Civilinė byla Nr. e2A-1884-934/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00205-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1

                                                                                                                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Maža paslaugėlė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Maža paslaugėlė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auto ekspertas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Maža paslaugėlė“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti 7 617,00 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 23-27).

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019-03-25 Transporto priemonės pirkimo – pirkimo sutartimi atsakovė pardavė ieškovei UAB „Auto ekspertas“ transporto priemonę – HONDA CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę atsakovė ieškovei pardavė ne naują – po eismo įvykio, suremontuotą. Kadangi transporto priemonės remontas buvo atliktas ieškovės užsakymu, dar iki transporto priemonės pirkimo atsakovė už transporto priemonę 2019-03-25 išrašė ieškovei ne vieną, bet dvi sąskaitas: vieną už transporto priemonės pirkimą (3 620,00 Eur), kitą už transporto priemonės remontą (3 040,00 Eur). Sąskaitas ieškovė apmokėjo 2019-03-25. Po transporto priemonės įsigijimo, ieškovei paaiškėjo, kad transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų bei tų sąlygų, dėl kurių ginčo šalys buvo sutariusius iki 2019-03-25 Transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo. 2019-05-10 ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydamas anuliuoti 2019-03-25 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti ieškovei visas jo patirtas su šiuo sandoriu susijusias išlaidas. Ieškovė, reikalaudama anuliuoti 2019-03-25 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, 2019-05-24 atsakovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija AEB Nr. 3276 1 757,51 Eur, t.y. be automobilio pardavimo ir remonto išlaidų, pareikalavimo grąžinti ir su transporto priemonės remontu ir jos pritaikymu tinkamai eksploatacijai susijusias kitas išlaidas, kurias ieškovė patyrė dar iki transporto priemonės įsigijimo (1 757,51 Eur). Ginčo dėl ieškovės pretenzijos atsakovei nekilo, kaip ir nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonė turi būti grąžinta atsakovei, o ieškovei turi būti grąžinamos jos sumokėtos pinigų sumos, susijusios su transporto priemonės įsigijimu, jos remontu bei kt. 2019-06-06 atsakovė su ieškove pasirašė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria transporto priemonė buvo grąžinta atsakovei už tą pačią 3 620,00 Eur sumą. 2019-06-06 atsakovė išrašė ieškovei Kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. KMBA01 – 6 660,00 Eur sumai, kadangi būtent tiek ieškovė buvo sumokėjusi atsakovei tiesiogiai 2019-03-25 Kasos pajamų orderiu Serija AAA Nr. 186. Pažymėjo, kad dalį sumos atsakovė padengė (800,51 Eur), tačiau likusios sumos atsakovė nesiteikė padengti, į ieškovės raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2019-12-02 atsakovei pateikė rašytinę pretenziją, kuria pareikalavo padengti 7 617,00 Eur dydžio įsiskolinimą. Iki suteikto termino atsakovė įsiskolinimo ieškovei nepadengė. Pažymėjo, kad atsakovė prieštaravimuose nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl mokėjimo atidėjimo metams;

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37). Pažymėjo, kad pagal 2019-06-06 kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. KMBA01 šalys sutarė, jog už transporto priemonę atsiskaitys ne iš karto, bet numatant per metus, kaip palūkanas, atlikti ieškovės nurodyto automobilio remontą, neviršijantį 500,00 Eur, kas atitinka įprastas 6 proc. metines palūkanas. Nurodė, jog manė, kad už transporto priemonę sutarta atsiskaityti po metų, nes numatytos metinės palūkanos. Pažymėjo, kad ieškovė, nelaukdama atsiskaitymo pradžios, elgiasi neatsakingai, taip sukeldama automobilio vertės kaštus ir apsunkindama sklandų atsiskaitymą. Atsakovė nesutinka, kad įsipareigojimai būtų vykdomi anksčiau laiko ir žada juos vykdyti toliau, kaip šalių buvo sutarta.

4.       Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriuo palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, taip pat prašė priteisti iš atsakovės 955,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 45-51). Nesutiko su atsakovės argumentais, kad vienerių metų mokėjimo termino atidėjimą patvirtina šalių nustatytos 6 proc. metinės palūkanos. Nurodė, kad šalys nesitarė dėl jokių metinių palūkanų, nei dėl mokėjimo atidėjimo ir šią aplinkybę patvirtina ieškovės vadovo N. K. parodymai, duoti notaro akivaizdoje. Teigia, kad kreditinės sąskaitos faktūros apačioje prierašą „įmonė už automobilį neatsiskaito iš karto, įsipareigoja atlikti pardavėjo užsakymu automobilio remontą, neviršijantį 500,00 Eur“ atsakovės vadovas R. D. atliko savarankiškai, nesuderinęs su ieškove ar jos atstovu, jau ant pasirašytos sąskaitos. Pažymėjo, kad automobilio remonto iš atsakovės neprašė ir jo remontuoti neketino. Nurodė, kad ieškovė prašė anuliuoti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl to, kad paaiškėjo nuslėpti automobilio techniniai trūkumai ir galimai nusikalstamu būdu įgyta transporto priemonės registracija bei techninės apžiūros dokumentai. Po šių įvykių ieškovė nebenorėjo naudotis atsakovės paslaugomis. Ieškovė mano, kad tai, jog šalys nesitarė dėl palūkanų ir mokėjimo atidėjimo metams patvirtina atsakovės 2020-01-06 el. laiškas, kuriame ji pranešė apie finansinius sunkumus bei galimą įmonės veiklos stabdymą ir bankroto procedūrą. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai laiko, jog 500,00 Eur remonto suma yra 6 proc. metinės palūkanos, nes skaičiuojant metines palūkanas nuo kreditinėje sąskaitoje nurodytos 6 660,00 Eur sumos, jos siektų ne 500,00 Eur, o 396,00 Eur. Skaičiuojant palūkanas nuo automobilio pardavimo sumos, jos siektų tik 186,60 Eur. Jei šalys būtų tikrai susitarusios dėl 6 proc. metinių palūkanų, tai šią aplinkybę būtų aiškiai įvardijusios tarpusavio susitarime, t. y. kreditinėje sąskaitoje, aiškiai nurodant tiek susitarimo dėl palūkanų faktą, tiek dydį. Ieškovė teigia, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir siekia kuo ilgiau išvengti prievolės atsiskaityti. Atsakovė, pasinaudojusi gerais tarpusavio santykiais su ieškove, įmonės vadovo patiklumu, dengėsi sunkia finansine padėtimi ir išsiderėjo pinigų grąžinimo atidėjimą 2 – 3 mėnesiams, žadėjo greit atsiskaityti, kol galiausiai teismui nurodė tariamą susitarimą dėl metinių palūkanų ir mokėjimo atidėjimo metams. Atsakovės elgesys laikytinas išieškojimo proceso vilkinimu, sąmoningu bei nesąžiningu teismo klaidinimu, siekiant ir toliau atitolinti pinigų ieškovei grąžinimą.

5.       Atsakovė pateiktu tripliku prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54-55). Nurodė, kad šalys kreditinėje sąskaitoje sutarė, jog bus atsiskaitoma ne iš karto, numatant galimybę atlikti iki 500,00 Eur sumos siekiantį automobilio remontą, o tai atitinka 6 procentų metines palūkanas. Susitarimas dėl metinių palūkanų patvirtina, jog už automobilį sutarta atsiskaitinėti po metų. Pažymėjo, kad nelaukiant atsiskaitymo pradžios, ieškovei buvo sumokėta 800,51 Eur suma, o likusią skolą pradės grąžinti nuo 2020-06-06.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-08 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovės UAB „Auto ekspertas“ naudai iš atsakovės MB „Maža paslaugėlė“ 7 617,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 955,73 Eur; priteisė valstybės naudai 5,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 60-64). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1.       Šalys, 2019-06-06 sudarydamos transporto priemonės Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, apmokėjimo datos sutartyje nenurodė;

6.2.       Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad 2019-06-06 kreditinėje sąskaitoje faktūroje Nr. KMBA01 esančiu prierašu šalys sutarė dėl 6 proc. metinių palūkanų apmokėjimo, todėl mokėjimo terminas buvo atidėtas vienerių metų laikotarpiui. Pažodžiui aiškinant prierašą, nesutiktina, kad šalys būtų sudariusios susitarimą dėl 6 procentų metinių palūkanų ar siekusios atidėti skolos mokėjimą vieneriems metams. Teismui nėra pagrindo daryti tokios išvados iš vienašališkai atsakovės atstovo padaryto prierašo ir atsakovės argumentų, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai;

6.3.       Pažymėtina, kad prierašą kreditinės sąskaitos faktūros apačioje atliko ir parašu patvirtino tik atsakovės atstovas R. D. Ieškovės atstovo parašo, patvirtinančio sutikimą dėl apmokėjimo ne iš karto, nėra. Šią aplinkybę taip pat paliudijo ieškovės atstovas notarei, nurodęs, kad žodžiu sutiko palaukti tik kelis mėnesius, o atsakovės siūloma remonto paslauga atsisakė pasinaudoti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad šalys dėl mokėjimo atidėjimo vieneriems metams nesitarė;

6.4.       Vadovaujantis CK 6.53 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgus į tai, kad kreditinėje sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta tiksli skolos apmokėjimo data, ieškovė turėjo teisę bet kada pareikalauti grąžinti skolą. Teismui konstatavus, kad šalys nesitarė dėl vienerių metų skolos atidėjimo termino, laikytina, jog atsakovė 7 617,00 Eur įsiskolinimą turėjo apmokėti per raginime nustatytą terminą, t. y. iki 2019-12-16.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti (b. l. 69-70).

3.       Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnį, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė tik teisminio proceso metu pasisakė prieštaraujanti ir nesutinkanti su atsakovės prierašu 2019-06-06 kreditinėje sąskaitoje –faktūroje Nr. KMBA01, nors dokumente yra abiejų šalių parašai;

8.2.       2019-06-06 iš ieškovės buvo nupirktas automobilis Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-06-06 kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. KMBA01 sutarta, kad už automobilį atsiskaitoma ne iš karto, o numatant per metus kaip palūkanas atlikti ieškovės nurodyto automobilio remontą, neviršijantį 500,00 Eur, kas atitinka įprastas 6 proc. metines palūkanas. Pažymėtina, kad šiame dokumente yra abiejų šalių parašai ir abi šalys suprato bei patvirtino savo ketinimus ir susitarimus. Ieškovė tik teismo proceso metu nurodė, kad su nurodytu atsakovės prierašu nesutiko, nors kreditinės sąskaitos faktūros pasirašymo dieną prieštaravimo nepateikė ir paneigiančio prierašo neatliko.

4.        Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei paskirti atsakovei 500,00 Eur dydžio baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei (b. l. 85-94).

5.       Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

10.1.       Iki pat bylos iškėlimo teisme dienos tarp šalių nekilo ginčo ne tik dėl 7 617,00 Eur skolos (957,00 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija AEB Nr. 3276, 6 660,00 Eur pagal Kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. KMBA01), bet ir dėl atsakovės pareigos ją padengti. Ginčui persikėlus į teismą, atsakovės atstovas R. D., siekdamas pateisinti neatsiskaitymą su ieškove, iškėlė naują versiją – pasak jo, atsakovė neatsiskaito su ieškove dėl to, kad pagal 2019-06-06 Kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. KMBA01 sutarta, kad už transporto priemonę atsiskaitoma ne iš karto, numatant per metus kaip palūkanas atlikti ieškovės nurodyto automobilio remontą, neviršijantį 500,00 Eur, kas atitinka įprastas 6 proc. metines palūkanas. Priešingai nei teigia atsakovės atstovas, ieškovė su atsakove nesitarė nei dėl 6 proc. metinių palūkanų, nei dėl mokėjimo atidėjimo metams. ieškovės ir atsakovės atstovai, atsakovės atstovui prašant, žodžiu tarėsi tik dėl mokėjimo atidėjimo 2–3 mėnesiams;

10.2.       Ieškovė 2019-06-06 grąžino atsakovei 2019-03-25 įsigytą transporto priemonę ne šiaip sau, bet dėl to, kad paaiškėjo, jog automobilis yra su nuslėptais techniniais trūkumais, neįteisintais perdirbimais ir galimai nusikalstamu būdu įgytais registracijos bei techninės apžiūros dokumentais. Po tokių įvykių, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo norėti papildomų remonto paslaugų iš atsakovės, kadangi ja visiškai nepasitikėjo;

10.3.       Jeigu ginčo šalys būtų tikrai taręsi dėl mokėjimo atidėjimo metams ir (ar) 6 proc. metinių palūkanų, jos tą būtų aiškiai nurodę tarpusavio susitarime/2019-06-06 Kreditinėje sąskaitoje, įvardijant tiek susitarimo dėl palūkanų faktą, tiek palūkanų dydį. Tačiau apie jokį mokėjimo atidėjimą metams ir (ar) 6 proc. palūkanas nei 2019-06-06 Kreditinėje sąskaitoje, nei jokiame kitam šalių susitarime, nėra kalbama;

10.4.       Kad tikrasis apeliacinio skundo tikslas – ne tariamų atsakovės teisių realizavimas, bet atsiskaitymo su ieškove vilkinimas, patvirtina dar vienas labai svarbus faktas – atsakovė, teigusi, kad šalys neva tai susitarė dėl atsiskaitymo po metų, ir kad ketina tą daryti, suėjus metų terminui, praėjus daugiau nei metams laiko, ir toliau nėra atlikusi jokio mokėjimo ieškovės naudai, dengiant 7 617,00 Eur dydžio skolą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Auto ekspertas“ ieškinys atsakovei MB „Maža paslaugėlė“ dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.  

Apeliacinis skundas atmestinas

8.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnį, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

9.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020; kt.).

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020; 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).

11.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2019-06-06 sudarytoje transporto priemonės Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria ieškovė grąžino atsakovei anksčiau iš jos nusipirktą transporto priemonę, apmokėjimo terminas nebuvo numatytas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-205). Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės išrašytos 2019-05-24 PVM sąskaitos – faktūros Serija AEB Nr. 3276 ir 2019-06-06 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovės išrašytos 2019-06-06 kreditinės sąskaitos – faktūros KMBA01 dėl 6 660,00 Eur sumos už transporto priemonę ir suteiktas remonto tarpininkavimo paslaugas apmokėjimo.

12.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-05-24 PVM sąskaitoje – faktūroje Serija AEB Nr. 3276 nurodyta, kad jos apmokėjimo terminas – iki 2019-05-29 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-205). Taip pat nustatyta, kad atsakovė MB „Maža paslaugėlė“ 2019-08-06 ir 2019-08-29 mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei 800,51 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „pagal sąskaitą – faktūrą AEB Nr. 3276“ ir liko skolinga 957,00 Eur (1 757,51 Eur – 800,51 Eur). Duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi pagal 2019-06-06 kreditinę sąskaitą – faktūrą KMBA01 6 660,00 Eur sumai, byloje nėra.

13.       Aplinkybę, kodėl yra neatsiskaičiusi pagal 2019-06-06 kreditinę sąskaitą – faktūrą KMBA01 6 660,00 Eur sumai, atsakovė grindė tuo, kad šalys buvo sutarusios, jog už automobilį bus atsiskaitoma ne iš karto, o numatant per metus kaip palūkanas atlikti ieškovės nurodyto automobilio remontą, neviršijantį 500,00 Eur, kas atitinka įprastas 6 proc. metines palūkanas. Apeliantė skunde pažymėjo, jog ieškovė tik teisminio proceso metu nurodė, kad nesutiko su 2019-06-06 kreditinėje sąskaitoje – faktūroje KMBA01 padarytu įrašu, nors minėtame dokumente esantys abiejų šalių parašai patvirtina, jog šalys suprato ir patvirtino savo susitarimą, o ieškovė kreditinėje sąskaitoje – faktūroje paneigiančio prierašo neatliko. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

14.       Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje konstatavo, jog šalys nesitarė dėl vienerių metų skolos atidėjimo termino, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei likusį įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

15.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-06-06 kreditinę sąskaitą – faktūrą Nr. KMBA01 pasirašė ieškovės atstovas R. D. ir atsakovės atstovas N. K. Sąskaitos apačioje, po šalių parašais ranka padarytas prierašas „įmonė už automobilį neatsiskaito iš karto, įsipareigoja atlikti pardavėjo užsakymu automobilio remontą neviršijantį 500 Eur“ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-205). Prierašas patvirtintas apeliantės atstovo R. D. parašu, tačiau ieškovės atstovo parašo, patvirtinančio sutikimą šiam prierašui, nėra. Kartu su dubliku ieškovė pateikė savo atstovo N. K. notarui duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad atsakovės atstovas telefonu jam nurodęs, kad įmonė iš karto visų pinigų grąžinti negali, tačiau joks konkretus pasiūlymas dėl skolos grąžinimo priimtas nebuvo, apie jokias palūkanas kalbėta nebuvo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 52, DOK-86747). Ieškovės atstovas paliudijo, kad atsakovės atstovas kaip kompensaciją siūlė savo įmonę su prekėmis, tačiau tokio pasiūlymo ieškovės atstovas atsisakė ir sutiko du tris mėnesius palaukti skolos grąžinimo, taip pat atsisakė automobilio remonto. Pažymėjo, kad prierašą atsakovės atstovas padarė savarankiškai ant jau pasirašytos sąskaitos – faktūros, prierašas su ieškovės atstovais nebuvo derintas. Įrodymų, kad ieškovės atstovai buvo sutikę su kreditinėje sąskaitoje – faktūroje nurodytu prierašu, nepateikė ir atsakovė, todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovė suprato ir patvirtino susitarimą, nes neatliko paneigiančio įrašo kreditinėje sąskaitoje – faktūroje, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

16.       Apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, jog ieškovė tik teisminio proceso metu pasisakė prieštaraujanti ir nesutinkanti su atsakovės prierašu kreditinėje sąskaitoje faktūroje, paneigia byloje esantis ieškovės 2019-12-02 raginimas dėl įsiskolinimo, kuriame nurodoma, kad atsakovė pagal 2019-06-06 kreditinę sąskaitą – faktūrą Nr. KMBA01 yra skolinga ieškovei  6 660,00 Eur sumą ir neužsimenama apie prieraše nurodytą susitarimą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-205). Pažymėtina ir tai, jog atsakydama į ieškovės 2019-12-02 raginimą, 2020-01-06 elektroniniu laišku atsakovė pasiūlė ieškovei tris būdus, kuriais ji galėtų atgauti įsiskolinimą, tačiau taip pat neužsiminė apie 2019-06-06 kreditinėje sąskaitoje – faktūroje Nr. KMBA01 esantį prierašą, kuriame numatytas atsiskaitymas ne iš karto („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 28, DOK-64339).

17.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, jog 2019-06-06 kreditinėje sąskaitoje faktūroje atliktas prierašas atitinka įprastas 6 proc. metines palūkanas, todėl sąskaitos – faktūros apmokėjimo terminas buvo atidėtas vienerių metų laikotarpiui.

18.       Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

19.       Kaip jau buvo nurodyta (žr., 14, 15 punktą), aiškinant šalių susitarimus, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pažodžiui aiškinant 2019-06-06 kreditinėje sąskaitoje faktūroje atliktą prierašą, nėra pagrindo spręsti, jos šalys būtų sudariusios susitarimą dėl 6 procentų metinių palūkanų ar siekusios atidėti skolos mokėjimą vieneriems metams. Tokio susitarimo taip pat nepatvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kadangi tokį susitarimą apeliantė grindžia tik jos vienašališkai padarytu prierašu. Ieškovės atstovas paliudijo, kad šalys susitarimo dėl 6 proc. metinių palūkanų neturėjo, o šiuos teiginius paneigiančių įrodymų į bylą nėra pateikta (žr., 20 punktą).

20.       Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog nuo 2019-06-06 kreditinėje sąskaitoje – faktūroje nurodytos ir atsakovės nesumokėtos 6 660,00 Eur sumos 6 proc. metinės palūkanos sudarytų 396,00 Eur, o ne 500,00 Eur, todėl prieraše nurodyta suma negali būti laikoma 6 proc. metinėmis palūkanomis.

21.       Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė neįrodė, kad 2019-06-06 kreditinėje sąskaitoje faktūroje atliktas prierašas atitinka 6 proc. metines palūkanas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kreditinės sąskaitos – faktūros apmokėjimo terminas buvo atidėtas vienerių metų laikotarpiui ir apeliantei nekyla pareiga jį padengti.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė skirti atsakovei 500,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė nesumoka ieškovei iš esmės neginčijamos skolos, motyvuodama savo atsisakymą dengti skolą tariamu skolos mokėjimo atidėjimu metams laiko, kuris prieštarauja visai bylos medžiagai. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai siekia užvilkinti priverstinį skolos išieškojimą, o dėl tokio atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ieškovė yra priversta ir toliau patirti didelių nuostolių, susijusių su negalėjimu disponuoti jai priklausančia ir pas atsakovę atsiradusia didele pinigų suma.

23.       Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

24.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

25.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovės apeliacinis skundas būtų pareikštas sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ar būtų aiškiai nepagrįstas. Tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai teismo pripažinti nepagrįstais, savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Aplinkybė, jog atsakovei pateikus apeliacinį skundą, ieškovė negali disponuoti jai priklausančia ir pas atsakovę atsiradusia didele pinigų suma, taip pat nesudaro pagrindo teiginiui, jog atsakovė buvo galimai nesąžininga, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas pažeisti teisminės gynybos prieinamumo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir skirti atsakovei MB „Maža paslaugėlė“ baudą pagal CPK 95 straipsnį.

Dėl procesinės bylos baigties

26.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Auto ekspertas“ ieškinį atsakovei MB „Maža paslaugėlė“ dėl skolos priteisimo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. 

29.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).

30.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintos Rekomendacijoje. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovės MB „Maža paslaugėlė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės MB „Maža paslaugėlė“, juridinio asmens kodas 303020445, ieškovės UAB „Auto ekspertas“, juridinio asmens kodas 302501283, naudai 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         Irmantas Šulcas  

Žilvinas Terebeiza

Tomas Venckus