Civilinė byla Nr. e2-2709-918/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31656-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.1.5.4; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Kestučiui Černiauskui,
atsakovės atstovui advokatui Mantui Meizeraičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Daugiabučio gyvenamojo namo Giedraičių g. 60B, savininkų bendrijai „Giedraičių Kvartetas“ dėl susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2021 m. gegužės 27 d. įvykusį pakartotinį atsakovės narių visuotinį susirinkimą neteisėtų, o jame priimtus nutarimus (kurie buvo įforminti 2021 m. gegužės 28 d. atsakovės pakartotinio bendrijos narių susirinkimo Protokolu Nr. 5/28): Darbotvarkės klausimu Nr. 4 „Daugiabučio priežiūros paslaugų teikėju nuo 2021 m. birželio 1 d. pasirinkti UAB „House care“; Darbotvarkės klausimu Nr. 5 „Atšaukti šiuo metu esamą bendrijos valdybą; Darbotvarkės klausimu Nr. 6 „Bendrijos pirmininku išrinkti M. K. ir mokėti jam atlyginimą 260 Eur atlygį su mokesčiais. Įgalioti T. S. pasirašyti sutartį su pirmininku nuo 2021 m. birželio 1 d.“, Darbotvarkės klausimu Nr. 7 „Bendrijos valdybos nariais išrinkti: T. S., G. B.“ – pripažinti negaliojančiais; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2022 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo dėl reikalavimo pripažinti 2021 m. gegužės 27 d. įvykusio pakartotinio daugiabučio gyvenamojo namo Giedraičių g. 60B, savininkų bendrijos „Giedraičių Kvartetas“ narių visuotinį susirinkimo priimtą nutarimą - Darbotvarkės klausimu Nr. 4 „Daugiabučio priežiūros paslaugų teikėju nuo 2021 m. birželio 1 d. pasirinkti UAB „House care“ pripažinti negaliojančiu. 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo šio ieškinio reikalavimo ir ši bylos dalis nutraukta.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teise valdo tris nekilnojamo turto objektus, esančius daugiabutyje, adresu Giedraičių g. 60B, Vilnius. Administravimo tikslais yra įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo Giedraičių g. 60B savininkų bendrija „Giedraičių Kvartetas", kurią sudaro 60 narių. 2021 m. gegužės 13 d. buvo organizuojamas atsakovės savininkų bendrijos „Giedraičių Kvartetas" narių visuotinis susirinkimas, kuris buvo laikomas neįvykusiu dėl kvorumo nebuvimo. 2021 m. gegužės 27 d. įvyko pakartotinis daugiabučio gyvenamojo namo Giedraičių g. 60B savininkų bendrijos „Giedraičių Kvartetas" narių visuotinis susirinkimas, kurio sprendimai buvo įforminti 2021 m. gegužės 28 d. daugiabučio gyvenamojo namo Giedraičių g. 60B savininkų bendrijos „Giedraičių Kvartetas“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo Protokolu Nr. 5/28. Ieškovė pažymėjo, kad apie turėjusius vykti bendrijos narių susirinkimus nebuvo informuota. Po daugkartinių prašymų atsiųsti tiek pirminio, tiek pakartotinio susirinkimo medžiagą ir susipažinus su ja, paaiškėjo, kad 2021 m. gegužės 27 d. pakartotiniame susirinkime priimti sprendimai: Darbotvarkės klausimu Nr. 5 „Atšaukti šiuo metu esamą bendrijos valdybą; Darbotvarkės klausimu Nr. 6 „Bendrijos pirmininku išrinkti M. K. ir mokėti jam atlyginimą 260 Eur atlygį su mokesčiais. Įgalioti T. S. pasirašyti sutartį su pirmininku nuo 2021 m. birželio 1 d.“, Darbotvarkės klausimu Nr. 7 „Bendrijos valdybos nariais išrinkti: T. S., G. B.“ – priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovės vertinimu, 2021 m. gegužės 13 d. bendrijos narių susirinkimas ir 2021 m. gegužės 27 d. pakartotinis bendrijos narių susirinkimas buvo sušaukti nesilaikant įstatymu įtvirtintos susirinkimo sušaukimo tvarkos, neinformuojant bendrijos narių apie šaukiamus susirinkimus raštu bei nepateikiant visos su susirinkimu susijusios informacijos (vieta, laikas, siūlomų sprendimų projektai), taip pat susirinkimus inicijavo netinkamas subjektas (ne pirmininkas ir ne valdyba), todėl laikytini neteisėtais. Be to, 2021 m. gegužės 27 d. pakartotinis bendrijos narių susirinkimas įvyko nepraėjus 14 dienų terminui nuo 2021 m. gegužės 13 d. neįvykusio bendrijos narių susirinkimo.
Ieškovė dublike palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog nesutinka su atsakovės argumentu dėl ieškinio senaties termino. Pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 27 d. susirinkimo dalyvių sąrašas nepatvirtina ieškovės dalyvavimo 2021 m. gegužės 27 d. susirinkime. Sąraše yra įrašytas ieškovės vadovo A. K. vardas, pavardė ir ieškovės pavadinimas, tačiau ieškovės atstovo parašo nėra. Teismui manant, kad senaties terminas yra praleistas, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškovė savo nežinojimą apie susirinkimą grindžia tuo, kad nuo 2021 m. birželio 10 d. siekė gauti informaciją, susijusią su pakartotiniu susirinkimu. Apie tai, kad buvo pažeistos jos teisės, ieškovė sužinojo, kai jai buvo pateikta susirinkimo medžiaga, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie šaukiamą susirinkimą, kadangi nei įstatyme, nei atsakovės įstatuose nėra numatyta, kad apie šaukiamus susirinkimus gali būti skelbiama socialiniuose tinkluose, todėl aplinkybė, kad atsakovė apie šaukiamą susirinkimą skelbė „Facebook“ bendrijos narių grupėje, teisinės reikšmės neturi. Be kita ko, bendrijos name ieškovė neturi pašto dėžutės, todėl negalėjo būti informuota apie šaukiamą susirinkimą į ją įmetant pranešimą. Taip pat ieškovė bendriją buvo informavusi, kad jai pranešimai turi būti siunčiami jos veiklos vykdymo adresu. Susirinkimo balsavimo rezultatai ginčijamais klausimais suskaičiuoti neteisingai. Kad ir kokie bebūtų bendrijos valdybos narių santykiai, tai nedaro valdybos neveiksnia ir negalinčia priimti sprendimų, todėl bendrijos valdyba, o ne vienas asmuo, privalėjo inicijuoti bendrijos narių susirinkimą.
Ieškovės atstovas teismo posėdžiuose ieškinį palaikė, prašė tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad ieškovė tik po pakartotinio 2021 m. gegužės 27 d. susirinkimo iš kaimynų atsitiktinai sužinojo, kad susirinkimas įvyko. Ieškovė susirinkimo dalyvių sąraše nepasirašė. Ieškovė kreipėsi į teisininkus ir prašė atsakovės pateikti su susirinkimu susijusią informaciją, kurią gavo tik po dviejų mėnesių. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi terminą ieškiniui pareikšti ieškovė skaičiuoja nuo aktualių dokumentų pateikimo dienos. Jeigu teismas laikytų, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti dėl nesavalaikio informacijos pateikimo. Ieškovės atstovas nurodė, jog dalis balsavime dalyvavusių asmenų, balsavo ydingai. Atsakovė atliko perskaičiavimus, tačiau dalies biuletenių nepripažino negaliojančiais. Buvo pažeista informavimo, apie planuojamą šaukti susirinkimą, formą. Paprastai tinkamu įteikimu laikoma pranešimų įteikimas pasirašytinai arba išsiunčiant nurodytais adresais, tačiau apie susirinkimus ieškovei nebuvo tinkamai pranešta. Turėjo būti pranešta ieškovės nurodytu elektroniniu paštu. „Facebook“ bendrijos narių grupėje, kurioje buvo skelbiama apie susirinkimus, nėra visų butų savininkų. Remiantis liudytojų parodymais, butų savininkai reikšdavo nepasitenkinimą dėl netinkamo informavimo apie susirinkimus. Jeigu teismas laikytų, kad apie susirinkimą pranešta tinkamai, tai reikštų, jog susirinkimai sušaukti nesilaikant terminų. Be to, pranešimų turinys neatitiko tikrovės, kas aiškiai klaidino asmenys, kurie juos gavo, nes nebuvo nurodyta susirinkimo data, pridėti sprendimo projektai. Liudytojai patvirtino, jog susirinkimo metu nebuvo tikrinami bendrijos narių asmens tapatybės dokumentai, todėl nėra įmanoma identifikuoti dalyvavusių asmenų ir ar pasirašinėjo asmenys, turintys teisę dalyvauti susirinkime. Liudytojai neprisimena kaip konkrečiai balsavo ieškovės atstovas A. K.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai G. B. ir T. S. yra išrinkti valdybos nariais ir yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Jiems yra žinoma bylos medžiaga, todėl jų parodymai byloje negali būti objektyvūs ir patikimi. Prašo liudytojui T. S. skirti baudą už melagingus parodymus byloje. Ieškovė ginčija parašą, esantį susirinkimo dalyvių sąraše, tačiau prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo byloje nereiškia. Nesutinka su tais balsais, kuriais balsuojantys balsavo už daugumos nuomonę, Pavyzdžiui E. V. 2021 m. gegužės 25 d. nuomonės pareiškimas (e. b. l. 18). Ieškovės nuomone, susirinkimo metu dalyvavo 31 bendrijos narys, iš kurių 6 asmenys savo nuomones išreiškė raštu. Iš 6 balsavusiųjų raštu, trijų balsai darbotvarkės klausimu Nr. 4 buvo išminusuoti. Ieškovės vertinimu, pagal sąrašą balsavo: Š. L., A. D., M. G., UAB „Rėkliai“, M. V., V. R., Ž. R., M. G., M. J., T. S., R. G., D. Š., J. S., G. S., L. J., G. J., S. A., L. J., R. S., E. B., K. B., J. G., A. Š., E. V., E. G., I. R., A. P., G. A., I. A., UAB „EUROKAM“, M. S., G. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. V.. Iš viso balsavo 30 bendrijos narių. Ieškovės vertinimu, pagal turimą byloje informaciją, darbotvarkės Nr. 4 klausimu balsavo 30 narių, (27 „už“, vienas susilaikė, o dviejų balsų, kuriais balsuojama už daugumos nuomone, nepripažįsta); darbotvarkės Nr. 5 klausimu balsavo 30 narių (27 „už“ ir 3 susilaikė); darbotvarkės Nr. 6 klausimu balsavo 30 narių (28 galiojantys balsai) darbotvarkės Nr. 7 klausimu balsavo 30 narių.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi praleistas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas sprendimo ginčijimui. Atsakovės vertinimu, ieškovės argumentas, jog ji nebuvo informuota raštu apie susirinkimą, yra formalus, kadangi pakartotinio susirinkimo dalyvių registracijos sąrašo įrašas patvirtina, kad ieškovė buvo informuota ir dalyvavo pakartotiniame susirinkime. Todėl ieškovės teisė pasisakyti ir pareikšti nuomonę visais susirinkimo darbotvarkės klausimais nei teisiškai, nei faktiškai nebuvo pažeista, o ginti viešojo intereso ar kitų asmenų interesų ieškovė neįgaliota. Be to, atsakovė mano, jog išpildė reikalavimą apie susirinkimą bendrijos narius informuoti raštu, t. y. paskelbiant viešai pastato skelbimų lentose, „Facebook“ bendrijos narių grupėje ir pranešimus įmetant į pašto dėžutes. Atsakovė sutinka su ieškovės argumentu, jog kelių raštu iš anksto balsavusiųjų narių balsai, kuriais balsuota už vieną ar už kitą kandidatą arba už vieną ar kitą administravimo paslaugų teikėją, neturėjo būti suskaičiuojami kaip balsas „už“. Dėl to perskaičiavus balsavimo rezultatus nustatyta, jog už darbotvarkės klausimą Nr. 4 daugiabučio priežiūros paslaugų teikėju nuo 2021 m. birželio 1 d. pasirinkti UAB „House care“ balsavo 27 iš 31 dalyvavusių narių; už darbotvarkės klausimą Nr. 5 atšaukti šiuo metu esamą bendrijos valdybą – 28 iš 31 dalyvavusių narių; už darbotvarkės klausimą Nr. 6 bendrijos pirmininku išrinkti M. K. ir mokėti jam atlyginimą 260 Eur atlygį su mokesčiais. Įgalioti T. S. pasirašyti sutartį su pirmininku nuo 2021 m. birželio 1 d. – 28 iš 31 dalyvavusių narių; už darbotvarkės klausimą Nr. 7 bendrijos valdybos nariais išrinkti: T. S., G. B. – 29 iš 31 dalyvavusių asmenų. Atsakovė nurodo, jog pakartotinis visuotinis susirinkimas ir jo sprendimai yra teisėti, kadangi susirinkime dalyvavo daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (bendrijoje susirinkimo dieną buvo 62 nariai, susirinkime dalyvavo 31 narys, tai pakartotinio susirinkimo dalyvių kvorumas (¼ narių) buvo pakankamas), o už sprendimus balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių bendrijos narių (iš 31 susirinkime dalyvavusių asmenų visi sprendimai buvo priimti absoliučia balsų dauguma –27-29 balsai „už“ iš 31 dalyvio). Ieškovės argumentai dėl netinkamo susirinkimo inicijavimo, atsakovės vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti susirinkimo sprendimus, pirmiausia dėl to, kad bendrija neturėjo pirmininko, galėjusio inicijuoti klausimus, antra, susirinkimo inicijavimo metu valdyba faktiškai buvo neveiksni ir negalėjo kolegialiai priimti sprendimų dėl susirinkimo sušaukimo inicijavimo. Ieškovės argumentas dėl visos su susirinkimu susijusios informacijos nepateikimo yra nepagrįstas, nes susirinkimo skelbimo turinys patvirtina, jog jame buvo pateikta informacija apie pradinio ir pakartotinio susirinkimų datą, laiką ir vietą, taip pat nurodyta susirinkimo darbotvarkė bei iš anksto pranešta apie administruojančių įmonių kainų apklausos rezultatus.
6. Atsakovė triplike nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašo jį atmesti. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ieškovės atstovas pats dalyvavo pakartotiniame susirinkime ir savo ranka padarė įrašą susirinkimo protokole. Faktą, kad ieškovė jau 2021 m. birželio 10 d. žinojo apie vykusius susirinkimus įrodo dubliko 4.1-4.2. punktuose užduoti klausimai, kuriuose tiksliai nurodyta kokiomis datomis vyko susirinkimai bei jų darbotvarkė. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi nėra aplinkybių, kurios patvirtintų, jog terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė palaiko savo poziciją bei atsiliepimo 7 priede pateiktus balsų perskaičiavimo rezultatus ir mano, kad jie po perskaičiavimo yra teisingi. Ieškovės atstovas pakartotiniame susirinkime dalyvavo, todėl nėra pagrindo spręsti apie ieškovės teisių pažeidimą tariamai netinkamai jam pranešus apie pirminį ir pakartotinį susirinkimus. Bendras valdybos sprendimas dėl susirinkimo sušaukimo nebuvo galimas, kadangi pirmininkas buvo atsistatydinęs ir pastato naudojimą ir priežiūrą vykdantis administratorius atsisakė teikti paslaugas nuo 2021 m. gegužės 31 d. Buvo reikalingi greiti sprendimai dėl naujų valdymo organų išrinkimo ir pastato administratoriaus paskyrimo tam, kad bendrija galėtų tinkamai funkcionuoti, todėl vieno valdybos nario priimtas sprendimas inicijuoti valdybos atšaukimo ir naujos valdybos išrinkimo klausimų svarstymą bendrijos narių susirinkime atitiko geriausius bendrijos interesus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
Atsakovės atstovas teismo posėdžiuose nurodė, kad palaiko atsiliepime ir triplike išdėstytus atsikirtimus į ieškinį visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad visi ieškinyje nurodyti susirinkimo sprendimo ginčijimo pagrindai yra formalūs, ieškovė apie juos žinojo susirinkimo metu. Dėl sušaukimo tvarkos ir inicijavimo – tai formalus argumentas, susirinkimo kvorumas buvo susirinkime, dalyvių buvo pakankamai, kvorumas laikomas tinkamu, kai balsuoja ne mažiau kaip ¼ t. y. 30 narių. Paties ieškovės atstovo dalyvavimas/nedalyvavimas susirinkime, pagal balsų skaičių, nebūtų pakeitęs balsavimo rezultato. Dėl informavimo apie susirinkimą, ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, kadangi ieškovės vadovas dalyvavo sušauktame susirinkime, ką patvirtina ieškovės vadovo parašas. Taip pat šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovės vadovas dalyvavo susirinkime, buvo pagarsinami balsavimo rezultatai, pats ieškovės atstovas žinojo kokiais klausimais buvo balsuota. Sprendimas teisėtas, kadangi balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių narių. Pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp valdybos narių santykiai buvo konfliktiški, nuolat buvo grasinama, todėl susirinkimas turėjo įvykti operatyviai. Visi ieškovės pateikti argumentai, neįrodo, kad 2021 m. gegužės 27 d. susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti. Protokolo pakabinimas skelbimų lentoje, laikomas tinkamu informavimu apie susirinkimą. Byloje surinktų įrodymų visuma, įrašai ir liudytojų parodymai, patvirtina, kad ieškovės vadovas A. K. asmeniškai dalyvavo susirinkime, todėl ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Dalyvavimo faktas patvirtina, kad ieškovės atstovui buvo pagarsinti visi sprendimai, balsų skaičius, todėl tą dieną buvo informuotas apie visus sprendimus, ir nuo tos dienos galėjo reikšti ieškinį, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Bendrijos susirinkimuose nereikalaujama dalyvių sąrašus patvirtinti asmens tapatybių dokumentais, įstatymų leidėjas aiškiai to neįtvirtino teisės aktuose, todėl šiuo pagrindu naikinti priimtus sprendimus, pagrindo nėra. Ieškovė nėra įgaliota atstovauti kitų bendrijos narių interesų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso du sandėliukai ir patalpos parkinge pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (29-46 e. b. l.). Šio pastato patalpų savininkai teisėms ir pareigoms, susijusioms su priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra įsteigė atsakovę – Daugiabučio gyvenamojo namo Giedraičių g. 60B savininkų bendrija „Giedraičių kvartetas“, o ieškovė yra šios bendrijos narė.
Byloje pateiktu 2021 m. balandžio 29 d. aktu dėl pranešimų apie bendrijos narių visuotinį susirinkimą įteikimo (duomenys neskelbtini) esančio namo savininkams matyti, kad 2021 m. balandžio 29 bendrijos nariai T. S., M. G. ir V. R. pranešė apie organizuojamus bendrijos narių visuotinius susirinkimus 2021 m. gegužės 13 d. ir 27 d.
2021 m. gegužės 13 d. bendrijos narių susirinkimas pripažintas neįvykusiu. 2021 m. Gegužės 27 d. pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime darbotvarkės klausimu Nr. 5 atšaukt bendrijos valdyba; darbotvarkės klausimu Nr. 6 bendrijos pirmininku išrinktas M. K. ir nuspręsta mokėti jam 260 Eur atlyginimą su mokesčiais, T. S. įgaliotas pasirašyti sutartį su pirmininku nuo 2021 m. birželio 1 d.; darbotvarkės klausimu Nr. 7 Bendrijos valdybos nariais išrinkti: T. S., G. B..
Ieškovė ginčija 2021 m. gegužės 27 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus dėl bendrijos valdybos atšaukimo, bendrijos pirmininko rinkimo ir atlygio už jo paslaugas nustatymo ir bendrijos valdybos rinkimo. Atsakovė nurodo, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą ir prašo ieškinio senaties terminą taikyti.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimams pareikšti taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris nustatytas ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne) praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
Ieškovė tvirtina apie 2021 m. gegužės 27 d. susirinkimą ir jame priimtus sprendimus sužinojusi 2021 m. rugpjūčio 23 d., kai jos atstovui buvo atsiųsti su susirinkimu susiję dokumentai. Su tokiu ieškovės aiškinimu nesutiktina.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Iš į bylą pateikto 2021 m. gegužės 27 d. vykusio narių susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad šio sąrašo 63 eilutėje yra įrašas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat prie šio įrašo yra ir parašas. Nors teismo posėdyje ieškovės atstovas išreiškė abejones, ar šis sąraše esantis parašas yra būtent 63 eilutėje, taip pat nurodė, kad šis parašas nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko vadovo A. K., kurį kaip dalyvavusį susirinkime asmenį nurodė liudytojai, tačiau šios ieškovės atstovo abejonės parašo buvimu yra visiškai neįrodytos. Išdidinus skaitmenine forma pateiktą dokumentą, teismui nekyla abejonių, kad šio sąrašo 63 eilutės 4 grafoje prašai iš dalies persidengia : 62 eilutėje esančio parašo pirmasis žymuo patenka tiek į 62 -64 eilutes, tačiau, kita vertus, 63 eilutėje esantis parašas prasideda 4 stulpelio dešinėje pusėje ir apima 60-65 eilutes. Apibendrinant, teismui nekyla abejonių, jog tie eilute, skirta patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko atstovo dalyvavimo pakartotiniame susirinkime. Ieškovė nurodydama, kad šis parašas yra ne A. K., šio teiginio jokiais įrodymais, išskyrus deklaratyvų pareiškimą, neįrodinėjo, grafologinės parašo ekspertizės skirti neprašė, taigi, kaip minėta, ieškovė neįrodė, kad susirinkime UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko nedalyvavo.
Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. K. dalyvavimą susirinkime patvirtino ir liudytojai R. G., G. B., T. S.. Nors šių liudytojų parodymai sutampa tik iš dalies (tam tikros detalės, susijusios su A. K. aktyvumu susirinkimo metu buvo nurodytos skirtingai), tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad dalyvių sąraše yra rankraštinis įrašas apie tai, kad ieškovės įgaliotas asmuo susirinkime dalyvavo. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė liudytojų parodymus vertinti kritiškai, kadangi šie turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismo įsitikinimu, tokie ieškovės argumentai ir vertinimai nėra pagrįsti. Vien tai, kad ginčijamais susirinkimo klausimais buvo sprendžiama dėl bendrijos valdymo organų, tai savaime nereiškia išrinktų valdymo organų narių asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė bendrijos pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo per įgaliotą asmenį, ginčijamais bendrijos susirinkimo klausimais ieškovės atstovas galėjo išreikšti savo poziciją balsuodamas, todėl subjektyvusis ieškovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dėl atsakovės organų priimto sprendimo momentas sietinas su bendrijos susirinkimo data – 2021 m. gegužės 27 d.
Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybių, pažymėtina tai, kad ieškovė dalyvavo Bendrijos susirinkime per įgaliotą atstovą teisininką, po susirinkimo 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į profesionalius teisininkus, kuriems keliami aukšti reikalavimai, sudarydamas atstovavimo sutartį, todėl neabejotinai ieškovė galėjo būti konsultuojama dėl tolesnių teisinių veiksmų. Konstatavus, kad ieškovė apie bendrijos susirinkimo metu priimtus sprendimus sužinojo 2021 m. gegužės 27 d., ieškinio senaties terminas suėjo 2021 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovė ieškinį pateikė 2021 m. lapkričio 23 d., t. t. praleidusi ieškinio senaties terminą 3 mėnesiais. Ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas pakankamai ilgą laiką, ieškovė yra atstovaujama profesionalo, be to, byloje nėra susiklostę kokių nors išskirtinių aplinkybių ar situacija, dėl kurios būtų teisinga, sąžininga ir protinga atnaujinti ieškinio senaties terminą. Būdama apdairi, rūpestinga ir aktyvi, ieškovė turėjo pakankamai laiko tinkamai ginti savo teises, tačiau šia teise naudojosi netinkamai. Aplinkybė, kad ieškovės dispozicijoje nebuvo tam tikrų su susirinkimo organizavimu susijusių dokumentų, kuriuos ieškovė gavo dar nesibaigus ieškinio senaties terminui (t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu) (52 e. b. l.), savaime nereiškia, kad terminas praleistas dėl reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad ieškovė, net ir neturėdama tam tiktų su susirinkimo organizavimo susijusių dokumentų, turėjo galimybę pateikti ieškinį ir prašyti trūkstamus dokumentus išreikalauti. Dar daugiau, įvertinus 2021 m. rugpjūčio 23 d. gautų dokumentų pobūdį, apimtį ir vėliau pareikštus reikalavimus, teismo vertinimu, ieškinys buvo pateiktas praėjus nepateisinamai ilgam laikotarpiui po ieškinio senaties termino pabaigos.
Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senaties. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363- 469/2015; Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-552-330/2016 ir kt.).
Svarbių praleisto termino atnaujinimo priežasčių nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl, ieškovei pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu keliami reikalavimai atmestini dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Ieškovė šioje byloje prašė skirti baudą liudytoju apklaustam T. S., kadangi šis teismo posėdyje, davęs priesaiką sakyti byloje tiesą, nurodė aplinkybę, jog bendrijoje yra sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas baudas civiliniame procese skiria tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Antra, civiliniame procese baudos skyrimas už neteisingai liudytojo nurodytas aplinkybes nėra numatytas, liudytojui atsakomybė pagal civilinio proceso kodeksą galima už nepagrįstą atsisakymą liudyti (CPK 1961 str. 1 d.). šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, jog T. S. būtų atsisakęs liudyti.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė 2022 m. gegužės 2 d. pateikė teismui atsakovę atstovavusios advokatų profesinės bendrijos išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir darbų ataskaitas, po bylos išnagrinėjimo taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog šios išlaidos buvo faktiškai patirtos.
Atsakovė šioje byloje patyrė iš viso 2 200 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus atsakovė pateikė dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, į tai, kad vėliau pateikti papildomi dokumentai leido teismui įsitikinti, kad visos prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos buvo faktiškai patirtos, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 200 Eur. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Nagrinėjamoje byloje buvo patirta iš viso 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 226186090, atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo Giedraičių g. 60B, savininkų bendrijos „Giedraičių Kvartetas“, juridinio asmens kodas 305444898, naudai 2 200 Eur (du tūkstančiai du šimtaieurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 226186090, valstybės naudai 17,92 Eur (septyniolika eurų devyniasdešimt du centai) bylinėjimosi išlaidas, nurodytą sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) administruojamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą
Teisėja Aistė Petrevičienė