Civilinė byla Nr. 2S-1920-413/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11357-2013-3;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Rūta Rimkevičienė;

(S)

              Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3.; 121.14.; 122.3.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2FB-15198-435/2013 pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad jos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, dydis yra 255 152,43 Lt, tai yra viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. Skoliniai įsipareigojimai yra kilę iš būsto kredito sutarties, 2013 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civ. b. Nr. 2-2194-752/2013, 2011 m. balandžio 20 d. raginimo įvykdyti sprendimą (vykdomoji byla Nr. 0070/11/0490), 2011 m. balandžio 20 d. siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas (vykdomoji byla Nr. 0070/11/0490), 2012 m. liepos 18 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-11024923. Pareiškėjos nemokumą sukėlė tai, kad jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams yra dideli, o gaunamos pajamos – mažos ir jų vos užtenka būtiniausių poreikių patenkinimui. Šiuo metu ji yra bedarbė, todėl, netekus darbo, atitinkamai sumažėjo gaunamos pajamos bei galimybė vykdyti skolinius įsipareigojimus. Šiuo metu pareiškėja planuoja gauti nedarbo draudimo išmoką, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo civ. b. Nr. 2-2586-429/2011, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagrindu E. A. teikia 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį sūnui N. A., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. Pareiškėja nurodė turimo turto sąrašą: ½ idealinę dalį 58,86 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio S. Ž. g. 25-1, Kaune (vidutinė ½dalies buto rinkos vertė 129 475 Lt), kuris apsunkintas hipoteka; sąskaitų likutį - 150 Lt. Pareiškėja nurodė tokius savo kreditorius: AB DNB bankas, AB „Kauno energija“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Būsto valda“, antstolio R. S. kontora, antstolės S. V. kontora. Skolininkų pareiškėja neturi, jai nėra iškeltų ir nagrinėjamų bylų. Pareiškėja išlaiko savo nepilnametį sūnų N. A., gim. 2004-07-30. Pareiškėja nurodė tokias būtinų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalingas lėšas: sūnaus N. A. išlaikymui - 450 Lt; išlaidos maistui - 300 Lt; mokesčių mokėjimui - 100 Lt; išlaidos rūbams ir kitoms prekėms pagal poreikį 100 Lt (iš viso - 950 Lt dydžio suma). Pareiškėja nevykdo individualios ar ūkininko veiklos, todėl tokiai veiklai skirti lėšų nenumatoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas skundžiama 2013 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka CPK ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) reikalavimų dėl tokių priežasčių:

1. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog bankuose bei kitose kredito įstaigose turi arba neturi piniginių lėšų (FABĮ 4 str. 4 d. 3 p.).

2. Pareiškėja nepateikė duomenų iš registrų, bankų ir kredito įstaigų už atitinkamą praėjusį trijų metų laikotarpį, nes duomenys apie šiuo metu kreditų įstaigų sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų srauto, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje, kartu ir apie asmens sąžiningumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl pažymų iš kredito įstaigų. Pateikdama pareiškimą iškelti bankroto bylą pareiškėja nurodė ne tik sąskaitą, kurioje yra lėšų likutis, kaip to reikalauja FABĮ 4 str. 4 d. 3 p., bet ir visas jos turimas sąskaitas kredito įstaigose (nors jose ir nėra lėšų). Pareiškėja ne tik pateikė turimo turto sąrašą, kaip to reikalauja FABĮ 4 str. 4 d. 3 p., bet ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Skundžiama teismo nutartimi reikalaujama pateikti bankų ir kredito įstaigų pažymas, iš kurių būtų galima spręsti, ar pareiškėja turi ar neturi banko sąskaitas tuose bankuose. Tačiau toks reikalavimas per teismo nustatytą terminą negali būti realiai įgyvendintas, kadangi Lietuvos banko duomenimis šiuo metu Lietuvoje veikia 7 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 9 užsienio bankų filialai, 2 užsienio bankų atstovybės, 272 ES bankai, veikiantys Lietuvoje neįsteigus filialo, be to, šiuo metu Lietuvoje veikia 74 kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija. Pirmiausiai, surinkti pažymas, kuriose būtų nurodyta ar pareiškėja turi toje kredito įstaigoje sąskaitą ar ne, užtruktų ilgą laiko tarpą, ko pasėkoje 14 dienų terminas tokiam trūkumui pašalinti yra akivaizdžiai per trumpas. Taigi toks teismo reikalavimas vilkina bankroto bylos pareiškėjai iškėlimą, ir antra, pažymų surinkimas iš visų Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų fiziniam asmeniui, kuris yra nemokus, kainuotų labai daug. Trečia, toks teismo reikalavimas išplečia FABĮ 4 str. 4 d. 3 p. ribas ir prieštarauja elementariai logikai bei protingumo principui, užkerta galimybę nemokiam asmeniui pasinaudoti fizinio asmens bankroto institutu.

2. Teismas priėmė skundžiamą nutartį remdamasis Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1312-153/2012. Tačiau paminėtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos, todėl nėra pagrindo remtis cituojama Kauno apygardos teismo nutartimi kaip precedentu. Minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka suformavo išaiškinimus nagrinėdamas klausimą, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Nagrinėjamu atveju situacija yra iš esmės skirtinga, t. y. Kauno apylinkės teismas nagrinėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o ne atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio.

3. Dėl privalomumo pateikti rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį, buvusią paskutiniuosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos. Įstatymas nenumato reikalavimo pareiškėjui pateikti rašytinius įrodymus apie turtinę padėtį, buvusią paskutiniuosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reglamentuota, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.“ Iš paminėtos teisės normos lingvistinės analizės akivaizdu, kad teismas neturi prievolės patikrinti fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, tokią prievolę turi bankroto administratorius (FABĮ 12 str. 3 d.). Taigi, skundžiama nutartimi teismas siekia perimti bankroto administratoriaus pareigas, taip išplėsdamas savo kompetencijos ribas. Iš FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. matyti, kad teismas gali atsisakyti kelti bankroto bylą, jei nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paaiškėtų (tai nereiškia, kad teismas privalo išanalizuoti 3 metų sandorius), kad pareiškėja sudarė sandorius, kuriems taikoma nesąžiningumo prezumpcija, ir būtent dėl tokių sandorių pareiškėja tapo nemoki. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu nėra paaiškėję, kad pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemoki dėl CK 6.67 str. nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdama sudaryti šių sandorių, t. y. šiuo metu nėra jokių teismo sprendimų, kuriais būtų nustatyta/konstatuota, kad pareiškėja yra sudariusi sandorius, kuriems taikoma nesąžiningumo prezumpcija, arba kurie būtų sukėlę pareiškėjos nemokumą. Kaip nurodyta pareiškime, pareiškėjos nemokumo priežastys yra prisiimtų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų disproporcija, nepakankamai įvertinti supančios aplinkos ir rizikos faktoriai, o ne CK 6.67 str. nurodytų sandorių sudarymas. Teismas, net ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, turi teisę nutraukti šią bylą paaiškėjus faktui, kad fizinis asmuo buvo sudaręs CK 6.67 str. nurodytus sandorius, kurie sukėlė šio fizinio asmens nemokumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso 138 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo, įsigaliojusio 2013 m. kovo 1 d., 4 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). To paties straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą, be kita ko, pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir nurodoma jo vertė; duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė ir pateikė duomenis apie jos skolinius įsipareigojimus kreditoriams, gaunamas pajamas, turimą turtą, piniginių lėšų likutį (b. l. 25-66, 67-69, 70-75). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nurodė, kad pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes nėra pateikti įrodymai, jog bankuose bei kitose kredito įstaigose pareiškėja turi arba neturi piniginių lėšų (FABĮ 4 str. 4 d. 3 p.), taip pat nepateikti duomenys iš registrų, bankų ir kredito įstaigų už atitinkamą praėjusį trijų metų laikotarpį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja, nurodydama šiuo metu turimą turtą, sąskaitų ir jose turimų lėšų sąrašą, duomenis apie įkeistą turtą, įgyvendino visus FABĮ 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes įstatymas nenumato reikalavimo pateikti įrodymus apie bankuose kredito įstaigose turimas sąskaitas (įstatymo nuostatose numatytas reikalavimas nurodyti lėšas sąskaitose). Be to, kaip teisingai nurodo apeliantė, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nenumato ir reikalavimo pateikti duomenis apie pareiškėjo finansinės padėties per praėjusį trijų metų laikotarpį kitimą, dėl ko yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti papildomus duomenis per trūkumų šalinimo institutą taikytas nepagrįstai, be pagrindo išplečiant įstatymo nuostatų reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą, teismui neužkertamas kelias tokius duomenis pareikalauti iš pareiškėjo bendra tvarka (Įstatymo 5 str. 1 ir 2 dalys, CPK 179 str.).

Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo institutą taikė itin formaliai, nepasydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gausioje praktikoje suformuotos taisyklės, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir (ar) atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009). Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis ir 13 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama teismo nutartis buvo grindžiama ne tik formaliais argumentais, bet ir netinkamu procesinės bei materialinės teisės normų taikymu ir aiškinimu, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                        Gintautas Koriaginas