Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-135-530/2016;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08556-2015-4;
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
45.4.4; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu E. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., ir nubaustas 1448 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo. E. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 19 d., apie 03 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, ir būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 1,22 promilės ± 1,7 % girtumo laipsnis), vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, tačiau jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį, virsdamas stulpas apgadino tvorą, nutrūkę laidai apgadino du stovinčius automobilius. Buvo apgadintos transporto priemonės, gatvės apšvietimo stulpas ir tvora. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas (toliau – Institucija) apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015m. gruodžio 16 d. nutarimą pakeisti ir paskirti E. K. už ATPK 127 str.3 d. nuostatų pažeidimą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Nurodė, kad ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. E. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių saugumui bei sveikatai. E. K. pažeidimų padarymo metu buvo nustatytas 1,22 promilių neblaivumas, todėl vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Šioje byloje nebuvo įrodyta, jog automobilio savininkas A. Ž. būtų ėmęsis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, o automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininko valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai, kas leistų, skiriant nuobaudą E. K., į tai atsižvelgti bei spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilio savininkas pažeidimo padarymo metu sėdėjo šalia pažeidėjo. Kadangi transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą transporto priemonės konfiskavimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų. E. K. praeityje yra baustas už KET reikalavimų pažeidimus, sumokėjęs ne visas jam paskirtas pinigines baudas. Iš to matyti, kad jam taikytojos nuobaudos nėra pasiekę ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Institucija skunde ginčija Kauno apylinkės teismo nutarimo dalį dėl nuobaudos už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą paskyrimo teigdama, kad teismas nepagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą be pažeidėjui nepriklausančios transporto priemonės konfiskavo. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose (ATPK 30211 str.).
ATPK 127 str. 3 d. nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens,–asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). K. T. yra taip pat ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirdamas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytą minimalią baudą (1448 Eur) be transporto priemonės konfiskavimo, apylinkės teismas vadovavosi ATPK 30 straipsnyje numatytomis bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Tačiau Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad E. K. praeityje yra baustas už KET reikalavimų pažeidimus, sumokėjęs ne visas jam paskirtas pinigines baudas. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenys patvirtina, jog E. K. praeityje yra baustas šešis kartus, nuobaudos nesumokėtos, 2014m sausio 1d. nutarimo vykdymas nutrauktas suėjus senaties terminui (b.l. 20-23). Paskutinį kartą baustas 2004 m. balandžio 14 d., galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina, kad ATPK 36 straipsnyje nustatyta, jog jei asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 36 straipsnis). Taigi šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad asmuo galiojančių nuobaudų neturi, kas sudarytų pagrindą jam sunkinti teisinę padėtį. Įvertinus anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, kurie nėra susiję su nagrinėjamu pažeidimu, atsižvelgus į tai, kad administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą E. K. paskutinį kartą baustas seniau nei prieš dešimt metų ir galiojančių nuobaudų neturi, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, pažeidimas padarytas kai E. K. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, teismas sprendžia, kad pagrindo teismo paskirtą bausmę, paskiriant transporto priemonės konfiskavimą, griežtinti nėra, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Institucija skunde nurodo, kad vien ik baudos skyrimas E. K. nėra veiksmingas, nes jis anksčiau jam paskirtų baudų nemokėjo, tačiau, kaip minėta, E. K. už analogiškus administracinius teisės pažeidimus (transporto priemonės vairavimą neblaiviam), nėra sistemingai baudžiamas, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad E. K. paskirta 1448 Eur piniginė bauda bus tinkama ir proporcinga administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinės teisės pažeidimą pagal įstatymo sankciją, nėra privaloma administracinė nuobauda ir ji taikoma tik išsamiai įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes.
Bylos duomenys patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. K., pažeidimo padarymo metu savininkas buvo A. Ž.. Skundžiamame nutarime taip pat yra pažymėta, jog minėtas asmuo yra automobilio, kuriuo sukeltas autoįvykis, valdytojas. Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pagal ATPK 26 str. 1 d. transporto priemonės konfiskavimas galėtų būti taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numatyta papildoma nuobaudos rūšis - transporto priemonės konfiskacija - nėra privaloma, taikyti ją ar ne – teismo diskrecijos klausimas, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Todėl teismo vertinimu, trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šio asmens nuosavybės teises suvaržytų labiau negu to reikalauja įstatymas nuobaudos tikslams pasiekti.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
n u t a r ė :
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Danutė Giačaitė