Pirmosios instancijos teismo                                              Civilinė byla Nr. e2S-498-544/2022 

teisėjas Artūras Dilys                                                      Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00958-2021-2

               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.2.6.6.3.; 3.3.2.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5415-762/2022 pagal ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ prašė priteisti iš atsakovo K. P. 2 991,42 Eur negrąžintą paskolą, 397,31 Eur palūkanas, 1 404,53 Eur negautas palūkanų pajamas, 143,02 Eur mėnesines tarpininkavimo mokesčio palūkanas, 755,91 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, 27,29 Eur delspinigius, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paskirtame 2022 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atsakovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių, nes ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Bendras finansavimas” ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo K. P. 2 991,42 Eur negrąžintą paskolą, 397,31 Eur palūkanas, 28 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 25 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnes kaip pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 520669 oferta_520669 konkretų mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį (2021 m. kovo 25 d. – 2 791,56 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – 2 701,20 Eur; 2021 m. gegužės 25 d. – 2 654,43 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 2 606,57 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 2 557,59 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 2 507,47 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 2 456,18 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 2 403,69 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 2 349,98 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – 2 295,02 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – 2 238,77 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – 2 181,21 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – 2 122,31 Eur; 2022 m. balandžio 25 d. – 2 062,03 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – 2 000,35 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – 1 937,23 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – 1 872,64 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 1 806,54 Eur; 2022 m. rugsėjo 25 d. – 1 738,90 Eur; 2022 m. spalio 25 d. – 1 669,68 Eur; 2022 m. lapkričio 25 d. – 1 598,84 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 1 526,35 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 1 452,17 Eur; 2023 m. vasario 25 d. – 1 376,26 Eur; 2023 m. kovo 25 d. – 1 298,58 Eur; 2023 m. balandžio 25 d. – 1 219,08 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. – 1 137,73 Eur; 2023 m. birželio 25 d. – 1 054,48 Eur; 2023 m. liepos 25 d. – 969,29 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 882,11 Eur; 2023 m. rugsėjo 25 d. – 792,90 Eur; 2023 m. spalio 25 d. – 701,60 Eur; 2023 m. lapkričio 25 d. – 608,17 Eur; 2023 m. gruodžio 25 d. – 512,56 Eur; 2024 m. sausio 25 d. – 414,72 Eur; 2024 m. vasario 25 d. – 314,60 Eur; 2024 m. kovo 25 d. – 212,14 Eur; 2024 m. balandžio 25 d. – 107,29 Eur), 143,02 Eur tarpininkavimo mokestį, 27,29 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 531,81 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės valstybei 143,64 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Ieškovė UAB „Bendras finansavimas” 2022 m. gegužės 16 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių dalį dėl 1 404,53 Eur negautų palūkanų pajamų bei 755,91 Eur negautų mėnesinio tarpininkavimo mokesčio pajamų priteisimo peržiūrėti ir priteisti iš atsakovo K. P. 1 404,53 Eur negautų palūkanų pajamų bei 755,91 Eur negautų mėnesinio tarpininkavimo mokesčio pajamų.

4. Nurodė, kad atstovas teismo posėdyje negalėjo dalyvauti, nes buvo išvykęs. Teismas priteisė 28 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), tačiau nenurodė, kokia tiksli negautų palūkanų pajamų suma iš atsakovo yra priteista ir kaip ji turi būti apskaičiuota. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 1 404,53 Eur negautų palūkanų pajamų, apskaičiuotų pagal įsiskolinimų apskaičiavimo lentelę, kurios apima tik sumą, kurią ieškovė tikėjosi gauti bei koks ir buvo ieškovės (skolintojos) teisėtas lūkestis. Pagal įsiskolinimų apskaičiavimo lentelę matyti, jog palūkanų dalis yra nuosekliai mažėjanti, ir ji yra skaičiuojama anuiteto metodu tik nuo likusios neapmokėtos paskolos dalies likučio, kuris tuo metu būtų buvęs, jei atsakovas savo įsipareigojimus butų vykdęs laiku. Faktą, kad ieškovė prašė priteisti negautas pajamas tik nuo paskolos likučio, liudija ir tai, jog priešingu atveju 28 procentų dydžio palūkanos būtų sudariusios 2 666,35 Eur. Ieškovė tokių didelių negautų palūkanų pajamų ieškinyje priteisti neprašė, nes neturėjo teisėto lūkesčio šios sumos gauti.

5. Ieškovė taip pat nesutiko su teismo vertinimu, kad ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtus nuostolius (negautas pajamas) vykdant tarpininkavimo paslaugas po sutarties su atsakovu nutraukimo (2021 m. kovo 6 d.) Nurodė, jog šia dalimi teismo sprendimas yra nesąžiningas, nes ieškovei negaunant pajamų, galimybė platformai veikti yra pažeidžiama, pakertamas jos veiklos finansinis pagrindas, nes tam, kad ieškovė galėtų užtikrinti pajamų gavimą skolintojams, ji turi gauti atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, įskaitant ir negautas pajamas. Šiuo atveju ieškovė atsako ir už atsakovo investuotojų informavimą, paskolos sutarties administravimą, pranešimų, priminimų siuntimą, ikiteisminį skolos vykdymą, lėšų paskirstymą investuotojams (kai jos bus gautos), todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė nebeteikia tarpininkavimo (administravimo) paslaugų atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

7. Teismas nurodė, jog sprendimas už akių naikinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) jeigu teismas konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko ar atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; arba 2) teismui yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš šių sąlygų, būtinų panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.

8. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktas įrodymas – lėktuvo bilietas, registruotas ieškovės atstovo V. Z. vardu, patvirtina tik jo išvykimą iš Londono į Neapolį 2022 m. balandžio 28 d., tačiau neįrodo, jog 2022 m. gegužės 2 d., t. y. teismo posėdžio metu, jo nebuvo Lietuvoje. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovei buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kuris paskirtas teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, ir teismui iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateiktas ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, o jos pateiktas atstovo išvykimą 2022 m. balandžio 28 d. iš Londono į Neapolį patvirtinantis dokumentas nėra pakankamas pagrindas pateisinti ieškovės nedalyvavimą teismo posėdyje.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina akivaizdaus teismo sprendimo už akių neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo dėl 1 404,53 Eur negautų palūkanų pajamų priteisimo. Pažymėjo, jog pateiktuose ieškovės atstovo susirašinėjimuose elektroniniu paštu su J. L. – K. minimas pirminis PDF grafikas ir bei exel grafikas (lentelė), kuris yra generuojamas po to, kai sutartis yra sufinansuojama, bei minima, kad šios įmokos dydis gali skirtis atsižvelgiant į tai, kuo remiantis apskaičiuojamas įmokos dydis, t. y. įsiskolinimų lentele ar grafiku; taip pat nurodoma, kad yra formuojami atskiri grafikai visoms 109-ioms investicijoms (šioje paskoloje) bei išreiškiama nuomonė, jog pateikti visus 109-is grafikus teismui nėra teisinga. Šios įsiskolinimų apskaičiavimo lentelės teismui ieškovė nepateikė. Ieškovės pateikta lentelė, įvardinta kaip „Skaičiuoklė“, pagal kurią, taikant 28 procentų procesinių palūkanų dydį bendrai 2 991,42 Eur skolai už 1146 dienas, apskaičiuotos 2 666,35 Eur procesinės palūkanos, neturi ir neturėjo jokios reikšmės priimtam sprendimą, nes tokių negautų palūkanų pajamų ieškinyje priteisti neprašė, dėl tokios palūkanų sumos teismas sprendime ir nepasisakė.

10. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtus nuostolius (negautas pajamas) vykdant tarpininkavimo paslaugas po sutarties su atsakovu nutraukimo (2021 m. kovo 6 d.) iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo (2024 m. balandžio 25 d.). Šiuo atveju ieškovė tik kelia prielaidas, jog tarpininkavimo paslaugų mastas padidėja, tačiau nepateikia jokių dokumentų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo K. P. 1 404,53 Eur negautų palūkanų pajamų bei 755,91 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų iki kol atsakovas visiškai grąžins skolą.

12. Nurodo, kad išvykimą patvirtinantis dokumentas teismui buvo pateiktas, dėl ko priešingas fakto konstatavimas, t. y. jog ieškovo atstovas teismo posėdžio metu buvo Lietuvoje, yra neteisingas. Ieškovo atstovas į Lietuvą grįžo tik 2022 m. gegužės 5 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalimi bei 288 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, jog išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tik įrodo, jog ir anksčiau byloje pateikti įrodymai turėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

13. Teigia, kad nutartis yra nepagrįsta ir dėl to, jog teismas nepriteisė konkrečios negautų palūkanų pajamų sumos (1 404,53 Eur). Vienintelis subjektas, galintis nurodyti konkrečią negautų palūkanų sumą, yra būtent teismas, kadangi nesant tikslios sumos, ieškovė neturi galimybės teikti paklausimo antstoliui dėl vykdomojo rašto. Antstolių informacinėje sistemoje, formuojant prašymą dėl išieškojimo iš skolininko, reikia pateikti konkrečią informaciją, priešingu atveju, nebus įmanoma įvykdyti teismo sprendimo.

14. Apeliantės tvirtinimu, nutartyje teismas nesivadovavo pagrindiniu įrodymu – sutartimi, pagrindžiančia ieškovės reikalavimus, bei nepagrįstai neatsižvelgė į sutarties 2.8 bei 2.9 punktus, kuriuose ieškovė su atsakovu susitarė, kad kredito gavėjas mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą, o vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) numatytą reguliavimą, kur numatyta ieškovei teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatorei, ir šis atlygis negali būti ribojamas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė paslaugas teikia ir po sutarties nutraukimo (buvo pateikti susirašinėjimai dėl palūkanų ir mėnesinio tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo), neatsižvelgė į faktą, jog tarp ieškovės ir atsakovo nėra pasibaigę dalykiniai santykiai.

15. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas K. P. prašo atskirąjį skundą atmesti.

16. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, joje atsakyta į visus ieškovės teikiamus argumentus. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių naujų argumentų, leidžiančių abejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

20. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrindama atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, nustato, kad toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

21. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių tuo pagrindu, kad ieškovė neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą į teismo posėdį, o atsakovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių. Kaip minėta (nutarties 21 punktas), apeliantė (ieškovė) neturi galimybės minėto priimto sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tik teikti pareiškimą jį peržiūrėti.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ su ieškiniu į teismą kreipėsi 2021 m. lapkričio 8 d. 2022 m. vasario 25 d. teisme gautas atsakovo K. P. atsiliepimas į ieškinį. Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi skyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. gegužės 2 d. Teismo šaukimai išsiųsti per EPP sistemą ieškovės atstovui advokatui V. Z. bei atsakovo atstovui advokatui M. B.. Į 2022 m. gegužės 2 d. teismo posėdį atvyko tik atsakovo atstovas advokatas M. B.. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių, teismas nusprendė tekinti atsakovo atstovo prašymą priimti sprendimą už akių bei atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2022 m. gegužės 11 d. Kaip matyti, pagal 2016 m. lapkričio 7 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 7-28.07.2016 ieškovės interesus pagal pavedimą nuo pat bylos proceso pradžios atstovavo advokatas V. Z., kuris ieškovės vardu teikė procesinius dokumentus, atliko ir organizavo kitus procesinius veiksmus, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad byla bus vedama per  advokatą.  

24. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė savo kaip bylos šalies procesines teises byloje realizavo savo interesus pavesdama atstovauti pagal pavedimą advokatui V. Z. (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad pirmosios instancijos teismo siųstas šaukimas į 2022 m. gegužės 2 d. teismo posėdį  minėtam advokatui įteiktas tinkamai. Į teismo posėdį ieškovės atstovas advokatas neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios dokumentų, pagrindžiančių savo neatvykimą į teismą priežastis, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti ieškovei/jos atstovui nedalyvaujant nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, esant tokiai situacijai, teismas turėjo pagrindą vertinti, jog ieškovės atstovas advokatas į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir formaliai priimti sprendimą už akių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje šalimi, kuriai tenka teismo procesiniu sprendimu nustatytos teisės ir pareigos, yra juridinis asmuo UAB „Bendras finansavimas“, o ne ieškovės atstovas advokatas, kurio netinkamas procesinis elgesys  byloje lėmė sprendimo už akių instituto taikymą. Teismo vertinimu, esant nutarties 23 punkte nurodytoms aplinkybėms, šiuo konkrečiu atveju vien ieškovės atstovo pagal pavedimą neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar ją nagrinėti atstovui nedalyvaujant nepateikimas, nesudarė pakankamo pagrindo išvadai, kad pačios ieškovės, kaip proceso šalies, elgesys procese buvo netinkamas, kad ieškovė buvo pasyvi ir/ar vilkino procesą. Byloje ieškovės atstovas advokatas nenurodė ir neapaiškino, ar jis pačiai ieškovei pranešė, jog galimai išvyksta į užsienį ir negalės dalyvauti byloje, kodėl ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, į teismo posėdį tokiu atveju neatsiuntė kito atstovo pagal pavedimą ar nepateikė prašymo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

25. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių ir atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, be kita ko, padarė išvadą, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 6 d. iki sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 25 d.) galėjo tikėtis gauti 28 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kuris, pagal kartu su sutartimi pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: 2021 m. kovo 25 d. – 2 791,56 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – 2 701,20 Eur; 2021 m. gegužės 25 d. – 2 654,43 Eur; (...); 2024 m. balandžio 25 d. – 107,29 Eur, tačiau ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 1 404,53 Eur, t. y. 28 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už visą laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. kovo 6 d.) iki sutarties termino pabaigos, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas iki 2024 m. balandžio 25 d. grąžins jai kreditą. Teismas taip pat sprendė, kad po kreditavimo sutarties nutraukimo kredito gavėjui tarpininkavimo paslaugos nebeteikiamos, t. y. organizatorius nevykdo kliento kontrolės (nes jau sutartis nutraukta), kreditorius negauna kredito grąžinimo įmokų, jų neskirsto skolintojams, nesiunčia priminimų / pranešimų ir kt., todėl šiuo atveju pagrindo mėnesinio tarpininkavimo mokesčio (755,91 Eur) priteisimui po 2021 m. kovo 6 d. kredito sutarties nutraukimo nėra. Ieškovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, įstatymo nustatyta tvarka pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiame pareiškime ieškovė, be kitų aplinkybių, nurodė, kad: teismo sprendime yra išdėstytos paskolos likučių sumos, tačiau iš sprendimo turinio neaišku, iš ko sudarytos šios likučių sumos ir kaip jos apskaičiuotos; ieškovė buvo pateikusi atsakovo įsiskolinimo pagal sutartį apskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad palūkanų dalis yra nuosekliai mažėjanti ir ji yra skaičiuota anuiteto metodu tik nuo likusios neapmokėtos paskolos dalies likučio, kuris tuo metu būtų buvęs, jei atsakovas savo įsipareigojimus butų vykdęs laiku; nutraukus sutartį ieškovės tarpininkavimo paslaugų mastas padidėjo dėl atsakovo sutarties pažeidimo, nes reikia atlikti papildomus paskolos administravimo veiksmus, kurių nereikėtų atlikti, jei  atsakovas nebūtų pažeidęs sutarties.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė tik formalią išvadą, kad ieškovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, pateiktus įrodymus, sprendžia, jog jie gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

27. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė  nurodė, kad: su ieškiniu pateikė atsakovo mokėjimų grafiką, įsiskolinimo apskaičiavimo lentelę, tačiau teismas sprendime rėmėsi tik mokėjimų grafiku, nors mokėjimų grafikas ir įsiskolinimų apskaičiavimo lentelėje nurodytas grafikas gali nesutapti; skaičiuojant pagal formulę palūkanų turėtų būti 2 656,96 x 28 / 100 / 12 = 62 Eur, tačiau įsiskolinimo apskaičiavimo lentelės grafike nurodyta, kad palūkanų suma yra 57,55 Eur, ir taip yra todėl, kad ieškovė formuoja atskirus grafikus visoms 109-ioms investicijoms (atsakovo paskolai); pirmiausia yra suformuojami 109 individualūs grafikai, kurie susijungia į paskolos gavėjo grafiką, kuris yra pateiktas įsiskolinimo apskaičiavimo lentelėje; prašė priteisti negautas pajamas tik nuo paskolos likučio, nes priešingu atveju 28 procentų dydžio palūkanos būtų sudariusios 2 666,35 Eur, ką įrodo byloje pateikta palūkanų skaičiuoklė; teismas nurodė, koks konkretų mėnesį turėjo būti vartojimo kredito likutis, tačiau nenurodė, kokia tiksli negautų palūkanų pajamų suma iš atsakovo yra priteista ir kaip ji turėtų būti apskaičiuota; 755,91 Eur tarpininkavimo mokestis, kaip atlyginimas už teikiamas paslaugas, nepriteistas nepagrįstai, nes tai numato VKĮ nuostatos, nes, jei ne atsakovo sutarties pažeidimas, turėjo realią galimybę šį mokestį gauti, tarpininkavimo paslaugų teikimas ne tik kad nenutrūko, bet padidėjo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.  

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017). Sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

29. Pažymėtina, jog CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad, net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti ieškovės prieštaravimai (27 nutarties punktas) kasacinio teismo praktikos kontekste (28 nutarties punktas) sudarė pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybės, iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavęs, jog ieškovė nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

30. Remiantis nurodytais argumentais, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

31. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                             Ramunė Čeknienė