Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10427-2025-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.6.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. B. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys M. B., uždaroji akcinė bendrovė „Bendras finansavimas“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) PU1.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas antstolės G. Ž. pareiškimas, juo buvo prašoma skirti skolininkui M. B. vienkartinę iki 300 Eur baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną nuo 2025 m. vasario 26 d. (nutarties Nr. 2VP-15992-793/2024 įsiteisėjimo dienos) iki nutarties priėmimo dienos bei paskirti iki 300 Eur periodinę baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo nutarties priėmimo dienos. Prašyme nurodė, kad skolininkas M. B. 2024 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktu Nr. S-24-188-27684 įpareigotas sudaryti sąlygas turto (transporto priemonių) apžiūrai per 5 dienas nuo turto arešto gavimo dienos. Turto arešto aktas Nr. S-24-188-27684 skolininkui išsiųstas registruota siunta per AB Lietuvos paštas, tačiau grįžo neįteiktas. Turto arešto aktas skolininkui buvo išsiųstas ir e–pašto adresu – (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Antstolė pažymėjo, kad skolininkas apie turto arešto aktą žino, nes į antstolės kontorą kreipėsi minėtu e–paštu. Be to, turto arešto aktas skolininkui buvo išsiųstas e–paštu 2024 m. lapkričio 7 d. pakartotinai su antstolės patvarkymu dėl pateiktų prašymų Nr. S-24-188-35197, skolininkas 2024 m. lapkričio 7 d. informavo, jog dokumentus gavo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi Nr. 2VP-15992-793/2024 paskyrė skolininkui 200 Eur baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą. Nors po 2024 m. gruodžio 16 d. teismo nutarties priėmimo dienos skolininkas ir traktuoja, kad teikė informaciją apie transporto priemones, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų įgyvendintas turto arešto aktas, t. y. nesuteikė sąlygų transporto priemonių apžiūrai, o tik e–paštu teikė e–laiškus, nesusijusius su antstolės turto arešto akte nurodytu reikalavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškimas tenkintas iš dalies. Teismas nutarė paskirti M. B. 5,00 Eur (penkių Eur) baudą už kiekvieną antstolės G. Ž. 2024 m. rugsėjo 5 d. priimto turto arešto Nr. S-24-188-27684 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki antstolės reikalavimo įvykdymo, baudą išieškant valstybės naudai. Teismas nustatė, kad maksimali išieškotina iš M. B. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 900,00 Eur (devynių šimtų Eur). Išaiškino M. B., kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800, kad baudos sumokėjimas neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Teismas pripažino, jog skolininkui 2024 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktas Nr. S-24-188-27684 yra įteiktas tinkamai.
2.2. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje pateiktas antstolio padėjėjo ir skolininko susirašinėjimas e–paštu patvirtina, kad skolininkas antstolės ne kartą buvo raginamas įvykdyti antstolės įpareigojimą, nurodant konkretų laiką ir vietą transporto priemonių apžiūrai, tačiau nėra duomenų apie tai, jog skolininkas antstolei būtų pasiūlęs konkretų laiką ir vietą transporto priemonių apžiūrai.
2.3. Vertindamas susirašinėjimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog skolininkas, susirašinėdamas su antstolės padėjėju, nesiekė sudaryti antstolei sąlygų apžiūrėti transporto priemones, o priešingai, siekė to išvengti. Byloje nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių skolininkas negalėjo įvykdyti antstolės 2024 m. rugsėjo 5 d. turto arešto akte Nr. S-24-188-27684 nustatyto įpareigojimo. Teismo vertinimu, skolininkas imituoja bendradarbiavimą su antstole, sąmoningai savo veiksmais apsunkina ir vilkina vykdymo procesą.
2.4. Teismas, atsižvelgdamas į baudos vykdymo procese paskirtį – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškojimą, skolininkui skyrė 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos bei nurodant, kad maksimali išieškotina iš skolininko baudos suma negali viršyti 900,00 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti įvertintos.
3.2. Antstolė pažeidė proporcingumo ir objektyvumo principus.
3.3. Nutartis yra nemotyvuota ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai.
3.4. Nutartis priimta neatsižvelgus į realią vykdymo veiksmų eigą.
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė G. Ž. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Skolininko transporto priemonių apžiūra reikalinga dėl kitų vykdomų vykdomųjų bylų.
4.2. Kiti išieškotojai nėra pateikę jokių prašymų, ar taikos sutarčių, dėl ko turi būti sustabdomas skolos išieškojimas iš skolininko.
4.3. Panaikinus skolininkui skirtą baudą, būtų paneigtas teisinis reglamentavimas, jog antstolio reikalavimas yra privalomas visiems.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta suinteresuotam asmeniui už antstolio įpareigojimų nevykdymą skirti baudą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartį, kredito unijos „Germanto lobis“ 2025 m. gruodžio 3 d. prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, prašo juos priimti.
9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
11. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, antstolei jie žinomi, todėl apelianto pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta:
12.1. Antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/24/00091, pradėtą pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K. išduotą vykdomąjį dokumentą – 2024 m. sausio 8 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. MK-173 dėl 20 099,00 Eur skolos, 95,08 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojos UAB „Bendras finansavimas“ naudai.
12.2. Be to, antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/23/01501, pradėtą pagal Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės 2023 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ir čekius Nr. JŠ-9195 dėl 7 069,01 Eur skolos ir 722,19 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojos UAB PU1 naudai.
12.3. Antstolė 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-24-188-27684, kuriuo areštavo skolininkui M. B. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius objektus – kelių transporto priemones. Turto arešto akte nurodyta, kad turto vertė bus nustatyta turtą apžiūrėjus. Turto arešto aktu skolininkas įpareigotas sudaryti sąlygas turto apžiūrai per 5 dienas nuo turto arešto gavimo dienos (vykdomoji byla Nr. 0188/24/00091, b. l. 3-44).
12.4. Skolininkui 2024 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktas Nr. S-24-188-27684 yra įteiktas tinkamai.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad M. B. savo neveikimu ir antstolės reikalavimo nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, jis trukdo antstolei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, ir tiesiogiai pažeidžia išieškotojos lūkesčius bei teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad pateisinančių antstolės įpareigojimų nevykdymą įrodymų skolininkas nepateikė, todėl už antstolės reikalavimo nevykdymą M. B. skyrė 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nustatant, jog maksimali išieškotina iš skolininko baudos suma negali viršyti 900,00 Eur.
14. Atskirajame skunde nurodoma, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl apelianto atliktų mokėjimų išieškotojai kredito unijai „Germanto lobis“. Jo nuomone, antstolė taikė perteklines priemones ir kreipėsi į teismą dėl baudos jam skyrimo. Apeliantas mano, kad nutartis paremta vien tik antstolės subjektyviais teiginiais. Apelianto teigimu, nagrinėjamas klausimas prarado prasmę, nes skolininkas atlieka mokėjimus, vykdomoji byla sustabdyta.
15. Kaip žinoma, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).
16. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teisme nėra ginčo, kad apeliantui 2024 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktas Nr. S-24-188-27684 yra įteiktas tinkamai, apeliantui jis yra žinomas. Minėtas antstolės patvarkymas nėra apskųstas ir nuginčytas, todėl teisėtas ir privalomai vykdytinas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – baudos skyrimo klausimas skolininkui (apeliantui) (ne)vykdant įpareigojimo 2024 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktu Nr. S-24-188-27684 skolininkui (apeliantui) sudaryti sąlygas turto (transporto priemonių) apžiūrai per 5 dienas nuo turto arešto gavimo dienos. Dėl to apelianto argumentai, kad jis vienai iš išieškotojų kredito unijai „Germanto lobis“ sumokėjo dalį įmokų bei įsipareigojo ir toliau mokėti skolą pagal mokėjimo grafiką, neleidžia spręsti, kad skolininkas įvykdė pareigą – sudarė sąlygas turto (transporto priemonių) apžiūrai.
19. Kitas aspektas tas, jog aplinkybė, kad antstolė pagal kredito unijos „Germanto lobis“ prašymą vykdomąją bylą Nr. 0188/25/00918 sustabdė, neleidžia daryti kitokios išvados. Kaip teisingai nurodo antstolė G. Ž., skolininko transporto priemonių apžiūra reikalinga dėl kitų vykdomų vykdomųjų bylų (pvz.: Nr. 0188/23/01501; Nr. 0188/24/00091; kt.) pagal kitų išieškotojų reikalavimus, o ne vykdomojoje byloje Nr. 0188/25/00918, kurioje išieškotoja yra kredito unija „Germanto lobis“.
20. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, jog antstolė taikė perteklines priemones (kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo), nes buvo informuota apie taikos sutartį, tačiau dera pažymėti, kad byloje esančiais duomenis, nei UAB PU1, nei UAB „Bendras finansavimas“, nei UAB „Finansų bitė verslui“, nei uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „SID insurance“, nei E. P. nėra pateikę jokių prašymų, ar taikos sutarčių, dėl ko turi būti sustabdomas skolos išieškojimas iš apelianto. Tai reiškia, kad kitose vykdomosiose bylose turi būti tęsiami vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo iš skolininko ir skolininkas privalo vykdyti minimą 2024 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktą Nr. S-24-188-27684.
21. Apibendrinus nurodytą, spręstina, kad panaikinus skundžiamą teismo nutartį, kuria skirta skolininkui bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą, būtų pažeisti kitų išieškotojų teisėti interesai, tokia situacija neatitiktų kreditorių interesų pusiausvyros principo.
22. Svarbu pažymėti, kad apeliantas skunde neteikia argumentų, kad yra įvykdęs 2024 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktu Nr. S-24-188-27684 nustatytus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, tokių įrodymų neįžvelgia.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad skolininkas tinkamai nevykdė / nevykdo antstolio 2024 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktu Nr. S-24-188-27684 nustatytų įpareigojimų. Tokiu būdu savo neveikimu bei antstolio reikalavimo nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, trukdė antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, ir tiesiogiai pažeidė išieškotojų lūkesčius bei teisėtus interesus.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas nevykdė antstolės patvarkymo, susijusio su turto areštu, o jo negalint įvykdyti, nepateikė antstolei objektyvių priežasčių (CPK 178 straipsnis, CPK 585 straipsnio l dalis, CPK 733 straipsnis), todėl teisėtai paskyrė baudą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas baudos dydį, pažymi, jog kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui baudą, be kita ko įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, jo trukmę.
26. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Pažymėtina, kad nustatant skirtinos baudos dydį svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Analizuodamas bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė proporcingą baudą pagal pažeidimo pobūdį, todėl sprendžia, kad netikslinga baudos dydį keisti / sumažinti (CPK 185 straipsnis).
Dėl kitų skundo argumentų
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
priimti suinteresuoto asmens M. B. su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį
palikti nepakeistą. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Aušra Maškevičienė