Civilinė byla Nr. e2A-595-340/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09607-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vomas“ dėl vykdomojo įrašo dalies (mokėjimo (pelno) palūkanų panaikinimo), trečiasis asmuo – notaras M. S..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. S. ieškiniu prašė panaikinti notaro M. S. 2019-07-03 vykdomojo įrašo Nr. 5316 dalį dėl 1,8 procentų dydžio mėnesinių palūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų nuo suteiktos ir negrąžintos paskolos dalies (68 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019-05-29 (dienos einančios po prašymo pateikimo dienos) iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas A. S. (paskolos gavėjas) 2017-08-21 su atsakove R. R. (paskolos davėja) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas gavo 68 000 Eur paskolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas trijų žemės sklypų hipoteka. Paskolos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi suteikta paskolos suma mokamos 1,8 procento dydžio mėnesinės palūkanos, o Paskolos sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad terminą grąžinti paskolą praleidęs skolininkas privalo mokėti paskolos davėjai 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. R. R. prašymu notaras M. S. 2019-07-03 išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo leista iš A. S. išieškoti 68 000 Eur negrąžintą paskolos dalį, 1 173 Eur iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos priskaičiuotas palūkanas, 1,8 procentų dydžio mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskola, skaičiuojamas nuo suteiktos ir negrąžintos paskolos dalies (68 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019-05-29 (dienos einančios po prašymo pateikimo dienos) iki visiško prievolės įvykdymo, išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu bei priverstiniu išieškojimu. Ieškovas iš R. R. 2017-08-21 gavęs 68 000 Eur paskolą, iš viso jau yra sumokėjęs 92772,72 eurų: 1 224 Eur sumokėti paskolos sutarties sudarymo dieną (2017-08-21); 8464 Eur sumokėta 2018-12-10; 9000 Eur sumokėta 2019-05-27; 6120 Eur sumokėta 2017-09-07; 2581,10 Eur išieškota 2020-09-09; 25208,10 Eur išieškota 2021-09-09; 40175,52 Eur išieškota 2021-10-28. Pagal antstolio pateiktą informaciją ieškovas vis dar laikomas skolingas 36 100,16 Eur skolą, 1224 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki 2021-10-29 ir 17136 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2021-10-29 iki 2022-12-29. Palūkanos yra toliau skaičiuojamos kiekvieną dieną. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, keisdama ankstesnę praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, kad mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti priteisiamos po sutarties nutraukimo, atsakovė R. R. neturėjo teisės kreiptis į notarą, o notaras atitinkamai neturėjo teisės išduoti vykdomojo įrašo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios bus apskaičiuotos po paskolos sutarties nutraukimo, išieškojimo iš ieškovo. Paskolos sutartyje yra aiškiai susitarta, kad tokiu atveju yra skaičiuojami delspinigiai (Sutarties 3.4 punktas), kuriems yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Ieškovas yra ne tik gražinęs atsakovei visą jos suteiktą 68 000 Eur paskolos sumą, bet ir sumokėjęs papildomą 23 548,72 Eur sumą, kurią sudaro palūkanos ir vykdymo išlaidos, kas sudaro daugiau kaip 1/3 nuo suteiktos paskolos sumos. R. R. 2023-08-07 pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį perleido reikalavimus ieškovui UAB „Vomas“. Pagal šalių sudarytą paskolos sutartį paskola buvo suteikta metų laikotarpiui, todėl ieškovas turėjo grąžinti atsakovei jos suteiktą 68 000 Eur paskolą ir sumokėti jai 14 688 Eur palūkanų, kas reiškia, kad ieškovas jau yra sumokėjęs beveik 10 000 Eur daugiau nei šalys buvo susitarusios paskolos sutarties sudarymo metu.

3.       Atsakovė UAB „Vomas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad paskolos sutarties 3.1 punktas nenumato jokių išlygų dėl palūkanų nemokėjimo už naudojimąsi paskolos suma po paskolos grąžinimo termino pabaigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 2 dalyje, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Ieškovas ieškinyje nurodo klaidingą faktinę aplinkybę, kad Paskolos sutartis buvo nutraukta – Paskolos sutartis nebuvo nutraukta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje pateikti išaiškinimai šioje byloje negali būti taikomi ir jais negali būti vadovaujamasi, nes nesutampa bylos aplinkybės. Šioje byloje nagrinėjamame ginče faktinė situacija visiškai kita, kadangi Paskolos sutartis nebuvo nutraukta ir jos sąlygos, įskaitant pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį, dėl palūkanų mokėjimo kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo galioti nenustojo. CK 6.221 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos. Mokėjimo palūkanos nėra netesybos (CK 6.71 str. 1 d.) ir nėra kompensuojamosios palūkanos (CK 6.874 str. 1 d.) – jos atlieka visiškai kitokią nei kompensacinė funkciją ir yra mokestis už naudojimąsi kreditoriaus suteiktais pinigais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimas pakeičiant ir suvienodinant ankstesnę praktiką dėl mokėjimo palūkanų mokėjimo esant nutrauktai kredito (paskolos) sutarčiai pateiktas 2020-05-25, t. y. praėjus beveik metams nuo to, kai atsakovas įstatymų nustatyta tvarka pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir Paskolos sutarties sąlygas jos nenutraukdamas realizavo savo teisę ir kreipėsi į notarą su reikalavimu dėl skolos, įskaitant 1,8 procentų dydžio mėnesinių palūkanų, išieškojimą, iš ieškovo prašydamas jam nustatyta tvarka išduoti priverstine tvarka vykdytiną vykdomąjį įrašą. Toks išaiškinimas gali būti taikomas tik į ateitį ir negali būti taikomas šiuo metu, jau daugiau kaip prieš 4 metus atsakovo naudojantis specialia procedūra kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pareikštų ir išduodant vykdomąjį įrašą patenkintų reikalavimų bei jų turinio revizijai. Tiek atsakovės kreipimasis į notarą, tiek ir vykdomasis įrašas išduoti iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties priėmimo, tad vadovautis šia nutartimi nagrinėjamoje byloje teisinio pagrindo nėra.

4.       Ieškovas pateikė dubliką, kuriame su atsiliepime dėstomais argumentais nesutiko. Papildomai pažymėjo, kad šio ieškinio teisinis pagrindas yra Civilinio kodekso 6.870 ir 6.221 straipsniai, kurių aiškinimo taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Notaras M. S. atsiliepime į ieškinį neginčija aplinkybės, kad vykdomasis įrašas yra išduotas po paskolos sutarties nutraukimo ir jame yra nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios bus paskaičiuotos jau po vykdomojo įrašo išdavimo, išieškojimas. Ginčas yra dėl konkrečių CK normų, kurios galioja tiek paskolos sutarties sudarymo, tiek vykdomojo įrašo išdavimo metu taikymo ir aiškinimo, todėl tai nėra lex retro non agit situacija, nes pats taikomas teisinis reguliavimas nėra naujas. Keitėsi to teisinio reguliavimo supratimas ir taikymas kasacinio teismo praktikoje, kas reiškia, kad ankstesnė minėto teismo praktika šiuo klausimu buvo neteisinga ir prieštaravo įstatymui. Kadangi ginčas dėl vykdomojo įrašo yra nagrinėjamas dabar, teismas, vadovaujasi tomis teisės normomis, kurios galiojo paskolos sandorio ir vykdomojo įrašo išdavimo metu bei bylos nagrinėjimo metu galiojančia aktualia kasacinio teismo praktika.

5.       Triplike atsakovas papildomai pažymėjo, kad nesutinka su ieškovo nurodomu, kad paskolos sutartis buvo nutraukta. Ieškovas nepateikė į bylą šiuos teiginius, pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Kaip buvo nurodyta atsiliepime į ieškinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje pateikti išaiškinimai šioje byloje negali būti taikomi ir jais negali būti vadovaujamasi, nes nesutampa bylų ratio decidendi ir išaiškinimas gali būti taikomas tik į ateitį bei negali būti taikomas šiuo metu jau daugiau kaip prieš 4 metus atsakovo naudojantis specialia procedūra kreipiantis į notarą dėl Vykdomojo įrašo atlikimo pareikštų ir išduodant vykdomąjį įrašą patenkintų reikalavimų bei jų turinio revizijai. Atsakovas pakartotinai atkreipė dėmesį į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo 2022-12-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-866-910/2022, į kurią teismui priimant sprendimą šioje byloje privalu atsižvelgti.

6.       Trečiasis asmuo notaras M. S. atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad notaras jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Lietuvos Respublikos teisės aktai aiškiai numato procedūras ir terminus, kuomet iki vykdomojo įrašo išdavimo skolininkai, įkeičiamų daiktų savininkai turi teisę ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus teismine tvarka. Šiuo atveju ieškovas, gavęs informaciją apie kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, tokia teise nesinaudojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas iš ginčo paskolos sutarties turinio nustatė, kad paskolos gavėjas ieškovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018-08-21 (Paskolos sutarties 3.5 punktas), o R. R. į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreipėsi 2019-05-28. Teismas sutiko su atsakovu, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo paskolos sutartis, sudaryta 2017-08-21 ieškovo su R. R. buvo nutraukta. R. R. pagal 2023-08-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartį perleido šį reikalavimą UAB „Vomas“.

9.       Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovo įvardytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti teisės išaiškinimai suformuluoti byloje, kurios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos: kasacinio teismo pasisakyta dėl skolininko pareigos mokėti pelno palūkanas po to, kai kredito sutartis nutraukta ir ją nutraukus taip pat nustojo galioti ir sutarties sąlyga dėl pelno palūkanų mokėjimo iki paskolos grąžinimo; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta paskolos sutartis ginčijamo vykdomojo įrašo atlikimo metu nebuvo nutraukta, nėra duomenų, kad ji buvo nutraukta ir vėliau. Taigi kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ratio decidendi pateiktas byloje, kurios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl ieškovė nepagrįstai juo remiasi. Analogiškoje situacijoje taip yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022-12-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-866-910/2022.

10.       Teismas pažymėjo, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.872 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Teismas sprendė, kad pagal ginčo paskolos sutartį pelno palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi atsakovės paskolinta pinigų suma, atsakovė turi teisę gauti ne tik iki sulygto galutinio paskolos grąžinimo termino (2018-08-21), bet (tuo atveju, jeigu paskola nebus grąžinta sulygtu terminu) ir iki paskolos grąžinimo dienos imtinai (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, Paskolos sutarties 3.1 punktas). Teismas ieškovo argumentus, jog galiojantis teisinis reglamentavimas atsakovei nesuteikė teisės skaičiuoti mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas po to, kai atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, todėl vykdomojo įrašo Nr. 5316 dalis dėl 1,8 procentų dydžio mėnesinių palūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų nuo suteiktos ir negrąžintos paskolos dalies (68 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019-05-29 (dienos einančios po prašymo pateikimo dienos) iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo panaikintina, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus.

11.       Teismas nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinimas pakeičiant ir suvienodinant ankstesnę praktiką dėl mokėjimo palūkanų mokėjimo esant nutrauktai kredito (paskolos) sutarčiai pateiktas 2020-05-25, t. y. praėjus beveik metams nuo to, kai atsakovas įstatymų nustatyta tvarka pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir Paskolos sutarties sąlygas jos nenutraukdamas realizavo savo teisę ir kreipėsi į notarą su reikalavimu dėl skolos, įskaitant 1,8 procentų dydžio mėnesinių palūkanų, išieškojimo, iš ieškovo prašydamas jam nustatyta tvarka išduoti priverstine tvarka vykdytiną vykdomąjį įrašą. Teismas sutiko su atsakove, kad minėti kasacinio teismo išaiškinimai gali būti taikomi tik į ateitį ir negali būti taikomas šiuo metu, jau daugiau kaip prieš 4 metus atsakovo naudojantis specialia procedūra kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pareikštų ir išduodant vykdomąjį įrašą patenkintų reikalavimų bei jų turinio revizijai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliantas (ieškovas) A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1.        Atsakovės pelnas (pelno palūkanos) arba negautos pajamos yra sutartyje numatytos palūkanos paskolos sutarties laikotarpiui, kuris sutartyje apibrėžtas nuo paskolos suteikimo iki paskolos grąžinimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d. (paskolos sutarties 3.1. ir 3.5. punktai). Tai reiškia, kad atsakovės pagal sutartį negautos pajamos yra iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. apskaičiuotos palūkanos, skaičiuojamos nuo visos paskolos sumos.

12.2.        Teismo argumentas, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo paskolos sutartis, sudaryta 2017-08-21 ieškovo su R. R. buvo nutraukta, ir nurodyta kasacinio teismo praktikos interpretacija neturi jokios įtakos tam faktui, kad pelno palūkanos turėjo būti mokamos tik iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino.

12.3.        Ieškovui laiku negrąžinus paskolos, kreditorius įgijo teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

12.4.        Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje susitarė ne tik dėl pelno palūkanų iki paskolos grąžinimo 2018 m. rugpjūčio 21 d., bet numatė ir šios pareigos pažeidimo pasekmes – delspinigius. Dėl to išduodamas vykdomąjį raštą notaras galėjo jame numatyti negrąžintą paskolos dalį, iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. paskaičiuotas bei skolininko nesumokėtas palūkanas ir Sutarties 3.4. punkte numatytus delspinigius, tačiau negalėjo leisti išieškoti pelno palūkanų nuo vykdomojo rašto išdavimo, kaip paskolos grąžinimo terminas vykdomojo rašto išdavimo metu jau buvo pasibaigęs.

12.5.       Ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika yra aktuali tuo, kad joje yra pasisakyta dėl draudimo išieškoti pelno palūkanas po sutarties pasibaigimo. Tos konkrečios kasacinio teismo nagrinėtos situacijos atveju paskola turėjo būti grąžinta per ilgą laikotarpį, o skolininkui nevykdant savo prievolių kreditorius nutraukė sutartį prieš sutartyje numatytą paskolos grąžinimo terminą bei reikalavo visos negrąžintos paskolos bei palūkanų už visą sutartyje numatytą paskolos suteikimo (naudojimo) laikotarpį priteisimo. Kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė pagrįsta tuo, kad nuo paskolos sutarties nutraukimo momento pelno palūkanos nebėra skaičiuojamos, nes sutartis yra pasibaigusi (nutraukta). Jeigu skolininkas po sutarties nutraukimo negrąžiną visos paskolos sumos, tuomet yra skaičiuojami delspinigiai, o jeigu kreipiamasi į teismą – procesinės palūkanos, kurių paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

12.6.        Nagrinėjamu atveju kreditorė objektyviai negalėjo nutraukti paskolos sutarties, nes jos kreipimosi į notarą momentu sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas jau buvo pasibaigęs. Paskolos sutarties pasibaigimo pagrindai (sutarties nutraukimas ar sutartyje nustatyto termino pabaiga) neturi jokios įtakos taisyklei, kad pelno palūkanos yra skaičiuojamos sutartyje numatytam paskolos naudojimo laikotarpiui, o po šio laikotarpio pabaigos jau yra skaičiuojamos įstatyme nustatytos kompensuojamojo pobūdžio palūkanos arba delspinigiai.

12.7.        Notaro vykdomasis įrašas nėra teismo sprendimas, todėl teismų praktikos retrospektyvaus poveikio argumentas, nagrinėjant šio įrašo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, netinkamas. Kasacinio teismo praktika keitėsi dėl pelno palūkanų priteisimo kredito išankstinio (nesuėjus kredito grąžinimo terminui) sutarčių nutraukimo atveju. Tuo tarpu šiuo atveju kalbame apie pelno palūkanų skaičiavimą jau po sutartyje numatytos paskolos grąžinimo termino pabaigos. Notaras išduodamas vykdomąjį įrašą privalėjo vadovautis sutarties nuostatomis, kurios numatė pelno palūkanų mokėjimą iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir delspinigių mokėjimą skolininkui pažeidus paskolos grąžinimo terminą, išduodant vykdomąjį įrašą šios sutarties nuostatos buvo pažeistos, nes vietoj sutartyje numatytų delspinigių notaras įrašė pelno palūkanas. Sutarties nuostatų pažeidimas išduodant vykdomąjį raštą ir retrospektyvus teismų praktikos poveikis neturi jokio ryšio.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vomas“ prašo atmesti ieškovo A. S. apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo A. S. atsakovės UAB „Vomas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

13.1.       Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog išduodamas vykdomąjį raštą notaras galėjo jame numatyti negrąžintą paskolos dalį, iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. paskaičiuotas bei skolininko nesumokėtas palūkanas ir 2017-08-21 paskolos sutarties (toliau – Sutartis) 3.4. punkte numatytus delspinigius, tačiau negalėjo leisti išieškoti pelno palūkanų nuo vykdomojo rašto išdavimo, kai paskolos grąžinimo terminas vykdomojo rašto išdavimo metu jau buvo pasibaigęs. Nėra pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais, nes Sutartis ir galiojantis teisinis reguliavimas atsakovei nesuteikė teisės skaičiuoti ir reikalauti iš ieškovo išieškoti Paskolos sutartyje nustatytas 1,8 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias mėnesines palūkanas. Tokią teisę atsakovei suteikė Paskolos sutarties 3.1 punktas, kuriame nebuvo padaryta jokių išlygų dėl palūkanų nemokėjimo už naudojimąsi paskolos suma po paskolos grąžinimo termino pabaigos.

13.2.       Paskolos sutartis nebuvo nutraukta, todėl Sutarties 3.1 punkte, taip pat CK 6.872 str. 2 d. numatytos sąlygos dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo ir pareigos jas mokėti iki paskolos suma bus grąžinta atsakovui kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo nebuvo nustojusios galioti. Ieškovui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį atsakovė turėjo teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir pareikalauti mokėjimo funkciją atliekančių 1,8 procentų dydžio mėnesinių palūkanų išieškojimo iki paskolos grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog pagal ginčo paskolos sutartį pelno palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi atsakovės paskolinta pinigų suma, atsakovė turi teisę gauti ne tik iki sulygto galutinio paskolos grąžinimo termino (2018-08-21), bet (tuo atveju, jeigu paskola nebus grąžinta sulygtu terminu) ir iki paskolos grąžinimo dienos imtinai (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, Paskolos sutarties 3.1 punktas). Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde jokia apimtimi nepasisakė dėl aukščiau nurodytų teismo sprendime išdėstytų argumentų, t. y. nepateikė jokių teisinių argumentų paneigiančių teismo išdėstytą poziciją.

13.3.       Ieškovo teigimu, ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika yra aktuali tuo, kad joje yra pasisakyta dėl draudimo išieškoti pelno palūkanas po sutarties pasibaigimo, paskolos sutarties pasibaigimo pagrindai (sutarties nutraukimas ar sutartyje nustatyto termino pabaiga) neturi jokios įtakos taisyklei, kad pelno palūkanos yra skaičiuojamos sutartyje numatytam paskolos naudojimo laikotarpiui, o po šio laikotarpio pabaigos jau yra skaičiuojamos įstatyme nustatytos kompensuojamojo pobūdžio palūkanos arba delspinigiai. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta kasacinio teismo praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti išaiškinimai šioje byloje negali būti taikomi ir jais negali būti vadovaujamasi, nes skiriasi šios ir LAT išnagrinėtos bylų ratio decidendi.

13.4.       2020-05-25 LAT išaiškinimas pateiktas byloje esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kai reikalauta mokėti sutartines mokėjimo (pelno) palūkanas kredito sutarties nutraukimo atveju, t. y. esant faktinei situacijai, kai paskolos (kredito) sutartis buvo nutraukta ir dėl šio įvykusio juridinio fakto palūkanų mokėjimą nustatančios sutarties sąlygos pagal 2020-05-25 suformuotą išaiškinimą nustoja galioti. Tuo tarpu, šioje byloje faktinė situacija visiškai kita – Paskolos sutartis nebuvo nutraukta ir ieškovas net neteigia, kad Paskolos sutartis buvo nutraukta.

13.5.       Iki 2020-05-25 LAT nutarties priėmimo teismų praktika dėl mokėjimo palūkanų mokėjimo net ir esant nutrauktai kredito (paskolos) sutarčiai buvo tokia, kad tiek privilegijuotas kreditorius (hipotekos kreditorius), tiek ir neprivilegijuotas kreditorius turėjo teisę ir pagrįstai reikalaudavo išieškoti iš skolininko taip pat ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki paskolos suma bus grąžinta (išieškota) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Todėl, remiantis nurodyta šia praktika, notaras pagrįstai ir teisėtai išdavė vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu iš ieškovo išieškomos 1,8 procentų dydžio mėnesinės palūkanos už naudojimąsi paskola, skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo.

13.6.       Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad retrospektyvaus poveikio argumentas šiuo atveju netinkamas, tačiau jokių detalių teisinių argumentų dėl netinkamumo nepateikia. Nurodyti ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nes kasacinio teismo praktika negali skirtingais atvejais turėti skirtingo pobūdžio retrospektyvaus poveikio. Iš ieškovo teiginių apeliaciniame skunde galima susidaryti įspūdį, jog ieškovas sutinka, kad kasacinio teismo praktika negali būti taikoma retrospektyviai anksčiau priimtiems teismų sprendimams, tačiau tuo pačiu, ieškovo nuomone, ji gali būti taikoma retrospektyviai ginčijant vykdomąjį įrašą. Tačiau, visiškai akivaizdu, kad teisinė situacija, jog vienu metu kasacinio teismo praktika tam tikrais atskirais atvejais galėtų būti taikoma retrospektyviai, o kitais atvejais tik į ateitį, yra negalima bei toks teismų praktikos taikymas prieštarautų bendriesiems teisės principams, įskaitant teisinės valstybės, teisinio tikrumo principams.

13.7.       Notarui šiuo metu jau daugiau kaip prieš 4 metus išdavus vykdomąjį įrašą pagal Sutartį ir tuo metu galiojančios teisės aktus, taip pat ir tuo metu galiojusią suformuotą kasacinio teismo praktiką, nėra jokio pagrindo ieškovo ieškinio pagrindu retrospektyviai taikyti 2020-05-25 LAT nutartyje pateiktus išaiškinimus. Ieškovo dėstoma pozicija ir ieškinio reikalavimai nesuderinami su lex retro non agit principu, yra nepagrįsti ir neteisėti.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16.        Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo A. S. ieškinys dėl vykdomojo įrašo dalies dėl 1,8 procentų dydžio mėnesinių palūkanų už naudojimąsi paskola, skaičiuojamų nuo suteiktos ir negrąžintos paskolos dalies (68 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019-05-29 (dienos einančios po prašymo pateikimo dienos) iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo panaikinimo. Byloje ieškovo teiktu apeliaciniu skundu prašoma panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. S. (paskolos gavėjas) 2017-08-21 su atsakove R. R. (paskolos davėja) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas gavo 68 000 Eur paskolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas trijų žemės sklypų hipoteka. Paskolos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi suteikta paskolos suma mokamos 1,8 procento dydžio mėnesinės palūkanos, o Paskolos sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad terminą grąžinti paskolą praleidęs skolininkas privalo mokėti paskolos davėjai 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. R. R. prašymu notaras M. S. 2019-07-03 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 5316, kuriuo leista iš A. S. išieškoti 68 000 Eur negrąžintą paskolos dalį, 1 173 Eur iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos priskaičiuotas palūkanas, 1,8 procentų dydžio mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskola, skaičiuojamas nuo suteiktos ir negrąžintos paskolos dalies (68 000 Eur) už laikotarpį nuo 2019-05-29 (dienos einančios po prašymo pateikimo dienos) iki visiško prievolės įvykdymo, išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu bei priverstiniu išieškojimu. Ieškovas ieškiniu iš esmės prašė panaikinti notaro atliktą vykdomąjį įrašo dalį dėl palūkanų išieškojimo. Nurodė, kad iš R. R. 2017-08-21 gavęs 68 000 Eur paskolą, iš viso jau yra sumokėjęs 92772,72 eurų su palūkanomis, tačiau pagal antstolio pateiktą informaciją ieškovas vis dar laikomas skolingas 36 100,16 Eur skolą, 1224 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki 2021-10-29 ir 17136 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2021-10-29 iki 2022-12-29. Palūkanos yra toliau skaičiuojamos kiekvieną dieną. Ieškovo teigimu, ieškovo ir pirminės kreditorės teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota praktika dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Ieškovas vertino, kad vykdomojo rašto dalis dėl palūkanų išieškojimo išduota nepagrįstai; notaras, išduodamas vykdomąjį raštą, galėjo jame numatyti negrąžintą paskolos dalį, iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. paskaičiuotas bei skolininko nesumokėtas palūkanas ir Sutarties 3.4. punkte numatytus delspinigius, tačiau negalėjo leisti išieškoti pelno palūkanų nuo vykdomojo rašto išdavimo, kai paskolos grąžinimo terminas vykdomojo rašto išdavimo metu jau buvo pasibaigęs, 2023-06-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, jog ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamoje byloje netaikytina, ieškovas neįrodė kad ginčijama vykdomojo įrašo dalis išduota pažeidžiant teisės aktų nuostatas, dėl ko turėtų būti naikinama.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18.       Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčijamas notaro atliktų vykdymo veiksmų teisėtumas, t. y. kad vykdomojo įrašo dalis dėl palūkanų išieškojimo iki visiško prievolės įvykdymo išduota neteisėtai. Pagal ginčo paskolos sutartį pelno palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi atsakovės paskolinta pinigų suma, pirminė kreditorė turėjo teisę gauti ne tik iki sulygto galutinio paskolos grąžinimo termino (2018-08-21), bet (tuo atveju, jeigu paskola nebus grąžinta sulygtu terminu) ir iki paskolos grąžinimo dienos imtinai (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, Paskolos sutarties 3.1 punktas). Ieškovo vertinimu, įsigaliojus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktam išaiškinimui, kuriame yra pasisakyta dėl draudimo išieškoti pelno palūkanas po sutarties pasibaigimo, paskolos sutarties pasibaigimo pagrindai (sutarties nutraukimas ar sutartyje nustatyto termino pabaiga) neturi jokios įtakos taisyklei, kad pelno palūkanos yra skaičiuojamos sutartyje numatytam paskolos naudojimo laikotarpiui, o po šio laikotarpio pabaigos jau yra skaičiuojamos įstatyme nustatytos kompensuojamojo pobūdžio palūkanos arba delspinigiai, t. y. vykdomojo įrašo dalis dėl palūkanų išieškojimo po paskolos grąžinimo termino pasibaigimo iki sutarties visiško įvykdymo išduota neteisėtai.

19.       Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti, t. y. nustatyti pažeistų teisių gynimo ribas.

20.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovas bylos nagrinėjimo ribas nustatė pareikšdamas ieškinį ir suformuluodamas ieškinio reikalavimus. Iš pareikšto ieškinio turinio seka, kad ieškovas akcentuoja ne notaro atliktų veiksmų neteisėtumą, bet iš esmės grindžia savo ieškinį tuo, kad po vykdomojo rašto išdavimo pasikeitė teismų praktika, pagal kurią išaiškinta, kad pelno palūkanos yra skaičiuojamos sutartyje numatytam paskolos naudojimo laikotarpiui, o po šio laikotarpio pabaigos jau yra skaičiuojamos įstatyme nustatytos kompensuojamojo pobūdžio palūkanos arba delspinigiai.

22.       Pažymėtina, kad ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti prievolę pagal paskolos sutartį įvykdyta. Ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl paskolos sutarties sąlygos, nustatančios skolininko pareigą mokėti mokėjimo palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo pripažinimo negaliojančia, nenurodė faktinių aplinkybių, galimai pagrindžiančių tokios sutarties sąlygos neteisėtumą. Ieškovas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko notaras, išduodamas ginčijimą vykdomojo įrašo dalį dėl palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, kokių norminių aktų nuostatas galimai pažeidė, nemotyvavo, kodėl notaras neturėjo vadovautis galiojančia šalių paskolos sutarties sąlyga, pagal kurią buvo nustatyta skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo metu (2019-07-03) galiojo teismų praktika dėl mokėjimo palūkanų mokėjimo, pagal kurią tiek privilegijuotas kreditorius (hipotekos kreditorius), tiek ir neprivilegijuotas kreditorius turėjo teisę ir pagrįstai reikalaudavo išieškoti iš skolininko taip pat ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki paskolos suma bus grąžinta (išieškota) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Taigi, notaras nepažeidė vykdomojo rašto išdavimo metu galiojančios teismų praktikos nuostatų.

23.       Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 491straispnis nustato, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

24.       Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, tvarkos ir formos. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

25.       Notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako.

26.       Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

27.        Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos duomenimis ieškovas nesikreipė į teismą dėl 2019-07-03 vykdomojo įrašo dalies dėl mokėjimo palūkanų išieškojimo apskundimo CPK 511 straipsnio tvarka, t. y. vykdomojo įrašo išdavimo metu neturėjo pretenzijų dėl notaro išduotos vykdomojo įrašo dalies dėl mokėjimo palūkanų išieškojimo teisėtumo.

28.        Pirmosios instancijos teismas, remiantis bendruoju lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) principu ir tuo, kad vertinant atlikto vykdomojo įrašo (jo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą privalu atsižvelgti į aplinkybes, buvusias paskolos sutarties sudarymo ir vykdomojo įrašo išdavimo metu, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs Paskolos sutarties sudarymo ir vykdomojo rašto išdavimo metu, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti teisės išaiškinimai nagrinėjamoje byloje netaikytini.

29.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti išaiškinimai šioje byloje negali būti taikomi ir jais negali būti vadovaujamasi, nes skiriasi šios ir LAT išnagrinėtos bylų ratio decidendi. Paminėtoje LAT kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimo teisines pasekmes, skolininko pareigą mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, netesybų mažinimą ir ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi – šalių paskolos sutartis nebuvo nutraukta, sutarties sąlyga, nustatančia skolininko pareigą mokėti mokėjimo palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo vykdomojo įrašo išdavimo metu nebuvo ginčijama, galiojo.

30.       Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka ir sprendžia, kad negalima retrospektyviai pripažinti neteisėtais notaro atliktų veiksmų (vykdomojo įrašo dalies) vien dėl to, kad parėjus metams po notaro veiksmo atlikimo pasikeitė kasacinio teismo praktika, tuo labiau, kad paskolos sutarties šalys (ieškovas) bylos nagrinėjimo metu neginčijo paskolos sutarties sąlygos, numatančios skolininko prievolę mokėti mokėjimo palūkanas iki visiško sutarties įvykdymo. Notaras pagrįstai ir teisėtai išdavė vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu iš ieškovo išieškomos 1,8 procentų dydžio mėnesinės palūkanos už naudojimąsi paskola, skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, apelianto (ieškovo) bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Iš ieškovo atsakovei UAB „Vomas“ priteisiamos 939,11 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos, kurios nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

 

ieškovo A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vomas“, įmonės kodas 304472535, 939,11 Eur (devynis šimtus trisdešimt devynis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidas.

 

 

Teisėjai                                         Loreta Braždienė

Virginijus Kairevičius

Tatjana Žukauskienė