Civilinė byla Nr. e2A-670-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02409-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1;

3.1.7.6; 3.3.1.18.2

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D i M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo civilinė byla Nr. e2-182-374/2022 pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovei I. K. dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas Ž. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. K. 2 190,10 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Minėtą žemės sklypą ieškovas 2014 m. spalio 16 d. paveldėjo pagal paveldėjimo teisės pagal liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė I. K. 2019 m., be jo žinios, valios ir leidimo, naudojosi ieškovui priklausančiu žemės sklypu – žemė buvo ariama, sėjama grūdinėmis kultūromis, taip sugadinant pievą ir padarant ieškovui žalos. Ieškovas 2019 m. planavo žemės sklypą naudoti šilauogių auginimui, dėl to buvo įregistravęs žemės ūkio valdą pagal kodą (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo gerai žinoma, jog ji neturi teisės naudotis minėtu žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – NŽT) 2019 m. spalio 22 d. rašte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą naudojimo paskirtį, t. y. apsėtas žieminiais kviečiais. Tikrinime vietovėje dalyvavusi atsakovė paaiškino, kad šiuo žemės sklypu naudojosi eilę metų pagal žodinį susitarimą su buvusia žemės sklypo savininke ir pripažino, kad ieškovui paveldėjus žemės sklypą, jokio susitarimo su nauju savininku neturėjo, todėl nurodė, jog daugiau žemės sklypu nesinaudos ir įsipareigojo sklypą atstatyti į buvusią padėtį, t. y. įsėti žolę. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad atsakovės veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, todėl kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiuo pagrindu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės teikti paaiškinimai, jog žemės sklypą, kuriame buvo pieva, suarė ir užsėjo grūdine kultūra bei vėliau įsėjo žolę, siekdama pievą atnaujinti, ją pagerinti, ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais nebuvo paneigti. Nors šie veiksmai buvo atlikti neturint ieškovo leidimo, jie nėra laikytini atitinkančiais tyčios sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą turinį. Nutartyje buvo nurodyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kadangi nei objektyvieji, nei subjektyvieji BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai atsakovės veiksmuose nenustatyti. Ieškovas įrodinėjo, kad būtent atsakovė yra atsakinga už sugadintą jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – atsakovė naudojosi jai nepriklausančiu žemės sklypu ir tai darė neturėdama žemės sklypo savininko leidimo, ji suarė žemę, sėjo javus. Ieškovas nesutiko, kad žemės sklypas buvo atstatytas į jo pradinę padėtį, kad jame yra atsėta pieva ir dėl to nebuvo padaryta jokia žala. Ieškovas gavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto eksperto doc. dr. E. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakymą, kuriame nurodyta, jog agronominiu požiūriu įvertinus ginčijamo sklypo augmenijos būklę, buvo nustatyta, kad tai yra neįdirbta 2020 m. žieminių kviečių ražiena su pavieniais galimai įsėtų pašarinių motiejukų augalais ir daugybe sužėlusių, būdingų nepurkštos ražienos piktžolių. Jokių, net minimalių, tinkamai atsėtos pievos požymių sklype nerasta. Taigi buvo padaryta išvada, jog žolių įsėlio sėjimas 2020 m. pavasarį buvo visiškai nesėkmingas. Ieškovas teigė, kad žemės sklypui padaryta žala nebuvo ištaisyta / pašalinta, pieva nebuvo atsėta ir žemės sklypas nebuvo grąžintas į pradinę jo padėtį. Žemės sklype apstu piktžolių, jokios atsėtos pievos požymių nematyti. Norint atstatyti žemės sklypą į iki 2019 m. rudens buvusią padėtį – pievą, būtina pagal visus agronominius reikalavimus įrengti naują sėtinį žolyną. Ieškovas kreipėsi dėl žemės sklypo atnaujinimo darbų į ūkininką J. V., kurio parengtoje sąmatoje nurodyta galutinė darbų kaina yra 2 190,10 Eur ir kurią sudaro: senos žolės nupjovimas; nupjautos žolės sugrėbimas, pakrovimas; išvežimas į sąvartyną; daugiamečių piktžolių nupurškimas sisteminio veikimo glifosatų grupės herbicidais; rudeninis dirvos arimas 20-22 cm gyliu; pavasarinis dirvos dirbimas 3-4 cm gyliu du kartus; sėjos darbai; ankštinių/varpinių žolių mišinys; dirvos volavimas; trąšų NPK 16-23-16 300 kg/ha išbėrimas; technikos (žoliapjovės, vartytuvo, purkštuvo, plūgo, žemės dirbimo kultivatoriaus, sėjamosios, volavimo aparato) transportavimas. Ieškovės teigė, kad būtent tokią atsakovė padarė jam žalą, todėl ji turi ją atlyginti.

3.       Atsakovė I. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su jos nuomojamu iš valstybės žemės sklypu. Atsakovė nurodė, kad jį naudojo žemės ūkio paskirčiai apie 16 m. žodinio susitarimo su ieškovo motina A. B. pagrindu, kuri mirė 2014 m. pavasarį, tačiau jos turto paveldėtojas-ieškovas neprašė nenaudoti motinai priklausiusio žemės sklypo, nors tai matė ir apie tai žinojo. Ginčo žemės sklype labai ilgą laiką, apie 20 m., buvo pieva, todėl 2019 m., nupjovus pirmą žolę, liepos mėn. žemės sklypą atsakovė suarė, nupurškė nuo piktžolių ir pasėjo kviečius. Ieškovas – žemės sklypo paveldėtojas iki 2019 m. jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė, nes žemės ūkio veikla neužsiėmė. Ieškovas atsakovei jokių pretenzijų tiesiogiai nepareiškė ir pievą suarus, tačiau 2019 m. pradėjo rašyti į įvairias instancijas skundus. Atsakovė įsipareigojimą įvykdė ir 2020 m. pavasarį įsėjo žolių mišinį. 2020 m. rudenį kviečių derlių nusiėmė, kad geriau augtų žolė, patrumpino ir susmulkino ražieną, ir žemės sklypą paliko savininkui. Ginčo žemės sklypo ji toliau negalėjo nei naudoti, nei prižiūrėti, todėl negali būti atsakinga už žemės sklypo priežiūrą 2021 m. ir jo būklę 2021 m. rudenį. Pasėlius reikia atitinkamai prižiūrėti – tręšti, naikinti piktžoles, laiku nupjauti. Atitinkamai reikia prižiūrėti ir įsėti pievą. Atsakovė teigė, kad ieškovas, 2021 m. visiškai nesirūpino jam priklausančiu žemės sklypu, t. y. nepjovė žolės, nors tokią pareigą turėjo. Atsakovė taip pat nurodė, kad suardama 20 m. buvusią pievą žemei jokios žalos nepadarė – žemę naudojo pagal tikslinę paskirtį. Žemės savininkui pareikalavus, kad žemės sklype būtų įsėta pieva, 2020 m. pavasarį atsakovė įsėjo pievą, rudenį atliko visus reikiamus veiksmus, kad augti žolei netrukdytų ražiena – ražieną patrumpino ir susmulkino. Toliau prižiūrėti pievos negalėjo, nes to ieškovas neprašė. Šiuo atveju priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir 2021 m. (pavasarį ir vasarą) neprižiūrėtos, nenupjautos pievos būklės 2021 m. rudenį, nėra ir negali būti. Atsakovė nesutiko ir su pateiktu ieškovo eksperto atsakymu, kadangi byloje nėra duomenų, kad doc. dr. E. K. būtų įtrauktas į ekspertų sąrašus, taip pat nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ūkininkas J. V. sudarė ginčo žemės sklypo atnaujinimo darbų sąmatą, dėl to ją laikė niekine.  

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 12,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovo motina žodinio susitarimu ginčo žemės sklypą buvo leidusi naudoti atsakovei, ieškovas-žemės sklypo paveldėtojas iki 2019 m. jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė, žemės ūkio veikla neužsiėmė. Po ieškovo motinos mirties 2014 m., ieškovas atsakovei jokių pretenzijų tiesiogiai nereiškė, net ir suarus pievą, tačiau 2019 m. jis pradėjo rašyti į įvairias instancijas skundus. Atsakovė, vykdydama įsipareigojimą, 2020 m. pavasarį įsėjo žolių mišinį, o 2020 m. rudenį kviečių derlių nusiėmė, kad geriau augtų žolė, patrumpino ir susmulkino ražieną, ir žemės sklypą paliko ieškovui. Ieškovas, 2021 m. visiškai nesirūpino ginčo žemės sklypu. Duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs atsakovės atlikti kokius darbus, susijusius su žemės sklypo atnaujinimu, byloje nepateikta.

6.       Teismas nurodė, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas sprendė, kad atsakovė, suardama 20 m. buvusią pievą, žemei jokios žalos nepadarė – žemę naudojo pagal tikslinę paskirtį. Ieškovui pareikalavus, kad žemės sklype būtų įsėta pieva, 2020 m. pavasarį atsakovė įsėjo pievą, rudenį atliko visus reikiamus veiksmus, t. y., kad augti žolei netrukdytų ražiena, ražieną patrumpino ir susmulkino. Teismas sprendė, kad tokiu būdu atsakovė buvo rūpestinga ir apdairi, kiek aptariamomis sąlygomis buvo būtina, dėl atsakovės nerūpestingo elgesio jokios padarytos žalos ginčo sklypui nenustatyta.

7.       Teismas sutiko su atsakovė, kad ji 2021 m. negalėjo ir neturėjo pareigos atlikti tolimesnių pievos priežiūros darbų, nes ieškovas atsakovei draudė naudotis tuo žemės sklypu. Prižiūrėti įsėtą pievą ieškovas atsakovės neprašė, todėl jis turėjo pieva naudotis ir ją tinkamai prižiūrėti pats. Iš byloje esančių nuotraukų teismas nustatė, kad savininkas netinkamai rūpinosi savo turtu, netinkamai prižiūrėjo įsėlį, dėl to sprendė, kad priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir 2021 m. (pavasarį ir vasarą) neprižiūrėtos, nenupjautos pievos būklės 2021 m. rudenį, priežastinio ryšio nėra. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai R. J., N. K..

8.       Teismas sutiko ir su atsakovės nuomone dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: byloje nėra duomenų, kad doc. dr. E. K. būtų įtrauktas į ekspertų sąrašus, pridėtoje Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis nuo 2011 m. gegužės 3 d. vykdo individualią veiklą kodas (duomenys neskelbtini) Rizikos ir žalos vertinimas, kad gali būti kokios nors srities ekspertu, nėra nurodyta. Žala nėra paskaičiuota. Be to, pateiktame ūkininko ūkio registravimo pažymėjime ŪP Nr. (duomenys neskelbtini)  konstatuota, kad J. V. yra ūkininkas. Kokiu teisiniu pagrindu jis turi teisę ir galimybę sudaryti darbų atlikimo sąmatas, kokį jis turi toje srityje išsilavinimą, kur patvirtintais įkainiais vadovautasi sudarant darbų atlikimo sąmatą, nenurodyta.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir atstatė ginčo žemės sklypą į pradinę jo padėtį, t. y. atsėjo pievą. Dėl to buvo nepagrįstai padaryta išvada, kad ginčo žemės sklypui nebuvo padaryta žala. Atsakovė neatsėjo tinkamai ir kokybiškai pievos. Aplinkybę, kad atsakovė netinkamai atsėjo pievą, patvirtina ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto eksperto doc. dr. E. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakymas, kuriuo ieškovas rėmėsi. Iš į bylą pateiktų nuotraukų taip pat matyti, kad žemės sklype apstu piktžolių, jokios atsėtos pievos požymių nematyti. Tai patvirtina, kad ginčo žemės sklypui padaryta žala nebuvo ištaisyta / pašalinta, pieva nebuvo atsėta ir žemės sklypas nebuvo grąžintas į pradinę jo padėtį.

1.2.       Kadangi atsakovė neatsėjo pievos, ieškovas negalėjo iš jos reikalauti jokių priežiūros darbų. Būtų beprasmiška reikalauti atlikti pievos priežiūros darbus, kai faktiškai tokių darbų nėra galimybės atlikti, nesant pasėtai pievai. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nesirūpino savo žemės sklypu, nes priežiūros darbų atlikimo ieškovas nereikalavo iš atsakovės, yra visiškai nepagrįsta. Nesant jokio įsėlio, pievos, ieškovas nieko ir negalėjo daryti ir prižiūrėti, nes nebuvo ką prižiūrėti – nebuvo įsėlio, sudygusios pievos, kurią reiktų pjauti, prižiūrėti ir t.t.

1.3.       Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas įrodė žalos dydį. Norint atstatyti žemės sklypą į iki 2019 m. rudens buvusią padėtį – pievą, būtina pagal visus agronominius reikalavimus įrengti naują sėtinį žolyną. Remiantis eksperto išdėstytais reikalavimais ir patarimais, ieškovas kreipėsi dėl sklypo atnaujinimo sąmatos sudarymo pas specialistą ūkininką J. V.. Žemės sklypo atnaujinimo darbų atlikimo sąmatoje nurodyta, jog galutinė paslaugos kaina yra 2 190,10 Eur. Parengta sąmata, kuri buvo sudaryta pagal eksperto doc. dr. E. K. nurodytus agronominius reikalavimus ir pasiūlymus, yra visiškai pagrįsta. Taigi, nurodyta ieškinio suma (patirtos žalos suma) yra reali ir pagrįsta. Apie tai, jog ieškovas patyrė žalą, yra konstatuota ir prie ieškinio pridėtoje Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartyje.

1.4.       Vien tai, kad atsakovė naudojo ieškovo žemės sklypą pagal tikslinę paskirtį (suarė pievą ir užsėjo žieminiais kviečiais), niekaip nereiškia, jog ieškovui nebuvo padaryta žala. Žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal tikslinę paskirtį gali būti naudojamas tiek kaip ariamoji žemė, tiek kaip pieva. Ieškovas turėjo teisę savo žemės sklypą valdyti kaip pievą ir tai būtų žemės naudojimas pagal tikslinę paskirtį. Iki 2019 m. ieškovas paveldėjimo teise įgijęs žemės sklypą, jį naudojo pagal jo tikslinę paskirtį ir jokių teisės aktų nepažeidė – žemės sklype buvo pieva, kuri atitiko tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tuo tarpu atsakovė 2019 m. buvusią pievą suarė ir pasėjo žieminius kviečius, ir nors tai irgi atitinka žemės naudojimo paskirtį, tačiau dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų pasikeitė ieškovo žemės sklypo žemės ūkio naudmenų rūšis – iš pievos į ariamąją žemę (suartą lauką užsėtą žieminiais kviečiais). Būtent šis žemės ūkio naudmenų rūšies pasikeitimas ir padarė ieškovui žalos, nes pamatęs suartą žemę, ieškovas pareikalavo, jog būtų viskas atstatyta – jog būtų atsėta pieva.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad 2021 m. atsakovė negalėjo ir neturėjo pareigos atlikti tolimesnių pievos priežiūros darbų, nes ieškovas jai draudė naudotis ginčo žemės sklypu. Ieškovas nedraudė atsakovei naudotis jo žemės sklypu toje apimtyje, kiek yra reikalinga atstatyti žemės sklypą į pradinę būseną, kad būtų atsėta pieva. Ieškovas draudė naudotis jo žemės sklypu tik toje apimtyje, jog atsakovė daugiau neužsiimtų žemės ūkio veikla.

1.6.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus. Ieškovo pateiktos penkios nuotraukos yra padarytos eksperto doc. dr. E. K. ir pridėtos prie šio eksperto atsakymo. Būtent šios nuotraukos ir šio eksperto išvada neabejotinai patvirtina jog žemės sklypui padaryta žala nebuvo ištaisyta / pašalinta, pieva nebuvo atsėta ir žemės sklypas nebuvo grąžintas į pradinę padėtį. Be to, šių nuotraukų pavadinime yra nurodyti minėto eksperto komentarai. Taigi, šios nuotraukos patvirtina, jog žemės sklype apstu piktžolių, jokios atsėtos pievos požymių nematyti. Be to, šios nuotraukos akivaizdžiai patvirtina minėto eksperto išvadą, jog atsėtos pievos požymių sklype nėra. Dėl to ieškovo veiksmai dėl ginčo žemės sklypo 2021 m., t. y. dėl tariamai netinkamai prižiūrėto įsėlio, jokios įtakos pievos atstatymui į pradinę padėtį, neturėjo. Tuo tarpu atsakovės pateikta nuotrauka neįrodo, kad ji tinkamai atstatė žemės sklypą į pradinę padėtį ir atsėjo pievą bei kad ieškovas neva netinkamai prižiūrėjo pasėlį, nes nėra įrodymų, pagrindžiančių nuotraukos padarymo aplinkybes (laiką, vietą ir kt.).

1.7.       Liudytojų R. J. ir atsakovės sūnaus N. K. paaiškinimai turi būti vertinami itin kritiškai. N. K. yra atsakovės sūnus, tad jis yra itin suinteresuotas bylos baigtimi ir yra itin šališkas. R. J. yra atsakovės kaimynas, kuris su atsakove palaiko itin gerus santykius ir nurodė, jog neva viską matė ir girdėjo. Be to, R. J. paaiškinimai yra prieštaraujantys atsakovės sūnaus N. K., kuris nurodė, jog nežino kokios sudėties sėklos buvo pasėtos. Susidaro situacija, kai sūnus N. K., kuris pats sėjo sėklas, nurodė, jog nežino, kokios sudėties sėklos buvo pasėtos, o kaimynas R. J., kuris nesėjo tų sėklų ir neaišku, ar tikrai buvo sėjimo metu, viską matė ir viską žino. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesirėmė pateikta eksperto išvada, o rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurie neturi jokių žinių (išsilavinimo) agronomijos srityje.

1.8.       Doc. dr. E. K. parengtas išvada yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris turi aukštesnę įrodomąją galią, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį, tokie įrodymai negali būti paneigti liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šią teisės normą, nes eksperto padarytas išvadas teismas nepagrįstai paneigė liudytojų N. K. ir R. J. parodymais. Ekspertas doc. dr. E. K. yra Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto darbuotojas. Taigi išvadą pateikė valstybinė institucija, t. y. valstybinis universitetas, todėl nėra pagrindo netikėti anksčiau minėta išvada, kuri turi aukštesnę įrodomąją galią. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų. Nors išvadą pateikęs ekspertas nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau pagal CPK 212 str. 2 d. ekspertu gali būti ne tik teismo ekspertas, bet ir asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją, specialių žinių, išvadai duoti. Būtent tokiu ekspertu ir buvo doc. dr. E. K., nors jis ir nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.

1.9.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai paneigė ūkininko J. V. parengtą darbų atlikimo sąmatą. Teismas nenurodė jokio teisės akto bei teisinio pagrindo, kuris draustų jam sudaryti darbų atlikimo sąmatą. J. V. yra ūkininkas ir jam leista įregistruoti ūkį, todėl jis turi tinkamą išsilavinimą žemės ūkio srityje ir supranta bei žino, kokie yra įkainiai ir kokie darbai turi būti atlikti siekiant atsėti pievą. Be to, jo parengta darbų atlikimo sąmata yra paremta eksperto doc. dr. E. K. išvadoje pateiktomis instrukcijomis, kaip turi būti atsėta pieva. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, paneigiančių darbų atlikimo sąmatoje nurodytą žalos dydį.

10.       Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ginčo žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai atsakovė naudojo apie 16 metų žodinio susitarimo su ieškovo motina pagrindu. Ieškovo motina mirė 2014 m., atsakovė ir toliau naudojosi ginčo žemės sklypu, ieškovas dėl to neprieštaravo, nors tai matė ir žinojo. Naudojant žemę yra būtina sėjomaina. Ginčo žemės sklype labai ilgą laiką, apie 20 m., buvo pieva, todėl 2019 m., nupjovus pirmą žolę, liepos mėn. žemės sklypą suarė, nupurškė nuo piktžolių ir pasėjo kviečius. Ieškovas jokių pretenzijų dėl naudojimosi žemės sklypu tiesiogiai nereiškė, tačiau pradėjo rašyti įvairius skundus.

2.2.       NŽT atliko ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą, kuriuo metu atsakovė buvo įpareigota ginčo žemės sklype įsėti žolę. Šį įsipareigojimą atsakovė įvykdė ir 2020 m. pavasarį įsėjo žolių mišinį. Ta aplinkybė, kad įsipareigojimą įsėti ginčo žemės sklype žolę, atsakovė įvykdė, įrodo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros įvykio vietos apžiūros 2020 m. rugsėjo 15 d. protokolas, prie protokolo darytos žemės sklypo fotonuotraukos, taip pat ir 2022 m. spalio 4 d. daryta ginčo žemės sklypo foto nuotrauka, liudytojų paaiškinimai.

2.3.       Atstatyti buvusią pievą yra keletas būdų. Įsėti daugiamečių žolių mišinį į žieminius javus, yra vienas iš būdų. Ieškovas nereikalavo, kad atsakovė atliktų kokius nors konkrečius darbus ir atsakovė nebuvo įpareigota tai atlikti. Atsakovė buvo įpareigota atnaujinti pievą, ką ji tinkamai ir savalaikiai atliko, įsėdama į žieminius kviečius daugiamečių žolių mišinį. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, žemę naudojo pagal jos paskirtį, o ieškovui pareikalavus atstatyti pievą, ji tinkamai ir savalaikiai tai atliko, įsėdama į žieminius kviečius daugiamečių žolių mišinį. Rudenį buvo nuimtas žieminių kviečių derlius, ražienas patrumpinus, kad gerai galėtų augti įsėtos daugiametės žolės. Ieškovas neįrodė žalos fakto, jos dydžio, neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

2.4.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra duomenų, jog doc. dr. E. K. būtų įtrauktas į ekspertų sąrašus. Be to, atsakyme doc. dr. E. K. nagrinėja kitą galimą pievos atstatymo būdą ir pievos įsėjimo technologiją, įsėjant žolių mišinį į vasarojų. Dėl tokio pievos įsėjimo būdo, kad žolę įsėti į vasarojų, tarp šalių nebuvo susitarta. Doc. dr. E. K. atsakymą rašė ir aplinkybes fiksavo 2021 m. rugpjūčio 2 d. Iš pridėtų nuotraukų matyti, kad dar iki nurodytos dienos pieva nei karto nenušienauta, kas prieštarauja Žemės ūkio ministerijos reikalavimams. Jei ieškovas 2021 m. pavasarį ir vasarą būtų tinkamai prižiūrėjęs įsėlį, pieva būtų tinkamai sužėlusi.

2.5.       Ūkininko J. V. sudarytą darbų atlikimo sąmatą negalima pripažinti žalą ar žalos dydį nustatančiu dokumentu. Pateiktame ūkininko ūkio registravimo pažymėjime ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. V. yra ūkininkas. Kokiu teisiniu pagrindu jis turi teisę ir galimybę sudaryti darbų atlikimo sąmatas, kokį jis turi toje srityje išsilavinimą, kokiais ir kieno patvirtintais įkainiais vadovautasi sudarant darbų atlikimo sąmatą, nenurodyta.

2.6.       Tai, kad žemės sklypui nebuvo padaryta žala, nes jis buvo naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį ir toliau tinkamas naudoti pagal paskirtį žemės ūkio veiklai, konstatuota Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartyje. 2022 m. spalio 4 d. daryta ginčo žemės sklypo foto nuotrauka, iš kurios matyti, kad nupjautoje žemės sklypo dalyje, žolė yra sužėlusi. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad negalima nustatyti nuotraukos padarymo laiko ir vietos. Nuotraukos darymo laikas iškeltas ant nuotraukos iš nuotraukos metaduomenų. Nuotraukos darymo vietą, ir kitas su byla susijusias aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai, kuriais nėra pagrindo netikėti. Pirmosios instancijos teismas nei vienam įrodymui nesuteikė itin reikšmingos reikšmės, o priimtas sprendimas paremtas įrodymų visetu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovui (apeliantui) Ž. B. padarytos žalos atlyginimo, ieškinį atsakovės atžvilgiu pareiškus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249, 6.263 straipsnių pagrindu, t. y. dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.

13.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovui Ž. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teises į žemės sklypą ieškovas Ž. B. įgijo 2014 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2014 m. spalio 6 d. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, po motinos A. B. mirties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo motina A. B. žodinio susitarimu ginčo žemės sklypą buvo leidusi naudoti atsakovei I. K., ginčo byloje, kad atsakovė I. K. 2013-2016 m. laikotarpiu naudojosi ieškovo žemės sklypu, nėra.

14.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė, suardama 20 metų buvusią pievą, žemei jokios žalos nepadarė – žemę naudojo pagal tikslinę paskirtį. Žemės savininkui pareikalavus, kad žemės sklype būtų įsėta pieva, teismas vertino, kad 2020 m. pavasarį atsakovė įsėjo pievą, rudenį atliko visus reikiamus veiksmus – kad augti žolei netrukdytų ražiena – ražieną patrumpino ir susmulkino. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, taip pat ieškovo pateiktas įrodinėjimo priemones, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateiktos įrodinėjimo priemonės nėra patikimos ir kad jų pagrindu ieškovas neįrodė sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

15.       Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

16.       Ieškovas byloje įrodinėja, kad dėl atsakovės I. K. neteisėtų veiksmų – savavališko naudojimosi jo sklypu, buvo padarytas esminis poveikis, nulėmęs žemės sklypų paskirties ir naudojimo tikslų pokyčius, nes ginčo sklypas iš daugiamečių pievų buvo paverstas ariama žeme, dėl ko atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui, kaip teisėtam sklypo savininkui, padarytą žalą. Atsakovė teigia, kad šioje situacijoje nėra sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti, nes ginčo žemės sklypas buvo naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį ir toliau yra tinkamas naudoti pagal paskirtį žemės ūkio veiklai, todėl žemės sklype leistina ūkinė veikla negali būti laikoma neteisėtais veiksmais, o tokios teisėtos veiklos padariniai nėra žala. Ieškovo teigimu, atsakovė neatsėjo tinkamai ir kokybiškai pievos, tai reiškia, kad ginčo žemės sklypui padaryta žala nebuvo ištaisyta / pašalinta ir žemės sklypas nebuvo grąžintas į pradinę jo padėtį.

17.       Byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, įgalina spręsti, kad atsakovė, neturėdama žemės sklypo savininko leidimo 2019  m. dirbo (naudojo žemės ūkio kultūrų auginimui) ieškovui Ž. B. nuo 2014 m. spalio 16 d. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta, kad leidimo naudoti ginčo žemės sklypą iš ieškovo nėra gavusi. Neteisėtą ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimą patvirtinta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atlikta žemės naudojimo patikra, kurios 2019 m. spalio 19 d. aktu konstatuota, kad atsakovė I. K. naudojasi ieškovui Ž. B. priklausančiu žemės sklypu neturėdama žemės savininko sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės įvardijamos aplinkybės, jog  buvusi žemės savininkė suteikė teisę naudoti žemę ar, kad žemė buvo naudojama pagal jos paskirtį, nepaneigia ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, kad atsakovė ginčo žemės sklypu naudojosi be teisėto pagrindo ir, kad suariant ieškovo sklype buvusią pievą bei ją apsėjant grūdinėmis kultūromis, nebuvo padaryta ten buvusioms žemės ūkio naudmenoms esminio pokyčio.

18.       Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 2 190,10 Eur žalą dėl daugiametės pievos atkūrimo darbų. Aplinkybėms, kad žemės sklypas nebuvo grąžintas į pradinę jo padėtį įrodyti ieškovas pateikė Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto eksperto atsakymą, kuriame pateikta informacija, kad agronominiu požiūriu įvertinus ieškovui priklausančio žemės sklypo augmenijos būklę nustatyta, kad tai yra neįdirbta 2020 m. nuimtų žieminių kviečių ražiena su pavieniais galimai įsėtų pašarinių motiejukų augalais ir daugybe sužėlusių būdingų nepurkštos ražienos piktžolių, taip pat konstatuota, kad jokių (net minimalių) tinkamai atsėtos pievos požymių sklype nerasta. Be to, pievos įrengimo darbus ieškovas įrodinėja ūkininko J. V. parengta darbų atlikimo sąmata, kurioje įvardinti žolės atnaujinimo darbai bei jų įkainiai.

19.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008).

21.       Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės neneigė pareigos atsėti ieškovo žemės sklype augusią pievą, savo paaiškinimais bei nuotraukomis įrodinėjo, kad darbus atliko ir žemės sklypas yra grąžintas į pradinę padėtį, buvusią iki jo suarimo. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais dėl tinkamai atliktų pievos atsėjimo darbų, teikė mokslo įstaigos bei asmens (ūkininko), turinčio teisę verstis žemės ūkio veikla parengtus įrodymus. Byloje ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – atsakymas apie ieškovo žemės sklype augančią augmeniją po atsakovės 2020 m. nuimto derliaus, darbų atlikimo sąmata, kurioje detaliai įvardinti žolės atnaujinimo darbai bei jų įkainiai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos ir leistinos įrodinėjimo priemonės nustatyti tiek ginčo žemės sklypo būklę, tiek ir šio žemės sklypo būklės, buvusios iki grūdinių kultūrų auginimo, atkūrimo kaštus.

22.       Nepagrįsta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kuria suabejojama ūkininko teise sudarinėti darbų atlikimo sąmatas. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl teisės ūkininkui verstis žemės ūkio veikla. Žolės atnaujinimo darbai neabejotinai patenka į žemės ūkio veiklos sąvoką, todėl asmuo, kuriam suteikta teisė verstis atitinkama veikla, gali rengti ir sąmatas, patvirtinančias suteikiamų paslaugų apimtis ir įkainius. Tokia pat išvada darytina ir vertinant ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą-atsakymą apie žemės sklypo augmenijos būklę. Nors ši išvada nelaikytina eksperto išvada, nes atlikta teismo nepaskirto ekspertu asmens ir savo turiniu neatitinka CPK 216 straipsnio reikalavimų, tačiau įrodinėjimo priemonėje, kurią parengė mokslo įstaiga, yra žinių apie ieškovo žemės sklypo būklę t. y. žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ji gali būti vertintina kaip rašytinis įrodymas.

23.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nesutikdama su ieškovo pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis dėl žemės sklype augančios augmenijos būklės ar sąmata ir teigdama, kad sklype tinkamai atsėjo pievą, privalėjo pateikti savo įrodymus. Atsakovė nors ir įvardijo, kas sąmatoje įvardinti žolės atnaujinimo darbai yra pertekliniai, tačiau įrodymų, kokiomis apimtimis ir kokias įkainiais yra galimybė atlikti žolės atnaujinimo darbus, įrodinėjimo priemonių neteikė. Be to, atsakovės pateiktos įrodinėjimo priemonės-fotonuotrauka, kurioje fiksuojama ieškovui priklausančio žemės sklypo būklė, atsakovės pasitelktų liudytojų parodymai, nėra informatyvios, jomis nėra galimybės identifikuoti augmenijos rūšies, t. y. ar užfiksuotas žaliuojantis plotas atitinka pievos būklę. 

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ieškovo pateiktas įrodinėjimo priemones, atsakovės paaiškinimus, kuriais ji pripažino, kad suarė ieškovo žemės sklype buvusią pievą ir ją naudojo grūdinių kultūrų auginimui, sprendžia, kad ieškovo ginčo žemės sklypui buvo padarytas esminis poveikis, kuris iš esmės pakeitė žemės sklypo paskirtį, jo naudojimo tikslą, t. y. žemė iš daugiamečių pievų buvo paversta į ariamą žemę. Atsakovei nepaneigus ieškovo pateiktose rašytiniuose įrodymuose fiksuotų duomenų apie žemės sklypo būklę, pievos atsiejimo sąnaudas, yra pagrindas išvadai, kad ieškovas, siekdamas grąžinti savo žemės sklypą į ankstesnę padėtį, turi atlikti daugiametės pievos atstatymo darbus, kurie ir yra laikytini ieškovo patirta žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir susidariusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes dėl neteisėtų veiksmų atsirado žala ieškovo turtui ir atsakovės kaltė, nes ji, atlikdama neteisėtus veiksmus, suprato, kad suarė ir grūdinių kultūrų auginimui naudojo svetimą žemės sklypą. Šios visos nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

25.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas. Nustačius, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovui priklausančia nuosavybe, kad nuosavybės naudojimo metu buvo padarytas žemės sklypui esminis poveikis, po kurio turto būklė nebuvo atkurta iki buvusios ir, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui žalą, kurią sudaro turto būklės atkūrimo sąnaudos, ieškovo Ž. B. apeliacinis skundas tenkinamas, o ginčijamas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo Ž. B. ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinus, atitinkamai turi būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

27.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinį tenkinus, bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, tuo tarpu ieškovas įgijo teisę į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu jis turėjo 1 077,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 49,00 Eur žyminis mokestis, 605,00 Eur ieškinio parengimas bei 423,50 Eur atstovimas civilinėje byloje (reg. Nr. DOK-46568).

28.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo turėtų teisinių paslaugų teikimo išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu teisme, viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu vyko du teismo posėdžiai, iš viso apie 1,5 val., ieškovo atstovas teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu, todėl 1 566,40 Eur (2021 m. II ketvirtis) x 0,1 x 1,5 val. = 234,90 Eur)). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 888,90 Eur (49,00 Eur + 234,90 Eur + 605,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

29.       Ieškovo apeliacinį skundą patenkintus, jam taip pat priklauso ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 714,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 49,00 Eur žyminis mokestis ir 665,50 Eur apeliacinio skundo parengimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo turėtų teisinių paslaugų teikimo išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės ieškovo naudai. Iš viso iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 1 603,40 Eur (888,90 Eur + 714,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai priteisiama 12,04 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :        

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2 190,10 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų 10 ct) žalos atlyginimą bei 1 603,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 12,04 Eur (dvylika eurų 04 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Rūta Palubinskaitė

                                        Albina Rimdeikaitė

                                                Egidijus Tamašauskas