Administracinė byla Nr. A-1018-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04841-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K rūsyje vienvietėje kameroje. Vėliau buvo perkeltas į pirmą aukštą (į karantiną), kur buvo laikomas 2 paras, t. y. iki 2015 m. lapkričio 4 d. Tą pačią dieną buvo perkeltas į kamerą Nr. 397, kurioje buvo kalinami dar 3 asmenys, joje buvo kalinamas iki 2015 m. lapkričio 11 d. Kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos, žeminančios garbę ir orumą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas patyrė psichologinį šoką, buitinius nepatogumus, gilius dvasinius išgyvenimus. Lukiškių TI-K kameroje nebuvo radiatoriaus, buvo tik šiltas 8 cm storio vamzdis. Kameroje buvo drėgna, slogus kvapas, prasta ventiliacija. Naktį kameroje buvo šalta ir drėgna. Pareiškėjas buvo perkeltas į antrą aukštą (į karantiną), kur kameroje buvo purvas, iš tualeto sklido smarvė, aplink unitazą bėgiojo gyviai. Kameroje buvo šalta, langas buvo nesandarus. Naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas, nes tualetas yra prie pat durų, kuriose buvo akutė, per kurią bet kada galėjo pažiūrėti prižiūrėtojas. Tualetinio popieriaus ir muilo nebuvo. Naktinis apšvietimas buvo labai ryškus, todėl buvo sunku užmigti, tai pareiškėjui sukėlė didelę nervinę įtampą, nuovargį ir stresą. Kameroje Nr. 397 sąlygos buvo šiek tiek geresnės, tačiau joje buvo kalinami dar 3 asmenys.  Kameroje Nr. 397 trūko gyvenamojo ploto, asmeniniai daiktai trukdė praeiti, nes nebuvo spintelių. Didelę kameros dalį užėmė tinkamai neatitvertas tualetas ir kiti pertekliniai baldai. Duše nebuvo įrengtos privatumą užtikrinančios sienelės, dušo galvutės prastos kokybės, sulūžusios. Einant į dušą nebuvo duodami muilas ir kitos higienos priemonės. Ventiliacija neveikė, buvo skersvėjis, dėl ko buvo šalta. Naudotis dušu buvo galima tik 10 minučių. Kameroje tiekiamas vanduo buvo ledinis.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo 2,76 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 18–26).
4. Atsiliepime į skundą nurodė laikotarpius bei kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Teigė, jog Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Paaiškino, kad priežiūros posto pareigūnas turi nuolat stebėti suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodė, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytų normų reikalavimus. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo E. G. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 22 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 82–87).
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. (2015 m. lapkričio 11 d. išvyko iš Lukiškių TI-K) Lukiškių TI-K buvo kalinamas 11 dienų. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu. Remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas visas 11 dienų. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodomos pasekmės (žala) atsirado būtent dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio ploto neužtikrinimo, atmestas.
7. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo spintelių rūbams, daiktams ir maistui susidėti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 14.6, 14.7, 14.8 ir 14.9 punktuose nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Lukiškių TI-K neneigė, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių, tačiau, aplinkybės, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas iš vis nebuvo inventoriaus drabužiams, daiktams ar maistui laikyti nepatvirtino byloje esantys įrodymai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kamerose, kurių plotas nuo 7 kv. m iki 7,38 kv. m buvo laikomas vienas, o kameroje, kurios plotas 20,14 kv. m buvo laikomi 3–4 asmenys, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui pakako tiek laisvo kameros ploto, tiek inventoriaus ir vietos laikyti asmeninius daiktus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad kamerose trūko inventoriaus, atmesti kaip nepagrįsti.  
8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad didelę kameros dalį užėmė pertekliniai baldai (lovos, stalas, taburetės), tačiau tokį kameros įrengimą nustato Taisyklės. Situacija, kuomet kamerose nebūtų lovų, stalų ir taburečių, prieštarautų Taisyklių 14.6 punkto nustatytiems kamerų įrengimo reikalavimams.
9. Pareiškėjo teigimu, kamerose nėra radiatoriaus, buvo tik šiltas 8 cm storio vamzdis, tačiau Taisyklių 14.11 punktas nustato, kad kamerose turi būti šildymo įranga, tačiau nenustato, kad tai būtinai turi būti radiatorius, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestas kaip nepagrįstas.
10. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Taigi, teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros patalpos atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, akivaizdžiai nėra pakankama užtikrinti sanitariniame mazge esančio asmens privatumą, todėl pareiškėjas šioje dalyje įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
11. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo tiekiamas ledinis vanduo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, HN 134:2015 nenustato reikalavimo teikti kameroms karštą vandenį.
12. Pareiškėjas nurodė, kad  dušu pasinaudoti buvo galima tik 10 minučių. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, HN 134:2015 44 punktu. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje (toliau – ir Dienotvarkė) nustatyta, kad dušu laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti vieną kartą per savaitę po šiltu dušu, kaip nustatyta minėtuose teisės aktuose, byloje nebuvo, to neginčijo ir pats pareiškėjas, tačiau galiojantys teisės aktai nenustato kiek laiko Lukiškių TI-K laikomi asmenys gali naudotis dušu. Dienotvarkėje nustatyta, kad dušu galima naudotis iki 15 min., taigi, įvertinus pareiškėjo argumentus aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, daryta išvada, kad Lukiškių TI-K tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę pasinaudoti dušu.
13. Pareiškėjas reiškė nusiskundimus ir tuo, kad dušuose nebuvo įrengtos privatumą užtikrinančios sienelės, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato galimybės tokias sieneles įrengti.
14. Pareiškėjo teigimu, karantino kameroje, esančioje antrajame aukšte, aplink unitazą bėgiojo gyviai. Tačiau įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus dokumentus, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K, sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri periodiškai atlieka parazitų naikinimo darbus, tinkamai rūpinasi tuo, kad patalpose nebūtų parazitų.
15. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo prasta ventiliacija, drėgna, šalta, naktį buvo netinkamas apšvietimas. Atsakovo atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 30 d. Patikrinimo aktus, tačiau iš šių aktų matyti, kad patikrinimai buvo atliekami ne tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K. Kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, byloje nebuvo, pats pareiškėjas nenurodė, ar jis dėl nurodytų aplinkybių teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtino, jog Lukiškių TI-K buvo netinkamai užtikrina ventiliacija, buvo drėgna, šalta, naktį buvo netinkamas apšvietimas, be to pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas trumpą laiko tarpą, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
16. Pareiškėjas skunde reiškė nusiskundimus ir dėl kitų aplinkybių, nurodo, kad nebuvo tualetinio popieriaus ir muilo, nebuvo duodamas muilas ir kitos higienos priemonės einant į dušą, tačiau nenurodė, ar dėl šių priemonių išdavimo jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su šiais nusiskundimais, neaišku kodėl jis pats šių priemonių neturėjo su savimi ar nenusipirko Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kad jam teko naudotis sanitariniu mazgu, neizoliuotu nuo likusio kameros ploto, dėl ko pareiškėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimą, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 22 Eur.
18. Atsakovo atstovas prašė teismo priteisti iš pareiškėjo 2,76 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria rėmėsi atsakovo atsakovas, šiuo atveju netaikytina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo sprendžiamas.

III.

19. Pareiškėjas E. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą ir pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos visas 11 dienų bei priteisti jam 1 250 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 95).
20. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo perduotas Lietuvai pagal Nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją, pagal kurią Lietuvoje jam negali būti pablogintos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas mano, kad turėjo būti kalinamas Kaune, kur sąlygos yra geresnės.
21. Pažymi, kad EŽTT už tokius ar panašius nusižengimus žmogaus teisėms ir orumui priteisia vidutiniškai 25 Eur už parą.
22. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 100–103), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
23. Teigia, kad konkrečiu atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
24. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 109–114).
25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė įrodinėjimo naštą, apsiribojo formaliomis išvadomis dėl patalpų neatitikimo higienos normoms. Teismas formaliai apskaičiavo pareiškėjui tekusį plotą, atmetė jo įrodymus. Pareiškėjas mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas neužtikrino teisės į sveiką aplinką, elgėsi žiauriai. Teismas atsainiai vertino teiginius dėl antisanitarinių sąlygų. Todėl priteisė neadekvačią sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui E. G., jo teigimu, padarytos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, priteisimo.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
28. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Lukiškių TI-K atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo kalinamas 11 dienų ir šiomis dienomis pareiškėjui teko naudotis sanitariniu mazgu, neizoliuotu nuo likusio kameros ploto, dėl ko pareiškėjas patyrė garbės ir orumo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 22 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sieja su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
31. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
32. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017 ir kt.).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad teismas, priimdamas sprendimą, formaliai, atsainiai vertino teiginius dėl kalinimo sąlygų, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
34. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
35. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas teigia, kad teismas formaliai apskaičiavo pareiškėjui tekusį plotą ir atmetė jo įrodymus, tačiau jokių konkrečių įrodymų, susijusių su ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusiu plotu Lukiškių TI-K kamerose, jis nebuvo pateikęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, apskaičiuodamas šiuo atveju vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą, vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais detaliais duomenimis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir jose buvusių asmenų skaičių. Pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių konkrečių argumentų, paneigiančių šiuos duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo taisyklių nepažeidė ir spręsdamas dėl kitų pareiškėjo skundo teiginių dėl higienos normų pažeidimų.
36. Atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K (11 dienų) nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pažymėtina, jog vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)).
37. Teisėjų kolegija vertindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
38. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
39. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose (dėl Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo) priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3579-502/2017), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (11 parų buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė adekvatų neturtinės žalos priteistiną dydį, nustatytiems pažeidimams, kurio keisti pagrindo nėra. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su jo ekstradicija ir negalėjimu bloginti jo sąlygų taip pat nesudaro pagrindo didinti jam priteistą neturtinės žalos sumą.
41. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Arūnas Dirvonas

              Veslava Ruskan