Nuorašas

Administracinė byla Nr. A2.6.-5622-891/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05030-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. D.,

nukentėjusiajai D. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baustos administracine tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

L. D. 2014 m. vasario 18 d. apie 17.13 val., Vilniuje, Verkių g. 29, vairuodama automobilį Peugeot 406 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais L. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 134 ir 234 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo L. D. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ji vairavo automobilį „Peugeot 406“ ir buvo adresu Verkių g. 29, Vilniuje, važiavo iš darbo pasiimti kolegės. Sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, šiek tiek palaukė, kol išeis kolegė. Kolegė išėjo, įsėdo į automobilį ir jos išvažiavo. Kontakto su automobiliu „Toyota Corolla“ nejautė, automobilyje grojo muzika. Bėgti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio tikslo, kadangi buvo blaivi bei jos automobilis buvo tvarkingas. Prašė griežtai jos nebausti, neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ji augina šešerių metų dukterį bei automobilis jai reikalingas darbui. Automobilį „Peugeot 406“ jai paskolino vyras ir jai nežinoma, kam jis priklauso nuosavybės teise.

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji D. S. parodė, kad paties eismo įvykio ji nematė, atėjusi rado apgadintą savo automobilį „Toyota Corolla“ ir policijos pranešimą. Vėliau ji kreipėsi į „Ogmios centro“ administraciją ir paprašė vaizdo stebėjimo kamerų įrašo, kurį prašo prijungti prie bylos medžiagos. Vaizdo įraše matosi, kaip į jos automobilį atsitrenkė „Peugeot“ automobilis.

Liudytojas S. B. teismo posėdyje parodė, kad jis L. D. nepažįsta, įvykio vietoje matė moters figūrą, veido nematė. Protokole nurodytu laiku jis važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Verkių g. 29, Vilniuje. Automobilių stovėjimo aikštelėje automobilių buvo daug, aikštelės viduryje buvo susiaurėjimas ir automobiliams buvo sunku prasilenkti. „Peugeot“ automobilis stovėjo paskutinėje laisvoje vietoje, kliudydamas liudytojui pravažiuoti. „Peugeot“ vairuotoja tuo metu rašė SMS žinutę. Jis pyptelėjo vairuotojai, duodamas suprasti, kad ji pasitrauktų. Ji pradėjo atbuline eiga važiuoti į nišą ir galinio bamperio kampu bumbtelėjo į „Toyota Corolla“, apsidairė, pasitaisė ir sustojo. Moteris visą laiką sėdėjo automobilyje ir iš jo išlipusi nebuvo. „Toyota Corolla“ sujudėjo nuo smūgio ir liudytojas matė ant šio automobilio apgadinimus. Automobiliai buvo susidūrę, o ne praslydę. Pateikus liudytojo apžiūrai nukentėjusiosios pateiktą vaizdo įrašą, jis atpažino automobilius, dalyvavusius eismo įvykyje.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Administracinėn atsakomybėn trauktinos L. D. kaltę, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. B. matęs, kaip protokole nurodytu laiku automobilis „Peugeot“, važiuodamas atbuline eiga į nišą, galinio bamperio kampu atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“. Už vairo sėdėjusi moteris apsidairė, pasitaisė ir sustojo, iš automobilio išlipusi nebuvo. Automobiliui „Peugeot“ išvažiavus iš eismo įvykio vietos, jis apie eismo įvykį pranešė policijai. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie yra analogiški jo paaiškinimas, rašytiems eismo įvykio dieną (b. l. 6) bei yra paremti kita byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš byloje esančių nukentėjusiosios D. S. paaiškinimų, rašytų eismo įvykio dieną (b. l. 8) bei jos parodymų, duotų teismo posėdžio metu, protokole nurodytu laiku, apie 17 val. ji atvažiavo automobiliu „Toyota Corolla“ į Verkių g. 29, Vilniuje, automobilį paliko aikštelėje. Atėjusi prie automobilio apie 19 val., pastebėjo, jog jos automobilis yra apgadintas, nubrozdintas kairės pusės galinis bamperis. Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitos matyti, kad 2014-02-18 17.25 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Verkių g. 29, Vilniuje, automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b. l. 7). Policijos pareigūno A. S. 2014-02-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą, jie rado apgadintą automobilį „Toyota“, kurio galinis kairės pusės bamperis buvo apibrozdintas. Automobilio „Peugeot“, kliudžiusio automobilį „Toyota“, eismo įvykio vietoje nebuvo (b. l. 3). Eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilio „Toyota Corolla“ stovėjimo vieta susidūrimo metu ir šio automobilio apgadinimo vieta (b. l. 5). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio „Toyota Corolla“ galinis bamperis (b. l. 4). Iš teismui pateiktos fotolentelės matyti, kad automobilio „Toyota“ nustatytas galinio kairės pusės bamperio įbrėžimų aukštis atitinka automobilio „Peugeot“ apgadinto galinio bamperio iš kairės pusės aukštį. Policijos pareigūnas R. G., apžiūrėjęs abu automobilius ir sulyginęs apgadinimų aukštį pažymėjo, jog akivaizdžiai matosi, kad automobilis „Peugeot“ buvo remontuotas, t. y. nudažytas (b. l. 10-11). Iš nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo taip pat akivaizdžiai matyti, kaip automobilis „Peugeot“, bandydamas atbuline eiga įvažiuoti į nišą, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota. Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją, teismo posėdžio apklausto liudytojo S. B. parodymais ir nukentėjusiosios pateiktu vaizdo įrašu nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą matyti, kad automobilio „Toyota“ apgadinimų vieta ir aukštis atitinka automobilio „Peugeot“ apgadinimų vietą ir aukštį. L. D., pateikus vaizdo įrašą, neneigė, jog protokole nurodytu laiku ji sėdėjo už automobilio „Peugeot“ vairo ir sukėlė eismo įvykį.

Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad L. D. 2014 m. vasario 18 d. apie 17.13 val., Vilniuje, Verkių g. 29, vairuodama automobilį PEUGEOT 406 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, tuo pažeisdama KET 9 punkto reikalavimus bei padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl pažeidėja baustina.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei L. D. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Nors administracinėn atsakomybėn trauktina L. D. teigė, jog važiuodama atbuline eiga ji nepajuto kontakto su kitu automobiliu, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai.

Liudytojas S. B., tiek duodamas parodymus teisme, tiek rašydamas paaiškinimus policijai po eismo įvykio (b. l. 6), aiškiai nurodė, kad vairuodamas įmonei priklausantį automobilį „Mercedes Benz 308“, jis sustojo priešais automobilį „Peugeot 406, užtvėrusį jam pravažiavimą. Automobilio „Peugeot“ vairuotoja, pastebėjusi jį, įjungė galinę pavarą bei pajudėjo atgal, bandydama įvažiuoti į nišą. Šio manevro metu ji atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“, po to apsidairė, pasitaisė, prisiparkavo prie automobilio „Toyota“, pastovėjo apie 5 minutes bei išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tai pamatęs, liudytojas apie eismo įvykį pranešė policijai. Liudytojo teigimu, automobilis „Toyota“ nuo smūgio net sujudėjo. Kaip jau buvo minėta, netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina teismui pateiktas nukentėjusiosios vaizdo įrašas, kuriame akivaizdžiai užfiksuota, kaip bandantis galu prisiparkuoti automobilis „Peugeot“, atsitrenkia į stovintį automobilį „Toyota“, kuris nuo smūgio net sujudėjo. Automobilio „Peugeot“ vairuotojai nepavykus iš karto prisiparkuoti bei atsitrenkus į stovintį automobilį, ji pajudėjo į priekį, pasitaisė ir iš antro karto prisiparkavo prie apgadinto automobilio. Pastovėjusi ten apie penkias minutes, vairuoja iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šie įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad L. D. matė ir juto susidūrimą, kadangi jai iš pirmo karto nepavykus galu prisiparkuoti dėl to, jog ji besiparkuodama atsitrenkė į stovintį automobilį, ji, liudytojo teigimu, apsidairė, truputį pajudėjo į priekį, pasitaisė bei iš antro karto prisiparkavo galu prie apgadinto automobilio. Tai, kad po susidūrimo automobilis „Toyota“ net sujudėjo, galima spręsti, kad susidūrimas buvo juntamas pakankamai gerai. Pažymėtina tai, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad L. D. iš pradžių neprisiminė, ar eismo įvykio metu ji apskritai vairavo automobilį „Peugeot“, teigdama, jog šis automobilis yra ne jos ir šį automobilį galėjo vairuoti ne tik ji (b. l. 9). Kaip matyti iš fotolentelėje esančių policijos pareigūno R. G. paaiškinimų (b. l. 10-11), pateikto 2014-02-28 apžiūrai automobilio „Peugeot“ galinis bamperis buvo akivaizdžiai remontuotas, t. y. nudažytas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, jog po susidūrimo automobilis „Peugeot“ taipogi buvo apgadintas bei suremontuotas labai greitai, iki jo pateikimo policijos apžiūrai. Tai leidžia teismui abejoti L. D. parodymais, jog susidūrimo ji nepajuto ir apie savo vairuojamo automobilio apgadinimus nieko nežinojo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad L. D., suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą automobilį bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl baustina.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje  įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą)  užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. D. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadinti automobiliai. Teismui pateikti įrodymai tvirtina, kad L. D. dirba, augina mažametę dukterį. Nors pažeidimo padarymo metu L. D. turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, kas pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), tačiau tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas L. D., skiriant bausmę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikyti jos atžvilgiu ATPK 301 straipsnį bei skirti jai mažesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 - 288 straipsniais, teismas,

n u t a r i a:

L. D. pripažinti kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

              - pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;

              - pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnį, - 1000 Lt (vieno tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas              (parašas)              Arūnas Budrys

Nuorašas tikras

Teisėjas Arūnas Budrys