Administracinė
byla Nr. AS63 – 775/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 59
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. gruodžio 20
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos
Sabinos Alimienės (pranešėja), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus
(kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. B., J. A., V. K., J. R.,
Č. T. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl
sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai B. B., J. A., V. K., J. R.,
Č. T. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus
apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus rajono
savivaldybės 2007 m. spalio 4 d. rašte Nr. A33-3485-(4.9) išdėstytą neteisėtą
sprendimą atmesti jų 2007 m. kovo 27 d. pasiūlymą (reg. Nr. A34-1289) dėl Vilniaus
rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, kuriuo prašyta pakeisti
rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius,
kuriais Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr.
2.3-5689-41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo
Gudelių k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. 1842
teritorija yra priskirta miško ir žemės ūkio paskirčiai, „MR“ ekofunkcinei
zonai ir priskirti bendrajame plane šią žemės sklypo teritoriją urbanizuojamai
gyvenamajai teritorijai; įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę
priimti šį jų pasiūlymą ir pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės
teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais Vilniaus apskrities viršininko
2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3‑5689‑41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos
projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha Žemės
sklypo Nr. 1842 teritorija yra priskirta „MR“ ekofunkcinei zonai bei priskirti
bendrajame plane šio žemės sklypo teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai
teritorijai (bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio
proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“, o bendrojo plano
konkretizuotuose sprendiniuose „U“ indeksu žymimai „kitos paskirties žemės
prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“); panaikinti Vilniaus rajono
savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus
rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ 1, 2, 7, 20.10 punktus dalyje,
susijusioje su teritorija, kurioje jiems pagal Vilniaus apskrities viršininko
2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintą „Žemės reformos
žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje planą“ suprojektuotas
nuosavybės teisių atkūrimui 4,62 ha žemės sklypas Nr. 1842; panaikinti Vilniaus
rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T3-323 „Dėl
Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir juo
patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą dalyje,
susijusioje su teritorijos, kurioje jiems pagal Vilniaus apskrities viršininko
2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintą „Žemės reformos
žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje planą“ suprojektuotas
nuosavybės teisių atkūrimui 4,62 ha žemės sklypas Nr. 1842, suplanavimu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio
15 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų patikslintą
skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir
įpareigojimo atlikti veiksmus; priteisė pareiškėjams iš atsakovo Vilniaus
rajono savivaldybės 33,33 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 6,66 Lt kiekvienam; priteisė
pareiškėjams iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 1/3 išlaidų už
ekspertizės atlikimą – 2 057,16 Lt, pervedant į teismo depozitinę sąskaitą
(duomenys neskelbtini); įpareigojo pareiškėjus į teismo depozitinę
sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 2 114,34 Lt už ekspertizės
atlikimą, t. y. kiekvienas po 422,87 Lt; nutarė Vilniaus rajono savivaldybei, B. B., J. A., V. K.,
J. R., Č. T. į teismo depozitinę
sąskaitą įmokėjus lėšas už ekspertizės atlikimą, ekspertui S.
Č. pervesti 6 171,50 Lt už ekspertizės atlikimą, pagal Ekspertizės
įstaigos pateiktą sąskaitą-faktūrą.
Teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas
nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai
teismui pateikė skundo atsisakymą, jį palaikė teismo posėdyje, nes ginčą
išsprendė su atsakovu taikiu būdu, t. y. atsakovo patvirtinto bendrojo plano
sprendiniuose padaryti tam tikri pakeitimai, kurių rezultate dalis ginčo sklypo
teritorijos buvo priskirta urbanizavimui skirtai „U“ zonai, o tai iš dalies
tenkino pareiškėjų skundo reikalavimus. Teismas nenustatė kitų priežasčių, dėl
kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjų skundo atsisakymo, todėl pareiškėjų skundo
atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jiems
žinomos bylos nutraukimo pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje,
kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ
44 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo
išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas
geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Todėl, teismo
vertinimu, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų dalis, proporcinga
patenkintai pareiškėjų reikalavimų daliai, turėtų būti priteista iš atsakovo. Pagal
ABTĮ 43 straipsnio 7 dalį, šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos,
susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš
proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas arba iš proceso šalių
proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus
rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr.
A33-3785(25.1.1) pateiktas aiškinamasis raštas ir brėžinys rodo, kad dalis
pareiškėjams suformuoto žemės sklypo patvirtinto bendruoju planu buvo priskirta
„U“ indeksu žymimai kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio
proceso zonai. Atsakovas nurodė, kad tiksliai įvertinti, kokią konkrečiai
sklypo teritorijos dalį priskyrė „U“ zonai, nėra galimybių, reikėtų ekspertinio
tyrimo. Ekspertizės išvadų 2 punkte konstatuota, kad Vilniaus apskrities
viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3‑5689-41 patvirtintame
„Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje plane“
suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. 1842 teritorijos apie 50-55 procentų yra
gamtinio karkaso ribose. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad „U“ zonai priskirta
45 –50 procentų teritorijos, t. y. pareiškėjų reikalavimai patenkinti
beveik per pusę. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4
d. rašte Nr. A33-3485-(4.9), kuris buvo ginčo objektu šioje byloje, buvo
nurodyta, kad Gudelių kaimo plėtra bus nustatoma pagal MR (rekreacinių miškų
prioritetas) reglamentą. Tuo buvo atmestas 2007 m. kovo 21 d. pareiškėjų
pasiūlymas Nr. 1 pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos
bendrojo plano sprendinius, kuriais suprojektuotas 4,62 ha žemės sklypas, į
kurį pretenduoja pareiškėjai, yra priskirtas miško ir žemės ūkio paskirčiai.
Tuo remdamasis, teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimas byloje buvo iš
dalies patenkintas geruoju. Pareiškėjai prašė laikyti, kad geruoju buvo
patenkinta 1/3 reikalavimo. Pagal pareiškėjų išvestą procentinę išraišką, jų
nurodomas mažesnis procentas nei konstatuota ekspertizės akte. Todėl teismas
sutiko su pareiškėjų vertinimu, kad atsakovas jų reikalavimą patenkino 1/3 dalimi,
nes atsakovas, tvirtindamas bendrąjį planą, dalį sklypo teritorijos priskyrė „U“
zonai. Dėl ekspertizės išlaidų dydžio teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš
sąmatos už ekspertizės atlikimą, Ekspertizės įstaiga, teismui pateikė sąmatą 12
100 Lt sumai. Šioje sąmatoje be atlyginimo už ekspertizę – 5 955,11 Lt ir
socialinio draudimo bei sveikatos draudimo mokesčių – 1 844,89 Lt, likusią
ekspertizės atlikimo išlaidų dalį sudaro sumos, mokėtinos įvairiems VGTU
fondams. Teismui pateiktas VGTU rektoriaus 2008 m. liepos 3 d. įsakymas „Dėl
lėšų, gaunamų iš užsakomųjų darbų sutarčių, paskirstymo normatyvų“ patvirtina,
kad iš lėšų, gaunamų iš užsakomųjų darbų sutarčių, 83 proc. gautų lėšų skiriama
užsakomąjį darbą vykdančiam padaliniui, o likę 17 proc. – įvairiems VGTU
fondams finansuoti ir mokesčiams mokėti. Ekspertizės įstaiga 2010 m. spalio 19
d. rašte Nr. 011-34 „Dėl ekspertizės sąmatos pagrindimo“ nurodė, kad sąmata
paskaičiuota remiantis realiai sugaišto eksperto darbo laiko sąnaudomis,
eksperto gaunamo atlygio už einamas pareigas universitete dydžiu (4 p.).
Ekspertizei buvo sugaištos 25 darbo dienos (5 p.), o profesoriaus S. Č. 1 darbo dienos atlyginimas gaunamas universitete be
atskaitymų sudaro 246,86 Lt. Teismo vertinimu, ekspertizės kaina turi būti paskaičiuojama
eksperto nurodytą ekspertizės atlikimui sugaištų darbo dienų skaičių dauginant
iš darbo dienos užmokesčio sumos. Kadangi buvo sugaištos 25 darbo dienos,
eksperto S. Č. atlyginimas už ekspertizės atlikimą,
laikytinas 6 171,50 Lt. Nors teismui kilo rimtų abejonių dėl sugaišto laiko,
nes ekspertas nurodė, jog 2 tomų bylos medžiagą skaitė 3 darbo dienas,
teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus skaitė dar 3 darbo, o 6
lapų apimties ekspertizės aktą rašė net 12 darbo dienų, tačiau nėra teisės
aktų, leidžiančių koreguoti eksperto nurodytą sugaištą laiką. Teismo vertinimu,
kitos sąmatoje nurodytos išlaidos, susijusios su įvairių VGTU fondų
finansavimu, turėtų būti atskaičiuojamos ir proporcingai paskirstomos nuo 6 171,50
Lt sumos VGTU rektoriaus 2008 m. liepos 3 d. įsakymui Nr. 433 „Dėl lėšų,
gaunamų iš užsakomųjų darbų sutarčių, paskirstymo normatyvų“. Teismas nesutiko
su pareiškėjų vertinimu, kad ekspertizės kaina (6 171,50 Lt) turėtų būti
mažintina iki 5 000 Lt sumos. Pareiškėjai nurodė, kad ekspertizę atlikti buvo
delsiama, nes pačios ekspertizės atlikimui buvo skirtos tik 25 darbo dienos, o
ekspertizės aktas surašytas tik 6 puslapiuose. Be to, ekspertizės (5 puslapyje)
5 punkte konstatuota, kad bendrojo plano sprendiniuose pareiškėjų sklypas
„pagrįstai nepriskirtas „U“ indeksu žymimai kitos paskirties žemės prioriteto
zonai „1“, tačiau neatitinka bendrojo plano sprendinių byloje ir nėra visiškai
pagrįsta. Teismas vertindamas ekspertizės išlaidų dydį, nevertino atliktos
ekspertizės kokybės ir laikė, jog tuo argumentu negali mažinti ekspertizės
kainos. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į ABTĮ 43, 44 straipsnio
nuostatas pareiškėjai turi teisę prašyti iš atsakovo priteisti sumokėtą žyminį
mokestį ir išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu. Kadangi patenkintas
pareiškėjų reikalavimas 1/3, tai ir priteisiamos išlaidos proporcingai
patenkintam pareiškėjų reikalavimui. Teismo paskaičiavimu, iš atsakovo
pareiškėjams priteistina 33,33 Lt žyminio mokesčio dalis. Už ekspertizės
atlikimą atsakovas privalo atlyginti 1/3 visos sumos (6 171,50/3), t. y. 2 057,16
Lt. Pareiškėjai prašė nustatyti, kad ši suma būtų mažesnė, viso 1 666,66
Lt, tačiau ši suma buvo paskaičiuota nuo 5 000 Lt sumos. Nustačius didesnę
ekspertizės kainą, pasikeičia 1/3 dalies piniginė išraiška. Kadangi iki bylos
nagrinėjimo sąskaita už ekspertizės atlikimą nebuvo gauta ir nėra apmokėta, tai
vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 7 dalimi šios sumos priteisiamos į teismo
specialią sąskaitą. Atkreipė dėmesį, kad už ekspertizės atlikimą, pareiškėjai
įmokėjo dalį įmokos – 2 000 Lt, į teismo depozitinę sąskaitą, todėl pareiškėjai
įpareigotini į teismo specialiąją sąskaitą pervesti likusią už ekspertizės
atlikimą nustatytą sumą – (4 114,34 Lt – 2 000 Lt) 2 114,34 Lt. Nutarė, šalims
apmokėjus išlaidas už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą, jas
pervesti iš šios sąskaitos į eksperto S. Č. nurodytą
sąskaitą.
III.
Vilniaus rajono savivaldybės meras atskiruoju
skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d.
nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio dalies ir ekspertizės sumos dalies
priteisimo Vilniaus rajono savivaldybei pakeisti ir visas bylinėjimosi išlaidas
priteisti pareiškėjams.
Vilniaus rajono savivaldybės meras mano, kad skundžiama
nutartis turi būti panaikinta vien dėl tos priežasties, kad vykdomajai
savivaldybės institucijai buvo užkirsta galimybė dalyvauti byloje, o Vilniaus
rajono savivaldybės taryba pareiškėjų pasiūlymo nenagrinėjo, nes negalėjo to
daryti pagal galiojančius teisės aktus. Teigia, kad teismas vartodamas sąvoką
„atsakovas“ nepagrįstai tapatino atstovaujamąją ir vykdomąją savivaldybės
institucijas, kurių vaidmuo rengiant savivaldybės teritorijos bendrąjį planą
yra visiškai skirtingas ir nesidubliuoja. Pažymi, jog nepagrįstas teiginys, kad
atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų prašymą, kadangi Vilniaus rajono
savivaldybės tarybai svarstyti pareiškėjų pasiūlymas pateiktas nebuvo ir
savivaldybės tarybai priimant sprendimus dėl Vilniaus rajono bendrojo plano
koncepcijos patvirtinimo ir Vilniaus rajono bendrojo plano patvirtinimo
pareiškėjų pasiūlymas įtakos neturėjo. Byloje nėra įrodymų,kad savivaldybės
taryba nagrinėjo ir atmetė pareiškėjų pasiūlymą, taip pat nėra įrodymų, kad
Gudelių kaimo dalis buvo priskirta urbanizuojamai zonai tenkinant pareiškėjų 2007
m. liepos 24 d. siūlymą. Daro išvadą, jog savivaldybės taryba negali būti
traktuojama kaip atsakovas, kuris privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes
savivaldybės taryba nėra tinkamas subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka
galėtų tenkinti 2007 m. liepos 24 d. pasiūlymą. Nurodo, jog nustačius, kad buvo
patenkintas 1/3 dalimi, nevertinamas faktas, jog buvo iš dalies patenkintas tik
vienas iš pareiškėjų keturių reikalavimų. Mano, kad savivaldybės mokėtina suma
už ekspertizės išlaidas negali būti didesnė nei 500 Lt, nes byloje nėra
įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo
dokumentų, iš kurių turinio būtų gali aiškiai nustatyti, kokia apimtimi
pareiškėjų sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją. Analogiškai turėtų būti
nagrinėjamas ir klausimas dėl žyminio mokesčio atlyginimo.
Pareiškėjai atsiliepimu į Vilniaus rajono
savivaldybės tarybos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Pareiškėjai nurodo, jog kadangi šioje byloje jie skundė
abiejų savivaldybės institucijų, kurių veiksmai ir sprendimai bendrojo
planavimo procese yra nuosekliai susiję, sprendimus ir siekė, kad jų neteisėtai
atmestas pasiūlymas dėl bendrojo plano sprendinių būtų priimtas ir įgyvendintas
(įpareigojant pakeisti rengiamo bendrojo plano sprendinius), kas yra įmanoma
tik abiem institucijoms įvairiose bendrojo planavimo etapuose priimant savo
kompetencijai skirtus sprendimus, jie šioje byloje atsakovu patraukė patį
viešąjį juridinį asmenį – Vilniaus rajono savivaldybę. Skundo patenkinimo
atveju šio atsakovo teises bei pareigas vykdančios institucijos (tiek
savivaldybės administracijos direktorius, tiek taryba) savo kompetencijos
ribose turėjo atlikti visus veiksmus, reikalingus įsiteisėjusio teismo
sprendimo įvykdymui. Kaip ir nustatyta Vietos savivaldos įstatyme, savivaldybei
šioje byloje atstovavo savivaldybės merė, ji yra pasirašiusi teismui skirtus
procesinius dokumentus bei jos įgaliotas asmuo. Pažymi, jog galutinis pasiūlymo
ir byloje pareikšto skundo reikalavimų tikslas bei esmė buvo – bendrojo plano
sprendinių pakeitimas jiems naudingu būdu, todėl savivaldybės tarybos 2009 m.
rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 atliktas jų skundo reikalavimus tenkinančių
bendrojo plano sprendinių patvirtinimas yra vienareikšmiškai vertintinas kaip
atsakovo atliktas jų skundo reikalavimų patenkinimas geruoju. Mano, jog atsakovas,
manydamas, kad sklypo teritorija į urbanizuojamą „U“ zoną patenka mažesne
dalimi, negu nustatė teismas, turėjo galimybę tai nustatyti ir įrodyti teismui.
Pažymi, jog kadangi ekspertas nustatė, kad į gamtinio karkaso ribas nepatenka
apie 45 –50 proc. sklypo teritorijos, būtent ši apimtis procentine išraiška ir
laikytina „U“ zonos apimtimi sklype. Būtent tai ir sudaro sklypo teritorijos
dalį, kurią atsakovas pakeitė bendrajame plane (iš „MR“ zonos) ir tuo geruoju
patenkino jų reikalavimą dėl tokio bendrojo plano sprendinių pakeitimo. Iš
paties atsakovo pateikto teismui brėžinio vizualiai yra matyti, kad ginčo
sklypas patenka į „U“ zonos ribas ne mažiau kaip 30 – 40 proc. apimtimi.
Akcentuoja, kad pagrindinis jų skundo (vėliau tikslinto) reikalavimas,
atspindintis ginčo esmę, bylinėjimosi tikslą ir jo tenkinimo atveju
pašalinantis jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą buvo „įpareigoti atsakovą
Vilniaus rajono savivaldybę pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės
teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais sklypo teritorija buvo
priskirta „MR“ ekofunkcinei zonai bei priskirti bendrajame plane šio žemės
sklypo teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (bendrojo plano
koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio proceso urbanizuojamų
ekosistemų prioritetų zonai“ , o bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose
žymimai „U“ indeksu „kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio
proceso zonai“). Visi kiti reikalavimai buvo išvestiniai ir buvo tik susiję su
šiuo pagrindiniu reikalavimu arba iš jo išplaukiantys (panaikinti atsakovo
neteisėtą sprendimą atmesti jų pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą šį pasiūlymą
priimti; panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą dėl bendrojo plano
koncepcijos patvirtinimo ir bendrojo plano patvirtinimo dalyje, susijusioje su
ginčo teritorijos suplanavimu). Net ir tuo atveju, jei atsakovas, nepriimdamas
atmesto jų pasiūlymo ir nepanaikindamas tarybos sprendimų, vis dėlto pakeitė
bendrojo plano sprendinius jų reikalaujamu būdu, akivaizdu, kad jų skundas
pasiekė savo tikslą, jų teisės buvo apgintos ir jie be teismo sprendimo gavo
teisme siektą rezultatą. Todėl tai, kas atsakovas jų naudai be teismo sprendimo
pakeitė bendrojo plano sprendinius (mažiausiai 1/3 apimtimi), protingai leidžia
konstatuoti skundo geruoju patenkinimą 1/3 apimtimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš
dalies.
Pareiškėjai, atsisakę skundo dėl
to, kad, jų teigimu, atsakovas geruoju patenkino jų reikalavimą, siekia, jog jiems
būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos.
ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje
numatyta pareiškėjo teisė reikalauti teismo išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo
atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju
patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. AS556–400/2008 pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje
išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui,
kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo
reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti
iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia
pareiškėjui teisę gauti iš atsakovo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų
išlaidų atlyginimą ir tada, kai nustatoma, jog pareiškėjo skundo padavimą
nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas). Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas
pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų
(neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. AS23‑621
/2008 taip pat pažymėjo, jog iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima
daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti
priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai
byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai
priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas
įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis
turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo
elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad
pareiškėjai su pasiūlymu 2007 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus rajono
savivaldybės administraciją, prašydami pakeisti rengiamo Vilniaus rajono
savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais „Žemės reformos
žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje plane“ suprojektuota
4,62 ha žemės sklypo Nr. 1842 teritorija yra priskirta miško ir žemės ūkio
paskirčiai, „MR“ ekofunkcinei zonai, priskirti bendrajame plane šią žemės
sklypo teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (I tomas, b. l. 48 –
49). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 m. balandžio 24 d. raštu
Nr. A33‑1484-(4.9) informavo pareiškėjus, kad Gudelių kaimas patenka į
„MR“, rekreacinio miško ekosistemų prioriteto, reglamento zoną (Vilniaus rajono
savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-74 20.10 p.), o žemės
ūkio paskirties sklype, įregistravus ūkininko ūkį, jie turi teisę planuoti
ūkininko sodybą (I tomas, b. l. 42). Vilniaus rajono savivaldybės
administracija 2007 m. spalio 4 d. raštu Nr. A33-3485-(4.9) papildomai nurodė,
jog kaimams „MR“ (rekreacinių miškų prioritetas) reglamentas nustatytas vadovaujantis
1993 metais sudaryta Vilniaus rajono gamtinio karkaso schema bei Vilniaus
apskrities bendrajame plane projektuojamu žaliuoju Vilniaus priemiesčio žiedu
(I tomas, b. l. 50 – 51). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008 m.
birželio 26 d. raštu Nr. A33-2582(4.9) dar kartą pažymėjo, jog pareiškėjų
pasiūlymui buvo nepritarta (II tomas, b. l. 170).
Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus
rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323
patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ištraukos
dalis ginčo sklypo buvo priskirta „U“ zonai (III tomas, b. l. 153 – 154, 177 – 178),
t. y. pareiškėjų interesai iš dalies buvo patenkinti. Laikytina, kad atsakovas,
ginčo sklypą iš dalies priskirdamas pareiškėjų pageidaujamai zonai, pripažino
savo veiksmų neteisėtumą bei pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, įrodymų,
paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra.
Pareiškėjai atsisakė skundo
atsakovui geruoju patenkinus jų reikalavimą – Vilniaus rajono savivaldybės
tarybai 2009 m. rugsėjo 30 d. priėmus sprendimą Nr. T3-323, kuriuo dalis ginčo
sklypo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane buvo priskirta
„U“ zonai. Kadangi sprendimą, kuriuo iš dalies buvo patenkinti pareiškėjų
reikalavimai, priėmė Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio
3 pareiškėjai turėjo teisę reikalauti iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
atlyginti jiems patirtas išlaidas. Todėl apeliacinės instancijos teismas,
įvertinęs skundžiamos nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis,
vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, kad proceso dalyviams
nekiltų neaiškumų dėl priteistų išlaidų, pirmosios instancijos teismo nutartį
pakeičia ir pareiškėjų patirtas išlaidas priteisia iš Vilniaus rajono
savivaldybės tarybos.
Atsakovas nesutinka su pirmosios
instancijos teismo priteista pareiškėjų turėtų išlaidų dalimi, motyvuodamas
tuo, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų dalį.
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš
dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų
išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (pvz.,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. AS10‑272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19
d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatant išlaidų dydį taikytina analogiška taisyklė ir jei atsakovas
patenkino ne visus skundo reikalavimus, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4
straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti,
kiek pareiškėjų naudai yra patenkinti jų reikalavimai, ir atitinkamai
nuspręsti, kokia pareiškėjų patirtų teismo išlaidų dalis turi būti jiems
atlyginta.
Pabrėžtina, jog nagrinėjamu
atveju pareiškėjų reikalavimas pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės
teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais Vilniaus apskrities viršininko
2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintame „Žemės reformos
žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje plane“ suprojektuota
4,62 ha žemės sklypo Nr. 1842 teritorija yra priskirta „MR“ ekofunkcinei zonai
bei priskirti bendrajame plane šio žemės sklypo teritoriją urbanizuojamai
gyvenamajai teritorijai (bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai
„aglomeracinio proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“, o bendrojo
plano konkretizuotuose sprendiniuose „U“ indeksu žymimai „kitos paskirties
žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“) patenkintas iš
dalies. Įvertinus iš dalies patenkintą pareiškėjo skundo reikalavimą (iš esmės
prašymas įpareigoti atsakovą atlikti nurodytus veiksmus buvo pagrindinis ir
sudarė ginčo esmę, o kiti reikalavimai laikytini išvestiniais, iš dalies
patenkinus pagrindinį reikalavimą iš esmės buvo apgintos pareiškėjų teisės ir
interesai), darytina išvada, jog teismas, apskaičiuodamas pareiškėjų turėtas
išlaidas, pagrįstai taikė proporciją, jog pareiškėjų reikalavimai buvo tenkinti
1/3 dalimi.
ABTĮ 43 – 45 straipsniai
reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą
tarp proceso šalių ginčo bylose. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvadomis dėl išlaidų ekspertizei apmokėti paskirstymo.
Vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus rajono
savivaldybės atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį pakeisti.
Pareiškėjams B. B., J. A., V. K.,
J. R., Č. T. iš atsakovo Vilniaus
rajono savivaldybės tarybos priteisti 33,33 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 6,66
Lt kiekvienam; pareiškėjams B. B., J. A.,
V. K., J. R., Č. T. iš
atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priteisti 1/3 išlaidų už
ekspertizės atlikimą – 2 057,16 Lt, pervedant į teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius