Pranešėjas Algerdas Urbšys                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-175/2015;

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė                                      Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00003-2014-1;

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                       2.4.; 2.4.1.5.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nukentėjusiojo atstovei ir civilinei ieškovei J. S., nuteistosios R. D. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d., ir jai paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Iš R. D. nukentėjusiajam L. K. priteista 289,62 Eur turtinei žalai atlyginti nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise išimtinai nukentėjusiojo interesais valdo, naudoja jo atstovė pagal įstatymą J. S..

Iš R. D. civilinei ieškovei J. S. priteista 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

R. D. nuteista už tai, kad ji 2014 m. sausio 1 d., apie 18.00 val., M. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia sudavė smūgį delnu per veidą mažamečiui L. K., gim. 2005-09-05, taip sukeldama mažamečiui L. K. fizinį skausmą.

Nuteistoji R. D. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-10-15 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: išteisinti ir bylą nutraukti jos veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., požymių.

Skunde nuteistoji pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprisipažino, kad padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nė vienas iš liudytojų teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad būtent apeliantė nukentėjusiajam sudavė smūgius į veidą. Teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai nuteistosios parodymus vertino kritiškai, taip pat neįvertino liudytojų M. S., O. D., L. Š. parodymų. Apeliantės manymu, teismas neteisingai vertino įrodymus, nes priimdamas nuosprendį vadovavosi išimtinai nepilnamečių liudytojų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Apklausti teisme nė vienas iš vaikų nepatvirtino, kad apeliantė mušė L. K.. Byloje yra duomenų, kad vaikams poveikį darė ir liepė sakyti, kad apeliantė mušė L. K., J. S., tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Vertindamas liudytojų E. Š. ir E. S. parodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad šios liudytojos pačios įvykio nematė, aplinkybes žinojo tik iš vaikų pasakojimų. Liudytojos R. K. parodymai nėra informatyvūs ir nėra patvirtinantys apeliantės kaltę, todėl negali būti vertinami kaip svarūs įrodymai, pagrindžiantys apeliantės kaltę.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš medicininių dokumentų matyti, kad L. K. kalba mažai, sunkiai suprantamai, vartoja mažai žodžių, žodynas siauras, geba įvardinti artimiausios aplinkos daiktus, veiksmus, todėl mažai tikėtina, kad jis tyrėjai, ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai būtų papasakojęs aiškias aplinkybes. Specialisto išvada, kuria teismas taip pat vadovavosi, nėra informatyvi, joje nėra patvirtinančių įrodymų, kad L. K. buvo padaryti kūno sužalojimai. Apeliantės įsitikinimu, teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai ją pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsintas Kauno apygardos teisme 2015 m. sausio 22 d. gautas nuteistosios R. D. pasirašytas prašymas, kuriuo atšaukiamas jos apeliacinis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžio.

Teismo posėdyje prokuroras, gynėja, nukentėjusiojo atstovė ir civilinė ieškovė tokiam prašymui neprieštaravo.

R. D. prašymas tenkinamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato apelianto teisę apeliacinį skundą atšaukti (BPK 316 str. 1 d.). Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 str. 3 d.). Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 str. 5 d.). Iš minėtų normų turinio analizės matyti, kad teismas negali nepriimti prašymo atšaukti apeliacinį skundą, jeigu toks prašymas paduotas iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą, taip pat negali jo atmesti.

Nuteistoji R. D. savo apeliacinį skundą atšaukė laikydamasi Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtomis BPK normomis, palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. D., išlaidas iki 2015-02-04 sudaro 32,77 Eur dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad šioje byloje R. D. savo apeliacinį skundą atsiėmė, apeliacinis procesas tuo pagrindu nutrauktinas, taip pat vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. D. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 str. 5 d.,

n u t a r i a:

nuteistosios R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 32,77 Eur, iš nuteistosios R. D. nepriteisti.

Nutartis neskundžiama.

Pirmininkaujantis teisėjas                                                                                 Algerdas Urbšys

Teisėjai                                                                                                             Danguolė Šiugždinytė

                                                                                                                          Rimas Švirinas