Civilinė byla Nr. e2-1414-930/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26252-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,

sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovo M. P. atstovui advokato padėjėjui Gyčiui Gaurilčikui, atsakovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei R. B. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo C. F. I. C., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma nuginčyti ieškovo tėvystę nepilnamečio vaiko A. B. atžvilgiu, panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie ieškovo tėvystę. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23571-931/2018 buvo nutraukta tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtinta, jog nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio ieškovas su atsakove bendro ūkio nevedė, gyveno atskirai. Šalims gyvenant atskirai, (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra A. B.. Kadangi vaikas atsakovei gimė dieną prieš teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, t. y. atsakovei dar esant santuokoje su ieškovu, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu buvo nurodytas ieškovas, o ne biologinis vaiko tėvas. Ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto termino tėvystei nuginčyti, kadangi vaiko gimimo įrašas padarytas 2018-09-11. Ieškovas apie ginčijamus duomenis vaiko gimimo liudijime sužinojo iš atsakovės po to, kai jai buvo išduotas vaiko gimimo liudijimas.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo elektroniniu paštu pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašė atsakovės atlikti DNR ekspertizę, tačiau ši atsisakė, teigė, jog A. nėra jo dukra. Teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė trečiajam asmeniui terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, tačiau duomenų apie nutarties įteikimą trečiajam asmeniui byloje nėra. Tačiau teismas šios aplinkybės, kaip iš esmės pažeidžiančios trečiojo asmens teisę teikti atsiliepimą byloje nevertina, kadangi atsiliepime trečiasis asmuo dėl ieškinio reikalavimų nepasisakė, jo nurodytos aplinkybės nesusijusios su ieškinyje reiškiamu reikalavimu dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo, dėstoma pozicija trečiojo asmens tėvystės vaiko atžvilgiu nustatymo klausimu, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Institucija išvadai teikti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovės teigimu, ieškovas žino, jog nėra atsakovės dukters tėvas, o biologinis mergaitės tėvas tėvystę pripažįsta, tik nori atlikti DNR tyrimą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovas jokių emocinių ryšių su atsakovės dukra nepalaiko. Atsakovė pripažįsta, jog ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, juo yra trečiasis asmuo, kuris atsakovei teikė lėšas vaiko išlaikymui. Tikslinga peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir nustatyti, kad atsakovės dukters tėvas yra trečiasis asmuo C. F. I. C.. Ieškovas neprašo teismo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais, papildomai paaiškino, kad su ieškovu iki vaiko gimimo kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė beveik trejus metus, vaikas yra kitos rasės, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas yra jos dukters tėvas, joks ryšys tarp ieškovo ir atsakovės dukters nėra susiformavęs. Vaiko tėvas yra trečiasis asmuo, kuris dalyvavo vaiko gimdyme, darė pavedimus vaiko išlaikymui. Apie bylos nagrinėjimą trečiajam asmeniui žinoma, tačiau byloje jis nedalyvauja siekdamas išvengti nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė klausimą dėl vaiko tėvystės nustatymo paliko spręsti teismo nuožiūrai.

 Trečiasis asmuo C. F. I. C. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai, įteikiant procesinius dokumentus tiesiogiai, (2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 14 str.).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsakovei pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Iš į bylą pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra A. B., kurios tėvu buvo įregistruotas atsakovės tuometinis sutuoktinis – ieškovas M. P.. 2018-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka buvo nutraukta. Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, jog pareiškėjai bendro ūkio netvarkė ir gyveno atskirai nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio.

Nepilnametė atsakovės dukra gimė ieškovui ir atsakovei esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės. Nagrinėjamu atveju šalys DNR ekpertizės tėvystei nustatyti skirti neprašė. Nors į bylą pateiktame atsiliepime, kuriam teismas nustatė trūkumus, trečiasis asmuo prašė skirti DNR ekspretizę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra pareikštų reikalavimų dėl jo tėvystės nustatymo. Atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimus, kitus į bylą pateiktus duomenis, teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas tėvystės nuginčijimo klausimui išspręsti nėra būtinas. Remiantis kasacinio teismo praktika, šalims neprašant skirti ekspertizės, teismas remiasi kitais įrodomaisiais faktais.

Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas nėra jai gimusios dukters tėvas. Šalys, tiek teikdamos prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutkimu, kurio pagrindu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-05 sprendimas, tiek nagrinėjamoje byloje nurodė, kad bendro ūkio netvarko ir gyvena atskirai nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, jog ieškovas gali būti atsakovei gimusios dukters tėvu. Į bylą atsakovės pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad vaikas yra kitos rasės nei ieškovas ir atsakovė, kas taip pat tikėtinai patvirtina, jog ieškovas nėra atsakovės dukters tėvas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Vis dėl to, nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir jos dukters nesieja nei emocinis, nei socialinis ryšys, ieškovas nebendrauja su mergaite, nepripažįsta jos savo dukra. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebūtų pažeisti.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium kai vaikas dar nebuvo gimęs, ką patvirtina ir į bylą pateiktas teismo sprendimas dėl jų santuokos nutraukimo, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog atsakovės dukra yra kitos rasės nei abi šalys.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl prašymo peržengti bylos nagrinėjimo ribas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė peržengti bylos nagrinėjimo ribas, nustatant kad atsakovei gimusios dukters tėvas yra trečiasis asmuo C. F. I. C.. Atsakovė nurodė, jog neprieštarautų, kad teismas peržengtų ieškinio ribas ir nustatytų, kad trečiasis asmuo C. F. I. C. yra nepilnametės A. B. tėvas.

CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Taigi remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisinį pagrindą išeiti už ieškinio ribų. Tačiau, teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje tėvystės nustatymas nėra galimas, kadangi teismo posėdyje paaiškėjusios bylos aplinkybės nėra pakankamos trečiojo asmens tėvystei nustatyti. Nors į bylą pateiktam jo atsiliepimui nustatyti trūkumai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo astiliepimu jis dėl tėvystės nustatymo nesutiko, prašė skirti DNR ekspertizę. Nutartis dėl trūkumų šalinimo trečiajam asmeniui neįteikta, jis nedalyvavo teismo posėdyje, nors byloje dėl tėvystės nustatymo atsakovo, t. y. asmens, kurio tėvystę siekiama nustatyti, dalyvavimas, pagal CPK 388 straipsnio 2 dalį, yra būtinas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir nustatyti, kad trečiasis asmuo C. F. I. C. yra nepilnametės A. B. tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinys patenkintas pilna apimtimi. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už neturinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), tačiau nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Byloje susidarė 24,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,53 Eur (dvidešimt keturis eurus 53 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė