Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-265-557/2013

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00663-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

39.4.; 52.1.; 52.3.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 29 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. atstovo adv. V. Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. 3500 Lt bauda su televizijos sistemai skirtų prekių, t.y. 1 vnt. antenos, 1 vnt. televizoriaus su DVD, 1 vnt. signalizacijos k-to, 1 vnt. daviklio, 2 vnt. laikiklio k-tų, 1 vnt. GSM-modulio, 5 vnt. magnetinių kontaktų, 1 vnt. videosistemos, 1 vnt. GPS-modulio konfiskavimu.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

n u s t a t ė:

A. M. 2013-02-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. vasario 12 d. 11.50 val. Jūrininkų pr., Klaipėdoje, automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. Š. firmai „A.“, į.k. (duomenys neskelbtini), vežė televizijos sistemai skirtas prekes be važtaraščio ar kito dokumento, įrodančio, kad krovinys priklauso vežėjui. Tuo jis pažeidė Kelių transporto kodekso 38 str. 1 p. nuostatas. Tokie A. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino įrodytu, kad A. M. 2013-02-12 11.50 val. Jūrininkų pr., Klaipėdoje, automobiliu MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. Š. firmai „A.“, vežė  televizijos sistemai skirtas prekes be važtaraščio ar kito dokumento, įrodančio, kad krovinys priklauso vežėjui, ir tokiu būdu pažeidė Kelių transporto kodekso 38 str. 1 p. nuostatas. A. M. pripažintas kaltu padarius ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta 3500 Lt bauda su televizijos sistemai skirtų prekių, t.y. 1 vnt. antenos, 1 vnt. televizoriaus su DVD, 1 vnt. signalizacijos k-to, 1 vnt. daviklio, 2 vnt. laikiklio k-tų, 1 vnt. GSM-modulio, 5 vnt. magnetinių kontaktų, 1 vnt. videosistemos, 1 vnt. GPS-modulio konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu A. M. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimą ir bylą nutraukti, sulaikytas prekes nedelsiant grąžinti UAB „K.“. Nurodo, jog A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad vežė vežėjui priklausančias prekes be dokumentų, patvirtinančių, kad prekės priklauso vežėjui. Teismas ginčijamu nutarimu A. M. pripažino kaltu pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. dėl krovinio vežimo be jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir paskyrė 3500 Lt baudą konfiskuojant vežtas prekes. Su tokiu nutarimu nesutinka visiškai, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas dėl žemiau nurodomų motyvų.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus bylą priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei ATP protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Šiuo atveju ginčijamas nutarimas yra priimtas tik formaliai išdėsčius pateiktus įrodymus, kurie nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė, nenurodė jokios išsamios surinktų duomenų analizės, nepasisakė, kokie objektyvūs duomenys patvirtina vieną ar kitą ATP sudėties elementą ar paneigia jį. Teismas net neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų suinteresuotų bylos nagrinėjimo asmenų ir neleido jiems pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo dalyko, t.y. teismas, nustatęs, kad vežtas krovinys priklauso ne A. M., neįtraukė į bylą krovinio savininko UAB „K.“ ir neleido pasisakyti jos atstovui, kuris buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą ir pageidavo pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo dalyko, iškelti savo versijas. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl A. M. iškeltos versijos dėl pažeidimo fakto, nes A. M. pripažino patį faktą, kad neturėjo krovinio važtaraščio, bet turėjo kitą krovinio priklausomybę vežėjui patvirtinantį dokumentą, kuris buvo pateiktas patikrinimo metu (b.l. 8). Versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju tokia pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.

Byloje nėra ginčo dėl krovinio vertės, kuri nustatoma pagal krovinio važtaraštyje nurodytas vertes, nors teismas dėl to ir nepasisakė visiškai, kas leistų pažeidimą, jei toks būtų, kvalifikuoti pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. Atsakomybė pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. kyla trim atvejais: 1) kai prekės gabenamos be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų; 2) kai prekės gabenamos be jų gabenimą patvirtinančių dokumentų; 3) kai prekės gabenamos su suklastotais dokumentai. ATPK 284 str. 2 d. yra nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau šioje nuostatoje numatyta teisė pakeisti nuorodą į kitą ATPK straipsnį ar straipsnio dalį nereiškia organo ar pareigūno (taigi ir apylinkės teismo, kaip ATP bylas nagrinėjančios institucijos) teisės pripažinti asmenį padarius pažeidimą, kurio požymiai nenurodyti ATP protokole formuluojant kaltinimą. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ATP protokolas, kuriame ir išdėstoma kaltinimo esmė. Teismas, sutinkamai su virš nurodyta nuostata, gali tik pakeisti veikos kvalifikavimą, tačiau negali keisti aprašytos veikos turinio ir bausti už tai, kuo nebuvo asmuo kaltinamas. Kaip yra konstatavęs LVAT 2006-04-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. N³-444/2006, ATPK 284 str. 2 d. norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas ATP bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti ATP protokolo klaidas, pakeisdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Ši norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius ATP, nurodant naujus esminius ATP sudėties požymius. Teismas šių nuostatų nesilaikė.

Kaip jau buvo minėta, A. M. buvo kaltinamas vežęs krovinį be jo vežimą patvirtinančių dokumentų, bet nebuvo kaltinamas vežęs krovinį be jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, t.y. A. M. buvo kaltinamas pažeidęs KTK 38 str. 1 p. reikalavimus (reikėtų suprasti, kad 28 str. 1 d. reikalavimus, nes 38 str. turi kelias dalis ir tik 2 d. turi punktus, kurie įvardija važtaraščio rekvizitus, jei toks surašomas). Vežant vežėjui priklausantį krovinį neprivalu turėti krovinio įsigijimą patvirtinančius dokumentus, bet privalu turėti dokumentus, patvirtinančius krovinio priklausomumą vežėjui. KTK 38 str. 1 d. numato, kad vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Taigi, važtaraštis nėra privalomas, bet gali būti vienu iš krovinio priklausomumą vežėjui patvirtinančių dokumentų. Kaip alternatyva važtaraščiui yra nurodytas bet koks kitas dokumentas, kuris patvirtina krovinio priklausomumą vežėjui. Taigi, pažeidimas laikomas padarytu tik tuo atveju, jei krovinys vežamas iš viso be dokumentų, o ne dėl to, kad jis vežamas be važtaraščio, bet turint kitą dokumentą. Kas tai per kiti dokumentai, įstatymas neapibrėžia, t.y. leidžia vežėjui savo pasirinkimu, supratimu ir nuožiūra pačiam pasirinkti, kokį krovinio priklausomumą vežėjui patvirtinantį dokumentą turi turėti vairuotojas. Koks tai turi būti dokumentas, yra paliekama vežėjo supratimui, o ne tikrinimą atliekančių asmenų supratimui. Visi neaiškumai yra aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vežėjo, šiuo atveju UAB „K.“, supratimu, kaip pakankamas krovinio priklausomumo jiems patvirtinantis dokumentas buvo prekių rezervavimo lapelis, kurį vairuotojas turėjo ir pateikė tikrinimo metu, apie ką yra atžymėta ant jo kopijos, pateiktos į bylą (b.l. 8). Taigi, tai leidžia teigti, kad A. M. krovinio gabenimo metu turėjo kitą, nei važtaraštis, dokumentą, patvirtinantį vežamo krovinio priklausomumą vežėjui. Važtaraštis, kaip privalomas krovinio gabenimo dokumentas, yra būtinas turėti gabenant krovinį ne savo sąskaita, o teikiant vežimo paslaugas (KTK 26 str. 1 d., 27 str., 29 str., 30 str. 2 d.). A. M. dirba dviejose įmonėse vairuotoju: UAB „A.“ ir UAB „K.“ (b.l. 5). Automobilis, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepriklauso A. Š. firmai „A.“, priešingai nei teigia teismas, nes A. Š. firma „A.“ yra bankrutuojanti, o priklauso lizingo bendrovei „Nordea finance Lithuania“ (b.l. 5). Šiuo automobiliu naudojasi dvi įmonės: UAB „K.“ ir UAB „A.“, kurios visos trys priklauso tiems patiems asmenims. Tai irgi leidžia teigti, kad krovinį gabeno UAB „K.“ savo sąskaita, juo labiau, kad šį vežimą būtent taip kvalifikavo ir protokolą surašiusi institucija. Tai reiškia, kad A. M., veždamas krovinį, nepažeidė KTK 38 str. 1 d. nuostatų, todėl jo veikoje nėra pažeidimo pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. požymių, nes jis vežė krovinį su jo gabenimo dokumentais, krovinio įsigijimo dokumentus neprivalėjo turėti su savimi, o be to, net ir nebuvo kaltinamas vežęs krovinį be jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Būdamas nuoseklus norėtų pasisakyti ir dėl paskirtos nuobaudos, jei teismas vis dėl to laikytų, kad yra padarytas pažeidimas. Teismas ginčijamu nutarimu nusprendė ne tik paskirti baudą, bet ir konfiskuoti vežtas prekes. Pagal ATPK 26 str. 1 d. konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 163¹¹ str. nepatenka į baigtinį teisės pažeidimų, kurių atveju netaikomi daiktų ir pajamų, esančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu arba tiesioginiu objektu, konfiskavimo apribojimai, šio straipsnio sankcijoje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Pritaikius konfiskavimą priešingu atveju, nei nurodyta virš, laikoma, kad UAB „K.“ nuosavybė yra konfiskuota be įstatyminio pagrindo, o ginčijamo nutarimo dalis dėl konfiskavimo keistina kaip iš esmės pažeidžianti UAB „K.“ turtinius interesus. Neteisėtai ir nepagrįstai valstybės žinion paimta bendrovės nuosavybė privalo būti nedelsiant jai grąžinta (ATPK 286 str. 4 d.). Tokios nuostatos yra suformuotos ir LVAT praktikoje, pavyzdžiui, administracinėje byloje N⁶²-1638/2010.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 286 str. 1 d. bei 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarime nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 str. nurodytų reikalavimų nesilaikė.

Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad A. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailisi, paaiškino, kad buvo pamiršęs su savimi pasiimti važtaraštį. Pripažindamas A. M. kaltu teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų (prekių)  ir dokumentų paėmimo protokolu, pažeidėjo paaiškinimu, rezervavimo lapu, sulaikytų prekių fotonuotraukomis, sulaikytų prekių perdavimo laikinai saugoti aktu, pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, krovinio važtaraščiu, kita bylos medžiaga. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog A. M. savo pirminiame paaiškinime (b.l. 6) buvo nurodęs, kad televizijos sistemai skirtas prekes vežė pagal prekių rezervavimo lapelį, jį pateikė tikrinimo metu (b.l. 8), bet teismas dėl šio A. M. paaiškinimo, priimdamas skundžiamą nutarimą, nieko nepasisakė. Kartu pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, iš kurio būtų galima nustatyti, kokius parodymus A. M. davė teismo posėdžio metu. Apeliacinis teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Pažymėtina ir tai, jog teismas skundžiamame nutarime tik išvardijo įrodymus, kuriais remdamasis pripažino A. M. kaltu, tačiau dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės nepasisakė ir jų nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 str., nenurodė jokių motyvų, kuriais rėmėsi pripažindamas A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nenurodė, kuriais byloje surinktais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos atmeta.

Nustatyta, jog krovinys, kurį A. M. gabeno galimo pažeidimo padarymo metu, pastarajam nepriklauso, krovinio savininkas yra UAB „K.“, tačiau savininko atstovas į teismo posėdį iškviestas ir apklaustas nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog krovinio savininko UAB „K.“ atstovas buvo atvykęs į teismo posėdį, tačiau jam nebuvo leista pasisakyti. Šito apeliacinis teismas patikrinti negali, kadangi, kaip minėta, byloje nėra administracinio teisės pažeidimo protokolo. Kartu pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką krovinio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl krovinio savininkui turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą ir suteikiama teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, priešingu atveju nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 str. 2 d. nuostatas, jis yra be motyvų, byloje esančių įrodymų teismas neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, kas laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama A. M. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus minimais klausimais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje detaliau nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Linas Pauliukėnas