Civilinė byla  Nr. 2A-515-302/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 27.3.2.1; 27.7; 121.21

 

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Dalios Kačinskienės,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,

dalyvaujant ieškovui J. V. B.,

atsakovo atstovui Olegui Urbonui,

 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Espotransa“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.  

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas J. V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu UAB „Espotransa“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-05-06 sprendimą. Nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jis sužinojo, kad UAB „Espotransa“, kurioje jam priklauso 9896 paprastųjų vardinių akcijų 100 Lt nominalios vertės, suteikiančių jam 49,48 proc. balsų, 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo metu priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įkeisti įmonei priklausantį žemės sklypą be ieškovo sutikimo ir žinios. Vėliau paaiškėjo, kad bendrovės direktorius R. Š. įkeitė žemės sklypą Medicinos bankui, siekdamas gauti 3 mln. Lt paskolą. Atsakovas nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo nustatytos susirinkimų sušaukimo tvarkos, jokio pranešimo ieškovas negavo, jo raštiško sutikimo nebuvo. UAB „Espotransa“ 2008 05 06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas kartu su priedais buvo pateiktas UAB „Medicinos bankas“, siekiant gauti 3 mln. Lt kreditą, šis kreditas suteiktas 2008 05 14. Ieškovas nurodė, jog apie 2008 05 06 visuotinį akcininkų susirinkimą jam nebuvo žinoma, 2008-05-06 susirinkimo protokolas, akcininkų registracijos sąrašas, pranešimų įteikimo registracijos lapas yra suklastoti, nes juose esantys parašai ne ieškovo. Šiuo atveju nebuvo užtikrintas visų bendrovės akcininkų dalyvavimas priimant sprendimus, šis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams.

Atsakovas UAB „Espotransa“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui dar iki 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimo dienos buvo žinoma apie būsimą kreditavimo sandorį ir šio sandorio priežastis. Dar 2008 04 16 visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo, siekiant jį įkeisti  UAB „Medicinos bankas“ kaip kredito garantą. Šis akcininkų sprendimas nėra nuginčytas, galiojantis. UAB „Espotransa“ buvo susiklosčiusi tokia visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka: kadangi bendrovėje yra tik 3 akcininkai, apie susirinkimus jie informuojami telefonu, tai daro bendrovės vadovas R. Š. . Gavus žodinį visų akcininkų pritarimą tiek susirinkimo sušaukimui, tiek juose priimamų sprendimų projektams, rengiami susirinkimo dokumentai, kurie yra pateikiami kiekvienam akcininkui (ieškovui, D. Š. , R. Š. ) , kurie su jais susipažįsta ir pasirašo arba gali atsisakyti pasirašyti. 2008 05 06 akcininkų susirinkimas vyko įprasta bendrovėje tvarka, dokumentai buvo vežami ieškovui į jo darbo vietą Šeškinėje, Vilniaus m.,  kur ieškovas juos pasirašė . Sprendimų, priimtų 2008 05 06 susirinkimo metu, priėmimui nebuvo būtinas visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimas, pakako bendrovės vadovo vienvaldiško sprendimo. Kadangi UAB „Espotransa“ yra tik 2 organai – akcininkų susirinkimas ir bendrovės direktorius, sutinkamai su bendrovės įstatų 8.1, 8.3, 8.6p.p. ir ABĮ 19str.4, 6d., 34str.4,5d,m 37str.1, 8d. visus klausimus turėjo  teisę svarstyti ir dėl jų priimti sprendimą bendrovės direktorius vienasmeniškai. Be to, balsų dauguma – 50,52 proc. akcininkai 2008 05 06 priėmė sprendimą dėl turto įkeitimo ir kredito sutarties sudarymo. Atsakovas prašė teismo taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senaties terminą, kuris yra 1 mėn. ir yra praleistas be svarbių priežasčių, kadangi ieškovas naudojosi advokato pagalba jau nuo 2008 08 21, visus reikiamus dokumentus gavo dar 2008 09 05, o į teismą kreipėsi tik 2008 11 13, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas neturi būti pripažįstamas negaliojančiu vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų pasekmių nei bendrovei, nei jos akcininkams ar viešėjam interesui. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių kvorumas buvo, nutarimas buvo priimtas balsų dauguma- 50,52 proc. ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, jog ieškovo parašai yra suklastoti, parašyti ne jo ranka, negalėjo turėti įtakos susirinkimo priimto nutarimo galiojimui, viešasis interesas šiuo atveju gali ir turi būti ginamas ne civilinės, bet baudžiamosios teisės normų nustatytomis priemonėmis (LAT Nutartis civ.byloje Nr.3K-3-114/2006). Teismas padarė išvadą, kad pagal atsakovo įstatų 8.1p., 8.3p., 8.6p., ABĮ 19str.4,6d., 34str.4,5d., 37str.1 ir 8d. visus visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus klausimus turėjo teisę svarstyti ir dėl jų priimti sprendimą bendrovės direktorius vienasmeniškai, nešaukdamas akcininkų susirinkimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido 1 mėn. ieškinio senaties terminą (Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d.) kreiptis į teismą dėl ginčijamo 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes kreipėsi tik 2008-11-13, apie ginčijamą sprendimą sužinojo dar 2008-09-05, kai jo atstovas gavo visus dokumentus iš atsakovo, be to, jis 2009-09-09 kreipėsi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, todėl turėjo visas galimybes laiku kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau to nepadarė. Teismas laikė, kad ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios, objektyvios, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį, kas yra pagrindas ieškinį atmesti.

Ieškovas J. V. B. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, ieškinyje ir apeliaciniame skunde nagrinėjamos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip formalus pažeidimas, nes, apelianto nuomone, ginčijamo susirinkimo sprendimo priėmimas įtakojo ne tik jo kaip įmonės akcininko interesus, bet ir pažeidė viešąjį interesą. Kadangi 2008-05-06 susirinkimo protokolas, akcininkų registracijos sąrašas ir pranešimų akcininkams įteikimo registracijos lapas buvo suklastoti, akivaizdu, kad dėl nurodytų priežasčių ieškovo valia priimant sprendimą dėl kredito bendrovės vardu paėmimo ir bendrovei priklausančio žemės sklypo įkeitimo nebuvo išreikšta, todėl susirinkimo sprendimo protokolas pripažintinas negaliojančiu. Ginčijamo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimui, kuriam taikomi daugiašalio sandorio reikalavimai, numatyti CK 1.63 str. 7 d., buvo reikalinga trijų bendrovės akcininkų valia. Akcinių bendrovių įstatymas nustato vienodą visų bendrovės akcininkų teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuoti su bendrovės veikla susijusiais klausimais, tačiau nagrinėjamu atveju ši ieškovo teisė buvo pažeista.

Teismo nurodoma praktika sprendime dėl formalius pažeidimus turinčių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų nuginčijimo nagrinėjamu atveju neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Akivaizdu, kad visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų suklastojimo negalima pripažinti formaliais pažeidimais, nes tai turi nusikalstamos veikos požymių.

Apeliantas nurodo, kad ieškinio senatį jis praleido dėl to, kad siekė išsiaiškinti aplinkybes, gauti daugiau informacijos siekiant tinkamai suformuoti ieškinio reikalavimus, todėl ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti.

Atsakovas UAB „Espotransa“ atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl jis nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų organų sprendimų priėmimo tvarką, bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), todėl apeliacinio skundo argumentais, nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas yra UAB „Espotransa“ akcininkas, kuriam priklauso 9896 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, suteikiančių 49,48 proc. balsų, kiti akcininkai – R. Š. – 49,48 proc. balsų ir D. Š. – 1,04 proc. balsų. 2008-05-06 buvo priimtas UAB „Espotransa“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas (b.l. 11-12), kuriuo buvo nutarta paimti 3 mln. Lt kreditą iš UAB „Medicinos bankas“. Ieškovas su tokiu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu nesutiko, prašė jį pripažinti negaliojančiu, nes nebuvo laikytasi įstatyme įtvirtintos tvarkos, nustatančios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų įforminimą, buvo pažeistos jo kaip akcininko neturtinės teisės.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinį dėl 2008-05-06 priimto UAB „Espotransa“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 d. numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 p., 17 str. yra įtvirtintos tokios akcininkų neturtinės teisės kaip teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Akcininkas, balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime, įgyvendina jam įstatymo suteiktą vieną iš neturtinių teisių – dalyvauti aukščiausiam juridinio asmens organui (juridinio asmens dalyvių susirinkimui) priimant sprendimus dėl juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, reikalų, tačiau kartu pažymėtina, kad šių akcininkų teisių pažeidimas nėra besąlyginis visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų panaikinimo pagrindas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant ginčus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į Akcinių bendrovių įstatymo normų, nustatančių visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų negaliojimo pagrindus, tikslus. Šios teisės normos skirtos akcininkų interesams apsaugoti, kad nebūtų priimami neteisėti nutarimai, pažeidžiantys akcininkų turtines ar neturtines teises, taip pat viešąjį interesą, kita vertus – pačiai akcinei bendrovei bei už ginčijamą nutarimą balsavusių akcininkų teisėms apsaugoti, kad nepagrįstais ieškiniais bendrovei nebūtų daroma žala, sutrukdant jos veiklą ar kenkiant teisėtiems bendrovės interesams. Akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyviosios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kaip tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Be to, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu. Taip pat svarbu ir tai, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti, kokią įtaką ginčijamo nutarimo priėmimui būtų turėjęs ieškovas, jeigu pažeidimų nebūtų padaryta ir jis būtų dalyvavęs ir balsavęs susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002, 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006, ir kt.).

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad ginčijamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos jo kaip akcininko neturtinės teisės, o būtent – teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime bei balsuoti jame už priimamus sprendimus (Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 d. 1, 2 p.), tačiau tokie pažeidimai, kolegijos vertinimu, nebuvo esminiai, dėl kurių susirinkimo metu priimtą sprendimą būtų pagrindas pripažinti negaliojančiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, nurodydamas, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant sprendimą ir kokios jo teisės buvo pažeistos, nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kaip ieškovo dalyvavimas ir balsavimas susirinkime būtų įtakojęs ginčijamo sprendimo priėmimą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių kvorumas buvo, nutarimas priimtas balsų dauguma – 50,52 proc. (pagal Akcinių bendrovių įstatymo, galiojusio šio nutarimo priėmimo metu redakcijos 27 straipsnio 1 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų), nagrinėjamu atveju 2008-05-06 susirinkime buvo sprendžiami klausimai (dėl nekilnojamojo turto įkeitimo ir kredito sutarties sudarymo), kuriems priimti pakako paprastos kitų dviejų akcininkų balsų daugumos (iš viso 50,52 proc. balsų) todėl tai, kad buvo pažeistos ieškovo neturtinės teisės dalyvauti ir balsuoti šiame susirinkime, nagrinėjamu atveju neįtakojo priimamo sprendimo rezultato, nes jo turimų balsų skaičius (49,48 proc.) nėra lemiamas ir jis, balsuodamas „prieš“ ar „už“ t.t. sprendimo priėmimą, negalėtų įtakoti priešingo nei buvo priimtas paprasta balsų dauguma sprendimo priėmimo. Tuo pačiu nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog 2008-05-06 UAB „Espotransa“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą yra pagrindas pripažinti negaliojančiu dėl to, kad šio susirinkimo metu nebuvo išreikšta vieno iš akcininkų, o būtent – ieškovo valia dėl priimamo sprendimo. Be to, kaip matyti iš UAB „Espotransa“ įstatų 7.5 p. visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir jo šaukimo tvarka tiek, kiek ji neaptarta šiuose įstatuose, nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme (b.l. 8). Atsižvelgdama į Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnyje išdėstytą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, į tai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos, o pagal bendrovės įstatų 8.4 p. direktoriui kaip vienasmeniam valdymo organui – bendrovės vadovui be kitų funkcijų pavesta be atskiro įgaliojimo veikti bendrovės vardu, atstovauti ją visose valstybės ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, vienvaldiškai sudaryti ir pasirašyti bendrovės vardu visus sandorius, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visus visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus klausimus turėjo teisę svarstyti ir dėl jų priimti sprendimą bendrovės direktorius vienasmeniškai nešaukdamas akcininkų susirinkimo, kuriuo, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamo susirinkimo sprendimo priėmimo metu buvo R. Š. .

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo parašų protokole (b.l. 13), akcininkų registracijos žurnale (b.l. 14) suklastojimo negalėjo turėti įtakos priimamo sprendimo galiojimui, o viešas interesas, kuris, pasak ieškovo yra pažeidžiamas nagrinėjamu atveju, turi būti ginamas ne civilinės, bet baudžiamosios teisės normų nustatytomis priemonėmis, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-114/2006).

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad buvo pažeistas viešasis interesas, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo pareikštas reikalavimas yra susijęs jo asmeninio intereso gynimu.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, kad ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje yra pasisakęs, kad, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį, todėl teismas atmetęs ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą, be reikalo jo reikalavimą atmetė dar ir taikydamas ieškinio senatį, tokie teismo motyvai dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo J. V. B. reikalavimui yra pertekliniai ir iš sprendimo šalintini, nekeičiant dėl to sprendimo iš esmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui UAB „Espotransa“ iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme). Teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis). Spręsdama dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, kolegija atsižvelgia į atsakovo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, jo dalyvavimo teismo posėdyje trukmę, profesionalų pasiruošimą bylai ir nustato, kad atsakovas turėjo būtinų ir pagrįstų 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš ieškovo.

Atmetus apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, 7,15 Lt (b.l. 105) priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. V. B. 750 Lt UAB „Espotransa“ naudai ir 7,15 Lt valstybei (įmokos kodas 5660) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                 Romualda Janovičienė        

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                      Petras Jaržemskis           

 

 

                                                                                                Dalia Kačinskienė