Civilinė byla Nr. e2-759-881/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00610-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“vadovės V. L. prašymas dėl baudos panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-788-896/2021 pagal ieškovės
D. L. ieškinį atsakovams Akademinei kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarei
A. U., trečiajam asmeniui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl sutarties dėl hipotekos pripažinimo iš dalies negaliojančia.
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“įpareigota pateikti teismui įrodymus apie keturių butų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimą tretiesiems asmenims (perleidimo sandorius) ir dokumentus, įrodančius lėšų, gautų pagal perleidimo sandorius, judėjimą, t. y. kaip tretieji asmenys atsiskaitė su
UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui nurodytų duomenų nepateikė.
3. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 26 d., metu, ieškovės atstovas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad teismo nutartis yra neįvykdyta, paprašė teismą pakartotinai įpareigoti atsakovę nutartį vykdyti bei už teismo įpareigojimo nevykdymą atsakovei skirti baudą.
4. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. G. nurodė, kad, atsakovės vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)
199 straipsnio 3 dalimi ir CPK 188 straipsniu, atsakovė neprivalo teikti įrodymų, nes atsakovė gali atsisakyti teikti įrodymus prieš save.
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatė 7 dienų pakartotiną terminą pateikti teismui įrodymus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl teisės atsisakyti teikti teismo reikalaujamus įrodymus. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, kad šiuo atveju įrodymų išreikalavimas siejamas su ieškovės, o ne atsakovės, teise ir pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas reikalauja pateikti rašytinius įrodymus, tuo tarpu, CPK 188 straipsnis įtvirtina šalies teisę atsisakyti apklausos.
6. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 9 d. pateikė teismui pranešimą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė negali įvykdyti teismo įpareigojimo, kadangi tokių dokumentų neturi.
7. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei V. L. buvo paskirta 200 Eur bauda už dokumentų nepateikimą be svarbios priežasties. Teismas sprendė, kad 2021 m. balandžio 9 d. pranešime nurodyti argumentai, jog atsakovė negali įvykdyti teismo įpareigojimo, yra nepagrįsti, kadangi atsakovė buvo įpareigota pateikti perleidimo sandorius, kurių šalimi ji buvo. Tuo atveju, jei tokių dokumentų neturi, atsakovė gali kreiptis į notarą dėl sandorių kopijų išdavimo, kadangi atsakovė yra sandorių šalis. Dokumentus, įrodančius lėšų, gautų pagal perleidimo sandorius, judėjimą, t. y. banko išrašus, atsakovė taip pat turi galimybę gauti iš banko ir pateikti teismui. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, jog atsakovė vengia vykdyti teismo įpareigojimą.
8. Atsakovės vadovė V. L. pateikė prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi skirtą 200 Eur baudą. Nurodė, kad V. L. tik 2020 m.
spalio 21 d. buvo išrinkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, o teismo reikalauti dokumentai jai nebuvo perduoti, todėl, neturėdama tokių dokumentų, ji negalėjo jų pateikti, apie ką ir informavo teismą. V. L. negali būti baudžiama už teisėtus veiksmus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save. Atitinkamai, draudimas įtvirtintas ir CPK 188 straipsnyje, 191 straipsnio 2 dalyje bei
199 straipsnio 3 dalyje. Pagal CPK 188 straipsnį, 199 straipsnio 3 dalį šalis neprivalo pateikti rašytinių įrodymų, jeigu tai reikštų parodymus prieš save. Dėl šių priežasčių V. L., veikdama šalies (atsakovės) vardu, turėjo teisę atsisakyti ir nepateikti rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes prieš save.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi prašymo panaikinti skirtą baudą netenkino.
10. Teismo vertinimu, abstraktus teiginys, jog atsakovės atstovė neprivalo pateikti rašytinių įrodymų, kadangi įrodymai patvirtintų aplinkybes prieš atsakovę, nenurodant kokias konkrečias aplinkybes prieš atsakovę patvirtintų reikalaujami rašytiniai įrodymai, nesudaro pagrindo išvadai vadovaujantis CPK 199 straipsnio 3 dalimi rašytinių įrodymų iš atsakovės nereikalauti.
11. Teismas nurodė, kad šiuo atveju rašytiniai įrodymai buvo reikalaujami ne iš liudytojo, o iš juridinio asmens ir įrodymai yra juridinio asmens sandoriai ir su sandoriais susiję duomenys. Juridinių asmenų veikla, jų priimami sprendimai ir sudaromi sandoriai turi būti prieinami atsakingoms valstybės institucijoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantė V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Prie prašymo panaikinti baudą buvo pridėti įrodymai, kad V. L. tik 2020 m. spalio 21 d. buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, o dokumentai buvo reikalaujami už laikotarpį, kurį V. L. nevadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, teismas dėl šių prašymo argumentų nepasisakė, todėl nutartis yra be motyvų.
12.2. Pagal CPK 188 straipsnį, 199 straipsnio 3 dalį šalis neprivalo pateikti rašytinių įrodymų, jeigu tai reikštų parodymus prieš save. Ieškovė teismo prašė iš atsakovės išreikalauti dokumentus, kurie liudytų byloje prieš atsakovę, todėl ši turėjo teisę neteikti įrodymų prieš save. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė V. L. atskleistų konkrečius duomenis ir aplinkybes prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet ji duotų parodymus prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo išaiškinimas prieštarauja tiek Konstitucijoje, tiek ir CPK įtvirtintai teisei neveikti prieš save.
13. Ieškovė D. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė daugiau nei du mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų teismo reikalaujamus dokumentus.
13.2. Tiek prašymas, tiek skundas grindžiami analogiškais argumentais. Atsakovė tiesiog vengia vykdyti teismo įpareigojimą.
13.3. Atsakovė aiškiai nenurodo, kokias aplinkybes prieš ją patvirtintų teismo prašomi išreikalauti įrodymais. Vien tai, kad įrodymai yra atsakovei nepalankūs, nesudaro pagrindo įrodymų nepateikti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl baudos, skirtos Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, panaikinimo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. CPK 42 straipsnio 5 dalis apibrėžia šalių pareigas procese – šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK 199 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CPK 199 straipsnio 6 dalies normos turinį, bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis. Teismo reikalavimas pateikti dokumento originalą yra įpareigojančio pobūdžio ir yra privalomas įpareigotam asmeniui. Dėl to įpareigotas asmuo, negalėdamas pateikti rašytinio įrodymo, turi elgtis pagal CPK 199 straipsnio 5 dalies taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-333-248/2017). Taigi esant abiems pirmiau nurodytoms aplinkybėms, asmuo, įpareigotas pateikti rašytinį įrodymą, bet to nepadaręs per teismo nustatytą terminą, laikytinas kaltu CPK 199 straipsnio 6 dalies prasme ir jam gali būti skiriama šioje teisės normoje nurodyto dydžio bauda.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei teisėtai ir pagrįstai paskyrė baudą dėl toliau nurodomų priežasčių.
18. Pirmiausia, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ji tik 2020 m. spalio 21 d. buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, o dokumentai reikalauti už laikotarpį, kurį apeliantė nevadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors skundžiamoje nutartyje teismas detaliau dėl šių apeliantės nurodomų aplinkybių nepasisakė, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dar 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria skyrė baudą apeliantei, nurodė, jog tuo atveju, jei apeliantė reikalaujamų dokumentų neturi, apeliantė gali kreiptis į notarą dėl sandorių kopijų išdavimo, kadangi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sandorių šalis. Dokumentus, įrodančius lėšų, gautų pagal perleidimo sandorius, judėjimą, t. y. banko išrašus, atsakovė taip pat turi galimybę gauti iš banko ir pateikti teismui. Teikdama prašymą dėl baudos panaikinimo, duomenų, kurie pagrįstų, jog ji stengėsi gauti teismo reikalaujamus duomenis, t. y. siekė įvykdyti teismo nutartį, apeliantė nepateikė, o tik formaliai atkartojo jau anksčiau pirmosios instancijos teismui nurodytas ir teismo įvertintas aplinkybes, jog ji dokumentų neturi. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog apeliantė reikalaujamų dokumentų sudarymo metu nebuvo įmonės vadovė, nepaneigia jos pareigos veikti atsakovės interesais, t. y. organizuoti atsakovės veiklą ir tinkamai ją atstovauti teisme, vykdant teismo įpareigojimus atsakovei. Rūpestingas, apdairus ir protingas asmuo, tokiu atveju, t. y. kai jam, kaip naujam įmonės vadovui, nėra žinoma, kur yra įmonės turto / veiklos dokumentai, turėtų veikti aktyviai, t. y. imtis visų įmanomų priemonių, kad visi įmonės dokumentai, turtas būtų jam perduoti, tačiau apeliantė jokių aktyvių veiksmų nagrinėjamu atveju nesiėmė, formaliai apsiribodama vien tik faktu, kad ji nebuvo įmonės vadovė ginčo laikotarpiu. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės paaiškinimų nenuoseklumą – viena vertus, ji teigia, kad įrodymų pateikimas būtų vertinamas kaip veikimas prieš atsakovę, kita vertus, nurodo nedisponuojanti išreikalaujamais įrodymais. Tai sudaro pagrindą teismui kritiškai vertinti apeliantės argumentą, kad ji nedisponuoja teismo išreikalautais įrodymais – akivaizdu, jog apeliantė vengia vykdyti teismo įpareigojimą. Apeliantės elgesys nėra suderinamas su civilinio proceso principais. Civilinio proceso bendrosios normos įpareigoja bylos dalyvius elgtis sąžiningai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus (CPK 7 straipsnis). Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti teismo procedūras, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar kitaip nesąžiningai elgiasi. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad toks apeliantės elgesys, kai be pateisinamų priežasčių yra nepateikiami teismo reikalaujami dokumentai bei informacija, negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog egzistavo pateisinama priežastis, dėl kurios nebuvo įmanoma teismui pateikti reikalaujamų įmonės dokumentų.
19. Antra, nepagrįstu apeliantės argumentu laikytinas jos pateiktas CPK 188 ir CPK 199 straipsnių interpretavimas. CPK 188 straipsnis įtvirtina teisę atsisakyti duoti parodymus, o
CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Taigi, ieškovė siekia pasinaudoti įrodinėjimo priemonėmis, pagrįsti savo reikalavimus. Bylos dalyvių siekis leistinais įrodinėjimo būdais pagrįsti savo teiginius byloje, jokiais būdais negali būti vertinamas kaip apeliantės vertimas veikti pačią prieš save. Kita vertus, apeliantė nenurodo, kokiu būdu teismo prašomi pateikti dokumentai reikštų parodymų prieš save davimą, o argumentas, kad įrodymas yra nenaudingas atsakovei, nėra ir negali būti pagrindu nepateikti teismo reikalaujamų įrodymų. Be kita ko, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, juridinių asmenų veikla, jų priimami sprendimai ir sudaromi sandoriai turi būti prieinami atsakingoms valstybės institucijoms. Viešai paskelbtos informacijos pateikimas negali būti vertinamas kaip parodymų prieš save davimas.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad apeliantė, kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių įpareigojimas nebuvo įvykdytas net nustačius pakartotinį terminą. Taigi konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei baudą skyrė pagrįstai, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė