančių įrodymų, vertintas kaip subjektyvus situacijos suvokimas ir įrodymų vertinimo kontekste nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos
43. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuotas ieškovės patirtas turtinės žalos dydis, tačiau byloje nėra įrodymų dėl sąmatoje nurodytų darbų faktinio atlikimo.
44. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
45. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Nuostoliai gali būti apskaičiuoti abstrakčiai arba konkrečiai. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto ir nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nuo 2013 m. rudens, kuomet dūmai pirmą kartą pateko į butą ir tokiai situacijai nuolat kartojantis šildymo sezono metu, turto (buto) būklė dėl patenkančių dūmų buvo bloginama (aprūkusios sienos, lubos ir kita). Šių aplinkybių atsakovė byloje nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kuomet žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Be to, nuostolių atlyginimo įvertinimui ir pripažinimui šiuo atveju, kaip jau minėta, taikytinas rungimosi civiliniame procese principas. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nurodoma, kad tuo atveju, kai žala atsiranda sugadinus turtą, ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali pasireikšti kaip patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste susiklostė išskirtinė situacija, kuomet esant neteisėtiems atsakovės, kaip namo administratorės, veiksmams (neveikimui), ieškovės atžvilgiu daromas pažeidimas, susijęs su gyvenamojo namo kamino ir dūmtraukių defektais, yra tęstinio pobūdžio. Todėl, atitinkamai, žalos, kaip neigiamų padarinių, pašalinimas (likvidavimas), atliekant remonto darbus ieškovės bute, nebūtų tikslingas tol, kol ieškovės atžvilgiu tęsiasi neteisėti veiksmai (neveikimas). Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja, kad ieškovė iš esmės pagrįstai savo patirtos žalos piniginės išraiškos dydį (ekvivalentą) įrodinėja dar tik ketinamų atlikti remonto darbų sąmata. Dėl to atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantės argumentai dėl darbų sąmatos, kaip įrodymo, netinkamumo. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų, susijusių su byloje pateiktos darbų sąmatos (ne)pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 2 121,87 Eur dydžio turtinę žalą.
49. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojami skundžiamo sprendimo motyvai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu iš esmės nurodant, kad ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos, kadangi šį reikalavimą grindė deklaratyviomis aplinkybėmis apie ieškovės ir trečiojo asmens šuniui dėl besiskverbiančių dūmų padarytą žalą sveikatai, taip pat, nepateikti įrodymai, patvirtinantys bute gyvenančių asmenų patirtus sveikatos sutrikimus.
50. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į šioje byloje konstatuoto pažeidimo ieškovės atžvilgiu pobūdį. Ieškovė iš esmės dešimtmetį gyvena bute, kuriame šildymo sezono metu ar bet kuriuo metu kaimyniniame bute, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kūrenant krosnį, jaučiamas dūmų kvapas. Dėl šių aplinkybių, kaip teigė ieškovė, ji pati ir jos bute gyvenantys asmenys patyrė diskomfortą (privalėjo nuolatos vėdinti patalpas, net šaltuoju metų sezonu, dėl ko nuvyto bute auginti augalai, rūbai buvo persmilkę dūmų ir smalkių kvapu ir kita).
52. Kasacinio teismo išaiškinta, kad visuotinai žinomais paprastai pripažįstami faktai, kuriuos žino visi žmonės iš savo gyvenimo patirties, t. y. kuriuos žino bet kuris protingas vidutinio išprusimo žmogus, arba kuriuos žino tam tikri žmonės tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, dūmų, kurie susidaro patalpų šildymo metu, tiesioginis neigiamas poveikis žmogaus sveikatai ir savijautai yra objektyviai ir visuotinai žinoma aplinkybė, kurią suvokia bet kuris protingas vidutinio išprusimo asmuo.
53. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 8 d. sprendimą byloje Hatton ir kiti prieš Jungtinę karalystę, pareiškimo Nr. 36022/97, 96 p.). Sprendime López Ostra prieš Ispaniją EŽTT nustatė, kad Konvencijos 8 straipsnis gali apimti teisę į apsaugą nuo sunkios taršos, nes tai „gali turėti įtakos asmenų gerovei ir užkirsti kelią jiems netrukdomai naudotis būstu, taip neigiamai paveikiant jų privatų ir šeimos gyvenimą, nors ir nesukeliant rimtos grėsmės jų sveikatai“ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje López Ostra prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 16798/90, 51 p.; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-968/2018).
54. Neturtinės žalos atlyginimo klausimo kontekste, kuris keliamas nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante ir pripažįsta, kad byloje nėra pateikti įrodymai, tiesiogiai galintys patvirtinti ieškovės ir jos bute gyvenančių asmenų pablogėjusią sveikatos būklę. Tačiau taip pat svarbu atsižvelgti į anksčiau nurodytos teisės į būsto neliečiamybę turinį Konvencijos nuostatų kontekste, taip pat į tą aplinkybę, jog besiskverbiantys į ieškovės gyvenamąją aplinką dūmai objektyviai yra neigiamą poveikį žmogaus sveikatai sudarantis veiksnys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors akivaizdžių, įrodinėjimo civiliniame proceso priemonėmis patvirtintų padarinių šiuo metu dar nėra nustatyta ir įrodyta, tačiau, teismo nuomone, esant šioje byloje ieškovės atžvilgiu nustatytam pažeidimui, ilgalaikiai išliekamieji padariniai žmonių sveikatai dėl į butą besiskverbiančių dūmų neabejotinai gali atsirasti ateityje. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad medicininių dokumentų, patvirtinančių ieškovės ir kartu su ja gyvenančių asmenų sveikatos sutrikimus nebuvimas nepaneigia išvados, kad pažeistos asmens neturtinės vertybės dėl ieškovės patiriamo diskomforto dūmams skverbiantis į jos butą.
55. Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo
56. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis negatorinio ieškinio sąlygas, taip pat konstatavo, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Neris, kaip namo administratorė, yra atsakinga už tinkamą gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl neužtikrinusi tinkamos statinio priežiūros, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovė šioje byloje ieškovėms pareikštiems reikalavimams prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, tačiau skundžiamame sprendime prieita prie išvados, jog ieškovės teisių pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, todėl taikyti ieškinio senaties institutą teismas atsisakė.
57. Nesutikdama su nurodytais teismo motyvais, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino, kada ieškovė suvokė, kad jos teisės galėjo būti pažeistos, todėl nenustatė subjektyviojo ieškinio senaties pradžios momento. Akcentavo, kad tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis nurodė, kad dūmai į jiems nuosavybės teise priklausantį butą pradėjo skverbtis 2013 m. pavasarį, todėl būtent nuo tada skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodytinų motyvų.
58. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga atsižvelgti, kad šioje byloje yra pareikštas negatorinis reikalavimas, o žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo reikalavimų faktinis pagrindas kildinamas iš ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-537/2008).
60. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šioje byloje nustatytas ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo faktas suteikia ieškovei teisę teismine tvarka reikalauti pašalinti neteisėtų veiksmų padarinius, o kadangi ieškovų nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (pagal teismų praktiką, kaip jau nurodyta, teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną), ieškovė nėra praleidusi termino kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kylančios iš tęstinio pažeidimo, atlyginimo.
61. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su subjektyviojo ieškinio senaties pradžios momento nustatymu, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016). Taigi ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), išskyrus CK ir kitų įstatymų numatytas išimtis, bet su asmens sužinojimu (subjektyviuoju momentu) ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (objektyviuoju momentu). Savaime suprantama, jog asmuo negali ir neturi sužinoti apie teisės pažeidimą anksčiau, nei teisės pažeidimas padarytas, todėl, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios (asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti momentų nustatymo), visada būtina pirmiausia nustatyti teisės pažeidimo momentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-381/2019).
62. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad vien ta aplinkybė, kad tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis nurodė, kad dūmai į jiems nuosavybės teise priklausantį butą pradėjo skverbtis 2013 m. pavasarį, turėtų būti vertinama kaip subjektyvusis ieškinio senaties nustatymo ir skaičiavimo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje iš trečiojo asmens G. K. J. (ieškovės sutuoktinio) paaiškinimų nustatyta, kad 2013 m. ginčo bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengtas dujinis katilas, todėl tais pačiais metais pradėjus skverbtis dūmams, ieškovė ir jos sutuoktinis manė, kad dūmų skverbimosi priežastis yra susijusi dujinio katilo įrengimu ir tik vėliau subjektyviai vertino, kad dūmų skverbimosi priežastis potencialiai galėtų būti susijusi su gyvenamojo namo konstrukcijų defektais. Taigi šiuo atveju ieškovės sužinojimo apie pažeidimą momentas nesutampa su pažeidimo atsiradimo momentu, tačiau pripažinus, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, subjektyvusis ieškinio senaties terminas šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
63. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl iš esmės teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas iš esmės netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu.
64. CPK 93 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
65. Viena vertus, apeliaciniu skundu nėra ginčijamas pirmosios instancijos teisme atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako. Kita vertus, iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-588-640/2023, kurioje buvo vertinamas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas eksperto prašymą apmokėti papildomai patirtas ekspertizės išlaidas, kurias sudaro 1 141,43 Eur suma už ekspertizės objekto apžiūros techninės pagalbos paslaugas, atmetė nepagrįstai. Nutartyje taip pat konstatuota, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, nėra žinoma, kurios bylos šalies naudai bus priimtas rezultatas, todėl nėra galimybės išspręsti papildomų 1 141,43 Eur išlaidų už ekspertizės objekto apžiūros techninės pagalbos paslaugas paskirstymo klausimo.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia 1 141,43 Eur išlaidų paskirstymo klausimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė G. J. prašė eksperto patirtas 1 141,43 Eur išlaidas priteisti iš atsakovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies. Byloje paskirtos ekspertizės, apklausti ekspertai iš esmės paneigė atsakovės teiginius dėl dūmų patekimo į ieškovės butą priežastis. Kadangi teismo paskirtomis ekspertizėmis, ekspertų paaiškinimais buvo pagrįsti esminiai ieškovės reikalavimų argumentai, susiję su jos teisių pažeidimu, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi išlaidų susidarymo priežastis, sprendžia, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, šios išlaidos priteistinos eksperto naudai iš atsakovės (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).
67. Iš esmės atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 2 465,98 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas ir atliktų bankinio mokėjimo pavedimų kopijomis.
68. Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų vadovautinasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teismas į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį bei kokybę, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, spręstina, kad šalių bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.
69. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2023 m. vasario mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį buvo 1 799 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 338,70 Eur, todėl ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki Rekomendacijose nurodytos sumos ir priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r ė :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ (juridinio asmens kodas 121483222) ekspertui Dainiui Vaičiūnui (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 141,43 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 43 ct) išlaidas už ekspertizės objekto apžiūros techninės pagalbos paslaugas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ (juridinio asmens kodas 121483222) atsakovei G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Linas Zinkevičius