Civilinė byla Nr. e2A-1176-638/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14930-2024-4

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.9;

 (S)

 2.1.6.5; 2.4.2.2; 2.4.2.13      

Kauno

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Kaunas

Kauno

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB, ieškovė) „Agentus“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, atsakovė) „KB Baltic“ 18 304,00 Eur permoką, 12,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudarė jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį dėl dalyvavimo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau ir užsakovas) paskelbtame konkurse dėl duomenų centrų DC3 ir DC4 statybos darbų vykdymo (toliau ir sutartis, jungtinės veiklos sutartis). Šalys 2022 m. gruodžio 19 d. sudarė Duomenų centrų DC3 ir DC4 rangos sutartį Nr. LRTC/T-783 (toliau – rangos sutartis). Šalių susitarimu konsorciumo lyderiu (vadovaujančiu partneriu) paskirta ieškovė. Pagal nusistovėjusią praktiką per einamąjį mėnesį šalių atliktų darbų perdavimas užsakovui vyko tokia tvarka: šalys atskirai ir tiesiogiai su užsakovu ir statinio priežiūros vadovu susiderindavo savo faktiškai atliktų darbų apimtis; atsakovė susiderinusi einamojo mėnesio statybos darbų apimtis su užsakovu ir statinio priežiūros vadovu pateikdavo ieškovei atliktų darbų aktus; tada kiekvieną mėnesį ieškovė išrašydavo užsakovui vieną PVM sąskaitą faktūrą (kiekvienam duomenų centrui atskirą), kurioje būdavo įtraukti tą mėnesį ieškovo ir atsakovo atlikti darbai. Atsakovė netinkamai vykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebendradarbiavo, atsiliekant nuo darbų grafiko, nesiėmė priemonių ir veiksmų darbams paspartinti, nevykdė užsakovo nurodymų (padidinti darbuotojų skaičių, dirbti užsakovo nustatytu intensyvesniu darbo režimu, kt.). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų užsakovas 2024 m. gegužės 30 d. davė ieškovei privalomą nurodymą nuo 2024 m. gegužės 30 d. 10 val. neįleisti atsakovo darbuotojų ir atsakovo subrangovų darbuotojų į statybvietes DC3 ir DC4. Dėl atsakovės pažeidimų, užsakovui davus leidimą, jungtinės veiklos sutarties 10 punkte nustatyta tvarka ieškovė perėmė atsakovo neatliktus darbus. Pagal jungtinės veiklos sutarties 10.2 punktą, ieškovė įgijo teisę gauti iš užsakovo visus mokėjimus, kurie pagal rangos sutartį turėtų mokami atsakovei, ir naudoti šias lėšas padengti visoms išlaidoms, kurias ieškovė patyrė ar patirs perimdamas ir užbaigdamas atsakovo statybos darbų apimtis. Nurodė, kad už 2024 m. kovo mėn. darbus ieškovė iš užsakovo gavo 1 036 954,27 Eur, iš kurių ieškovė pervedė atsakovei 856 112,36 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš nurodyto atsakovės gauto mokėjimo už 2024 m. kovo mėnesį atliktus darbus 18 304,00 Eur už elektromechanines spynas, kurias sumontavo ieškovė, todėl atsakovei nebuvo pagrindo gauti 18 304,00 Eur. Tai yra duomenų centre DC4 į ieškovės darbus buvo įtrauktos durys (be elektromagnetinių spynų), į atsakovės darbus buvo įtrauktos elektromechaninės spynos. Tačiau vykdant rangos sutartį susitarta, kad duomenų centre DC4 elektromechanines spynas sumontuos ieškovė. Ieškovės teigimu, atsakovė į 2024 m. kovo mėnesio atliktų darbų aktus įtraukė elektromechanines spynas, faktiškai sumontuotas ieškovės, ir nepagrįstai už šiuos darbus gavo 18 304,00 Eur. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė kartu prieš užsakovą veikia kaip vienas rangovas ir pagal rangos sutartį yra išrašoma tik viena PVM sąskaita faktūra užsakovui. Pagal rangos sutarties ir jungtinės veiklos sutarties sąlygas mokėjimai vykdomi per ieškovę, kaip konsorciumo lyderį. Atsakovė ginčo sumą be pagrindo gavo iš ieškovės ir jos negrąžino. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nepagrįstai į savo sudarytą atliktų darbų aktą Nr. O002_S010-A004 skyrių „Apsauginė signalizacija, įeigos kontrolės sistema“ eilutę Nr. 14 įtraukė elektromechanines spynas ir gavo 18 304,00 Eur apmokėjimą už nurodytas spynas, nors šių spynų nesumontavo, todėl neturėjo teisės gauti apmokėjimo už jas. Atsakovės neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirta žala, kurią sudaro ieškovo negauta suma už sumontuotas elektromechanines spynas. Kadangi duomenų centre DC4 ieškovė sumontavo elektromechanines spynas, būtent ji turėjo gauti mokėjimą už šias spynas.

3.       Atsakovė atsiliepime, triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad situacija, kai atsakovė duomenų centre DC4 į 2024 m. kovo mėn. atliktų darbų aktus nepagrįstai įtraukė elektromechanines spynas, faktiškai sumontuotas ieškovės, ir už šiuos darbus nepagrįstai gavo 18 304 Eur, susidarė per klaidą, tačiau atsakovės yra ištaisyta, šalys dėl to nuostolių nepatyrė. Atsakovė, rengdama 2024 m. kovo mėn. atliktų darbų aktus, per klaidą įtraukė elektromechanines spynas. Kadangi ši pozicija klaidingai buvo įtraukta į aktą, atsakovė iš kito tarpinio (2024 m. birželio mėn.) atliktų darbų akto Nr. O002_S010-A007 užsakovui šią sumą išminusavo. Taigi, atsakovė kompensavo užsakovui permokėtą sumą. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovė perėmė iš atsakovės likusius darbus ir atsakovė jokių darbų duomenų centruose nebevykdo, nes ginčas dėl ieškovės nurodomo darbų perėmimo yra nagrinėjamas teisme. Atsakovė pažymi, kad jei ieškovė įrengė elektromechanines spynas, tai už jas gaus apmokėjimą iš užsakovo. Atsakovės prievolė grąžinti 18 304,00 Eur pasibaigusi be tiesioginio atsakovės mokėjimo, kitu įstatyme numatytu būdu. Dėl aplinkybės, kad užsakovas nepriėmė ir grąžino atsakovei jo vienašalį 2024 m. birželio mėn. atliktų darbų aktą Nr. O002_S010-A007 nurodo, kad aktas nepriimtas neteisėtai, šis klausimas nagrinėjamas kitose civilinėse bylose.

       II. Pirmosios 

4.       Vilniaus miesto 

5.       Teismas nurodė, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus atsakovė per klaidą į savo atliktų darbų aktą, sąskaitą įtraukė spynas, kurių nesumontavo, o ieškovė, iš užsakovo gavusi apmokėjimą už tai pagal rangos sutartį ir paskirstydamas lėšas pagal jungtinės veiklos sutartyje nustatytą tvarką (6.3 p.) per klaidą pervedė šias lėšas atsakovei. Dėl to pagrįstu laikytinas ieškovės argumentas, kad reikalaujamos priteisti lėšos už spynas ieškovės atsakovei perduotos, o atsakovės įgytos nesant sutartinės prievolės perduoti šias lėšas. Nors atsakovė tvirtino, kad ieškovė buvo tik užsakovo pervedamų lėšų paskirstymo tarpininkė, tačiau iš bylos medžiagos negalima spręsti apie tai, kad trečiasis asmuo turėjo tiesiogines pareigas atsakovei kaip savarankiškam rangos sutarties subjektui, o ieškovė tik padėjo jiems bendrauti tarpusavyje, perduodamas užsakovo lėšas, skirtas atsakovei, pačiai atsakovei. Priešingai, tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tiek šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, kad šalys prieš užsakovą veikė kaip vienas rangovas ir užsakovas nėra prisiėmęs įsipareigojimų dėl pervedamų lėšų už priimtus darbus pagal rangos sutartį paskirstymą (pasiskirstymą) tarp ieškovo ir atsakovo. Tai reglamentuoja ieškovės ir atsakovės sutartis (6.3 punktas).

6.       Teismas nurodė, kad užsakovas teismo posėdyje patvirtino ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis neturi reikalavimo teisės į ginčo sumą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės siekė sukurti užsakovui į ginčo sumą reikalavimo teisę, kurios pats užsakovas nelaiko turintis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės, trečiojo asmens išdėstytus argumentus apie tai, kad už ginčo spynas, kurias sumontavo ieškovė, užsakovas atsiskaitė pagal 2024 m. kovo mėn. atliktų darbų aktus ir permokos už spynas nėra.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo, kad per klaidą spynų montavimo darbai duomenų centre DC 4 buvo įtraukti į atsakovo 2024 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą, nes atsakovė šių darbų pagal sutartį neatliko. Ieškovė nurodė, kad ginčo suma per klaidą buvo pervesta atsakovei už darbus, kurių pastarasis neatliko. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė, apmokėdama atsakovės jai pateiktas sąskaitas, galimai veikė nepakankamai rūpestingai, nesudaro pagrindo teigti, kad atitinkamo dydžio ieškovės mokėjimo prievolė kilo iš sutarties ir kad atsakovė yra įgijusi teisę į ieškovės sumokėtas sumas, jei šios sumos ieškovės faktiškai buvo sumokėtos nesant sutartyje nustatyto pagrindo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-823/2024).

8.       Teismas

     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovė, pervesdama pinigines lėšas atsakovei, neprarado savo turto. Atsakovę ir užsakovą siejo tiesioginis teisinis santykis. Ieškovė turėjo pareigą atlikti savo dalies darbus, užsakovas turėjo pareigą atsiskaityti už šiuos darbus su ieškove. Tai, kad užsakovo atsiskaitymas numatytas vykdyti per ieškovę, nekeičia materialinio teisinio santykio subjektų. Ieškovė, pervesdama iš užsakovo gautą 17 388,80 Eur sumą atsakovei, veikė tik kaip atstovė.

9.2.                      Pagal Jungtinės veiklos sutartį ginčo sumą turėjo gauti atsakovė, o ne ieškovė. Ginčo suma už elektromechanines spynas į 2024 m. kovo mėnesio abiejų partnerių suvestinį atliktų darbų aktą, pagal kurį užsakovas atliko mokėjimą su ginčo suma, buvo įtraukta į atsakovės darbų apimčiai priklausantį atliktų darbų aktą Nr. 0002-S010-A004, pagal Rangos sutarties sąmatą Apsauginės signalizacijos dalis (ASS) (Rangos sutartyje įvardinta „Apsaugos sistemos“). Atsižvelgiant į tai, kad 18 304,00 Eur (atskaičius 5 proc. sulaikomą sumą – 17 388,80 Eur) suma buvo įtraukta į atsakovės darbų apimties proporcinę kainos dalį (Jungtinės veiklos sutarties priedas Nr. 3), todėl reikalavimo teisę gauti šią sumą iš užsakovo turi būtent atsakovė, o ne ieškovė.

9.3.                      Atsakovė jau yra gavusi apmokėjimą už spynas iš užsakovo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovė gavo apmokėjimą už spynas, nepagrįstai rėmėsi iš esmės vien trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, kad užsakovas yra priėmęs DC4 objekte sumontuotas spynas, permokos dėl spynų užsakovas neturi. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad permokos užsakovas neturi dėl to, kad atsakovė grąžino iš užsakovo (per atstovą ieškovę) gautas lėšas įskaitymo būdu.

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė įrodyta, jog atsakovė savo prievolę grąžinti per klaidą gautą sumą jau yra įvykdžiusi. Nors atsakovė nuo pareikšto reikalavimo gynėsi įrodinėdama, kad prievolę grąžinti gautą sumą jau yra įvykdžiusi, pirmosios instancijos teismas netyrė ir išsamiai nevertino aplinkybių dėl atsakovės atlikto įskaitymo, kuriuo atsakovė teigė grąžinusi gautą sumą. Teismas sprendime nurodė, kad dėl užsakovo nepriimtų iš atsakovės 2024 m. birželio mėn. aktų pagal rangos sutartį vyksta ginčas teisme. Tačiau ši aplinkybė negalėjo būti pagrindu teismui laikyti neįrodytu atsakovės prievolės grąžinti gautą sumą įvykdymą.

9.5.                      Teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi užsakovo paaiškinimais, kad užsakovas neturi reikalavimo teisės į ginčo sumą, tačiau šią aplinkybę įvertino nevisapusiškai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad toks užsakovo patvirtinimas pagrindžia atsakovės poziciją, kad atsakovė yra grąžinusi užsakovui ginčo sumą įskaitymo būdu. Ieškinio pareiškimo metu nepagrįstas praturtėjimas nebeegzistavo. Nepagrįsto praturtėjimo egzistavimas ieškinio pareiškimo metu yra viena iš kumuliatyvių sąlygų, kuriai nesant, negali būti tenkinamas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovė nėra patyrusi jokios žalos ar turto netekimo, o atsakovė nėra praturėjusi ar gavusi turtinės naudos ginčo sumos dydžiu.

10.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovei raštu sutikus neaktuoti elektromechaninių spynų ir nurodžius, kad jas palieka aktuoti ieškovei, ieškovei buvo pagrįstas pagrindas vadovautis tokiu atsakovės rašytiniu patvirtinimu, nepaisant to, kad nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl JVS pakeitimo.

10.2.                      Atsakovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai pakeitė poziciją ir nepagrįstai pradėjo teigti, kad tai atsakovė turėjo gauti ginčo sumą už elektromechanines spynas. Atsakovė nepaaiškina, kodėl ji apeliaciniame skunde staiga pakeitė poziciją ir jau teigia, kad tai ji turėjo gauti ginčo sumą, nors elektromechaninių spynų neįrengė.

10.3.                      Ieškovė vertino duris be elektromechaninių spynų, nes jos yra įvertintos atsakovės sąmatoje. Todėl šalims susitarus, kad vietoje atsakovė ginčo elektromechanines spynas sumontuos ieškovė ir ieškovei atlikus šiuos darbus, būtent ieškovė turi gauti apmokėjimą už šiuos darbus. Atsakovė, manipuliuodama bylos faktais, byloje nepagrįstai įrodinėja, kad užsakovui turi būti grąžinta ginčo suma, kai pats užsakovas teigia, kad jis pagal Rangos sutartį tinkamai atsiskaitė už duomenų centre DC4 sumontuotas elektromechanines sumas ir nėra jokios permokos, t. y. nėra grąžintinos sumos.

10.4.                      Šioje byloje ginčas yra ne tarp atsakovės ir užsakovo, o tarp ieškovės ir atsakovės dėl užsakovo sumokėtos sumos už elektromechanines spynas. Todėl atsakovei nėra jokio pagrindo grąžinti užsakovui darbų kainos dalį, kuri turi būti skirstoma partneriams. Atsakovė į bylą nepateikė mokėjimo pavedimo, patvirtinančio, kad jis ginčo sumą pervedė užsakovui. Užsakovas byloje nurodė, kad atsakovė ginčo sumos nepervedė užsakovui.

10.5.                      Atsakovė nepateikė vienašalio pranešimo užsakovui apie atliktą įskaitymą ginčo sumai taip, kaip tai numato CK 6.134 straipsnis. Tai, kad atsakovė pateikė atliktų darbų aktą užsakovui, reiškia tik darbų perdavimo procedūrą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė pranešė apie įskaitymą. Nei atsakovės raštuose, nei pačiuose atliktų darbų aktuose nėra nurodyta, kad atsakovė atlieka įskaitymą ginčo sumai. Atsakovė apskritai negalėjo atlikti įskaitymo ginčo sumai, nes ji neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į užsakovą. Ar atsakovė turi ir kokią turi reikalavimo teisę į užsakovą yra sprendžiamas kitose nagrinėjamose bylose. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12.       Byloje nustatyta, kad šalys, kartu veikiančios kaip rangovas, su trečiuoju asmeniu kaip užsakovu 2022 m. gruodžio 19 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo pastatyti ir įrengti du duomenų centrus ( DC3 ir DC4). Tarpusavyje šalys  UAB „Agentus“ ir UAB „KV Baltic“ sudarė 2022 m. rugpjūčio 9 d. jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį dėl dalyvavimo AB Lietuvos radijo ir televizijos centro paskelbtame konkurse dėl duomenų centrų DC3 ir DC4 statybos darbų vykdymo (toliau ir sutartis, jungtinės veiklos sutartis, JVS). Konsorciumo lyderiu buvo paskirtas ieškovas (sutarties 1.1.4, 4.2 p.). Sutarties Priede Nr. 2 šalys susitarė dėl kiekvienos iš šalių darbų apimties (sutarties 3.1 p.). Rangos sutarties III skyriuje buvo nustatyta atsiskaitymo už darbus tvarka: kas mėnesį pateikiamas bendras abiejų partnerių atliktų darbų aktas ir viena bendra sąskaita-faktūra apmokėjimui. Jungtinės veiklos sutarties 6.6 straipsnyje nustatyta sąlyga, kad nei viena iš šalių neturi teisės dėl kokios nors priežasties sulaikyti ar įskaitymams panaudoti kitai šaliai pagal sutartį mokėtiną sumą, išskyrus 10 straipsnyje („Pažeidimas ar įsipareigojimų nevykdymas, nemokumas“) nurodytus atvejus.

13.       Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė į 2024 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą Nr. O002_S010-A004, be kitų, įtraukė elektromechanines spynas už 18 304 Eur. Šis atsakovo atliktų darbų aktas buvo įtrauktas į bendrą rangovo 2024 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 15, ir į atitinkamą sąskaitą, kurią užsakovas 95 proc. apmokėjo (17 388,80 Eur), o ieškovė, būdama konsorciumo lyderis, pervedė atsakovui. Atsakovė byloje pripažino savo klaidą, kad elektromechaninių spynų kaina buvo įtraukta į darbų aktą nepagrįstai, tačiau nurodė, kad atliko įskaitymą 2024 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktu Nr. O002_S010-A007, kuriame nurodė, kad minusuoja  elektromechanines spynas 24 vnt. už 18 304 Eur  ir atitinkama sąskaita faktūra KVB Nr. 0000142, pateikta užsakovui 2024 m. liepos 25 d. ( t.2, b.l. 190-191).  

14.       Taigi, byloje yra kilęs ginčas tarp jungtinės veiklos partnerių dėl gauto apmokėjimo paskirstymo ir dėl galimybės įskaityti permokėtą sumą.

15.       Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, kvalifikuodamas, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, ir atsakovės prievolė grąžinti nepagrįstai gautas lėšas nėra pasibaigusi tinkamu įvykdymu (įskaitymu), nes įskaitymą kitam partneriui priklausančių lėšų draudžia šalių jungtinės veiklos sutartis.

16.       Apeliantė kritikuoja teismo sprendimą pirmiausia dėl to, kad priteistas lėšas (17388 Eur) ji įgijo ne ieškovės sąskaita, nes CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kadangi 17388 Eur  nebuvo ieškovo turto praradimas, tai ieškovės teisės nebuvo pažeistos, ji neturėjo pagrindo reikalauti grąžinti 17388 Eur.  Tačiau su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

17.       Iš atsakovės 2023 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. K23-7, adresuoto ieškovei UAB „Agentus“ ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, matyti, kad dar iki šio ginčo pradžios atsakovė pripažino, jog „ginčo elektromechaninės spynos buvo nurodytos ir UAB „Agentus“ sąmatoje, ir atsakovės „KVB“ sąmatoje, todėl atsakovė KVB sutiko netiekti ir neaktuoti UAB „KVB Baltic“ dalyje esančių durų spynų, jas paliekant aktuoti UAB „Agentus“ pagal savo sąmatų eilutes. Jas aktuoti dvigubai būtų nesąžininga ir netgi turėtų sukčiavimo požymių“ (Ieškinio priedas Nr.4). Pacituotas atsakovės raštas prieštarauja atsakovės teiginiams, dėstomiems apeliaciniame skunde, kad esą ieškovė ginčo spynas jau buvo užaktavusi anksčiau, 2024 m. vasario mėnesį ir gavusi apmokėjimą, esą 2024 m. kovo mėnesio akte įtraukta 18 304 Eur suma buvo užsakovo antrą kartą sumokėta už tas pačias spynas.

18.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal 2024 m. kovo mėnesio aktą užsakovės sumokėta 17388 Eur suma buvo skirta ieškovei, nes toks buvo abiejų šalių susitarimas, kad ieškovė spynas aktuoja ir gauna apmokėjimą, o atsakovė neaktuoja ir apmokėjimo negauna. Vadinasi, ieškovė, perdavusi 17388 Eur sumą atsakovei, patyrė nuostolį, todėl turi teisę reikalauti grąžinti jai permokėtą sumą.

19.       Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kaip durys ir spynos buvo aktuojamos anksčiau kitame duomenų centre, DC3, kolegijos nuomone, reikšmės neturi, nes jau minėtu 2023 m. rugsėjo 20 d. pačios atsakovės raštu buvo aiškiai susitarta tarp partnerių, kuris iš jų turi aktuoti ginčo spynas  centre DC4 ir gauti apmokėjimą už jas.

20.       Teismo posėdyje 2025 m. sausio 22 d. užsakovo (trečiojo asmens) atstovas patvirtino, kad už ginčo spynas centrui DC4 yra sumokėjęs konsorciumo lyderiui (ieškovei), pretenzijų neturi ir nesutinka, kad yra sumokėjęs du kartus, kaip kad įrodinėja atsakovė, nes specialiai tikrino šį klausimą prieš teismo posėdį. Abejoti užsakovo atstovo teiginiais teismui nebuvo jokio pagrindo.

21.       Apeliantė savaip interpretuoja užsakovo patvirtinimą, kad permokos už ginčo spynas nebuvo, teigdama, kad ji lėšas jau grąžino užsakovui įskaitymo būdu, tik todėl pastarasis teigia, kad permokos nėra. Tačiau tame pačiame 2025 m. sausio 22 d. teismo posėdyje trečiojo asmens (užsakovo) atstovas paaiškino priešingai, kad atsakovės atlikto įskaitymo nepriėmė, vienašalius atliktų darbų aktus ir atitinkamą sąskaitą grąžino atgal, todėl ne įskaitymo dėka nėra permokos, o dėl to, kad permokos ir nebuvo, ginčas vyksta tarp dviejų jungtinės veiklos sutarties partnerių.  

22.       Apeliantė daug pasisako apie įskaitymo instituto teisinį reguliavimą, teismų praktiką šiuo klausimu, tačiau šios bylos situacijoje apeliantės cituojama teismų praktika netaikytina, nes šalių sudarytos JVS 6.6 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad nei viena iš šalių neturi teisės dėl kokios nors priežasties sulaikyti ar įskaitymams panaudoti kitai šaliai pagal sutartį mokėtiną sumą. Šios JVS nuostatos apeliantė neginčijo, pati sudarė tokią sutartį ir apribojo savo teisę įskaityti kitai šaliai mokėtinas sumas. Nustačius, kad 17388 Eur už ginčo spynas priklausė gauti ieškovei, apeliantė neturėjo teisės ieškovei priklausančius mokėjimus panaudoti įskaitymui.

23.       Atsakovės vienašaliai atliktų darbų priėmimo aktai, surašyti 2024 m. birželio mėnesį (t.2, b.l. 179-191) šioje byloje neturi teisinės reikšmės, todėl nevertintini, atitinkamai ir kita tarp šalių nagrinėjama byla  (Vilniaus apygardos teismo Nr. e2-1068-603/2025) ir joje nustatinėjamos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl apmokėjimo už elektromechanines spynas. Aplinkybė, kad vienašališkai priimtuose atliktų darbų aktuose yra įtraukta pinigų suma už ginčo spynas, šiuo atveju nesukelia teisinių pasekmių, nes nesamų darbų (spynų montavimo) nebuvo jokio pagrindo įtraukti į aktus. Sąskaita, surašyta pagal vienašalius darbų priėmimo aktus, kaip minėta, užsakovės nėra priimta, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepagrįstai gautų lėšų nėra grąžinusi.

24.       Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutarties šalių tarpusavio santykius (CK 6.969 - 6.972 straipsniai), nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 straipsnis),  tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

25.       Ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 3025 Eur.

Kauno

n u t a r i a :        

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KV Baltic“ (juridinio asmens kodas 304846043), 3025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Žibutė Budžienė                                        

Diana L