Civilinė byla Nr. e2A-449-854/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00016-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1;
3.4.4.11.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir pripažinti likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Naspera“ pasibaigusia, priimto likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naspera“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naspera“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Lasis“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 25 d. Teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris patikslintas 2017 m. spalio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimis. Teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 5 d.
2. Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Naspera“ nemokumo administratorė MB „Lasis“ 2024 m. liepos 22 d. pateikė prašymą priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Prašyme nurodė, kad, vykdant bankroto procedūras, nemokumo administratorė organizavo dvejas LUAB „Naspera“ turto pardavimo varžytynes (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jose niekas nedalyvavo. Nepardavus turto varžytynėse, turtas buvo parduodamas per laisvai pasirinktus internetinius skelbimų portalus. Nemokumo administratorė apie parduodamą turtą du kartus skelbė internetiniame portale www.skelbiu.lt, kainą mažindama 30 proc. Po antrojo pardavimo ciklo atsirado pirkėjas, kuris turtą nupirko už 3 666 Eur. Nemokumo administratorė taip pat organizavo bendrovei priklausančio trumpalaikio turto pardavimo varžytynes (Nr. (duomenys neskelbtini)), varžytynės įvyko, pirkėjas sumokėjo visą pasiūlytą kainą, t. y. 53 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi priteisė LUAB „Naspera“ iš kreditorės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ši suma buvo sumokėta į LUAB „Naspera“ sąskaitą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyrius 2024 m. liepos 17 d. išdavė pažymą Nr. AD5-15522, kurioje nurodyta, kad turimais duomenimis LUAB „Naspera“ už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, jog paliko sukauptas atliekas ar užterštą dirvožemį arba gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pripažino LUAB „Naspera“ pasibaigusia ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro, pavedė nemokumo administratorei MB „Lasis“ atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 5 dalyje.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-572-567/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą dėl LUAB „Naspera“ pabaigos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi prašymą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 19 d. 13.30 val., įpareigojo nemokumo administratorę pateikti teismui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnyje nurodytus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti. 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi prašymas dėl galutinės bankroto proceso ataskaitos patvirtinimo ir bendrovės pabaigos atidėtas 2024 m. gruodžio 18 d. 13.30 val.; nemokumo administratorė įpareigota pateikti teismui papildomus duomenis. Be to, 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi nemokumo administratorė įpareigota pateikti teismui papildomus įrodymus.
6. Teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi atšauktas 2024 m. gruodžio 18 d. 13.30 val. teismo posėdis dėl galutinės bankroto proceso ataskaitos patvirtinimo ir juridinio asmens pabaigos, kadangi kreditorė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (toliau – ir kreditorė) pateikė skundą dėl 2024 m. lapkričio 13 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1519-603/2025 atmetė kreditorės skundą dėl 2024 m. lapkričio 13 d. bendrovės kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
8. Byloje 2025 m. gegužės 7 d. gautas naujas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos.
9. Kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2025 m. gegužės 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė: 1) atmesti nemokumo administratorės prašymą priimti sprendimą dėl LUAB „Naspera“ pabaigos; 2) klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. S_212 teikė nemokumo administratorei pagrįstas abejones dėl kreditorės identifikuoto likusio neparduoto įkeisto ir neįkeisto įmonės turto, tačiau nemokumo administratorė nei realizavo šį turtą bei atsiskaitė su kreditoriais, nei pateikė kreditoriams neparduoto šio turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktus, nei patikslino juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius bei galutinės bankroto ataskaitos duomenis, kaip tą nurodė padaryti Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-572-567/2024. Priešingai, nemokumo administratorė ignoravo visus kreditorės prašymus ir per dvejus metus nesušaukė kreditorių susirinkimo kreditorės prašomu klausimu bei neįtraukė šio klausimo į šaukiamų kreditorių susirinkimų darbotvarkę. Tokiu būdu ginčas dėl kreditorės identifikuoto likusio bendrovės turto liko iš esmės neišspręstas. Kreditorė teigė, kad likusio neparduoto bendrovės turto vertė siekia 5 253,11 Eur.
10. Teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi atidėtas 2025 m. gegužės 22 d. 14 val. teismo posėdis ir paskirta nauja teismo posėdžio data 2025 m. birželio 3 d. 14 val. Nemokumo administratorei nustatytas terminas iki 2025 m. gegužės 30 d. (įskaitytinai) pateikti atsiliepimą į kreditorės prašymus.
11. Nemokumo administratorė 2025 m. birželio 2 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė kreditorės prašymų netenkinti. Nurodė, kad viso bendrovės bankroto proceso metu kreditorė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teikiamuose procesiniuose dokumentuose sistemingai ir nuosekliai siekia suklaidinti teismą, teikdama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie bendrovės bankroto procesą, žinodama, kad šios aplinkybės ne kartą buvo paneigtos ir bendrovės bankroto bylą nagrinėjusio, ir apeliacinės instancijos teismų. Paaiškino, kad kreditorė ir vėl iš naujo nurodo tas pačias aplinkybes apie tariamai netinkamą nemokumo administratorės elgesį, netinkamą turto realizavimą ir pan., nors yra atstovaujama profesionalaus teisininko, žino ir turi žinoti, jog šias aplinkybes teismai nagrinėjo ir atmetė. Bendrovės turto pardavimo klausimai buvo sprendžiami teismų nutartyse ir jose visi kreditorės argumentai buvo atmesti. Nemokumo administratorei perduotas bendrovės turtas buvo pardavinėjamas dviem etapais: pirmuoju etapu parduotas ilgalaikis turtas, o antruoju – trumpalaikis turtas. Abiejų etapų pardavimo tvarką patvirtino bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs skundus dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo. Nemokumo administratorių priežiūros institucija Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) atmetė visus kreditorės skundus dėl administratoriaus veiksmų bendrovės bankroto procese kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas dėl bendrovės pabaigos buvo panaikintas, nes priimant sprendimą netinkamai buvo taikytas ĮBĮ, nors turėjo būti taikomas JANĮ.
12. Kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2025 m. birželio 3 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašė klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nustatyti 14 dienų terminą kreditoriams atsiliepti į nemokumo administratorės 2025 m. gegužės 30 d. atsiliepimą. Nurodė, kad prašymui dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo ir bendrovės pabaigos visapusiškai išspręsti reikalinga išklausyti nemokumo administratorės žodinius paaiškinimus bei surinkti kitus įrodymus apie 2016 m. balandžio 16 d. pareikštinio įkeitimo sutartį (citavo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį dėl pareikštinio įkeitimo sandorio (hipotekos registro dokumentų identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini))). Teigė, kad nei ataskaitose, teiktose kreditoriams, nei informacijoje, pateiktoje teismui, nemokumo administratorė nepaminėjo nei šio įkeitimo sandorio, nei įkeisto turto. Nurodė, kad teismo nutartyje nurodytas turtas nebuvo parduotas, o įkeitimą šio turto atžvilgiu teismas panaikino. Kreditorės teigimu, nemokumo administratorė vengė paaiškinti, kaip sumažėjo bendrovės turtas. Teismas, netenkindamas prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, vengtų nustatyti, kaip sumažėjo bendrovės turtas, jei šios bylos duomenimis iki bankroto bylos iškėlimo visas bendrovės turtas ir pinigai sąskaitose buvo areštuoti nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu: 1) atmetė kreditorės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ prašymus; 2) patvirtino LUAB „Naspera“ galutinę bankroto ataskaitą; 3) pripažino LUAB „Naspera“ pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
14. Teismas pritarė nemokumo administratorės pozicijai, kad kreditorė VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ vilkina bankroto procedūrų eigą. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina teismų nutartys LUAB „Naspera“ bankroto procese. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023 konstatavo, kad kreditorė nepagrįstai nepritardavo turto pardavimo klausimams ir neteikė alternatyvių pasiūlymų ar kainų nustatymų. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-527-910/2023 taip pat pažymėjo, kad kreditorė elgėsi priešingai bankroto proceso tikslams – greitam ir efektyviam reikalavimų patenkinimui. Be to, teismo 2023 m. balandžio 4 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2025 m. vasario 21 d., 2025 m. balandžio 10 d. nutartimis jau yra išspręsti ginčai ir dėl ilgalaikio, ir dėl trumpalaikio LUAB „Naspera“ turto pardavimo tvarkos bei kainos, o teismų nutartys yra įsiteisėjusios.
15. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo nutarta pripažinti pasibaigusia ir panaikinti taikytą sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) LUAB ,,Naspera“ ilgalaikiam turtui – keraminei griliaus kepyklai; kavos virimo aparatui 1GR Elegance; sulčiaspaudei Hurom Professional; papildomai prekybinei įrangai; šaldytuvui-stalui MPP-255; šaldytuvui 650 EN 60*40T-10-22 C1; kepyklos įrangai Machines Caplain; indaplovei Mach; krosniai dujinei konvekcinei su kildinimu; prekybinei įrangai; prekybinei vitrinai; stebėjimo kameroms su serveriu; vėdinimo sistemai; vėdinimo įrenginiui RECU-700VE-L; ąžuoliniams baldams; kavos malūnui K30ES /509113, nustatytą kreditoriaus M. S. naudai. Nutarties 9 punkte aiškiai nurodyta, kad LUAB ,,Naspera“ turtas yra parduotas, o už turtą gautos lėšos panaudotos daliniam administravimo išlaidų apmokėjimui. Nemokumo administratorė pateikė turto pardavimą patvirtinančius įrodymus.
16. Teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad jokio kito turto bendrovė neturi. Be to, visas ginčijamas bendrovės turtas yra realizuotas. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria panaikinta sutartinė hipoteka ir kurioje konstatuota, jog visas LUAB „Naspera“ turtas yra parduotas, yra įsiteisėjusi. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad kreditorės 2025 m. birželio 3 d. papildomuose paaiškinimuose nurodytas turtas pagal sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) buvo paslėptas, nusavintas ar neteisėtai nurašytas.
17. Teismas padarė išvadą, kad visos bylos aplinkybės, ginčytini klausimai, kreditorės argumentai, prašymai, prieštaravimai dėl kreditorės identifikuoto likusio neparduoto įkeisto ir neįkeisto įmonės turto, atsiskaitymo su kreditoriais ir pan. jau yra išsamiai įvertinti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, todėl nėra pagrindo šiuos argumentus vertinti iš naujo.
18. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorės prašymo klausimą dėl LUAB „Naspera“ pabaigos nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymėjo, kad sprendimas dėl bendrovės pabaigos grindžiamas pateiktais rašytiniais įrodymais, dokumentais, registrų informacija ir galutine bankroto ataskaita. Be to, ir kreditorė, ir nemokumo administratorė turėjo galimybę pateikti bei pateikė teismui argumentus nagrinėjamu klausimu. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad rašytinis procesas ribotų šalių procesines teises ar jų galimybę pasisakyti. Teismas dar kartą atkreipė dėmesį, kad ginčai dėl LUAB ,,Naspera“ turto pardavimo jau yra išspręsti, o kreditorės argumentai, susiję su tariamai neišspręstais turto klausimais, buvo ne kartą išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Teismas pažymėjo, kad kreditorės išdėstyti argumentai nesudaro naujų faktinių ar teisinių klausimų, kurių negalima įvertinti remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismas, nusprendęs, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra tikslingas, kreditorės prašymą atmetė.
19. Teismas atmetė kreditorės prašymą nustatyti 14 dienų terminą atsiliepimui į nemokumo administratorės 2025 m. gegužės 30 d. atsiliepimą pateikti. Teismo vertinimu, kreditorė įgyvendino savo teises tinkamai, jos skundai bylose buvo išnagrinėti, nutartys yra įsiteisėjusios. Teismas pažymėjo, kad šalys gali papildyti savo pozicijas, argumentus, teikti atsiliepimus per teismo nustatytą terminą, o ne reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo, papildomo termino atsikirtimams, paaiškinimams pateikti, kai nesutinka su kitos šalies argumentais. Be to, kreditorė dalyvauja procese jau keletą metų, yra didžiausia kreditorė bei turi visą informaciją apie bylos eigą, ataskaitas, turtą ir veiksmus. Teismas padarė išvadą, kad prašymas suteikti 14 dienų terminą atsikirtimams pateikti šioje proceso stadijoje, kai galutinė bankroto ataskaita, dokumentai priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos pateikti, neatitinka proceso koncentracijos principo.
20. Teismas, pasisakydamas dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti JANĮ 100 straipsnyje nurodyti dokumentai, t. y. duomenys dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Atsižvelgdama į tai, nemokumo administratorė 2024 m. lapkričio 13 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, tačiau nutarimui priimti neužteko kreditorių balsų, didžiausiam kreditoriui atsisakius balsuoti. Dėl šios priežasties nemokumo administratorė pateikė teismui galutinę bankroto ataskaitą, pasirašytą tik nemokumo administratorės, ir, vadovaudamasi JANĮ, prašė teismo ją patvirtinti, kadangi kreditorių susirinkime nebuvo nurodytos priežastys, kodėl nepritarta ataskaitos pasirašymui.
21. Teismas pažymėjo, kad kreditorė VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atsisakė balsuoti dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo ir nenurodė to priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad tikslinga patvirtinti 2024 m. spalio 29 d. galutinę bankroto ataskaitą, kuri pasirašyta tik nemokumo administratorės, nes joje atsispindi visi JANĮ 99 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: bankroto procese gautos pajamos, t. y. jog iškėlus bendrovei bankroto bylą, bendrovės banko sąskaitose piniginių lėšų nebuvo; vykdant bankroto procedūras gautos 3 719 Eur pajamos už parduotą bendrovės turtą, taip pat 600 Eur už priteistas bylinėjimosi išlaidas; ataskaitoje nurodyta, jog iš viso bankroto proceso metu gauta 4 319 Eur pajamų; pateikta informacija apie garantinio fondo lėšas – darbuotojams buvo išmokėta 496,09 Eur Garantinio fondo lėšų. Taip pat nurodyta: bankroto proceso metu patirtos išlaidos; informacija apie bankroto administratoriaus atlyginimą; kintamajam administratoriaus atlygiui skiriama suma; kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus. Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 21 690,03 Eur. Teismo vertinimu, nemokumo administratorė pateikė visą informaciją, kuri pagrindžia, jog nėra galimybės tenkinti kreditorių reikalavimus.
22. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, remdamasis JANĮ 99 straipsniu, patvirtino LUAB „Naspera“ galutinę bankroto ataskaitą.
23. Teismas, pasisakydamas dėl LUAB „Naspera“ pabaigos, pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti JANĮ 100 straipsnyje nurodyti dokumentai, t. y. įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.
24. Teismas nurodė, kad perdavus bylą nagrinėti iš naujo nemokumo administratorė pateikė teismui bendrovės likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyrius pažymą Nr. AD5-15522. Remiantis galutine bankroto ataskaita, lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti nebuvo skirta. Turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai nebuvo sudaryti, kadangi bendrovės bankroto proceso metu joks turtas nebuvo nurašytas, todėl objektyviai negali būti pateikti jo nurašymo, likvidavimo ar perdavimo aktai.
25. Teismas vertino, kad yra pateikti JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje išvardinti dokumentai, prašymas atitinka teisinį reglamentavimą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti kliūtimi priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos. Todėl, vadovaudamasis JANĮ 100 straipsnio 2 dalimi, LUAB ,,Naspera“ pripažino pasibaigusia. Nemokumo administratorė įpareigota atlikti JANĮ 101 straipsnyje numatytus veiksmus, susijusius su juridinio asmens išregistravimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Kreditorė VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti nemokumo administratorės MB „Lasis“ prašymą priimti sprendimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė proceso teisės normas, kreditorės teisę būti išklausytai ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje nurodė, kad proceso dalyviai iki teismo posėdžio gali pareikšti prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Kadangi kreditorė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalimi, turėjo būti paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas.
26.2. Teismas nenagrinėjo nė vieno kreditorės argumento dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir išvadas dėl šio prašymo pateikė jau turėdamas išankstinį nusistatymą, t. y. teismas pirmiausia išnagrinėjo ir atmetė kreditorės argumentus dėl prašymo iš esmės ir tik po to sprendė dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą pirmosios instancijos teismo neišnagrinėtus kreditorės argumentus išnagrinėti iš esmės ir patenkinti jos prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
26.3. Teismas nenagrinėjo kreditorės argumentų ir įrodymų, kuriais paneigiamas nemokumo administratorės melagingas teiginys, kad teismui teikiama galutinė bankroto ataskaita, pasirašyta tik nemokumo administratorės, ir prašoma teismo ją patvirtinti, kadangi kreditorių susirinkime nebuvo nurodytos priežastys, kodėl nepritarta ataskaitos pasirašymui. Teismas taip pat nepasisakė dėl kreditorės pateikto įrodymo – 2024 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. S_212. Kreditorė pareiškė pagrįstas abejones dėl jos identifikuoto likusio neparduoto įkeisto ir neįkeisto bendrovės turto, tačiau teismas šių abejonių nepašalino ir neleido kreditorei su tuo susijusių aplinkybių paaiškinti žodiniame procese.
26.4. Kreditorė pateikė teismui įrodymus, kad nemokumo administratorė nerealizavo tam tikro bendrovės turto bei neatsiskaitė su kreditoriais, nepateikė kreditoriams neparduoto šio turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktų, nepatikslino juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių bei galutinės bankroto ataskaitos duomenų, kaip tą nurodė padaryti Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartyje. Priešingai, nemokumo administratorė ignoravo visus kreditorės prašymus ir per dvejus metus nesušaukė kreditorių susirinkimo kreditorės prašomu klausimu. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
26.5. Teismas nepasisakė dėl nemokumo administratorės nepagrįstų teiginių, kad negali būti pateikti bendrovės turto nurašymo, likvidavimo ar perdavimo aktai, kadangi bankroto proceso metu joks turtas nebuvo nurašytas. Kreditorė nurodė teismui, kad, jei turtas nebuvo nurašytas, tai logiška, jog negali būti pateikti jo nurašymo aktai, tačiau nelogiška, kad dėl to negali būti pateikti turto likvidavimo ar perdavimo aktai. Jų nepateikimo nemokumo administratorė nepaaiškino, o tik prisidengė nesusijusiu paaiškinimu apie turto nenurašymą. Kreditorei identifikavus likusį bendrovės turtą, nemokumo administratorė nepateikė šio turto likvidavimo ar perdavimo aktų bei nenurodė šio turto sudarytame likvidavimo pabaigos bendrovės balanse.
26.6. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, pateisinančių žodinio bylos nagrinėjimo nebuvimą, ir, priešingai, kreditorė tokias aplinkybes nurodė. Kreditorė 2025 m. birželio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad klausimui dėl juridinio asmens pabaigos išspręsti reikalinga išklausyti nemokumo administratorės žodinius paaiškinimus, surinkti kitus įrodymus apie 2016 m. balandžio 16 d. pareikštinio įkeitimo sutartį, pasirašytą bendrovei jau esant nemokiai, ir apie tikrąją bendrovės turto sudėtį.
26.7. Šioje byloje teismo priimtos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties 9 punkto turinys patvirtina įkeisto turto sąrašą, tačiau 2023 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. nutarčių turinys įrodo, kad šis teismo nutartyje nurodytas įkeistas turtas, kurio atžvilgiu išregistruotas įkeitimas, nebuvo parduotas: 4.1 keraminė griliaus kepykla; 4.3 sulčiaspaudė Hurom Profesional; 4.16 kavos malūnas, kurio vertė 1 331 Eur (2023 m. balandžio 4 d. nutartimi parduotas kitas kavos malūnas K30ES, kurio vertė 0 Eur). Kadangi nurodytas turtas nebuvo parduotas, o įkeitimą šio turto atžvilgiu teismas panaikino, šis turtas turėtų būti parduotas ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.
26.8. Teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties 9 punkte konstatavo, kad pareikštinio įkeitimo sandorio hipotekos kreditorius nesikreipė į nemokumo administratorę dėl savo finansinio reikalavimo patvirtinimo. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad su šiuo kreditoriumi buvo atsiskaityta po bankroto bylos iškėlimo be teismo ir bendrovės kreditorių žinios. Nemokumo administratorė vengė paaiškinti, o teismas vengė nustatyti, kaip sumažėjo bendrovės turtas, jei iki bankroto bylos iškėlimo visas bendrovės turtas ir pinigai sąskaitose buvo areštuoti nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. ir dar papildomai 2017 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teismas, 2017 m. vasario 14 d. nutartimi iškėlęs bendrovei šią bankroto bylą, taip pat areštavo visą bendrovės nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Teismų areštai visam bendrovės turtui ir lėšoms galiojo iki 2017 m. spalio 9 d. teismo nutarties priėmimo ir buvo išregistruoti tik 2017 m. spalio 20 d.
26.9. Nemokumo administratorė sistemingai vengė išklausyti kreditorę bankroto procese ir pažeidė įstatymines kreditorės teises, nes neįtraukė jokių kreditorės siūlymų į kreditorių susirinkime svarstomų klausimų darbotvarkę (JANĮ 43 straipsnio 2 punktas) ir kreditorės prašymu nesušaukė kreditorių susirinkimų (JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nevykdant 2020 m. lapkričio 20 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. lapkričio 9 d. bendrovės kreditorių susirinkimuose vienbalsiai priimtų nutarimų, 2023 m. gruodžio 21 d. kreditorė pati surinko ir pateikė nemokumo administratorei dokumentus apie siūlomą parduoti bendrovės trumpalaikį turtą, kurį kreditorė identifikavo iš bankroto byloje esančių ar gautų turto perdavimo dokumentų. Kreditorė 2024 m. kovo 20 d. raštu Nr. S_54, prašė nemokumo administratorę pateikti atsargų ir kito turto iššifravimo dokumentus pagal 2017 m. kovo 31 d. balansą, o 2024 m. kovo 20 d. raštu Nr. S_55 – sušaukti kreditorių susirinkimą dėl likusio neparduoto bendrovės turto, tačiau tai padaryta nebuvo.
26.10. Teismas neišnagrinėjo kreditorės argumentų, susijusių su galimybėmis patenkinti kreditorių reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Teismas nesiaiškino, kaip ir kokiu pagrindu nemokumo administratorė realizavo 10 687 Eur vertės atsargas ir išankstinius apmokėjimus, kodėl teismui pateiktame bendrovės likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinyje atsargų ir išankstinių apmokėjimų eilutėje nėra jokio skaičiaus. Nemokumo administratorė nepaneigė, kad 2 557 Eur vertės atsargos buvo apskaitytos 2016 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. kovo 31 d. balansuose, nepateikė teismui dokumentų apie atsargas, neatskleidė jų realizavimo, nurašymo, likvidavimo ar perdavimo dokumentų. Taigi kreditorei nėra aišku, kodėl nebuvo pasinaudota galimybe žymiai patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus iš bendrovės atsargų ir išankstinių apmokėjimų.
26.11. Teismo 2023 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartimis patvirtintuose turto sąrašuose nėra 2023 m. gruodžio 21 d. kreditorės identifikuoto likusio bendrovės neparduoto įkeisto ir neįkeisto turto, kurio vertė siekia 5 253,11 Eur, todėl jis, priešingai nei teigė nemokumo administratorė, nebuvo parduodamas organizuotose turto pardavimo varžytynėse (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Nemokumo administratorė įrodymais nepaneigė, kad bendrovėje liko šis žymios vertės turtas, kuriuo galima būtų atsiskaityti už likusias bendrovės prievoles.
26.12. Teismas nepagrįstai, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-527-910/2023, pritarė nemokumo administratorės pozicijai, kad kreditorė vilkina bankroto procedūrų eigą. Toks pritarimas nėra logiškas, kadangi minėtų nutarčių datos yra ankstesnės nei data, kai kreditorė identifikavo likusį bendrovės neparduotą turtą – 2023 m. gruodžio 21 d.
26.13. Teismas neteisingai nustatė, kad 2023 m. balandžio 4 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2025 m. vasario 21 d., 2025 m. balandžio 10 d. nutartimis jau yra išspręsti ginčai ir dėl ilgalaikio, ir dėl trumpalaikio LUAB „Naspera“ turto pardavimo tvarkos ir kainos. Teismas nekreipė dėmesio į kreditorės argumentus, kad ji parengė likusio neparduoto turto sąrašą 2023 m. gruodžio 21 d., t. y. po to, kai nemokumo administratorė nustatė parduoto turto sudėtį. Todėl nemokumo administratorė negalėjo ir nenurodė teismui kreditorės identifikuoto turto nei kilnojamojo turto sąraše, nurodytame 2023 m. balandžio 4 d. nutartyje, nei 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimui parengtame menkaverčio turto sąraše. 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. nutartimis teismai sprendė ginčus ne dėl ilgalaikio ar trumpalaikio bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos, bet dėl kreditorės skundo dėl kreditorių susirinkimo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimų panaikinimo.
26.14. Teismas tik formaliai įvertino iš nemokumo administratorės gautus dokumentus, iš esmės nenagrinėdamas kreditorės argumentų arba juos atmesdamas, nesigilinęs į jų esmę. Taigi teismas realiai nenustatė, ar atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, ar pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Kreditorės keliami klausimai dėl neidentifikuoto ar pradanginto bendrovės turto yra esminiai, nes leistų patenkinti daugumą kreditorių finansinių reikalavimų bendrovės bankroto byloje.
26.15. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šį klausimą, atsižvelgdamas į materialųjį teisinį bylos rezultatą, išspręs pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs perduotą bylą. Vis dėlto teismas skundžiamame sprendime dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisakė.
27. LUAB „Naspera“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Lasis“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo kreditorės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Kreditorė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi teikiamuose procesiniuose dokumentuose sistemingai ir nuosekliai mėgina suklaidinti teismą, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie bendrovės bankroto procesą, žinodama, kad šios aplinkybės ne kartą buvo paneigtos ir bendrovės bankroto bylą nagrinėjusio, ir apeliacinės instancijos teismų. Dėl kreditorės piktnaudžiavimo savo teisėmis (dominuojančia padėtimi) ir bankroto proceso vilkinimo pasisakyta teismų nutartyse: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3640 640/2020, 2023 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023 ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1245-640/2024, Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje e2-527-910/2023 ir 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje e2-291-881/2024.
27.2. Bendrovės bankroto proceso metu buvo sušaukta daugiau nei 10 kreditorių susirinkimų, apeliantei buvo teikiama bankroto proceso informacija, suteikta galimybė susipažinti su visais bendrovės dokumentais ir turtu. Apeliantė klaidingai nurodo, kad bendrovė tariamai disponuoja kitu turtu, kuris bankroto procese nebuvo parduotas, melagingai nurodydama, jog jai nebuvo teikiama informacija apie nemokumo administratorei perduotą bendrovės turtą. Priešingai, apeliantei buvo teikiama informacija ir suteikta galimybė apžiūrėti nemokumo administratorei perduotą bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau per visą bankroto procesą apeliantė taip ir neatvyko apžiūrėti bendrovės turto, o tik teikė samprotavimus apie tariamą turto sudėtį. Pažymėtina ir tai, kad AVNT atmetė visus apeliantės skundus dėl nemokumo administratorės veiksmų bendrovės bankroto procese kaip nepagrįstus (institucijos išvados cituojamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1245-640/2024). Be to, apeliantė niekada neprašė jai netinkamos nemokumo administratorės atstatydinimo, priešingai, turėdama kreditorių balsų daugumą, neteisėtais nutarimais tik vilkino bendrovės bankroto procesą.
27.3. Apeliantės apeliaciniame skunde keliami bendrovės turto sudėties ir pardavimo klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (šios nutarties 27.1 papunktis), kurios turi prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui. Nemokumo administratorei perduotas bendrovės turtas buvo pardavinėjamas dviem etapais: pirmuoju etapu parduotas ilgalaikis turtas, o antruoju – trumpalaikis turtas. Abiejų etapų pardavimo tvarką 2023 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartimis patvirtino bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs skundus dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo. Sprendžiant ginčus apeliantė atsiliepimuose nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad į nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo tvarką buvo įtrauktas ne visas bendrovės turtas, tačiau apeliantės teiginiai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Be to, 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. nutartimis teismai taip pat konstatavo, kad su bendrovės turto pardavimu susiję ginčai yra išspręsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo.
27.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kreditorės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nurodęs, kad ginčai dėl bendrovės turto pardavimo jau yra išspręsti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, o kreditorės argumentai nesudaro naujų faktinių ir teisinių klausimų, kurių negalima įvertinti remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi teismas turėjo teisę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir tai motyvavo skundžiamame sprendime, apeliantės teiginiai, kad dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita ir LUAB „Naspera“ pripažinta pasibaigusia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
30. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi UAB „Naspera“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Lasis“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 25 d. Teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintas, o 2017 m. spalio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimis patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Naspera“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 5 d.
31. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023 patenkino LUAB „Naspera“ nemokumo administratorės MB „Lasis“ skundą – panaikino bendrovės 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, ir šį klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino turto pardavimo tvarką pagal nemokumo administratorės MB „Lasis“ projektą, teiktą 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimui, pavedant nemokumo administratorei organizuoti bendrovei priklausančio turto pardavimą tokia tvarka: pavedant administratorei organizuoti bendrovei priklausančio turto (kavos virimo aparatas 1GR Elegance, kavos malūnas K30ES, šaldytuvas-stalas MPP-255, šaldytuvas vitrina, kepyklos įranga, indaplovė, krosnis dujinė konvekcinė, prekybinė vitrina, stebėjimo kameros su serveriu, prekybinė įranga, vėdinimo sistema, vėdinimo įrenginys, ąžuoliniai baldai, sieniniai šviestuvai, papildoma prekybinė įranga) pardavimo varžytynes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatant, kad turtas pirmosiose varžytynėse parduodamas visas kartu už turto įsigijimo kainą, t. y. 10 687 Eur; antrosiose varžytynėse kaina mažinama ir turtas pardavinėjamas už 7 481 Eur; varžytynėse nustatomas 200 Eur kainos didinimo intervalas; nepardavus turto abejose varžytynėse, turtas pardavinėjamas per laisvai pasirinktus internetinius skelbimų portalus, pardavimą vykdant keturiais etapais, kas savaitę kainą mažinant po 30 proc.; nepardavus turto, šaukiamas kreditorių susirinkimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-527-910/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
32. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1245-640/2024 patenkino LUAB „Naspera“ nemokumo administratorės MB „Lasis“ skundą – panaikino bendrovės 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, ir šį klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino turto pardavimo tvarką ir kainą pagal nemokumo administratorės MB „Lasis“ projektą, teiktą 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimui, pavedant administratorei organizuoti bendrovei priklausančio turto pardavimą tokia tvarka: pavedant nemokumo administratorei organizuoti bendrovei priklausančio trumpalaikio turto (sąrašas pridedamas) pardavimo varžytynes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatant, kad turtas varžytynėse parduodamas visas, kartu nustatant 1 Eur pradinę pardavimo kainą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą pradinę kainą); varžytynėse nustatant 1 Eur kainos didinimo intervalą (arba mažiausią galimą www.evarzytynes.lt organizatoriaus leidžiamą kainą); nepardavus turto varžytynėse, turtas pardavinėjamas per laisvai pasirinktus internetinius skelbimų portalus www.skelbiu.lt arba www.alio.lt, nustatant 1 Eur pradinę pardavimo kainą; pardavimas vykdomas dvi savaites; nepardavus turto, šaukiamas kreditorių susirinkimas.
33. Nemokumo administratorės kartu su skundu dėl 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo pateiktame trumpalaikio turto sąraše (DOK-42760) nurodyta, kad bendrovės trumpalaikį turtą sudaro: 1) kavos puodeliai dideli (balti) – 10; 2) kavos puodeliai maži (balti) – 12; 3) lėkštutės (baltos) – 6; 4) salotinės – 3; 5) servetėlių stovas – 1; 6) lėkštės didelės (baltos) – 2; 7) stalo įrankiai (įvairūs) su dėžute; 8) vienkartinės plastikinės stiklinės; 9) lėkštės tamsios – 6; 10) lėkštės baltos – 11; 11) dubenėliai balti – 7; 12) kavos puodeliai (balti) – 8; 13) ąsotis (be dangčio) – 1; 14) balta lėkštė – 1; 15) lėkštutės (juodos) – 11; 16) vienkartiniai mediniai stalo įrankiai; 17) kavos puodeliai (juodi) – 6; 18) puodeliai (balti) – 6; 19) kvadratinės lėkštės (tamsios) – 10; 20) sriubinė (neveikianti) – 1; 21) keptuvės – 3; 22) kepimo formos – 3; 23) pjaustymo lentos – 8; 24) padėklai – 2; 25) puodas – 1; 26) formelės – 9; 27) valymo kibiras – 1; 28) fri kepimo indai – 5; 29) puodeliai (įvairūs) – 9; 30) stiklinės (įvairios) – 9; 31) bokalai – 7.
34. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1477-640/2024) patenkino LUAB „Naspera“ nemokumo administratorės MB „Lasis“ skundą – dėl esminių procedūrinių pažeidimų panaikino LUAB „Naspera“ 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus visais darbotvarkės klausimais. Teismas papildomai nurodė, kad tokie kreditorės veiksmai, kuriais priimamas nutarimas atšaukti 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir laikyti jį negaliojančiu, dėl kurio (ne)teisėtumo sprendžiama kitoje byloje, vilkina bankroto procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-291-881/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
35. LUAB „Naspera“ nemokumo administratorė 2024 m. liepos 22 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.
36. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pripažino LUAB „Naspera“ pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
37. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-572-567/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą dėl LUAB „Naspera“ pabaigos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti JANĮ 100 straipsnyje nurodyti dokumentai, t. y. duomenys dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo; įrodymai, jog atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl bendrovės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl LUAB „Naspera“ pabaigos, neteisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės.
38. Kreditorė VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti LUAB „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais, ir klausimus išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės balsavimą jos pasiūlytos darbotvarkės 2-uoju, 3-iuoju, 4-uoju ir 5-uoju klausimais, protokole nurodant tokius nutarimus: „1) Patvirtinti LUAB „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę pagal kreditorės VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pasiūlymą: LUAB „Naspera“ įkeisto turto perėmimo iš bendrovės valdymo organų apskaitymo ir informacijos apie turtą pateikimo kreditoriams; neparduoto įkeisto ir neįkeisto LUAB „Naspera“ turto panaudojimo; dėl likusio įkeisto ir neįkeisto turto (pagal sąrašą) pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo; 2) įpareigoti nemokumo administratorę pateikti kreditorių susirinkimui iki 2024 m. gruodžio 13 d. pagal 2016 m. balandžio 26 d. pareikštinio įkeitimo (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) sandorį LUAB „Naspera“ priklausančio turto sąrašą su įkeitimo kainomis (vertėmis); 3) pardavinėti iš viešųjų varžytynių likusį LUAB „Naspera“ neparduotą įkeistą ir neįkeistą turtą kartu pagal šį sąrašą: 1) 2016 m. balandžio 26 d. pareikštinio įkeitimo sandorio 4.1, 4.3, 4.16 papunkčiuose nurodytą turtą: keraminę griliaus kepyklą; sulčiaspaudę Hurom Profesional; kavos malūną, kurio įsigijimo kaina 1 331 Eur; registruotą kasos aparatą ir pinigų stalčių (įsigijimo kaina 968 Lt); bankroto bylos 1 tome 141 lape teismo nutartyje nurodytą LUAB „Naspera“ turtą: stiklinių lentynų komplektą ir medžiu dekoruotas plokštes; sriubos gaminimo mašiną (Kelter); dujinę blynelių keptuvę (Gastrotechnika); veidrodį mediniais kraštais; baldus, skirtus medžio atliekų laikymui; medinį kainoraštį, skirtą stačiakampio formos paveikslui laikyti; kelis komplektus medinių indų ir baltų puodelių; virtuvės reikmenis; lėtaeigę sulčiaspaudę (įsigijimo kaina 1 000 Eur); aliuminių laiptų (kopėčias) (įsigijimo kaina 200 Eur); vaikiškų kėdžių ir stalo komplektą (įsigijimo kaina 50 Eur); Karcher vandens siurblį (įsigijimo kaina 120 Eur); ledų gaminimo mašinos komplektą (Gelatiera pro K3 Concestello estaibile) (įsigijimo kaina 1 707 Eur); komplektą Cestello estabile pro 2000/3K; pagal 2014 m. gegužės 2 d. sąskaitą faktūrą BR Nr. 00186 įsigytą turtą: riebalų skirtuvą RGPG 1S (kaina 600 Lt); sulčiaspaudę automatinę vaisiams (kaina 250 Lt); svarstykles Dibal G-310S 15 KG (kaina 400 Lt); ledo kubelių gamybos generatorių (kaina 200 Lt); indą sriubai Economic (kaina 500 Lt); 4) visą likusį LUAB „Naspera“ neparduotą įkeistą ir neįkeistą turtą pardavinėti kartu varžytynių būdu už 7 500 Eur, kainos didinimo intervalą nustatyti 100 Eur. Nepardavus, neparduotą įkeistą ir neįkeistą turtą pardavinėti kartu antrose viešose varžytynėse, pirmųjų varžytynių kainą sumažinus 20 proc., kainos didinimo intervalą nustatyti 100 Eur. Nepardavus sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio turto pardavimo ar panaudojimo“.
39. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3030-779/2024 patenkino nemokumo administratorės MB ,,Lasis“ prašymą – pripažino pasibaigusia ir panaikino taikytą sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) LUAB ,,Naspera“ ilgalaikiam turtui: keraminei griliaus kepyklai; kavos virimo aparatui 1GR Elegance; sulčiaspaudei Hurom Professional; papildomai prekybinei įrangai; šaldytuvui-stalui MPP-255; šaldytuvui 650 EN 60*40T-10-22 C1; kepyklos įrangai Machines Caplain; indaplovei Mach; krosniai dujinei konvekcinei su kildinimu; prekybinei įrangai; prekybinei vitrinai; stebėjimo kameroms su serveriu; vėdinimo sistemai; vėdinimo įrenginiui RECU-700VE-L; ąžuoliniams baldams; kavos malūnui K30ES /509113, nustatytą kreditoriaus M. S. naudai (prievolės dydis – 22 000 Eur). Teismas nurodė, kad M. S. LUAB ,,Naspera“ bankroto byloje nepareiškė finansinio reikalavimo ir jis nebuvo patvirtintas (nemokumo administratorė buvo išsiuntusi kreditoriui pranešimą apie teisę pateikti prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas). Teismas nustatė, kad LUAB ,,Naspera“ turtas yra parduotas, o už turtą gautos lėšos buvo panaudotos daliniam administravimo išlaidų apmokėjimui; nemokumo administratorė pateikė turto pardavimą patvirtinančius įrodymus.
40. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1519-603/2025 atmetė kreditorės skundą dėl LUAB ,,Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo. Teismas, be kita ko, nurodė, kad kreditorės skundu prašomi patvirtinti sprendimai darbotvarkėje nenurodytais klausimais yra objektyviai neįvykdomi, kadangi bendrovės turtas yra parduotas, o su turto pardavimu susiję ginčai yra išspręsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023 panaikintas bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu ir šis klausimas išspręstas iš esmės – patvirtinta turto pardavimo tvarka ir kaina pagal nemokumo administratorės pateiktą nutarimo projektą; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1245-640/2024 panaikintas bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu ir šis klausimas išspręstas iš esmės, patvirtinant turto pardavimo tvarką ir kainą pagal nemokumo administratorės pateiktą nutarimo projektą.
41. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, pirma, kreditorė nepagrįstai teigė, jog klausimai dėl konkretaus turto pardavimo nėra išspręsti, ir, antra, neįrodė, kad yra likusio neparduoto turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorės nurodomas turtas, kuris išvardintas 2023 m. gruodžio 21 d. pranešime kreditoriams, buvo parduotas 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir 2024 m. birželio 25 d. Kreditorė nenurodė jokių neatitikimų tarp byloje esančių turto pardavimo dokumentų ir kreditorės sudaryto 2023 m. gruodžio 21 d. turto sąrašo, t. y. neįrodė, kad galbūt dalis konkretaus turto nebuvo realizuota 2023 m. rugpjūčio 11 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2024 m. birželio 25 d. varžytynių aktu. Tokių neatitikimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
42. Nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 7 d. pateikė teismui naują prašymą patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos.
43. Kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2025 m. gegužės 22 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, o 2025 m. birželio 3 d. papildomus paaiškinimus, kuriuose prašė: 1) atmesti nemokumo administratorės prašymą priimti sprendimą dėl LUAB „Naspera“ pabaigos; 2) klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. birželio 3 d. sprendimu: 1) atmetė kreditorės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ prašymus; 2) patvirtino LUAB „Naspera“ galutinę bankroto ataskaitą; 3) pripažino LUAB „Naspera“ pasibaigusia ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
45. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, teigdama, kad sprendimas dėl LUAB „Naspera“ pabaigos negalėjo būti priimtas, kadangi nebuvo nustatytos ir įvertintos visos ginčui reikšmingos aplinkybės, susijusios su bendrovės turimu turtu, galimybėmis kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nesurengęs žodinio bylos nagrinėjimo ir nesudaręs galimybės kreditorei būti išklausytai teisme, pažeidė proceso teisės normas.
Dėl kreditorės pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo klausimą dėl bendrovės pabaigos nagrinėti žodinio proceso tvarka
46. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisęs jos prašymo klausimą dėl LUAB „Naspera“ pabaigos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jį išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė proceso teisės normas, inter alia (be kita ko), CPK 235 straipsnio 6 dalį, nenustatė visų klausimui tinkamai ir visapusiškai išspręsti reikšmingų aplinkybių dėl bendrovės turto sudėties, be to, užkirto kelią apeliantei būti išklausytai teisme. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad nagrinėjant bylą pirmos ir vienintelės instancijos teisme teisė į viešą bylos nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis) apima teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus atvejus, kai esama išimtinių (išskirtinių) aplinkybių, pateisinančių tokio nagrinėjimo nebuvimą (EŽTT 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Evers prieš Vokietiją, peticijos Nr. 17895/14, 94 punktas). EŽTT yra pripažinęs tokias išimtines aplinkybes (t. y. nurodęs, kad rašytinis bylos nagrinėjimas pateisinamas) bylose, kuriose nebuvo patikimumo klausimų ar ginčijamų faktų, dėl kurių reikėtų žodinio posėdžio, ir teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą, remdamasis byloje esančiais duomenimis, ir bylose, susijusiose su grynai teisinio ar labai techninio pobūdžio klausimais (EŽTT 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Ramos Nunes De Carvalho E S? prieš Portugaliją (DK), peticijų Nr. 55391/13 57728/13 74041/13, 190 punktas).
48. Su supaprastintais procesais susijusiose bylose EŽTT yra pažymėjęs, kad šie procesai palengvina teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ekonomiškumo ir operatyvumo požiūriu, atitinkamai Konvencijos valstybės narės gali nuspręsti, kad tokie procesai turi būti vykdomi rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas mano, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, arba kai šalis to prašo (tačiau teismas gali atmesti tokį prašymą). Tokie procesai turi atitikti teisingo bylos nagrinėjimo principus, užtikrinamus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, visų pirma priimant sprendimus dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, įrodymų rinkimo priemonių ir įrodymų rinkimo apimties (EŽTT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Pönkä prieš Estiją, Nr. 64160/11, 30 punktas).
49. Įstatymų leidėjas JANĮ įtvirtino EŽTT praktikoje aptartą principą, kad procesuose, kuriuose teisė į teisingą teismą turi būti užtikrinta ekonomiškumo ir operatyvumo požiūriu, jis gali vykti raštu, jei šalys išlaiko teisę prašyti žodinio proceso, o teismui suteikiama diskrecija tokį procesą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 74 punktas).
50. JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas klausimas dėl juridinio asmens pabaigos, t. y. išimtis, nustatanti privalomą klausimo dėl juridinio asmens pabaigos nagrinėjimo formą, JANĮ neįtvirtinta. Taigi pasirinkimas, kokia tvarka (žodinio ar rašytinio proceso) nagrinėti klausimą dėl juridinio asmens pabaigos, yra priskirtas šį klausimą nagrinėjančiam teismui.
51. Teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos priimti yra būtinas žodinis nagrinėjimas, turi įvertinti, ar byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka šiam klausimui teisingai išspręsti, ar byloje dalyvaujančio asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (jei toks yra pareikštas) yra pagrįstas ir ar žodinė proceso forma konkrečiu atveju prisidėtų prie bylos aplinkybių visapusiško atskleidimo. Šį klausimą teismas turi spręsti, be kita ko, atsižvelgdamas į veiksmingo nemokumo proceso tikslą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) ir užtikrindamas nemokumo proceso principų įgyvendinimą (JANĮ 3 straipsnis).
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką,
daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs klausimą dėl LUAB „Naspera“ pabaigos nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir nepadarė proceso teisės normų pažeidimo, galėjusio lemti byloje neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, taip pat nesuvaržė apeliantės teisės būti išklausytai teisme. 53. Apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad apeliantė klausimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės siekdama įrodinėti, jog bendrovės bankroto byloje nebuvo atliktos visos bankroto procedūros (nesurastas ir nerealizuotas visas bendrovės turtas, neišsiaiškinta šio turto sudėtis), todėl neišnaudotos visos galimybės kuo didesne apimtimi patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą atmetė, konstatavęs, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra tikslingas, kadangi ginčai dėl LUAB ,,Naspera“ turto pardavimo jau yra išspręsti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, o kreditorės procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nėra nauji ir gali būti įvertinti, remiantis byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, teismas pabrėžė, kad apeliantė procesiniuose dokumentuose turėjo galimybę pasisakyti dėl klausimui išspręsti reikšmingų aspektų ir jos procesinės teisės nebuvo suvaržytos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.
54. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinės formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, jog šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 29 punktas). Atsižvelgiant į sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos priimti būtinas sąlygas (JANĮ 100 straipsnis), kurių buvimas paprastai nustatomas remiantis įvairiais dokumentais (finansiniais, bendrovės veiklos vykdymo (susitarimais, sutartimis, etc.)) nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju, kitaip nei nagrinėjant kitus su bankroto procesu susijusius klausimus, rašytinių įrodymų reikšmė yra mažesnė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovės bankroto byloje yra pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas galėjo nuspręsti dėl pagrindų pripažinti LUAB ,,Naspera“ pasibaigusia (ne)buvimo, todėl papildomas įrodinėjimo procesas, pasitelkiant šalių žodinius paaiškinimus, byloje nebuvo būtinas.
55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad proceso dalyviai, įskaitant ir apeliantę, turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją procesiniuose dokumentuose, pateikti ją pagrindžiančius įrodymus ir šiomis procesinėmis teisėmis aktyviai naudojosi. Apeliantė savo argumentus, susijusius su LUAB ,,Naspera“ pabaiga, išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismui 2025 m. gegužės 22 d. ir 2025 m. birželio 3 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Nemokumo administratorė taip pat pateikė teismui nesutikimo su kreditorės pozicija argumentus, turimus rašytinius įrodymus, susijusius su bendrovės bankroto proceso eiga ir atliktais veiksmais, bei dokumentus, reikalingus sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos priimti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimas rašytinio proceso tvarka apribojo šalių procesines teises ar jų galimybę pasisakyti bylai reikšmingais klausimais.
56. Tai, kad apeliantės teisė būti išklausytai nebuvo pažeista, patvirtina ir aplinkybė, jog ji savo argumentus dėl ginčytinų aspektų išdėstė ne tik pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, bet ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai savo turiniu bei esme atitinka tuos, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (nepaisant skunde papildomai nurodomų nesutikimo su skundžiamu sprendimu aspektų), o tai tik patvirtina, jog šioje byloje pasirinkta rašytinė bylos nagrinėjimo forma nebuvo kliūtis apeliantei pateikti norimus atsikirtimus, įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Be to, pateikdama apeliacinį skundą, apeliantė nenurodė jokių naujų aplinkybių, duomenų ar įrodymų, kuriuos, pasak jos, ji būtų galėjusi pateikti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, tačiau kurių iki šiol teismui dar nebūtų pateikusi.
57. Apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas surengti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės tik tam, kad ji galėtų žodžiu pakartoti savo procesiniuose dokumentuose jau išdėstytą poziciją, per se (savaime) neįpareigojo teismo tenkinti tokį prašymą, teismui nenustačius tam būtinybės ir padarius išvadą, jog klausimas dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos tinkamai gali būti išnagrinėtas ir rašytinio proceso tvarka pagal byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas ne tik atitinka teismo diskrecijos įgyvendinimo principą sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo formos, bet ir dera su veiksmingo nemokumo proceso tikslu bei ekonomiškumo ir operatyvumo principais.
58. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, klausimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 235 straipsnio 6 dalį, be kita ko, numatančią, jog šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimus, susijusius su nemokumo procesu, įskaitant ir klausimą dėl juridinio asmens pabaigos bei tokio klausimo nagrinėjimo formos, taikytinas specialusis įstatymas – JANĮ. Jau minėta, kad pagal JANĮ 31 straipsnio 2 dalį teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Taigi sprendimas dėl bylos nagrinėjimo formos – rašytinės ar žodinės – paliekamas teismo diskrecijai.
60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta teisės norma, pagrįstai nusprendė, kad žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, o klausimas dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos gali būti tinkamai išspręstas remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje, kuria klausimas dėl bendrovės pabaigos paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. gegužės 22 d. 14 val., be kita ko, nurodė nagrinėjamam atvejui neaktualią ir netaikytiną CPK 235 straipsnio 6 dalies nuostatą (kuri įtvirtina atvejį, kada civilinė byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir tokio atvejo išimtį, kai žodinis bylos nagrinėjimas vis dėlto turi būti rengiamas), galėjusią suklaidinti (ir suklaidinusią) apeliantę dėl galimybės šioje byloje reikšti prieštaravimus dėl bylos nagrinėjimo formos, nekeičia teisinio situacijos vertinimo. Šiuo atveju minėtas nuorodos į netaikytiną teisės normą pateikimas vertintinas formaliu netikslumu, nepaneigiančiu JANĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo šioje byloje ir nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, galėjusiu lemti neteisėto, nepagrįsto ar neteisingo sprendimo priėmimą. Papildomai pažymėtina, kad 2025 m. gegužės 22 d. nutartyje, kuria rašytinis teismo posėdis atidėtas 2025 m. birželio 3 d. 14 val. (kurio metu ir buvo priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos), CPK 235 straipsnio 6 dalies nuostata nebenurodoma.
61. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nė vieno jos argumento dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir išvadas dėl šio prašymo pateikė turėdamas išankstinį nusistatymą, t. y. jog pirmiausia teismas išnagrinėjo ir atmetė apeliantės poziciją dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos, o tik vėliau sprendė dėl bylos nagrinėjimo formos.
62. Priešingai nei teigia apeliantė, dar 2025 m. gegužės 22 d. nutartyje, kuria buvo atidėtas tą pačią dieną numatytas teismo posėdis ir paskirta nauja posėdžio data – 2025 m. birželio 3 d. 14 val. (kurio metu priimtas sprendimas dėl bendrovės pabaigos), teismas nurodė, kad žodinis nagrinėjimas šioje byloje nėra būtinas. Išsamesni motyvai šiuo klausimu buvo pateikti skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas visiškai pagrįstai pirmiausia pasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su bendrovės turto sudėtimi, kadangi pati apeliantė poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindė būtent tuo, kad, jos įsitikinimu, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės dėl bendrovės įkeisto ir neįkeisto turto. Teismui konstatavus, kad šie klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ir apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, buvo pagrįstai atmestas ir jos prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Todėl tokia teismo motyvų išdėstymo seka – pirmiausia pasisakant dėl aspektų, susijusių su bendrovės turtu ir po to dėl bylos nagrinėjimo formos – buvo nulemta pačios apeliantės byloje užimtos procesinės pozicijos ir negali būti vertinama kaip išankstinio teismo nusistatymo įrodymas. Apeliacinio skundo argumentai tokios išvados daryti neleidžia.
63. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, klausimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, nepažeidė apeliantės procesinių teisių ar civilinio proceso principų. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama priešingai, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl pagrindo priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos (ne)buvimo
64. JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).
65. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2023 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje 2A-232-910/2023). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai ar nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).
66. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015; 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024).
67. Apeliantė prašo nepriimti sprendimo dėl LUAB „Naspera“ pabaigos, motyvuodama tuo, kad dar neužbaigtos visos bendrovės bankroto procedūros, neatsakyta į esminius klausimus dėl 2023 m. gruodžio 21 d. neparduoto turto sąraše apeliantės identifikuoto bendrovės įkeisto ir neįkeisto turto, kurį realizavus būtų galima patenkinti daugumą kreditorių reikalavimų bendrovės bankroto byloje. Apeliantė teigia, kad kreditorės nustatytas turtas nebuvo realizuotas anksčiau organizuotose turto pardavimo varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir su šio turto pardavimo tvarka ir kaina susiję ginčai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo išspręsti teismų 2023 m. balandžio 4 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. nutartimis. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
68. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą, patvirtino LUAB „Naspera“ turto pardavimo tvarką ir kainą pagal nemokumo administratorės MB „Lasis“ projektą, pateiktą 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimui, pavedant nemokumo administratorei organizuoti įmonei priklausančio turto pardavimą nustatyta tvarka (žr. šios nutarties 31 punktą). Be to, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtino bendrovės trumpalaikio turto pardavimo tvarką ir kainą pagal nemokumo administratorės MB „Lasis“ projektą, pateiktą 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimui, pavedant nemokumo administratorei organizuoti įmonei priklausančio trumpalaikio turto pardavimą nustatyta tvarka (žr. šios nutarties 32 punktą).
69. Vykdydama bendrovės bankroto procedūras, nemokumo administratorė MB „Lasis“ organizavo LUAB „Naspera“ turto pardavimo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jose niekas nedalyvavo. Nepardavus turto varžytynėse, turtas buvo parduodamas per laisvai pasirinktus internetinius skelbimų portalus. Nemokumo administratorė apie parduodamą turtą du kartus skelbė internetiniame portale www.skelbiu.lt, kainą mažindama 30 proc. Atsiradus pirkėjui, 2023 m. rugpjūčio 11 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 08/11 bendrovės turtas buvo nupirktas už 3 666 Eur. Be to, nemokumo administratorė organizavo bendrovei priklausančio trumpalaikio turto pardavimo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Varžytynės įvyko, 2025 m. birželio 25 d. sudarytas varžytynių aktas Nr. 1, pirkėjas sumokėjo visą pasiūlytą kainą – 53 Eur (DOK-43625). Šios bankroto procese už turto pardavimą gautos pajamos (3 719 Eur (3 666 Eur + 53 Eur)) atsispindi ir teismui pateiktoje galutinėje bankroto ataskaitoje.
70. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, įsiteisėjusių teismų nutarčių turinį ir šalių pateiktus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visi su LUAB „Naspera“ turto pardavimu susiję klausimai buvo išspręsti įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartimis. Tai, kad šie klausimai buvo išspręsti, papildomai patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1519-603/2025 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2025, kuria pastaroji nutartis palikta nepakeista, nustatytos aplinkybės ir teismų pateikti motyvai.
71. Svarbu pažymėti, kad kreditorė, civilinėje byloje Nr. eB2-1519-603/2025 teikdama skundą dėl 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo ir prašydama teismo patvirtinti kreditorės balsavimą jos pasiūlytos darbotvarkės 2-uoju, 3-iuoju, 4-uoju ir 5-uoju klausimais, taip pat rėmėsi argumentais dėl 2023 m. gruodžio 21 d. jos identifikuoto bendrovės įkeisto ir neįkeisto turto. Šiais argumentais kreditorė grindė skundo pagrįstumą, dėl kurių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atmesdami kreditorės skundą, pasisakė.
72. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartyje nurodė, kad kreditorės skundu prašomi patvirtinti sprendimai darbotvarkėje nenurodytais klausimais yra objektyviai neįvykdomi, kadangi bendrovės turtas yra parduotas, o su turto pardavimu susiję ginčai yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartimis (žr. šios nutarties 40 punktą). Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą, 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje konstatavo, kad, pirma, kreditorė nepagrįstai teigė, jog klausimai dėl konkretaus turto pardavimo nėra išspręsti, ir, antra, neįrodė, kad yra likusio neparduoto turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorės nurodomas turtas, kuris išvardintas 2023 m. gruodžio 21 d. pranešime kreditoriams, buvo parduotas 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir 2024 m. birželio 25 d.; kreditorė nenurodė jokių neatitikimų tarp byloje esančių turto pardavimo dokumentų ir kreditorės sudaryto 2023 m. gruodžio 21 d. turto sąrašo, t. y. neįrodė, jog galbūt dalis konkretaus turto nebuvo realizuota 2023 m. rugpjūčio 11 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2024 m. birželio 25 d. varžytynių aktu; tokių neatitikimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas (žr. šios nutarties 41 punktą). Taigi apeliacinės instancijos teismas, bendrovės bankroto byloje veikdamas aktyviai ir siekdamas nustatyti ginčui reikšmingas aplinkybes, vertino kreditorės argumentus bei byloje esančius įrodymus, juos analizavo ir neatitikimų dėl turto, nurodyto 2023 m. gruodžio 21 d. turto sąraše, bei to turto, kuris buvo realizuotas turto pirkimo–pardavimo sutartimi ir varžytynių aktu, nenustatė.
73. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės argumentai dėl jos 2023 m. gruodžio 21 d. sąraše nurodyto bendrovės turto buvo išsamiai įvertinti teismų, kurie priėjo pagrįstą ir teisiškai motyvuotą išvadą, jog visas bendrovės turtas buvo realizuotas. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės teiginius, kad nemokumo administratorė neįrodė, jog bendrovėje neliko jokio turto.
74. Be to, kadangi išvadą, kad bendrovės turto pardavimo klausimai jau yra išspręsti ankstesnėmis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ir nėra įrodymų apie kito turto egzistavimą, padarė tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2025 metais priimtuose procesiniuose sprendimuose, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartyse nebuvo nustatytas visas bendrovės turtas ar kad jis nebuvo realizuotas, nes kreditorė jį identifikavo tik 2023 m. gruodžio 21 d., t. y. po šių nutarčių priėmimo. Kreditorės nurodyti aspektai dėl 2023 m. gruodžio 21 d. identifikuoto turto papildomai buvo įvertinti teismų 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. nutartyse, o vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismų motyvais, savaime nesudaro pagrindo jos poziciją laikyti pagrįsta.
75. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliantės teiginiai, susiję su 2016 m. balandžio 16 d. pareikštinio įkeitimo sutartimi. Apeliantė, remdamasi faktu, kad įkeitimo sutartyje nurodytam turtui buvo panaikinti suvaržymai, nepagrįstai teigia, jog bendrovė šiuo metu turi turto, kuris nėra realizuotas, ir todėl negali būti priimtas sprendimas dėl jos pabaigos. Apeliantė, dėstydama tokius teiginius, visiškai ignoruoja įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Minėta nutartimi teismas patenkino nemokumo administratorės prašymą – pripažino pasibaigusia ir panaikino taikytą sutartinę hipoteką (ją išregistravo iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro) nutartyje nurodytam bendrovės ilgalaikiam turtui, nustatęs, kad LUAB ,,Naspera“ nuosavybės teise priklausęs turtas, kuriam taikyta sutartinė hipoteka, buvo parduotas, o už jį gautos lėšos panaudotos daliniam administravimo išlaidų apmokėjimui. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantė, dėl turto suvaržymų panaikinimo (po turto pardavimo) neatsirado jokio papildomo LUAB ,,Naspera“ turto, kuris galėtų būti realizuojamas ir taip padengiama bent dalis bendrovės kreditorių reikalavimų bankroto byloje. Dėl to su tuo susiję apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytai faktinei situacijai.
76. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad sprendimas dėl bendrovės pabaigos negali būti priimtas dėl neva bendrovėje likusių 10 687 Eur vertės atsargų ir išankstinių apmokėjimų. Apeliantė tokius savo teiginius grindžia LUAB ,,Naspera“ balansų, sudarytų 2016 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. kovo 31 d., duomenimis, tačiau šie balanso duomenys buvo sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo ir (ar) remiantis iki bankroto bylos iškėlimo buvusiais duomenimis, todėl jie neatspindi realios bendrovės finansinės padėties sprendimo dėl jos pabaigos priėmimo dieną. Vertinant, kad bendrovės bankroto procesas vyko daugiau nei aštuonerius metus, akivaizdu, jog per tokį laikotarpį bendrovės turto sudėtis ir vertė kito.
77. Nagrinėjamu atveju aktualiais laikytini nemokumo administratorės kartu su prašymu priimti sprendimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos pateikto 2024 m. liepos 19 d. bendrovės balanso duomenys, kurie patvirtina, kad bendrovė neturi jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto. Tai, kad sprendimo priėmimo dieną LUAB ,,Naspera“ neturėjo jokio turto, papildomai patvirtina ir kitos šioje nutartyje aptartos aplinkybės, be kita ko, konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
78. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog bendrovėje liko neparduoto turto, kad nebuvo atliktos visos bankroto procedūros ar nebuvo išnaudotos visos galimybės kreditorių reikalavimams, kurių suma pagal 2024 m. spalio 29 d. galutinės bankroto ataskaitos duomenis sudaro 21 690,03 Eur, patenkinti. Byloje nenustatyta materialaus pobūdžio aplinkybių, sudarančių kliūtis priimti sprendimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos.
79. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad apeliantės argumentai, susiję su nemokumo administratorės galimu neveiklumu, kreditorių susirinkimų nesušaukimu, etc., nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nėra pagrindas sprendimui dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos nepriimti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, nėra atliekamas retrospektyvus nemokumo administratoriaus veiksmų įvertinimas, o nustatinėjama, ar sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo metu egzistuoja reali galimybė likviduojamai dėl bankroto bendrovei gauti turto, iš kurio būtų didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Dėl šios priežasties aplinkybės dėl nemokumo administratorės neveiklumo bankroto procedūrų metu, net jei jos ir būtų nustatytos, savaime neužkerta kelio priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos, jeigu neįrodyta, kad nemokumo administratorei atlikus papildomus veiksmus kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Pažymėtina, kad nemokumo administratorės veiksmų vertinimas retrospektyviuoju aspektu gali būti nagrinėjamas civilinės atsakomybės aspektu atskiroje byloje, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl bendrovės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1155-1120/2021).
80. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad nemokumo administratorė nepateikė visų dokumentų, įvardintų JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje, todėl nebuvo realizuotos procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl LUAB „Naspera“ pabaigos priimti. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
81. Pažymėtina, kad klausimas dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos yra nagrinėjamas antrą kartą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir perdavęs bylą dėl bendrovės pabaigos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad teismui nebuvo pateikti JANĮ 100 straipsnyje nurodyti dokumentai, t. y. duomenys dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo; įrodymai, jog atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.
82. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos, 2024 m. spalio 29 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę pateikti teismui JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti. Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 14 d. nemokumo administratorė šiuos dokumentus teismui pateikė (DOK-39739). Teismas vertino, kad visi būtini ir objektyviai galimi pateikti dokumentai – bendrovės likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyrius pažyma Nr. AD5-15522, JANĮ 99 straipsnio reikalavimus atitinkanti galutinė bankroto ataskaita – yra pateikti, todėl kliūčių sprendimui dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos priimti nėra.
83. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kuria teismas pritarė nemokumo administratorės pozicijai, kad turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai sudaryti nebuvo, kadangi bendrovės bankroto proceso metu joks turtas nebuvo nurašytas, todėl tokie dokumentai objektyviai negali būti pateikti. Apeliantės teigimu, net jei joks turtas ir nebuvo nurašytas, nemokumo administratorė bet kuriuo atveju turėjo pateikti teismui turto likvidavimo ar perdavimo aktus, o jų nepateikus sprendimas dėl bendrovės pabaigos negalėjo būti priimtas. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
84. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog koks nors bendrovės turtas būtų buvęs nurašytas, todėl, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, turto nurašymo akto pateikimas objektyviai nėra galimas. Savo ruožtu LUAB ,,Naspera“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimą tretiesiems asmenims patvirtinantys dokumentai byloje yra – 2023 m. rugpjūčio 11 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 08/11 ir 2024 m. birželio 25 d. varžytynių aktas Nr. 1. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta jokio kito bendrovei priklausančio turto, nėra pagrindo reikalauti iš nemokumo administratorės papildomų dokumentų, susijusių su neegzistuojančiu turtu. Todėl apeliantės šiuo aspektu dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
85. Atsižvelgdama į tai, kad visi reikalavimai, numatyti JANĮ 100 straipsnyje, yra įvykdyti (pateikti sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos priimti būtini dokumentai), visi įstatyme būtinieji bankroto proceso veiksmai atlikti ir bankroto procedūros visiškai baigtos, išnaudotos visos galimybės patenkinti bankrutavusios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus (remiantis galutine bankroto ataskaita, lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti nebuvo skirta), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu LUAB ,,Naspera“ pripažino pasibaigusia. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad bendrovės bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų klausimą dėl bendrovės pabaigos nagrinėjant pirmą kartą, paskirstymo
86. Apeliantė apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartyje nurodė, jog šį klausimą, atsižvelgdamas į materialųjį teisinį bylos rezultatą, išspręs pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs perduotą bylą. Ši aplinkybė, apeliantės vertinimu, sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės pabaigos atmesti arba šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
87. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos bendrovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nors kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ apeliaciniame skunde buvo pareiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, pagrindžiančių jų patyrimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
88. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs klausimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos, skundžiamame sprendime neišsprendė šalių anksčiau teisminiame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Kita vertus, nesutinka su tuo, kad šio klausimo neišsprendimas savaime sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir atmesti nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės pabaigos arba šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra išimtinai procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas atsižvelgiant į materialųjį teisinį ginčo rezultatą, o ne atvirkščiai. Kadangi pirmiau šioje nutartyje jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog visos bankroto procedūros yra baigtos, pagrįstai priėmė sprendimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas liko neišspręstas šiuo atveju nesudaro pagrindo šį klausimą perduoti pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo. Toks procesinis veiksmas nebūtų pagrįstas ir protingas, neatitiktų bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, juolab įvertinus tai, kad klausimas dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos apeliacine tvarka sprendžiamas jau antrą kartą. Be to, pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde, kaip sprendimo panaikinimo pagrindu, remiasi tik pačiu bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo faktu, nekvestionuodama šių išlaidų dydžio, jų pagrįstumo.
89. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bendrovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant klausimą dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos, atlyginimo klausimas išsprendžiamas šia nutartimi.
90. Spręsdama dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), ginčo pobūdį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendrovės 1 200 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, patirtos apeliacinės instancijos teisme klausimą dėl juridinio asmens pabaigos sprendžiant pirmą kartą, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą – apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, bendrovei priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
91. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo sprendimui dėl LUAB ,,Naspera“ pabaigos priimti buvimo. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, papildomai išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bendrovės pabaigos klausimą nagrinėjant pirmą kartą, atlyginimo klausimas.
92. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami.
93. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į jų atlyginimą turi bendrovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
94. Bendrovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 800 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendrovės patirtos 800 Eur išlaidos už teisinę pagalbą atitinka Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos bendrovei (CPK 98 straipsnis).
95. Iš viso bendrovei iš apeliantės priteistinos 2 000 Eur (1 200 Eur + 800 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (klausimą dėl juridinio asmens pabaigos apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą ir antrą kartą) (šios nutarties 90, 94 punktai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš kreditorės viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, juridinio asmens kodas 121736145, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Naspera“, juridinio asmens kodas 303051483, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai | Giedrė Čėsnienė Antanas Rudzinskas Tomas Venckus |