Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-63-775-10].doc
Bylos nr.: AS-63-775-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

 

Administracinė byla Nr. AS63 – 775/2010

Procesinio sprendimo kategorija 59

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. B., J. A., V. K., J. R., Č. T. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjai B. B., J. A., V. K., J. R., Č. T. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 2007 m. spalio 4 d. rašte Nr. A33-3485-(4.9) išdėstytą neteisėtą sprendimą atmesti jų 2007 m. kovo 27 d. pasiūlymą (reg. Nr. A34-1289) dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, kuriuo prašyta pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. 1842 teritorija yra priskirta miško ir žemės ūkio paskirčiai, „MR“ ekofunkcinei zonai ir priskirti bendrajame plane šią žemės sklypo teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai; įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę priimti šį jų pasiūlymą ir pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3‑5689‑41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha Žemės sklypo Nr. 1842 teritorija yra priskirta „MR“ ekofunkcinei zonai bei priskirti bendrajame plane šio žemės sklypo teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“, o bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose „U“ indeksu žymimai „kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“); panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ 1, 2, 7, 20.10 punktus dalyje, susijusioje su teritorija, kurioje jiems pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintą „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje planą“ suprojektuotas nuosavybės teisių atkūrimui 4,62 ha žemės sklypas Nr. 1842; panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir juo patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą dalyje, susijusioje su teritorijos, kurioje jiems pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintą „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje planą“ suprojektuotas nuosavybės teisių atkūrimui 4,62 ha žemės sklypas Nr. 1842, suplanavimu. 

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų patikslintą skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; priteisė pareiškėjams iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 33,33 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 6,66 Lt kiekvienam; priteisė pareiškėjams iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 1/3 išlaidų už ekspertizės atlikimą – 2 057,16 Lt, pervedant į teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini); įpareigojo pareiškėjus į teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 2 114,34 Lt už ekspertizės atlikimą, t. y. kiekvienas po 422,87 Lt; nutarė Vilniaus rajono savivaldybei, B. B., J. A., V. K., J. R., Č. T. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjus lėšas už ekspertizės atlikimą, ekspertui S. Č. pervesti 6 171,50 Lt už ekspertizės atlikimą, pagal Ekspertizės įstaigos pateiktą sąskaitą-faktūrą.

Teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai teismui pateikė skundo atsisakymą, jį palaikė teismo posėdyje, nes ginčą išsprendė su atsakovu taikiu būdu, t. y. atsakovo patvirtinto bendrojo plano sprendiniuose padaryti tam tikri pakeitimai, kurių rezultate dalis ginčo sklypo teritorijos buvo priskirta urbanizavimui skirtai „U“ zonai, o tai iš dalies tenkino pareiškėjų skundo reikalavimus. Teismas nenustatė kitų priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjų skundo atsisakymo, todėl pareiškėjų skundo atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jiems žinomos bylos nutraukimo pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Todėl, teismo vertinimu, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų dalis, proporcinga patenkintai pareiškėjų reikalavimų daliai, turėtų būti priteista iš atsakovo. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 7 dalį, šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. A33-3785(25.1.1) pateiktas aiškinamasis raštas ir brėžinys rodo, kad dalis pareiškėjams suformuoto žemės sklypo patvirtinto bendruoju planu buvo priskirta „U“ indeksu žymimai kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai. Atsakovas nurodė, kad tiksliai įvertinti, kokią konkrečiai sklypo teritorijos dalį priskyrė „U“ zonai, nėra galimybių, reikėtų ekspertinio tyrimo. Ekspertizės išvadų 2 punkte konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3‑5689-41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. 1842 teritorijos apie 50-55 procentų yra gamtinio karkaso ribose. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad „U“ zonai priskirta 45 –50 procentų teritorijos, t. y. pareiškėjų reikalavimai patenkinti beveik per pusę. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. rašte Nr. A33-3485-(4.9), kuris buvo ginčo objektu šioje byloje, buvo nurodyta, kad Gudelių kaimo plėtra bus nustatoma pagal MR (rekreacinių miškų prioritetas) reglamentą. Tuo buvo atmestas 2007 m. kovo 21 d. pareiškėjų pasiūlymas Nr. 1 pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais suprojektuotas 4,62 ha žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra priskirtas miško ir žemės ūkio paskirčiai. Tuo remdamasis, teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimas byloje buvo iš dalies patenkintas geruoju. Pareiškėjai prašė laikyti, kad geruoju buvo patenkinta 1/3 reikalavimo. Pagal pareiškėjų išvestą procentinę išraišką, jų nurodomas mažesnis procentas nei konstatuota ekspertizės akte. Todėl teismas sutiko su pareiškėjų vertinimu, kad atsakovas jų reikalavimą patenkino 1/3 dalimi, nes atsakovas, tvirtindamas bendrąjį planą, dalį sklypo teritorijos priskyrė „U“ zonai. Dėl ekspertizės išlaidų dydžio teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš sąmatos už ekspertizės atlikimą, Ekspertizės įstaiga, teismui pateikė sąmatą 12 100 Lt sumai. Šioje sąmatoje be atlyginimo už ekspertizę – 5 955,11 Lt ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo mokesčių – 1 844,89 Lt, likusią ekspertizės atlikimo išlaidų dalį sudaro sumos, mokėtinos įvairiems VGTU fondams. Teismui pateiktas VGTU rektoriaus 2008 m. liepos 3 d. įsakymas „Dėl lėšų, gaunamų iš užsakomųjų darbų sutarčių, paskirstymo normatyvų“ patvirtina, kad iš lėšų, gaunamų iš užsakomųjų darbų sutarčių, 83 proc. gautų lėšų skiriama užsakomąjį darbą vykdančiam padaliniui, o likę 17 proc. – įvairiems VGTU fondams finansuoti ir mokesčiams mokėti. Ekspertizės įstaiga 2010 m. spalio 19 d. rašte Nr. 011-34 „Dėl ekspertizės sąmatos pagrindimo“ nurodė, kad sąmata paskaičiuota remiantis realiai sugaišto eksperto darbo laiko sąnaudomis, eksperto gaunamo atlygio už einamas pareigas universitete dydžiu (4 p.). Ekspertizei buvo sugaištos 25 darbo dienos (5 p.), o profesoriaus S. Č. 1 darbo dienos atlyginimas gaunamas universitete be atskaitymų sudaro 246,86 Lt. Teismo vertinimu, ekspertizės kaina turi būti paskaičiuojama eksperto nurodytą ekspertizės atlikimui sugaištų darbo dienų skaičių dauginant iš darbo dienos užmokesčio sumos. Kadangi buvo sugaištos 25 darbo dienos, eksperto S. Č. atlyginimas už ekspertizės atlikimą, laikytinas 6 171,50 Lt. Nors teismui kilo rimtų abejonių dėl sugaišto laiko, nes ekspertas nurodė, jog 2 tomų bylos medžiagą skaitė 3 darbo dienas, teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus skaitė dar 3 darbo, o 6 lapų apimties ekspertizės aktą rašė net 12 darbo dienų, tačiau nėra teisės aktų, leidžiančių koreguoti eksperto nurodytą sugaištą laiką. Teismo vertinimu, kitos sąmatoje nurodytos išlaidos, susijusios su įvairių VGTU fondų finansavimu, turėtų būti atskaičiuojamos ir proporcingai paskirstomos nuo 6 171,50 Lt sumos VGTU rektoriaus 2008 m. liepos 3 d. įsakymui Nr. 433 „Dėl lėšų, gaunamų iš užsakomųjų darbų sutarčių, paskirstymo normatyvų“. Teismas nesutiko su pareiškėjų vertinimu, kad ekspertizės kaina (6 171,50 Lt) turėtų būti mažintina iki 5 000 Lt sumos. Pareiškėjai nurodė, kad ekspertizę atlikti buvo delsiama, nes pačios ekspertizės atlikimui buvo skirtos tik 25 darbo dienos, o ekspertizės aktas surašytas tik 6 puslapiuose. Be to, ekspertizės (5 puslapyje) 5 punkte konstatuota, kad bendrojo plano sprendiniuose pareiškėjų sklypas „pagrįstai nepriskirtas „U“ indeksu žymimai kitos paskirties žemės prioriteto zonai „1“, tačiau neatitinka bendrojo plano sprendinių byloje ir nėra visiškai pagrįsta. Teismas vertindamas ekspertizės išlaidų dydį, nevertino atliktos ekspertizės kokybės ir laikė, jog tuo argumentu negali mažinti ekspertizės kainos. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į ABTĮ 43, 44 straipsnio nuostatas pareiškėjai turi teisę prašyti iš atsakovo priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu. Kadangi patenkintas pareiškėjų reikalavimas 1/3, tai ir priteisiamos išlaidos proporcingai patenkintam pareiškėjų reikalavimui. Teismo paskaičiavimu, iš atsakovo pareiškėjams priteistina 33,33 Lt žyminio mokesčio dalis. Už ekspertizės atlikimą atsakovas privalo atlyginti 1/3 visos sumos (6 171,50/3), t. y. 2 057,16 Lt. Pareiškėjai prašė nustatyti, kad ši suma būtų mažesnė, viso 1 666,66 Lt, tačiau ši suma buvo paskaičiuota nuo 5 000 Lt sumos. Nustačius didesnę ekspertizės kainą, pasikeičia 1/3 dalies piniginė išraiška. Kadangi iki bylos nagrinėjimo sąskaita už ekspertizės atlikimą nebuvo gauta ir nėra apmokėta, tai vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 7 dalimi šios sumos priteisiamos į teismo specialią sąskaitą. Atkreipė dėmesį, kad už ekspertizės atlikimą, pareiškėjai įmokėjo dalį įmokos – 2 000 Lt, į teismo depozitinę sąskaitą, todėl pareiškėjai įpareigotini į teismo specialiąją sąskaitą pervesti likusią už ekspertizės atlikimą nustatytą sumą – (4 114,34 Lt – 2 000 Lt) 2 114,34 Lt. Nutarė, šalims apmokėjus išlaidas už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą, jas pervesti iš šios sąskaitos į eksperto S. Č. nurodytą sąskaitą.

 

III.

 

Vilniaus rajono savivaldybės meras atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio dalies ir ekspertizės sumos dalies priteisimo Vilniaus rajono savivaldybei pakeisti ir visas bylinėjimosi išlaidas priteisti pareiškėjams.

Vilniaus rajono savivaldybės meras mano, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta vien dėl tos priežasties, kad vykdomajai savivaldybės institucijai buvo užkirsta galimybė dalyvauti byloje, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba pareiškėjų pasiūlymo nenagrinėjo, nes negalėjo to daryti pagal galiojančius teisės aktus. Teigia, kad teismas vartodamas sąvoką „atsakovas“ nepagrįstai tapatino atstovaujamąją ir vykdomąją savivaldybės institucijas, kurių vaidmuo rengiant savivaldybės teritorijos bendrąjį planą yra visiškai skirtingas ir nesidubliuoja. Pažymi, jog nepagrįstas teiginys, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų prašymą, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės tarybai svarstyti pareiškėjų pasiūlymas pateiktas nebuvo ir savivaldybės tarybai priimant sprendimus dėl Vilniaus rajono bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo ir Vilniaus rajono bendrojo plano patvirtinimo pareiškėjų pasiūlymas įtakos neturėjo. Byloje nėra įrodymų,kad savivaldybės taryba nagrinėjo ir atmetė pareiškėjų pasiūlymą, taip pat nėra įrodymų, kad Gudelių kaimo dalis buvo priskirta urbanizuojamai zonai tenkinant pareiškėjų 2007 m. liepos 24 d. siūlymą. Daro išvadą, jog savivaldybės taryba negali būti traktuojama kaip atsakovas, kuris privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes savivaldybės taryba nėra tinkamas subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka galėtų tenkinti 2007 m. liepos 24 d. pasiūlymą. Nurodo, jog nustačius, kad buvo patenkintas 1/3 dalimi, nevertinamas faktas, jog buvo iš dalies patenkintas tik vienas iš pareiškėjų keturių reikalavimų. Mano, kad savivaldybės mokėtina suma už ekspertizės išlaidas negali būti didesnė nei 500 Lt, nes byloje nėra įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, iš kurių turinio būtų gali aiškiai nustatyti, kokia apimtimi pareiškėjų sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją. Analogiškai turėtų būti nagrinėjamas ir klausimas dėl žyminio mokesčio atlyginimo.

Pareiškėjai atsiliepimu į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjai nurodo, jog kadangi šioje byloje jie skundė abiejų savivaldybės institucijų, kurių veiksmai ir sprendimai bendrojo planavimo procese yra nuosekliai susiję, sprendimus ir siekė, kad jų neteisėtai atmestas pasiūlymas dėl bendrojo plano sprendinių būtų priimtas ir įgyvendintas (įpareigojant pakeisti rengiamo bendrojo plano sprendinius), kas yra įmanoma tik abiem institucijoms įvairiose bendrojo planavimo etapuose priimant savo kompetencijai skirtus sprendimus, jie šioje byloje atsakovu patraukė patį viešąjį juridinį asmenį – Vilniaus rajono savivaldybę. Skundo patenkinimo atveju šio atsakovo teises bei pareigas vykdančios institucijos (tiek savivaldybės administracijos direktorius, tiek taryba) savo kompetencijos ribose turėjo atlikti visus veiksmus, reikalingus įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui. Kaip ir nustatyta Vietos savivaldos įstatyme, savivaldybei šioje byloje atstovavo savivaldybės merė, ji yra pasirašiusi teismui skirtus procesinius dokumentus bei jos įgaliotas asmuo. Pažymi, jog galutinis pasiūlymo ir byloje pareikšto skundo reikalavimų tikslas bei esmė buvo – bendrojo plano sprendinių pakeitimas jiems naudingu būdu, todėl savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 atliktas jų skundo reikalavimus tenkinančių bendrojo plano sprendinių patvirtinimas yra vienareikšmiškai vertintinas kaip atsakovo atliktas jų skundo reikalavimų patenkinimas geruoju. Mano, jog atsakovas, manydamas, kad sklypo teritorija į urbanizuojamą „U“ zoną patenka mažesne dalimi, negu nustatė teismas, turėjo galimybę tai nustatyti ir įrodyti teismui. Pažymi, jog kadangi ekspertas nustatė, kad į gamtinio karkaso ribas nepatenka apie 45 –50 proc. sklypo teritorijos, būtent ši apimtis procentine išraiška ir laikytina „U“ zonos apimtimi sklype. Būtent tai ir sudaro sklypo teritorijos dalį, kurią atsakovas pakeitė bendrajame plane (iš „MR“ zonos) ir tuo geruoju patenkino jų reikalavimą dėl tokio bendrojo plano sprendinių pakeitimo. Iš paties atsakovo pateikto teismui brėžinio vizualiai yra matyti, kad ginčo sklypas patenka į „U“ zonos ribas ne mažiau kaip 30 – 40 proc. apimtimi. Akcentuoja, kad pagrindinis jų skundo (vėliau tikslinto) reikalavimas, atspindintis ginčo esmę, bylinėjimosi tikslą ir jo tenkinimo atveju pašalinantis jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą buvo „įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais sklypo teritorija buvo priskirta „MR“ ekofunkcinei zonai bei priskirti bendrajame plane šio žemės sklypo teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“ , o bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose žymimai „U“ indeksu „kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“). Visi kiti reikalavimai buvo išvestiniai ir buvo tik susiję su šiuo pagrindiniu reikalavimu arba iš jo išplaukiantys (panaikinti atsakovo neteisėtą sprendimą atmesti jų pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą šį pasiūlymą priimti; panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą dėl bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo ir bendrojo plano patvirtinimo dalyje, susijusioje su ginčo teritorijos suplanavimu). Net ir tuo atveju, jei atsakovas, nepriimdamas atmesto jų pasiūlymo ir nepanaikindamas tarybos sprendimų, vis dėlto pakeitė bendrojo plano sprendinius jų reikalaujamu būdu, akivaizdu, kad jų skundas pasiekė savo tikslą, jų teisės buvo apgintos ir jie be teismo sprendimo gavo teisme siektą rezultatą. Todėl tai, kas atsakovas jų naudai be teismo sprendimo pakeitė bendrojo plano sprendinius (mažiausiai 1/3 apimtimi), protingai leidžia konstatuoti skundo geruoju patenkinimą 1/3 apimtimi.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai, atsisakę skundo dėl to, kad, jų teigimu, atsakovas geruoju patenkino jų reikalavimą, siekia, jog jiems būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos.   

ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti teismo išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556–400/2008 pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia pareiškėjui teisę gauti iš atsakovo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą ir tada, kai nustatoma, jog pareiškėjo skundo padavimą nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas). Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. AS23‑621 /2008 taip pat pažymėjo, jog iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai su pasiūlymu 2007 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydami pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. 1842 teritorija yra priskirta miško ir žemės ūkio paskirčiai, „MR“ ekofunkcinei zonai, priskirti bendrajame plane šią žemės sklypo teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (I tomas, b. l. 48 – 49). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 m. balandžio 24 d. raštu Nr. A33‑1484-(4.9) informavo pareiškėjus, kad Gudelių kaimas patenka į „MR“, rekreacinio miško ekosistemų prioriteto, reglamento zoną (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-74 20.10 p.), o žemės ūkio paskirties sklype, įregistravus ūkininko ūkį, jie turi teisę planuoti ūkininko sodybą (I tomas, b. l. 42). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 m. spalio 4 d. raštu Nr. A33-3485-(4.9) papildomai nurodė, jog kaimams „MR“ (rekreacinių miškų prioritetas) reglamentas nustatytas vadovaujantis 1993 metais sudaryta Vilniaus rajono gamtinio karkaso schema bei Vilniaus apskrities bendrajame plane projektuojamu žaliuoju Vilniaus priemiesčio žiedu (I tomas, b. l. 50 – 51). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008 m. birželio 26 d. raštu Nr. A33-2582(4.9) dar kartą pažymėjo, jog pareiškėjų pasiūlymui buvo nepritarta (II tomas, b. l. 170).

Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ištraukos dalis ginčo sklypo buvo priskirta „U“ zonai (III tomas, b. l. 153 – 154, 177 – 178), t. y. pareiškėjų interesai iš dalies buvo patenkinti. Laikytina, kad atsakovas, ginčo sklypą iš dalies priskirdamas pareiškėjų pageidaujamai zonai, pripažino savo veiksmų neteisėtumą bei pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra.

Pareiškėjai atsisakė skundo atsakovui geruoju patenkinus jų reikalavimą – Vilniaus rajono savivaldybės tarybai 2009 m. rugsėjo 30 d. priėmus sprendimą Nr. T3-323, kuriuo dalis ginčo sklypo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane buvo priskirta „U“ zonai. Kadangi sprendimą, kuriuo iš dalies buvo patenkinti pareiškėjų reikalavimai, priėmė Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 3 pareiškėjai turėjo teisę reikalauti iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos atlyginti jiems patirtas išlaidas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, kad proceso dalyviams nekiltų neaiškumų dėl priteistų išlaidų, pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia ir pareiškėjų patirtas išlaidas priteisia iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista pareiškėjų turėtų išlaidų dalimi, motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10‑272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatant išlaidų dydį taikytina analogiška taisyklė ir jei atsakovas patenkino ne visus skundo reikalavimus, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjų naudai yra patenkinti jų reikalavimai, ir atitinkamai nuspręsti, kokia pareiškėjų patirtų teismo išlaidų dalis turi būti jiems atlyginta.

Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų reikalavimas pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Gudelių k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. 1842 teritorija yra priskirta „MR“ ekofunkcinei zonai bei priskirti bendrajame plane šio žemės sklypo teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“, o bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose „U“ indeksu žymimai „kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“) patenkintas iš dalies. Įvertinus iš dalies patenkintą pareiškėjo skundo reikalavimą (iš esmės prašymas įpareigoti atsakovą atlikti nurodytus veiksmus buvo pagrindinis ir sudarė ginčo esmę, o kiti reikalavimai laikytini išvestiniais, iš dalies patenkinus pagrindinį reikalavimą iš esmės buvo apgintos pareiškėjų teisės ir interesai), darytina išvada, jog teismas, apskaičiuodamas pareiškėjų turėtas išlaidas, pagrįstai taikė proporciją, jog pareiškėjų reikalavimai buvo tenkinti 1/3 dalimi.

ABTĮ 43 – 45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių ginčo bylose. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl išlaidų ekspertizei apmokėti paskirstymo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus rajono savivaldybės atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjams B. B., J. A., V. K., J. R., Č. T. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priteisti 33,33 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 6,66 Lt kiekvienam; pareiškėjams B. B., J. A., V. K., J. R., Č. T. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priteisti 1/3 išlaidų už ekspertizės atlikimą – 2 057,16 Lt, pervedant į teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                           Roma Sabina Alimienė

 

                                                                                                        Laimė Baltrūnaitė

 

                                                                                                        Arūnas Sutkevičius