Civ. b. Nr. 2A-1546-262/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21485-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.18.3; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „MANO TURTAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MANO TURTAS“ patikslintą ieškinį atsakovui AB „Eurovia Lietuva“ dėl kainos sumažinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 80 622,53 Lt sumą (sumažintą kainą už atliktus darbus), 8803,98 Lt delspinigių, 2851,55 Lt žalos įvertinimo išlaidų, 400 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 35 659,50 Lt nuostolių atlyginimo, metines 7,51 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2012-09-07 sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos įrengimo darbus objekte Žemoji gatvė, Vilniuje. Ieškovas 2012-09-10 sumokėjo atsakovui 100508,00 Lt. Atsakovas 2012-10-12 perdavė ieškovui atliktus darbus. Ieškovas 2012-10-23 sumokėjo atsakovui 34970,15 Lt, galutinai atsiskaitydamas su atsakovu už darbus. 2013 m. balandžio mėnesį pastebėti įrengtos asfaltbetonio dangos trūkumai – vietomis asfaltas buvo išbyrėjęs (ištrupėjęs), kai kur pasirodė skalda. Ieškovas pareikalavo ištaisyti defektus, tačiau atsakovas jų neištaisė. Dėl šios priežasties, remiantis CK 6.665 str., ieškovui iš atsakovo turi būti priteisti jo patirti nuostoliai bei atitinkamai sumažinta atliktų darbų kaina, o kadangi ji jau yra sumokėta atsakovui, ta suma taip pat turi būti priteista iš atsakovo.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neatsisakė šalinti dangos defektų, gavęs ieškovo pretenziją, ėmėsi priemonių defektams nustatyti ir kaip įmanoma greičiau juos pašalinti, bet 2 savaičių terminas yra per trumpas tokiems darbams atlikti. Atsakovas nepagrįstai kaltinamas nevykdęs sutartinių prievolių. Atsakovas dėjo maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, atliko dangos bandymus, nustatė konkrečius defektus, suderino su Vilniaus miesto savivaldybe remonto darbus ir yra pasirengęs juos pašalinti. Per 2 savaites nespėjo atlikti darbų nuo atsakovo valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovui priteista 11 405 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo priteista 76 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nurodė, kad šiuo atveju trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra užsakovas, ieškovas yra generalinis rangovas, o atsakovas subrangovas. Vilniaus miesto savivaldybė atsakovui jokių pretenzijų nėra pareiškusi. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 str. 4 d.). Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovas AB „Eurovia Lietuva“ neturi teisių reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su šalių sudarytos 2012-09-07 Statybos rangos sutarties vykdymu. Vien tik dėl šios priežasties ieškinys buvo atmestas. Be to, ieškovo nurodyti 35659,50 Lt nuostoliai dėl dangos defektų pašalinimo yra neįrodyti, nes, nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovas jo nurodytus dangos defektų šalinimo darbus realiai kada nors atliks, kad tokių darbų atlikimui turi reikiamus gatvės savininko suteiktus įgalinimus. Jokių realių nuostolių dėl dangos defektų ir jų šalinimo ieškovas nepatyrė ir nėra pakankamų duomenų aplinkybei, kad ieškovas ateityje turės 35659,50 Lt defektų šalinimo išlaidas, konstatuoti. Nurodytais motyvais šalių 2012-09-07 Statybos rangos sutarties Nr.12-SR125, CK 6.665 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 80622,53 Lt (pagal Atliktų darbų akto 10 poziciją, 66630,19 Lt plius 21 proc. PVM), tokiu būdu iki nulio sumažinant dangos įrengimo kainą, taip pat reikalavimas priteisti iš atsakovo 35659,50 Lt nuostolius dėl darbų trūkumų šalinimo atmestini kaip nepagrįsti. Atitinkamai, atmetant pagrindinius ieškovo reikalavimus dėl kainos sumažinimo ir dėl nuostolių atlyginimo, atmestini kaip nepagrįsti išvestiniai reikalavimai atlyginti 2851,55 Lt žalos įvertinimo išlaidas ir 400 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas, taip pat reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės susiklosčiusius teisnius santykius, pripažindamas ieškovą generaliniu rangovu, atsakovą – subrangovu, o Vilniaus miesto savivaldybę – užsakovu. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir dėl užsakovą, generalinį rangovą ir subrangovą siejančių teisinių santykių, jų tarpusavio teisių ir pareigų, padarė neteisėtą bei nepagrįstą išvadą, kad „Vilniaus miesto Žemosios gatvės asfalto dangos statyboje ieškovas atliko tik generalinio rangovo funkciją, kad tikrasis gatvės dangos statybos užsakovas buvo ir liko Vilniaus miesto savivaldybės administracija (II t, b.l. 127), kad ieškovas, finansavęs gatvės dangos įrengimą, neperėmė statybos darbų užsakovo teisių, neįgijo jokių savarankiškų teisių į Žemosios gatvės asfalto dangą, kurios suteiktų ieškovui galimybę savarankiškai spręsti dėl dangos defektų ir jų šalinimo.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybę laikė užsakovu, ieškovą generaliniu rangovu, o atsakovą subrangovu, ir tai nurodė kaip vieną iš pagrindų ieškiniui atmesti.
Ieškovui su atsakovu sudarius rangos sutartį, ieškovas ir atsakovas tapo tiesioginiais rangos teisinio santykio subjektais ir atitinkamai tik ieškovas ir atsakovas įgijo teisę vienas kitam reikšti reikalavimus, kilusius iš šios Sutarties ir susijusius su jos vykdymu. Pažymėtina, jog byloje apskritai nebuvo ginčo dėl to, kad rangos sutartį su atsakovu savo vardu sudarė ieškovas, kad rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, kaip užsakovo, ir atsakovo, kaip rangovo. Taigi, ieškovas yra užsakovas, o ne generalinis rangovas; atsakovas yra rangovas, o ne subrangovas, todėl būtent ieškovas, turi teisę reikalauti iš atsakovo, kad šis tinkamai vykdytų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o atsakovui jų nevykdant (netinkamai atlikus darbus), ieškovas, kuris sudarydamas su atsakovu rangos sutartį tapo užsakovu ir atsakovo atžvilgiu įgijo visas tiek statybos rangos sutartyje, tiek ir teisės aktuose užsakovui būdingas teises, turi teisę savo pasirinkimu pasinaudoti vienu iš CK 6.665 str. 1 d. numatytų teisų gynimo būdų.
Skundžiamame sprendime yra nurodyta, jog į bylą nepateikta jokių duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija reiškė kokias nors pretenzijas dėl atsakovo įrengtos asfalto dangos kokybės. Tačiau toks argumentas yra nepagrįstas. Ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą atsirado tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos rangos sutarties pagrindu dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų. Todėl pagal šią sutartį susiklosčiusių teisinių santykių pagrindu ieškovas, pasinaudodamas jam, kaip užsakovui, civiliniame kodekse numatyta teise reikalauti sumažinti darbų kainą, reiškė atsakovui reikalavimą sumažinti atsakovo atliktų darbų kainą nekokybiškai atliktų darbų verte. Minėtos rangos sutarties šalys yra tik ieškovas ir atsakovas. Vilniaus miesto savivaldybė nėra šios sutarties šalis. Vilniaus miesto savivaldybės su atsakovu nesieja ir nesiejo jokie sutartiniai santykiai dėl kelio dangos Žemojoje gatvėje klojimo. Pažymėtina, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (CK 6.154, 6.189 str.). Sutartis gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik įstatymo nustatytais atvejais. Todėl šiuo atveju ieškovo sutartiniai teisiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis (nedaro įtakos atsakovo įsipareigojimų pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį galiojimui. Vilniaus miesto savivaldybės pretenzijos ieškovui pareiškimas ar nepareiškimas nepaneigia nei atsakovo prisiimtos pareigos tinkamai atlikti sutartyje numatytus darbus, nei pareigos prisiimti neigiamas, netinkamo sutarties įvykdymo pasekmes. Dėl išvardintų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs, kad ieškovas yra generalinis rangovas, atsakovas yra subrangovas, o Vilniaus miesto savivaldybė yra užsakovas, padarė neteisėtas išvadas, kad reikalavimus atsakovui galėjo reikšti tik Vilniaus miesto savivaldybė arba reikalavimus atsakovui ieškovas galėjo reikšti tik po Vilniaus miesto savivaldybės pretenzijos.
Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad nėra įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija tikrai ketina šalinti atsakovo įrengtos gatvės dangos trūkumus ar kad dangos defektų šalinimo darbų atlikimas būtų pavestas ieškovui. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statinių skyriaus 2013-07-18 rašte nurodyta nuo kada galima pradėti atlikti dangos defektų šalinimo darbus. Taigi, termino nuo kada galima pradėti defektus šalinti nurodymas patvirtina tai, kad kelio savininko netenkino atliktų darbų kokybė ir jis siekia, kad darbai būtų kiek įmanoma greičiau atlikti tinkamai. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei susipažinusi su ieškovo ieškiniu ir jo reikalavimais, nei vėliau bylos nagrinėjimo metu nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovui.
Teismas nurodė, kad „Žemosios gatvės asfalto dangos defektų šalinimą ieškovas akivaizdžiai klaidingai vertina kaip visiškai savarankišką savo teisę, nepriklausomą nuo gatvės savininko valios“. Tačiau, būtent ieškovas, kaip užsakovas, turi teisę savo pasirinkimu iš atsakovo reikalauti vieno ar kelių savo teisių gynimo būdų (CK 6.665 str.).
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, atlikęs atsakovo paklotos asfalto dangos laboratorinius tyrimus nustatė, kad atsakovo įrengta asfaltbetonio danga yra su trūkumais: asfalto dangos sluoksnių storiai nesiekia daugiau kaip 41 mm, t.y. 4,1 cm. Kaip matyti iš bandymų rezultatų dangos sluoksnio storio vidurkis tesiekia tik 3,76 cm, kai Sutartimi nustatytas 5 cm asfaltbetonio dangos storis. Pažymėtina, kad dangos storis nesiekia net norminių aktų nustatytos minimalios leistinos paklaidos - 15 %, kas sudarytų 4,25 cm. Taigi dangos sluoksnio storio vidurkis apie 0,5 cm mažesnis net už norminių reikalavimų leistiną paklaidą; paklotos dangos mišinio sutankinimo laipsnis nesiekia net minimalios norminių aktų reikalaujamos 97 % ribos; pakloto asfaltbetonio dangos (mišinio) oro tuštymių kiekius viršija norminių aktų reikalaujamą 6 % ribą. Pats atsakovas neneigė ir atsiliepime į ieškinį pripažino, kad jo atlikti darbai yra su trūkumais, nekokybiški. Byloje paskirtas teismo ekspertas 2014 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 14/0411 pateikė tokias pačias išvadas kaip ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, t.y. kad atsakovo atlikti darbai neatitinka tokiems darbams teisės aktais keliamų reikalavimų. Tai, kad atsakovo atlikti darbai yra su aukščiau nurodytais ir byloje atliktos ekspertizės metu nustatytais defektais, pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Taigi byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtino, kad atsakovo atlikti asfaltbetonio dangos klojimo darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir atitinkamai, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių. Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovo reikalavimų tenkinimas reikštų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita, nes realiai tai reikštų Žemosios gatvės dangos įrengimo finansavimą ne ieškovo, bet atsakovo lėšomis“ yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad nors formaliai gatvės asfaltbetonio danga ir yra įrengta, tačiau tai atlikta netinkamai, su defektais. Iš į bylą pateiktų ekspertų išvadų matyti, jog defektus galima ištaisyti tik vienu iš dviejų būdų: asfalto dangos sluoksnio perklojimas, pašalinant esamą sluoksnį ir įrengiant normatyvinių aktų reikalavimus atitinkantį asfalto dangos sluoksnį. Tokio darbo ir medžiagų vertė skaičiuojamomis rinkos kainomis sudarytų 153019,81 Lt su PVM; visame esamos asfalto dangos plote papildomai įrengti 4,0 cm asfalto dangos sluoksnį. Tokio darbo ir medžiagų vertė skaičiuojamomis rinkos kainomis sudarytų 83674,65 Lt su PVM. 2014 m. rugpjūčio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, apklaustas teismo ekspertas nurodė, kad jei dar dangos storio trūkumus galima būtų ištaisyti keliais būdais, tai paklotos dangos mišinio sutankinimo laipsnio ir pakloto asfaltbetonio dangos (mišinio) oro tuštymių kiekio defekto neįmanoma ištaisyti kitaip nei tik perklojant visą asfalto dangą.
Taigi, iš esmės tik vienas būdas – asfalto dangos sluoksnio perklojimas, užtikrintų, kad įrengtas dangos sluoksnis atitiktų teisės aktų reikalavimus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone ieškovas, vadovaudamasis, CK 6.665 str. 1 d., atsakovui per Sutartyje nustatytą terminą defektų neištaisius ir net neprašius pratęsti termino defektų taisymui, pasirinko iš naujo įrengti dangą, o iš atsakovo reikalauti sumažinti atliktų darbų kainą iki 0 Lt ir padengti ieškovo nuostolius dėl esamos dangos pašalinimo (nufrezavimo). Būtent toks ieškovo teisių gynimo būdas geriausiai atitinka tiek ieškovo, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės (kuri iš naujo paklojus dangą gaus teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinį) interesus. Dėl šios priežasties atmestinas sprendimo argumentas, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita. Priešingai, ieškovas tik atgautų už nekokybišką darbą sumokėtus pinigus, kurie būtų panaudoti iš naujo atliekant atsakovo netinkamai atliktus darbus.
Teismas nurodė, jog CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs ir jais naudotis vienu metu negalima. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip buvo netinkamai kvalifikuotas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Iš ieškinių ir kitų pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas reiškė reikalavimą ne atlyginti atsakovo netinkamai atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas, o atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovas patirs dėl to, kad atsakovas netinkamai atliko darbus, t.y. dėl atsakovo įrengtos asfalto dangos pašalinimo ir juodų dangų paviršiaus pagruntavimo bitumine emulsija. Taigi, ieškiniu nebuvo prašoma du kartus priteisti tų pačių išlaidų. Ieškiniu buvo prašoma iki nulio sumažinti darbų kainą už netinkamai atliktą darbą (kurio netinkamą atlikimą patvirtino bylos duomenų visuma įskaitant ir byloje atliktos ekspertizės), atlyginti nuostolius, kurie bus patiriami nuimant neatitinkančią kelio dangą.
2014 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 14/0411 teismo ekspertas, įvertinęs nustatytus atsakovo įrengtos asfaltbetonio dangos trūkumus, ekspertizės akto priede Nr. 11 lokalinėje sąmatoje nurodė, jog senos asfalto dangos nufrezavimas ir juodų dangų paviršiaus pagruntavimas bitumine emulsija kainuotų 35 659,50 Lt su PVM (b.l. 66). Taigi, ši 35 659,50 Lt suma yra ne nekokybiškų darbų šalinimo išlaidos, o ieškovo nuostoliai, kuriuos ieškovas patirs dėl ieškinyje nurodytos ir paties atsakovo pripažįstamos kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl nekokybiškai įrengtos asfalto dangos. Esant išvardintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ši suma turėjo būti priteista ieškovui.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą realiai net nevertino pagrindinio ieškovo reikalavimo – sumažinti atsakovo atliktų darbų kainą pagrįstumo. Kadangi šioje byloje ekspertai nustatė, jog sutartyje numatyti darbai atlikti su defektais, ieškinio reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo turėjo būti patenkintas ir ieškovui priteista 80 622,53 Lt. Pagal teismų praktiką, užsakovas pagal CK 6.665 str. 1 d. 2 p. turi teisę darbų kainą sumažinti iki 0. T.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-540/2013 yra nurodyta, kad nors nei projektavimo ir tyrinėjimo rangą reglamentuojančiose, nei bendrosiose rangai skirtose teisės normose tiesiogiai nėra įtvirtinta užsakovo teisė reikalauti grąžinti visą rangovui sumokėtą atlyginimą, tokios teisių gynimo priemonės taikymas taip pat nėra draudžiamas (CK 1.138 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas turėjo per naujo atlikti (organizuoti darbų atlikimą) visus darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovas. Todėl akivaizdu, jog tam reikės tokios pačios sumos lėšų, kaip ir reikėjo pirminių darbų atlikimui. Dėl šios priežasties nepagrįstas argumentas, jog ieškovas neteisėtai praturtėtų atsakovo sąskaita. Priešingai, jeigu ieškovo reikalavimu nebūtų sumažinta darbų kaina, tada atsakovas nekokybiškai atlikęs darbus būtų nepagrįstai įgijęs didelę pinigų sumą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentu, jog atsakovui nustatytas defektų šalinimo terminas negali būti laikomas pagrįstu ir protingu. Pažymėtina, jog Sutartimi buvo sutarta, jog visų darbų pradžia 2012 m. rugsėjo 12 d., o visų darbų pabaiga 2012 m. spalio 12 d. (Sutarties 5 punktas). T.y. sutartimi šalys sutarė, jog visi kelio darbai (krūmų ir smulkaus miško nuvalymas, kasimas ekskavatoriais, šlaitų planiravimas, paruošiamojo arba išlyginamojo pagrindo sluoksnio iš smėlio įrengimas, betono skaldos įrengimas, asfaltbetonio dangos frezavimas, asfaltbetonio dangos įrengimas ir kiti) bus atlikti per 30 dienų. T.y. visiems darbams atlikti atsakovui pakako 30 dienų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad visiems darbams atlikti pakako 30 dienų, 2 savaičių terminas dangos defektams pašalinti laikytinas protingu ir pakankamu.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog turėjo būti tenkinti pagrindiniai ieškovo reikalavimai dėl nuostolių priteisimo ir darbų kainos sumažinimo. Tenkinus šiuo reikalavimus turėjo būti sprendžiama ir dėl išvestinių reikalavimų (dėl delspinigių, žalos įvertinimo bei faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, metinių 7,51 proc. palūkanų priteisimo).
CK 6.71 str. ir 6.258 str. 1 dalis numato sutarties šalių teisę už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą nustatyti netesybas (šiuo atveju delspinigius).
Šalių sutarties 6.3 punkte, kuriame numatyta, kad jei atsakovas uždelsia atlikti darbus, moka ieškovui 0,06 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl delspinigių.
CK 6.655 str. numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku.
Byloje buvo nustatyta, kad atsakovo atlikti darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų, t.y. sutartyje numatyti rangos darbai šiai dienai nėra tinkamai atlikti. Todėl atsakovui atsiranda pareiga mokėti sutartyje numatytus delspinigius.
Tam, kad būtų nustatyti ir užfiksuoti darbų defektai, ieškovas kreipėsi į ekspertus bei antstolį ir patyrė tam tikras išlaidas. Kadangi šios išlaidos yra tiesiogiai susiję su atsakovo darbų defektais, jos irgi turi būti priteistos iš atsakovo.
Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 4 d. ieškovui iš atsakovo turi būti priteisiamos 7,51 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo visas ieškovo reikalaujamas sumas, įskaitant ir pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas taip pat pažymi, jog ši byla nebuvo itin sudėtinga, nes ginčas yra kilęs iš rangos sutartinių santykių, tokio pobūdžio bylos gan dažnos, yra nusistovėjusi tam tikra teismų praktika, todėl nėra pagrindo priteisti visą ieškovo prašomą sumą už advokato pagalbą 9155,66 Lt (2651,66 Eur), todėl remiantis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) ši suma mažintina iki 5179,20 Lt (1500 Eur).
Patenkinus apeliacinį skundą ieškovui taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme: žyminis mokestis ir išlaidos už advokato pagalbą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai:
Priteisti iš atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ (į.k. 121949798) ieškovui UAB „MANO TURTAS“ (į.k. 300050337) 23 349,90 Eur (80 622,53 Lt) sumą (sumažintą kainą už atliktus darbus), 10 327,71 Eur (35 659,50 Lt) nuostolių atlyginimo, 2549,81 Eur (8803,98 Lt) delspinigių, 825,87 Eur (2851,55 Lt) žalos įvertinimo išlaidų, 115,85 Eur (400 Lt) faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 7,51 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1033,65 Eur (3569 Lt) žyminio mokesčio, 1500 Eur (5179,20 Lt) už advokato paslaugas.
Priteisti iš atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ (į.k. 121949798) valstybei 22,01 Eur (76 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ (į.k. 121949798) ieškovui UAB „MANO TURTAS“ (į.k. 300050337) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: 774,73 Eur (2675 Lt) žyminio mokesčio, 770,96 Eur (2662 Lt) už advokato pagalbą.
Teisėjai Ona Gasiulytė
Eglė Surgailienė
Andrius Verikas