Administracinė byla Nr. eAS-1317-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04774-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. K. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. BRK-7617 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas) nepagrįstu, jį panaikinti ir įpareigoti Agentūrą pagal J. K. R. pateiktą 2015 m. birželio 10 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 2 867,72 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu Agentūra pripažino netinkamomis finansuoti 3 186,35 Eur pareiškėjo 2015 m. birželio 10 d. prašyme nurodytų išlaidų ir sumažino jam paramos sumą 2 867,72 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, kurį, jo teigimu, praleido dėl svarbių priežasčių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsniu, nustatė, kad pareiškėjas skundu teismui iš esmės siekia, jog būtų panaikintas Agentūros 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. BRK-7617 nurodymas sumažinti jam paramos sumą, todėl visiems skundo reikalavimams padavimo terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į minėto 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundo padavimo terminą praleido, nes ši administracinė byla yra sudėtinga dėl ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų apimties bei jų vertinimo, taip pat dėl Agentūros atlikto išlaidų vertinimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad terminą praleido, nes ilgą laiką vertino ekspertizės paskyrimo galimybes bei atliko pirminius su tuo susijusius veiksmus. Pareiškėjo manymu, skundo padavimo terminas praleistas nedaug ir todėl prašė terminą atnaujinti.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad pareiškėjo siekiama iškelti byla nėra išimtinai sudėtinga, pagal jo pateiktą atstovavimo sutartį, jis savo interesus atstovauti administracinėse bylose pavedė advokatų profesinei bendrijai „TVINS“ 2015 m. balandžio 22 d., todėl skundžiamo sprendimo priėmimo metu atstovavimo klausimai buvo išspręsti, pareiškėjas turėjo galimybę gauti teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, kad net pripažinus šią bylą sudėtinga, teismų praktikoje tokia aplinkybė paprastai nepripažįstama svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi. Teismas nurodė, kad kitos pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, abstrakčios, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

II.

Pareiškėjas J. K. R. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad smulkūs, formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad terminas skundui dėl Sprendimo paduoti praleistas nežymiai, kas rodo, jog jis nesiekia pakenkti proceso operatyvumui ir piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, bet siekia ginti Agentūros neteisėtais veiksmais pažeistus interesus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-9826-821/2015, kurioje pareiškėjas ginčija Agentūros sprendimą, pagal kurį atsisakyta išmokėti mokėjimo prašyme nurodytą pareiškėjo padarytų investicijų sumą. Pareiškėjo manymu, jeigu skundo padavimo terminas nebus atnaujintas ir skundas nebus priimtas, gali susiklostyti situacija, jog vienu atveju pareiškėjo interesai bus apginti, o kitu ne. Pareiškėjas pažymi, kad byloje taikytinų teisės aktų taikymas ir aiškinimas yra sudėtingas. Taikant sankcijas, nepakanka paramos sumažinimą ar neskyrimą motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip pasireiškė jų pažeidimas. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime nepasisakoma, kaip nagrinėjamos situacijos atveju pasireiškė teisės aktų pažeidimas ir kaip nurodytos normos taikomos, Sprendime nurodytos normos yra abstrakčios ir vertinamo pobūdžio, todėl buvo apsunkinta pareiškėjo galimybė tinkamai suformuoti savo interesus ginančią poziciją. Be to, atsakovas nepateikė atliktos ekspertizės dokumentacijos (ataskaitos), kuria išimtinai buvo remtasi priimant Sprendimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad ši atliktos ekspertizės dokumentacija taip pat turėjo esminės reikšmės jam siekiant kuo efektyviau įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas skundą dėl Agentūros 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. BRK-7617 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pirmosios instancijos teismui pateikė 2015 m. spalio 1 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą. Šį faktą skunde pripažįsta ir pareiškėjas bei prašo atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Tai, kad terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012). Šiuo atveju maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą terminą atnaujinti, o kitos pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Pažymėtina, kad maža termino praleidimo trukmė pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012).

Pareiškėjas teigimu, byla yra sudėtinga, todėl reikėjo daugiau laiko skundui parengti. Teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo siekiama iškelti byla nėra išimtinai sudėtinga. Šiuo aspektu pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Kaip matyti nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo interesus atstovauti administracinėse bylose pavedė advokatų profesinei bendrijai „TVINS“ 2015 m. balandžio 22 d., todėl turėjo galimybę gauti teisinę pagalbą. Pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas jį atstovaujantis advokatas. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo nurodyta skundo padavimo termino praleidimo priežastis, susijusi su bylos sudėtingumu, nelaikytina objektyvia ir nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios. Teisėjų kolegija pažymi, jog ir tai, kad teisme yra nagrinėjama kita analogiško pobūdžio byla pagal pareiškėjo skundą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl priežasčių, kurios nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir nesudaro pagrindo jo atnaujinti. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius