Civilinė byla Nr. 2A-716-280/2017

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21354-2016-4

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.11.6; 2.6.1.4;3.3.1.14.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-241-775/2017 pagal E. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovei N. K. dėl parduoto daikto kainos sumažinimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2015 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte nustatytą parduodamo turto adresu (duomenys neskelbtini), 124 000 Eur kainą, sumažinant ją 19 999,60 Eur ir nustatyti, kad šio turto kaina yra 104 000,40 Eur, priteisti iš atsakovės 19 999,60 Eur defektų šalinimui ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai 2015 m. gruodžio 17 d. su atsakove sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir iš jos nusipirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Praėjus kuriam laikui po sutarties sudarymo pradėjo aiškėti įvairūs paslėpti parduoto namo trūkumai. Esminis - namo sienos apšiltintos tik 10 cm storio putų polistirolu, nors prieš sutarties sudarymą atsakovė nurodė, jog jų storis 15 cm. Gyvenamojo namo plotas pakankamai didelis, todėl 30 procentų projekte numatyto sienų apšiltinimo trūkumas yra laikytinas esminiu parduoto daikto trūkumu, kurio ištaisymui reikalinga 19999,60 Eur suma.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė 2015-12-17 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B., notarinio reg. Nr. 6310, 4.1 punkte nustatytą parduodamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)  kainą (124 000 Eur), sumažinant ją 19 999,60 Eur ir nustatė, kad šio turto kaina pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkte yra 104 000,40 Eur; priteisė iš atsakovės N. K. ieškovams E. Ž. ir A. Ž. 19 999,60 Eur ir 1020 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai pat 12,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. ieškovė E. Ž. iš atsakovės N. K. už 124 000 Eur įsigijo žemės sklypą su 63 proc. baigtumo gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini). Praėjus tam tikram laikui, paaiškėjo, jog namo sienos apšiltintos tik 10 cm storio putų polistirolu, o ne 15 cm, kaip buvo nurodyta skelbime, pagal kurį ieškovai įsigijo namą, ir kaip nurodyta namo statybos projekte.
5. Nors atsakovė teigė, kad skelbime nurodyta agentė V. K. skelbimą apie parduodamą namą ir jo techninę charakteristiką įdėjo savavališkai, teismas iš byloje esančių duomenų padarė išvadą, kad pirkėjus atsakovės įgaliotiems asmenims vis tik surado agentė V. K., atsakovės įgaliotas asmuo M. K. nurodė agentei skelbimo turinį ir parduodamo namo duomenis, taip pat ir tai, kad namo sienos apšiltintos 15 cm putplasčiu.
6. Ieškovė nusipirko tik namą, kurio išorės darbai buvo baigti, todėl netikrino informacijos apie sienų apšiltinimas. Kad namas nėra tinkamai apšildytas, t.y. yra ne 15 o 10 cm putplasčio, paaiškėjo ieškovams išardžius langus, kurie buvo per žemai įstatyti. Nors atsakovės įgaliotas atstovas M. K. prieštaravo ieškovų argumentams, nurodydamas, jog tai nėra paslėptas defektas, nes sienų apšiltinimo storį galima nustatyti, pamatavus rulete sienos plotį iki lango. Teismas atsižvelgęs į apklaustų liudytojų parodymus, konstatavo, jog sienų apšiltinimo storis, kai jos jau yra aptinkuotos ir pilnai atlikta sienų išorinė apdaila bei sudėti langai, yra paslėpti darbai, kurie ne statybos srities specialistui nėra akivaizdūs ir lengvai suprantami. Pirkėjams buvo sąmoningai pateikta  klaidinga, tikrovės neatitinkanti informacija apie namo apšiltinimą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovai įrodė, jog jiems parduotas namas turėjo jų nurodytus paslėptus esminius trūkumus. Atsakovei neįrodžius aplinkybių, šalinančių jos atsakomybę dėl ieškovams perduoto netinkamos kokybės daikto (CK 6.334 str. 1 d. 3 p., CPK 176–178 str., 185 str.) ir iki bylos užvedimo atsisakius atlyginti nuostolius, ieškovai turi teisę reikalauti, kad būtų sumažinta pirkimo pardavimo sutarties kaina.
8. Pagal ieškovų pateiktus įrodymus, namo trūkumų šalinimas ieškovams kainuotų 19 999,6 Eur. Atsakovei jokių kitų įrodymų, kad defektų šalinimas galėtų kainuoti mažiau, teismui nepateikus, ieškovų pateiktos sąmatos nepaneigus,  iš atsakovės ieškovams priteisė 19 999,6 Eur, taip sumažinant pirkimo-pardavimo sutarties kainą, nes namo kainos permokėjimas, nežinant apie jo trūkumus, yra pirkėjo nuostoliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė N. K. 2017 m. balandžio 27 Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad ieškovai ir atsakovė sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 3.3 punkte susitarė, kad parduodamas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas yra 63 proc. baigtumo. Ieškovai sutartimi sutiko persiregistruoti statybos leidimą savo vardu ir toliau vykdyti statybos darbus pagal 2012 m. projektą. Po devynerių mėnesių, praleidę įstatymo numatytą terminą (6 mėn.), ieškovai pareiškė pretenziją dėl gyvenamojo namo trūkumų.
11. Ieškovai, įrodinėdami aplinkybes dėl daikto trūkumų, rėmėsi pastatų sertifikavimo eksperto R. S. atlikto ginčo namo energetinio naudingumo vertinimu. Apelianto nuomone, šis dokumentas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, nes atliktas ieškovų užsakymu, ne teisminio bylinėjimosi metu, nedalyvaujant atsakovei. Šis įrodymas nepatvirtina, kad turtas buvo parduotas su užslėptais trūkumais ir kad tokio turto negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Kitų įrodymų ieškovai nepateikė, todėl apelianto nuomone, išdėstyto pagrindo neįrodė leistinais įrodymais.
12. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamojo namo apšiltinimas 10 cm putplasčiu, vietoje 15 cm yra neatitinkantis kokybės reikalavimų, toks neatitikimas yra esminis daikto trūkumas, pirkėjas apie daikto trūkumą nežinojo.
13. Ieškovai pirkdami neužbaigtos statybos namą ir prisiėmė visą riziką su tinkamu naujo pastato statybos užbaigimu, todėl jokių garantijų atsakovė dėl pastato energetinio naudingumo, kuris nustatomas, tik užbaigus statybą, nesuteikė ir negalėjo suteikti.
14. Pirkėjams buvo sudaryta galimybė atlikti bet kokius turto vertinimus, paskaičiavimus, jie daugiau kaip 1 mėnesį turėjo raktus nuo nekilnojamojo turto ir netrukdomi galėjo patekti į patalpą, kurioje buvo paliktos nesutvarkytos statybinių medžiagų atliekos, tame tarpe 10 cm putplasčio atraižos.
15. Ieškovai prieš pirkdami namą turėjo įsitikinti jo kokybe, jie apžiūrėjo namą, atliko skaičiavimus pasitelkdami specialistą ir tai patvirtino sutarties 8.10 punktu, taigi prisiėmė visą savo elgesio riziką, tokiu būdu apribodami atsakovės atsakomybę už daiktų trūkumus.
16. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovai susipažino su nekilnojamojo turto kadastrine byla, kurioje aiškiai pažymėta, kad namo siena 30 cm storio (20 cm standartinis blokelis, 10 cm putplastis), be to turtą apžiūrėjo su specialistu.
17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai už ginčo namą sumokėjo  ne visą 124 000 Eur kaip numatyta notarinėje sutartyje, tačiau 114 000 Eur kainą. Toks E. Ž. pareiškimas patvirtina ieškovų netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą dėl kurių atsakovė kol kas nėra pareiškusi reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes nepagrįstai sprendė dėl priteisiamo pirkėjų nuostolių dydžio, kuriuo buvo sumažinta sutarties kaina.
18. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patvirtino, kad tiesioginių nuostolių dėl turto trūkumų šalinimo nėra patyrę. Iš pateikto UAB „Fasadena“ rašto negalima nustatyti, kas yra  užsakovas, nėra galimybių nustatyti kokiam objektui ar kokiu adresu atlikti pastato išorės apšiltinimo ir apdailos darbų, medžiagų paskaičiavimai.
19. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas rėmėsi R. S. vertinimu, nors atsakovė šio dokumento įrodomąja galia abejojo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ir laikėsi pozicijos, kad tik teismo paskirtas ekspertas galėtų atsakyti ar namo apšiltinimas 10 cm putplasčiu gali būti traktuojamas kaip daikto trūkumas.  Teismas vertino internetinio portalo „Aruodas“ skelbimą, kuris neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų, bet ir yra suklastotas.
20. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas  išėjo už pareikšto ieškinio ribų spręsdamas dėl atsakovės atstovo M. K. ir nekilnojamojo turto agentės V. K. susiklosčiusių santykių. Šie asmenys nėra bylos dalyviai ir nedalyvavo ginčo nekilnojamojo turto  pirkimo pardavimo sutarties sudaryme.
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai E. Ž. ir A. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju parduoto daikto – gyvenamojo namo kokybė, t.y. vienas iš esminių kriterijų – sienų apšiltinimas – neatitinka sutarties sąlygų ir įprastų reikalavimų.
23. Skelbime apie ginčo namo pardavimą buvo nurodyta, kad parduodamo namo sienos apšiltintos 15 cm putplasčiu, namo statybos projekte nurodyta, kad apšiltinimas yra 150 mm, pastatų sertifikavimo biuro eksperto R. S. atliktame namo energetinio naudingumo įvertinimo 7 dalyje nustatyta, kad išorės sienos neatitinka projekto ir statybos techninio reglamento reikalaujamos norminės ir leistinos šilumos perdavimo koeficiento vertės, norint pasiekti namo energetinio naudingumo klasę C (pagal projektą) reikia pastato sienas apšiltinti 5,00 cm EPS polistireninio putplasčio plokštėmis. Ieškovai pirko 63 procentų baigtumo namą, t.y. pilnai pastatytą, apšiltintą ir aptinkuotas namo sienas su stogu ir langais, tačiau be vidaus apdailos ir kt. darbų.
24. Todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ieškovai pirkdami 63 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, turėjo numatyti, kad perėmę statytojo teises turės toliau apsišiltinti papildomais 5 cm putplasčio namo sienas.
25. Ieškovai 2016 m. vasarą keisdami langus sužinojo apie nupirkto namo trūkumą, nepakankamą apšiltinimą, jie nedelsdami kreipėsi  į atsakovę su pretenzija dėl geranoriško ginčo išsprendimo. Gavę atsakymą, kuriuo atsisakyta tenkinti pretenziją, kreipėsi į teismą 2016 m. spalio 18 d., todėl nepagrįsti argumentai dėl senaties termino praleidimo.
26. Prieš teikiant ieškinį ieškovai norėjo įsitikinti ir teismui pateikti įrodymą, kad ginčo namo trūkumas – nekokybiškas sienų apšiltinimas yra svarbus trūkumas ne tik ieškovų nuomone. Atliktu vertinimu nustatyta, kad didžioji dalis išorinių atitvarų neatitinka galiojančių statybos reglamentų keliamų reikalavimų, t.y. išorinių sienų ir stogo šiluminės varžos per mažos, todėl šildymo metu bus gaunami viršnorminiai šilumos nuostoliai. Ginčo namą galima naudoti pagal paskirtį, tačiau ieškovai žinodami apie šį trūkumą, nebūtų už jį tiek mokėję. Perkant būtų įvertinę kiek jiems kainuos papildomas apšiltinimas ir tokią sumą nusiderėję.
27. Atsakovės atstovui teisme pripažinus, kad ieškovai iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo supažindinti su tuo, koks yra faktinis lauko sienų apšiltinimo storis bei esant kitoms svarbioms sprendime nurodytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovams sąmoningai buvo pateikta klaidinga, tikrovės neatitinkanti informacija apie namo apšiltinimą.
28. Eksperto kvalifikacijai pagrįsti buvo pateikti trys kvalifikacijos atestatai. Jei nepakaktų duomenų, ekspertas nedarytų išvados, kad norint pasiekti namo energetinio naudingumo klasę C (pagal projektą) reikia pastato sienas papildomai apšiltinti 5,0 cm polistireninio putplasčio plokštėmis.
29. Atsakovė, nesutikdama su ieškovų pateikta eksperto išvada, teismo ekspertizės skirti neprašė ir pateiktų ieškovės įrodymų nepaneigė.
30. Kad nustatytas 5 cm neapšiltinimas yra esminis trūkumas, patvirtina ieškovų pateiktas įvertinimas, nes šiuo metu esantis 10 cm apšiltinimas neatitinka galiojančių statybos reglamentų; pirkėjai apie daikto trūkumą nežinojo, atsakovės atstovas paaiškino, kad jei pirkėjai būtų pageidavę, jis būtų parodęs namo projektą ir kadastrinių matavimų bylą iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Taigi ieškovai su namo dokumentais nebuvo supažindinti iki jų perdavimo sutarties pasirašymo dieną.
31. Ieškovai, pirkdami nebaigtos statybos namą, prisiėmė ne visą riziką, o tik pareigą tęsti ir užbaigti neatliktus statybos darbus pagal išduotą statybos leidimą, laikantis projekto sprendinių. Tai, kad perkant namą, jo lauko sienos buvo pilnai apšiltintos ir aptinkuotos, patvirtino atsakovės atstovas.
32. Atsakovė suteikė garantiją, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, per lauko sienų tinką nebuvo įmanoma pamatyti panaudos izoliacinės medžiagos – putų polistirolo ir įvertinti jų storio.
33. Sutarties 8.10 punkto teiginys, kad pirkėjas pareiškia, kad iki šios sutarties sudarymo turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo perkamą turtą, susipažino su pardavėjo nuosavybės teisę į jį patvirtinančiais dokumentais ir jokių pretenzijų pardavėjui neturi, nepanaikina pardavėjo atsakomybės.
34. Specialistas E. G., kuris užsiima vidaus apdaila, buvo kviestas paskaičiuoti kiek ieškovams kainuos vidaus įrengimo darbai ir medžiagos, o ne įvertinti jau atliktų darbų kokybės.
35. Dėl ieškovų pateikto rašytinio įrodymo UAB „Fasadena“ pateiktos sąmatos įrodomosios vertės, atsakovės atstovai pirmosios instancijos teisme klausimo nekėlė. Dokumente įsivėlusi rašymo klaida, nurodytas buvęs užsakovas p.Nerijus, todėl apeliaciniam teismu ieškovai teikia tos pačios sąmatos variantą, kuriame nurodyta tiek ieškovo pavardė, tiek objekto adresas.
36. Įrodymais byloje gali būti bet kokie raštai, turintys reikšmės bylai. Skelbimo iš aruodas.lt duomenys yra reikšmingi bylai, nes jame nurodyti parduodamo namo duomenys.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
39. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nupirkto gyvenamojo namo kainos sumažinimo dėl pardavimo metu  jo paslėptų trūkumų.
40. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys – įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra,- įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams.(CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
41. Pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų (CK 6.334 str. 1 d.). Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės.
42. Pažymėtina, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-19/2010). Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
43. Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas (atsakovė) pareiškė ir garantavo pirkėjui (ieškovei), kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto būtų negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba būtų už jį tiek nemokėjęs.
44. Atsakovė nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė tos aplinkybės, kad nekilnojamojo turto pirkėjų neinformavo  apie tai, kad namo apšiltinimas  atliktas netinkamai, neatitinka projekto reikalavimų. Byloje ginčo dėl to, kad namas apšiltintas  netinkamai, iš esmės neliko. Taigi tokiu atveju atsakovei atsakomybė tampa neišvengiama. Kaltinti dėl to, kad ši aplinkybė sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, daikto pirkėjus nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes daikto pardavimo kaina nustatyta  pagal tai, jei apšiltinimas būtų 15 cm storio putplasčiu.  CK 6.163 str. įpareigoja šalis elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams, šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.
45. Ieškovų ieškinio reikalavimai pareikšti pagrįstai, reikalavimų dydis pagrįstas specialistų išvadomis, kurios vertinamos tinkamais įrodymais. Atsakovė, ginčydama pateiktas specialisto išvadas, įrodymus, patvirtinančius kainos mažinimo dydį, nepateikė tai paneigiančių duomenų. Pagal CPK 177 str. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalies reikalavimus. Nesutikti su ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis nėra pakankamo pagrindo.
46. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovams priteisiamos prašomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje – 300 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  326 str. 1 d.1.,, CPK 331 str., teismas

n u t a r i a:

              Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš atsakovės N. K. 300 Eurų advokato pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų  E. Ž..

Teisėjai                                                        Laimutė Sankauskaitė

                                                        Birutė Valiulienė

                                                        Laimantas Misiūnas