Administracinė byla Nr. N⁴⁴⁴-2459/2010

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 45.7 (S)

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

            Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas surašė S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 4 d., apie 09.05 val., Vilniaus rajone, kelio A14 Vilnius – Utena 21 kilometre, vairuodamas N2 kategorijos transporto priemonę VW MAN 10.150, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo aukščiausios kategorijos A14 automobilių keliu, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 7 straipsnį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 7 punkto bei Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 238 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu pripažino S. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 1300 litų baudą. Institucija nustatė S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

 

II.

 

            S. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą, pažymėdamas, kad policijos pareigūnai matė, jog jis atvažiavo iš nemokamo kelio 108 nuo Nemenčinės pusės, jam nebuvo kur nusipirkti vinjetės už kelius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi S. B. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas įvertinęs S. B. skundo argumentus ir parodymus teismo posėdžio metu, apie tai, kad jis neturėjo galimybės nusipirkti vinjetės iki administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, konstatavo, jog žinodamas apie šį mokestį (nes galioja paskelbtų teisės aktų žinojimo prezumpcija), S. B. (ar jo darbdavys) galėjo vinjetę nupirkti ir anksčiau – tokia pareiga kyla iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) nuostatų. Be to, S. B. dirba vairuotuoju UAB (duomenys neskelbtini)  – jis teismo posėdyje pripažino, kad jam vykdant vairuotojo funkcijas tenka vežti krovinius, o tai reiškia, kad vairuotojas turi būti atsakingas ir pasirūpinti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimu pats ar per darbdavį. Taip pat pažymėjo, jog Aprašo 6 punkto nuostata, kad tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos, nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis, taikoma tik tuomet, kai automobilių vairuotojai tikrai neturi galimybės iš anksto apmokėti nurodyto mokesčio (įvažiuoja į Lietuvą, išvažiuoja iš nuolatinės transporto priemonės stovėjimo vietos ir pan.). Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje paaiškino (tai nurodyta ir skunde), kad jis buvo nubaustas, kai važiavo į pasikrovimo vietą, nes pamiršo dokumentus – tokie paaiškinimai leidžia teigti, kad S. B. jo nubaudimo momentu nevažiavo iš nuolatinės transporto priemonės stovėjimo vietos. Atsižvelgęs į išvardintus argumentus, teismas konstatavo, kad S. B. veika pagal ATPK 148 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

 

III.

           

            Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai išaiškinus faktines bylos aplinkybes, ir klaidingai nustačius administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Apelianto teigimu, jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad išvažiuodamas iš regioninio kelio Nr. 108, jis įvažiavo į magistralinį kelią A14. Jis pažymi, kad regioniniuose keliuose esančiose degalinėse, vinječių nusipirkti neįmanoma, o transporto priemonėje įrengto topografo pagalba galima nustatyti, iš kur automobilis išvyko, ir kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Skundžiamu nutarimu S. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

ATPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio – užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų litų.

Apeliantas neneigia važiavęs, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų naudotojo mokesčio, tačiau nurodo, neturėjęs galimybės jo sumokėti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo ištirti visi įrodymai ir pašalinti prieštaravimai tarp jų. Apeliantas, jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad neturėjo galimybės sumokėti kelių mokestį (b. l. 4). Skunde pirmosios instancijos teismui ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, S. B. nurodė, kad jis gyvena Pabradėje, dieną prieš tai dirbo Pabradėje ir Švenčionyse, kur keliai yra nemokami, telefonu gavo užsakymą, vykti į Nemenčinėlės kaimą, todėl nuo Pabradės iki Nemenčinėlės niekur neturėjo galimybės įsigyti vinjetę (b. l. 18). Pasikrovęs, važiavo nuo Nemenčinės 108 keliu, išvažiavo į Vilniaus pusę A14 kelią, tačiau užsakovas paprašė grįžti, nes pamiršo dokumentus. Leidžiamoje vietoje apsisukęs, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 2, 17-18). Policijos pareigūno V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sustabdytos transporto priemonės vairuotojas S. B. paaiškino, jog neturėjo galimybės nusipirkti vinjetę, nors buvo sustabdytas atvažiuojantis nuo Vilniaus pusės (b. l. 9).

Pažymėtina, jog Aprašo 6 punkte nurodyta, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog S. B. vairuojamas automobilis nebuvo ką tik įvažiavęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat jis važiavo ne iš įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo vietos), tačiau bylos medžiaga nepaneigia tos aplinkybės, jog S. B. vyko iš krovos vietos. Tokiu atveju buvo būtina nustatyti, ar išvykęs iš krovos vietos, iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, S. B. turėjo galimybę sumokėti naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai netyrė. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nustatymas yra itin reikšmingas, nustatinėjant vieną iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių – apelianto kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nesiėmė būtinų priemonių byloje esantiems prieštaravimams dėl galimybės sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę pašalinti, tokiu būdu nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nepadarė administracinį teisės pažeidimą. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

            S. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

            Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Antanas Ablingis     Ričardas Piličiauskas      Virgilijus Valančius