Administracinė byla Nr. A2.6.–6–673/2015

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00987-2014-2

                                Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 52.3.

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

                                          2015 m. kovo 2 d.          

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Navickienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. G., jo atstovui advokatui Vytautui Bučiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą,

n u s t a t ė :

2014-11-04 apie 13.30 val., V. G., Kėdainių mieste, Gedimino gatvėje, vairuodamas autobusą VAN HOOL A 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę iš J. Basanavičiaus gatvės, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, po ko, pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešdamas policijai.

V. G. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad neprisipažįsta, jog sukėlęs eismo įvykį tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešdamas policijai. Paaiškino, jog aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje vyko kelio remonto darbai, kelyje buvo išdėlioti padėklai su plytelėmis, apie 1,20 metro buvo sutrumpinta važiavimui skirta juosta. Vairuodamas autobusą suko iš J. Basanavičiaus g. į Gedimino g. Sukdamas nuvertė laikiną kelio ženklą. Sustojo ir paprašė darbininko ištraukti jį iš po ratų. Automobilis „Audi“ stovėjo šalia priešpriešinėje eismo juostoje norėdamas išvažiuoti iš Gedimino g. į J. Basanavičiaus g. Tarp jų buvo pavojingai mažas tarpas. Neneigia, kad važiuodamas autobusu galėjo lengvąjį automobilį kliudyti. Per veidrodėlį pamatė ateinantį vairuotoją. Paklausė jo ar jį užkabino, o šis pasakė, kad gal ir ne, bet reikia apžiūrėti. Paaiškino, jog gerai neprisimena, gal vairuotojas ir pasakė, kad jis jį užkabino, sakė, kad apsisuks su automobiliu ir atvažiuos. Pavažiavęs šiek tiek autobusu jis sustojo, privažiavo automobilio „Audi“ vairuotojas. Abu išlipo ir apžiūrėjo „Audi“ automobilį. Matė, kad yra apdaužytas „Audi“ automobilio galas, ko jis autobusu padaryti tikrai negalėjo. Daugiau jokių apgadinimų ant „Audi“ automobilio jis nematė, automobilis buvo neplautas. Audi automobilio vairuotojas jam tik pasakė, kad jis turėtų žiūrėti kur važiuoja, važiuoti atsargiau, jokių pretenzijų nereiškė. Abu sėdo ir išvažiavo. Jis išvažiavo pirmesnis, „Audi“ automobilio vairuotoją paliko sėdintį automobilyje. Nepranešė policijai, nes žala padaryta nebuvo, jo manymu, nebuvo padarytas ir eismo įvykis. Tik po septynių dienų jam pranešė, kad jis padarė pažeidimą.

Nors V. G. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė padarius pažeidimus visiškai įrodyta:  A. G. parodymais ir rašytinais įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, draudimo dokumentais.

Liudytojas A. G. parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje sukdamas autobusas kliudė jo vairuotą automobilį Audi A6, (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis stovėjo laukdamas galimybės įsukti iš Gedimino į J. Basanavičiaus g. Gatvėje vyko kelio remonto darbai. Pajutęs, kad autobusas kliudė jo automobilį, jis pradėjo signalizuoti, išlipo, priėjo prie sustojusio autobuso ir jo vairuotojui pasakė, kad jis jį užkabino, kad reikia apžiūrėti, išsiaiškinti, o tam, jog nebūtų kliudomas eismas, galima pavažiuoti toliau. Jis apsisuko ir atvažiavo. Autobuso vairuotojas buvo pavažiavęs, sustojęs ir jo laukė. Jis išlipusiam autobuso vairuotojui parodė nubrėžtą automobilio kairio sparno vietą, tačiau jis pasakė, kad čia nėra daug, apsisuko, nuėjo, sėdo į autobusą ir išvažiavo. Pasimetė dėl tokios nepagarbos, kad taip žmogus elgiasi. Bandė kviesti policiją, tačiau nepavykus prisiskambinti pas nuvažiavo į policiją. Autobuso vairuotojo nepažįsta. Mano, kad autobuso vairuotojas suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Automobilis draudimo įmonės atstovų buvo apžiūrėtas, jam buvo išmokėta 430 Lt draudimo suma. Seniau buvo apgadintas ir jo automobilio bagažinės galas, tačiau ne šio įvykio metu ir jis jokių pretenzijų dėl to autobuso vairuotojui nereiškė.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad į policiją dėl eismo įvykio negalėjęs prisiskambinti vairuotojas, atvykęs į policijos komisariatą pranešė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu autobuso VAN HOOL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kliudė stovėjusį automobilį AUDI A6, po ko, apžiūrėjęs apgadintą automobilį pasakė, kad nieko tokio nėra ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 2, 3).

Iš eismo įvykio schemoje nurodytų automobilio AUDI A6 Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų matyti, kad buvo fiksuoti automobilio kairės pusės galinio sparno apgadinimai, kurie buvo nufotografuoti (b. l. 7, 12-13).

Nustatytas, kad aplinkybėse nurodytu laiku autobusą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, VAN HOOL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. G. (b. l. 11, 26, 29).

AB „Lietuvos draudimas“ dokumentai patvirtina, kad dėl aplinkybėse nurodytu laiku apgadinto galinio automobilio Audi A6 Nr. (duomenys neskelbtini) sparno, buvo išmokėta 436,98 Lt draudimo suma (b. l. 53-61).

Veikos kvalifikacija. V. G. nepaneigė, kad jis galėjo sukelti eismo įvykį. Jo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo patvirtino jo paties parodymai, kad prie autobuso priėjęs lengvojo automobilio vairuotojas pasakė, kad jis kliudė jo automobilį, liudytojo A. G. parodymai ir aukščiau aprašyti rašytiniai įrodymai, todėl vienareikšmiškai buvo nustatyta, kad V. G., vairuodamas autobusą, važiuodamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį svetimą automobilį, tai yra sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą neabejotinai teigti, jog V. G., sukėlęs eismo įvykį ir tą žinodamas, tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Nors V. G. tvirtino nepajutęs kontakto, nes vairavo didelį autobusą, tačiau pripažino, kad posūkyje eismo situacija dėl kelio remonto darbų buvo sudėtinga, kad prie jo priėjęs lengvojo automobilio vairuotojas pasakė, kad jis kliudė jo automobilį, kad pavažiavęs toliau sustojo ir su apsisukusiu ir atvažiavusiu automobilio vairuotoju apžiūrėjo lengvąjį automobilį. V. G. teiginys, kad ant lengvojo automobilio nematė jo padarytų apgadinimų paneigtas A. G. parodymais, kad apžiūrint apgadinimai ant jo automobilio buvo matomi, tačiau autobuso vairuotojui jie pasirodė per menki, todėl jis sėdo ir išvažiavo. Liudytojo S. K. nurodyta aplinkybė, kad iš eismo įvykio vietos pirmasis išvažiavo lengvojo automobilio vairuotojas, tuo bandant įrodinėti, kad nebuvo padaryta žala, dėl kurios lengvojo automobilio vairuotojas būtų reiškęs pretenzijas V. G., dėl ko būtų buvę būtina pranešti policijai, paneigta paties V. G. parodymais teismo posėdžio metu, kad iš įvykio vietos būtent jis išvažiavo pirmasis, bei liudytojo A. G. parodymais. A. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad jis apkalba jam nepažįstamą V. G.. Be to, A. G. parodymus patvirtino policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kurios visiškai atitinka A. G. parodymus, kurie tiek apklausus A. G. policijos komisariate, tiek ir teisme buvo vienodi ir nuoseklūs. A. G. parodymus patvirtino ir eismo įvykio schemoje nurodyti fiksuoti jo vairuoto automobilio apgadinimai bei draudimo įmonės dokumentai apie draudiminės sumos už eismo įvykio metu apgadintą automobilį išmokėjimas, tai yra nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas ir V. G. tą privalėjo matyti ir matė, todėl turėjo suvokti ir būdamas vairuotoju profesionalu suvokė, jog dėl sukelto eismo įvykio jis privalo atlikti būtinas toje situacijoje įstatyme numatytas procedūras, tačiau to nepadarė. Kvalifikacijai pagal ATPK 127 str. 2 d. neturi reikšmės tai, kokio dydžio žala buvo padaryta dėl eismo įvykio metu apgadinto svetimo turto, šiuo atveju svarbus tik svetimo turto apgadinimo faktas, kuris yra įrodytas byloje ištirtų įrodymų visuma, kuri leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, kad V. G., žinojęs sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

V. G., važiuodamas jo vairuojama transporto priemone ir atlikdamas posūkio manevrą, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį svetimą automobilį ir jį apgadino, po ko, pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešdamas policijai, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, todėl turi būti nubaustas. 

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudos rūšį ir jos dydį atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – galiojančių nuobaudų neturi, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebaustas, neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. G. skirtinos straipsnių sankcijose numatytos minimalios baudos ir, atsižvelgiant į tai, kad svetimas turtas buvo apgadintas nežymiai, asmuo nebuvo neblaivus, į tai, kad asmuo dirba autobuso vairuotoju, tai yra teisė vairuoti jam yra būtina, o ją atėmus asmuo gali netekti pragyvenimo šaltinio, o galimybė susirasti darbą vyresnio amžiaus asmenims gali būti apsunkinta, atsižvelgiant į tai, kad asmuo kitos specialybės neturi, nuo 1984 metų dirba tik vairuotoju, atsižvelgiant į jo išsakytą prastą sveikatos būklę - turimas stuburo išvaržas, kliudančias dirbti kitokį fizinį darbą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad teisės vairuoti atėmimas įstatyme numatytam terminui šiuo atveju nebūtų proporcinga nuobauda, todėl daro išvadą, kad pritaikius ATPK 301 str., asmeniui gali būti paskirta švelnesnė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam terminui, nei minimalus numatytas straipsnio sankcijoje, nes visiškai netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos nesant asmens visiško prisipažinimo ir nuoširdaus galėjimosi būtų pernelyg švelnus procesinis sprendimas (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-72-485/2015). Paskirtos nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios pervežimo paslaugas, kurioje V. G. dirba samdomu darbuotoju, autobusas nekonfiskuotinas, nesant autobuso savininkės kaltės dėl asmens padarytų pažeidimų.

Remdamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi,  bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 27, 33, 286 - 288 str., teismas,

n u t a r i a :

nubausti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini):

• pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur bauda;
• pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, pritaikius ATPK 301 str. – 2 (dviejų) mėnesių laikui;

remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, pritaikius ATPK 301 str. – 2 (dviejų) mėnesių laikui.

Jei nutarimas nebus apskųstas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos terminą skaičiuoti nuo 2015-03-03 (laikinas leidimas vairuoti galioja iki 2015-03-02 imtinai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja                                                                                                     Laima Šablevičienė

Išaiškinti, kad

bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (pagal pasirinkimą): Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas 6030.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo.

Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.