Civilinė byla Nr. e2A-154-910/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00846-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 3.3.1.19.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Vytauto Vyskupaičio, bei trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Faciem“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. J. (J. J.) ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Statom parduodam“, uždarajai akcinei bendrovei „Šamada“ dėl atsiskaitymo, taip pat atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ priešieškinį ieškovui J. J. dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Faciem“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas UAB „Mašida“) 96 702,43 Eur skolos, iš atsakovės UAB „Šamada“ – 78 826,73 Eur skolos, taip pat 11,75 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas ir UAB „Mašida“ (dabar UAB „Statom parduodam“) 2023 m. vasario 23 d. sudarė sutartį Nr. VIN 2023.02.23, kuria pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo užsakovo (UAB „Statom parduodam“) pavedimu sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais parduoti sutarties priede – technologinėje specifikacijoje–sąmatoje – nurodytas prekes, jų priedus, papildomas medžiagas ir (arba) paslaugas. Analogiškomis sąlygomis buvo pasirašytos dar dvi sutartys: 2023 m. vasario 27 d. sutartis Nr. VIN2-2023.02.27 tarp ieškovo ir UAB „Faciem“ ir 2023 m. vasario 27 d. sutartis Nr. VIN3-2023.02.27 tarp ieškovo ir UAB „Šamada“. UAB „Statom parduodam“, UAB „Faciem“ ir UAB „Šamada“ yra susiję asmenys, joms vadovauja tas pats direktorius – T. J.. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė visa apimtimi, technologinėje specifikacijoje nurodytas prekes, jų priedus perdavė atsakovėms, kurios jas priėmė ir naudoja. Ieškovas 2023 m. birželio 28 d. kreipėsi į atsakovę UAB „Statom parduodam“ dėl atsiskaitymo, tačiau atsakovė 2023 m. liepos 12 d. rašte nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes nėra tinkamai atlikęs ir užsakovui perdavęs visų darbų, už kuriuos reikalauja sumokėti, nėra pateikęs prekių atitikties deklaracijų; tai neva pagrindžia 2023 m. birželio 7 d. statybų techninės priežiūros vadovo parengtas defektinis aktas. Ieškovo teigimu, jis apie tokį defektinį aktą nežinojo, aktas jam elektroniniu paštu atsiųstas tik 2023 m. liepos 28 d.; prekių atitikties deklaracijos atsakovei buvo pateiktos. Ieškovas pažymėjo, kad jo atlikti darbai buvo priimti keturiais etapais, dėl jų pretenzijų iš atsakovių iki pateikto reikalavimo atsiskaityti nebuvo gauta.

3.       Atsakovė UAB „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas UAB „Mašida“) pareiškė byloje priešieškinį, prašydama iš ieškovo J. J. priteisti 163 249,80 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad ieškovo pagal 2023 m. vasario 23 d. sutartį Nr. VIN-2023.02.23 sumontuoti gaminiai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, jie sumontuoti netinkamai. Tai patvirtina statybų techninės priežiūros vadovo 2023 m. birželio 7 d. parengtas defektinis aktas, kuriame nurodyti trūkumai iki šiol nėra pašalinti. Specialisto T. M. išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovas pateikė netinkamos kokybės gaminius ir netinkamai atliko jų montavimą, ieškovas nėra pateikęs sumontuotų gaminių kokybę įrodančių deklaracijų, o pateiktosios deklaracijos prieštarauja viena kitai. Atsakovės teigimu, ieškovo sumontuotų langų trūkumus pagrindžia ir specialisto M. V. vertinimo išvada, kurioje pateikta trūkumų šalinimo sąmata, jos suma – 163 249,80 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: ieškovui J. J. iš atsakovės UAB „Statom parduodam“ priteisė 96 702,43 Eur skolą, 11,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo (2025 m. birželio 19 d.), iš atsakovės UAB „Šamada“ – 78 826,73 Eur skolą, 11,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 408 Eur žyminio mokesčio; ieškovui iš atsakovių UAB „Statom parduodam“ ir UAB „Šamada“ priteisė po 6 467,34 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas; atsakovės UAB „Statom parduodam“ priešieškinį atmetė.

6.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas pristatė ir sumontavo langus bei kitus gaminius atsakovių valdomuose objektuose. Visos ieškovo išrašytos sąskaitos yra atsakovių priimtos ir deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), dėl to ginčo nėra. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės.

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovių prašymu 2025 m. liepos 3 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, ją pavesta atlikti ieškovo pasiūlytam teismo ekspertui D. V. ir nurodyta atsakovėms į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 2 200 Eur užstatą ekspertizei apmokėti. Atsakovės užstato nesumokėjo motyvuodamos tuo, kad paskirtas teismo ekspertas neturi reikalingos kvalifikacijos. Teismas, įvertinęs teismo eksperto D. V. kvalifikaciją, padarė išvadą, kad jis neabejotinai kompetentingas nustatyti sumontuotų gaminių ir jų montavimo kokybę. Įvertinęs tai, kad atsakovės atsisakė teismo ekspertizės tik dėl tos priežasties, jog ją atlikti buvo pavesta ne jų pageidaujamam ekspertui, teismas padarė išvadą, kad atsakovių pozicija dėl ieškovo sumontuotų gaminių ir jų montavimo kokybės trūkumų yra nepagrįsta ir neįrodyta.

8.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo A. T., kuris vykdė techninio prižiūrėtojo pareigas pagal su UAB „Mašida“ ir UAB „Šamada“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, pasirašė 2023 m. birželio 7 d. defektinį aktą, parodymus, priėjo prie išvados, kad ieškovas atsakovėms ir trečiajam asmeniui sumontavo tinkamos kokybės langus, atitvarus ir kitus gaminius, o neesminiai montavimo trūkumai iš esmės buvo pašalinti (tai patvirtino techninis prižiūrėtojas), todėl atsakovėms kilo pareiga įvykdyti savo prievolę ir su ieškovu atsiskaityti.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas užsakymus vykdė vienai įmonių grupei priklausantiems juridiniams asmenims, kurie įsipareigojimus dengė mokėdami vienas už kitą. Tai aiškiai nurodyta ir pripažinta bendrame UAB „Statom parduodam“, UAB „Šamada“, UAB „Faciem“ 2024 m. gegužės 15 d. atsiliepime. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą pareiškė pagal pačių atsakovių apskaičiuotą jų skolos likutį: UAB „Statom parduodam“ (UAB „Mašida“) ieškovui yra skolinga 96 702,43 Eur, UAB „Šamada“ – 78 826,73 Eur.

10.       Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatomis, ieškovui iš atsakovių priteisė 11,75 proc. dydžio procesines palūkanas, įvertinęs bylos baigtį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šamada“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės UAB „Šamada“ priteista 78 826,73 Eur skola, 11,75 proc. dydžio procesinės palūkanos, 1 408 Eur žyminis mokestis ir 6 467,34 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; netenkinus pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės UAB „Šamada“ priteista 78 826,73 Eur skola, 11,75 proc. dydžio procesinės palūkanos, 1 408 Eur žyminis mokestis ir 6 467,34 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus ir neperdavė atsakovėms atliktų darbų, tačiau išrašė PVM sąskaitas faktūras. Kadangi sutarčių 4.3 ir 4.4 papunkčiuose įtvirtinti ieškovo  įsipareigojimai perduoti tinkamai atliktus darbus nebuvo įvykdyti, PVM sąskaitos faktūros negalėjo būti išrašytos ir ieškovo reikalavimo teisė į likusią pagal sutartis 70 proc. gaminių kainą ir 100 proc. montavimo darbų atlygį nėra atsiradusi.

11.2.                      Teismas neįvertino atsakovių į bylą pateiktų įrodymų (2023 m. birželio 7 d. defektinio akto, specialisto T. M. išvados, specialisto M. V. išvados, specialisto M. V. papildomos išvados), kurie patvirtina, kad ieškovo perduotos prekės ir atlikti darbai yra su trūkumais. Išvadą, kad gaminių ir jų montavimo kokybė atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, teismas padarė remdamasis išimtinai tik ieškovo pateiktais įrodymais (UAB „Getelit“ specialisto išvada; KTU stiklo atsparumo smūgiui nustatymo protokolu; gamintojo stiklo ir gaminių eksploatacinių savybių deklaracijomis), kurie iš esmės nepagrindžia gaminių ir jų montavimo kokybės. Teismas taip pat rėmėsi ieškovo į bylą dieną prieš posėdį pateiktu susirašinėjimu su architektu V. P.. Atsakovių atstovas teismo posėdyje prašė architektą V. P. iškviesti ir apklausti kaip liudytoją, tačiau teismas šio prašymo netenkino, motyvuodamas užsitęsusiu bylos nagrinėjimu. Taip buvo apribota atsakovių teisė atsikirsti į ieškovo pasitelkto asmens klaidinančius teiginius, pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas.

11.3.                      Priešingai nei nusprendė teismas, iš liudytojo A. T. parodymų galima suprasti, kad ieškovas neištaisė esminių defektų. Apklausiant šį liudytoją buvo pažeista liudytojų apklausos tvarka, jam buvo užduoti menami klausimai ir teismas jų nešalino.

11.4.                      Atsakovių poziciją dėl sumontuotų gaminių ir jų montavimo kokybės trūkumų teismas pripažino nepagrįsta ir neįrodyta vien dėl to, kad atsakovės neva atsisakė teismo ekspertizės, bet ne dėl to, jog atsakovių į bylą pateikti įrodymai būtų nepagrįsti. Teismo ekspertizės skyrimo ir eksperto parinkimo sąlygos nebuvo vienodos ieškovui ir atsakovėms, jos buvo palankios ieškovui: atsakovės klausimus teismo ekspertizei ir eksperto kandidatūrą buvo įpareigotos pateikti dviem mėnesiais anksčiau nei ieškovas, o ieškovui prieš teismo posėdį pateikus teismo eksperto kandidatūrą atsakovėms nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nuomonę dėl pasiūlyto kandidato, jo kvalifikacijos. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovės ne atsisakė teismo ekspertizės, o siekė, kad ji būtų paskirta objektyviai, nesuteikiant kuriai nors bylos šaliai pranašumo parenkant ekspertą.

11.5.                      Teismas, priteisdamas procesines palūkanas, jų skaičiavimo pradžią nepagrįstai nurodė 2024 m. vasario 8 d., nes paskutinis patikslintas ieškinys pateiktas 2025 m. balandžio 1 d.

11.6.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: neteisingai paskirstė atsakovėms ieškovo sumokėtą žyminį mokestį; prie bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai priskaičiavo 1 070 Eur už antstolio paslaugas, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-495-933/2024); prie bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai priskyrė 1 694 Eur išlaidas už UAB „Getelit“/MB „Lauperta“ vertinimo išvadą; į 9 389,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepagrįstai įtrauktos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; neatsižvelgė, kad didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovas patyrė dėl savo kaltės.

13.                      Atsakovė BUAB „Statom parduodam“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Vytauto Vyskupaičio, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi, o atsakovės UAB „Statom parduodam“ priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; netenkinus pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.                      Atsakovės BUAB „Statom parduodam“ apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės yra tokie patys, kokie nurodyti atsakovės UAB „Šamada“ apeliaciniame skunde. Atsakovė BUAB „Statom parduodam“ apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu neginčija ieškovo sumokėto žyminio mokesčio išlaidų paskirstymo.

15.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Faciem“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo motyvus, kuriais konstatuota, kad ieškovas trečiajam asmeniui UAB „Faciem“ sumontavo tinkamos kokybės langų atitvarus ir kitus gaminius; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta iš ieškovo trečiajam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Faciem“ priteisti visas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Ieškovas 2024 m. vasario 7 d. patikslintu ieškiniu reikalavimą UAB „Faciem“ buvo pareiškęs visiškai nepagrįstai, nes ieškovo ir UAB „Faciem“ sudaryta sutartis Nr. VIN2-2023.02.27 net nebuvo pradėta vykdyti. Pagal sutartį Nr. 220629-03, kuri buvo įgyvendinta 2022 metais, dar iki ieškovo su atsakovėmis sudarytų sutarčių, su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta. Dėl šios priežasties ieškovas 2025 m. balandžio 1 d. patikslintu ieškiniu atsisakė reikalavimų UAB „Faciem“ atžvilgiu, tačiau UAB „Faciem“ atsakovės statusą turėjo iki 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio. UAB „Faciem“ turėjo gintis nuo jai ieškovo pareikštų reikalavimų, dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas ieškovas.

15.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos yra bendros su atsakovėmis, nes byloje atsakovėms ir trečiajam asmeniui atstovavo tas pats atstovas. Trečiasis asmuo asmeniškai, o ne bendrai su atsakovėmis patyrė bylinėjimosi išlaidas. Sąskaita už teisines paslaugas išrašyta trečiajam asmeniui, būtent už jam suteiktas paslaugas.

15.3.                      Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje esanti išvada „Taigi iš aptartų įrodymų yra neabejotina, jog ieškovas J. J. atsakovams ir trečiajam asmeniui sumontavo tinkamos kokybės langus, atitvaras ir kitus gaminius, o neesminiai montavimo trūkumai, kaip tai patvirtino techninis prižiūrėtojas, iš esmės buvo pašalinti“ yra nepagrįsta. Ginčas byloje vyko tik pagal atsakovių UAB „Statom parduodam“ ir UAB „Šamada“ sudarytas su ieškovu sutartis ir būtent pagal šias sutartis objektuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), sumontuotų langų kokybės. Trečiajam asmeniui ieškovas sumontavo langus tik pagal anksčiau sudarytą sutartį Nr. 220629 objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir dėl pagal šią sutartį sumontuotų langų kokybės nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas. Nurodyta nepagrįsta teismo išvada ateityje gali turėti esminės reikšmės, jeigu kiltų ieškovo ir trečiojo asmens ginčas dėl pagal sutartį Nr. 220629 ieškovo sumontuotų langų kokybės.

16.                      Ieškovas J. J. atsiliepimu į atsakovių BUAB „Statom parduodam“ ir UAB „Šamada“ apeliacinius skundus prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti iš atsakovių ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Atsakovių apeliacinių skundų argumentai, kad ieškovas neva neįvykdė sutarčių ir neperdavė darbų, yra nepagrįsti, nes sutarčių 3.3 papunktyje numatyta, jog užsakovas šios sutarties 3.6 papunktyje nurodytais terminais įsipareigoja priimti šios sutarties priede (technologinėje specifikacijoje–sąmatoje) nurodytas prekes, pasirašant atitinkamą (-us) pardavėjo prekių perdavimo–priėmimo aktą (-us) ir (arba) PVM sąskaitą (-as) faktūrą (as). Ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovės deklaravo VMI. Be to, ieškovas darbus atliko etapais ir iš atsakovių negavo jokių pastabų dėl darbų kokybės. Atsakovių pretenzijos ieškovui atsirado tik po to, kai jis 2023 m. birželio 28 d. pareiškė pretenziją dėl skolos sumokėjimo. 2023 m. birželio 7 d. defektinis aktas ieškovui buvo pateiktas tik 2023 m. liepos 28 d., t. y. jau prasidėjus teismo procesui.

16.2.                      Teismas pagrįstai neatsižvelgė į specialistų T. M. ir M. V. išvadas, nes iš jų negalima identifikuoti, kur ir kokie gaminiai užfiksuoti, nebuvo atlikti jokie matavimai.

16.3.                      Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad sumontuoti gaminiai yra kokybiški: UAB „Getelit“ specialisto vertinimo išvada, KTU bandymo protokolas, Lenkijos gamintojo „PLASTIMET“ gaminių stiklo eksploatacinių savybių deklaracija, putų atitikties deklaracija, projektuotojo V. P. elektroninis laiškas. Objekto techninis prižiūrėtojas A. T. patvirtino, kad ieškovas montavimo darbus atliko tinkamai, pagal esamas angas ir leistinus nuokrypius.

16.4.                      Teismas pagrįstai atmetė atsakovių prašymą apklausti kaip liudytoją architektą V. P.. Įrodymų tyrimas negali būti begalinis, o atsakovės iš tiesų siekė vilkinti bylos išnagrinėjimą, nes atsakovei UAB „Statom parduodam“ yra iškelta bankroto byla. Be to, ieškovas neįrodinėjo, kad jo sumontuoti langai geresni nei buvo suprojektuota, o architekto laiškas tik patvirtino, kad gaminiai – kokybiški. Apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamos liudytojo A. T. apklausos taip pat yra nepagrįsti.

16.5.                      Pačių atsakovių veiksmai nulėmė, kad byloje nebuvo atlikta teismo paskirta ekspertizė, todėl atsakovėms tenka dėl to kilusios neigiamos teisinės pasekmės. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai atsisakė ekspertizės tik dėl tos priežasties, kad buvo paskirtas jų pageidavimų netenkinantis ekspertas.

16.6.                      Priešingai nei nurodo atsakovės, teismas su visomis proceso šalims elgėsi vienodai, buvo išspręsti visų dalyvaujančių byloje asmenų pateikti prašymai, t. y. proceso dalyviams buvo sudarytos lygios galimybės veikti, teikti įrodymus ir t. t.

16.7.                      Teismas procesines palūkanas ieškovui pagrįstai priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškinys buvo tikslinamas dėl atsakovių veiksmų (prašymų išrašyti sąskaitas kitiems asmenims, perrašyti sąskaitas, susijusios atsakovių įmonės mokėjo viena už kitą ir t. t.).

16.8.                      Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17.                      Ieškovas J. J. atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Faciem“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš trečiojo asmens ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas atsakovėms ir trečiajam asmeniui sumontavo tinkamos kokybės langus, atitvarus ir kitus gaminius, o neesminiai montavimo trūkumai buvo pašalinti (tai patvirtino techninis prižiūrėtojas), nes dalis namų, kuriuose ieškovas sumontavo langus, vėliau atsakovės UAB „Statom parduodam“ buvo perleisti trečiajam asmeniui.

17.2.                      Pačių atsakovių ir trečiojo asmens, kurios yra susijusios įmonės, atstovo nenuosekli pozicija procesiniuose dokumentuose nulėmė UAB „Faciem“ dalyvavimą byloje. Be kita ko, į bylą nebuvo pateikti UAB „Faciem“ apmokėjimą už teisines paslaugas patvirtinantys įrodymai, taip pat suteiktos paslaugos nebuvo detalizuotos.

18.                      Atsakovė BUAB „Statom parduodam“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Vytauto Vyskupačio, atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodė, kad savo poziciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. teismo sprendimo išdėstė apeliaciniame skunde. Kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su BUAB „Statom parduodam“ apeliacinio skundo argumentais, todėl papildomų argumentų neteikia ir prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodyta apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20.                      Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.                      Nagrinėjamoje byloje yra paduoti trys apeliaciniai skundai: 1) atsakovės UAB UAB „Statom parduodam“ ir UAB „Šamada“ apeliaciniais skundais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš jų ieškovui priteista skola už jo atsakovėms perduotus ir sumontuotus langus bei atmestas atsakovės UAB „Statom parduodam“ priešieškinis dėl nuostolių priteisimo, taip pat sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; 2) trečiasis asmuo UAB „Faciem“ apeliaciniu skundu prašo pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad ieškovas trečiajam asmeniui sumontavo tinkamos kokybės langus, atitvaras ir kitus gaminius, o neesminiai montavimo kokybės trūkumai buvo iš esmės pašalinti, taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui nepriteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. 

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos proceso eigos

22.                      Ieškovas ir atsakovė UAB „Mašida“ (dabartinis pavadinimas UAB „Statom parduodam“) 2023 m. vasario 23 d. sudarė sutartį Nr. VIN-2023.02.23, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovės pavedimu objektams (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais parduoti sutarties priede – technologinėje specifikacijoje–sąmatoje – nurodytas prekes, jų priedus, papildomas medžiagas ir (arba) paslaugas, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis užsakyti ir priimti pardavėjo pateiktas prekes ir už jas sumokėti sutarties 3.2 ir 3.3 papunkčiuose nurodytomis sąlygomis (sutarties 1.1–1.2 papunkčiai). Sutarties prekių kaina su PVM – 290 977,94 Eur, montavimo darbų kaina – 59 800 Eur (sutarties 2.1 papunktis). Sutarties 3.2 papunktyje užsakovė įsipareigojo po sutarties pasirašymo nurodytais terminais (etapais) sumokėti pardavėjui avansą mokestiniu pavedimu į pardavėjo nurodytą sąskaitą. Sutarties 3.3 papunktyje užsakovė įsipareigojo šios sutarties 3.6 papunktyje nurodytais terminais priimti šios sutarties priede – techninėje specifikacijoje–sąmatoje – įvardytas prekes, pasirašydama atitinkamą (-us) pardavėjo prekių perdavimo–priėmimo aktą (-us) ir (arba) PVM sąskaitas faktūras. Pagal sutarties 3.7 papunktį užsakovė įsipareigojo, pardavėjui tinkamai atlikus kiekvieno etapo montavimo darbus, sumokėti likusią gaminių kainos dalį (70 proc.) ir gaminių montavimo kainą (100 proc.) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Sutarties 4.3 papunktyje pardavėjas įsipareigojo visas pagal šią sutartį sumontuotas ir (arba) pristatytas ir (arba) patiektas prekes perduoti užsakovei, pateikdamas atitinkamą (-us) prekių perdavimo–priėmimo aktą (-us) ir (arba) PVM sąskaitą (-as) faktūrą (-as). Pagal sutarties 4.4 papunktį pardavėjas, tinkamai įvykdęs kiekvieno etapo gaminių montavimo darbus, įsipareigojo atlikti darbų pridavimą užsakovės atstovui ir pateikti reikiamus atsiskaitymui už gaminius (70 proc.) ir (100 proc.) už gaminių montavimą dokumentus (1 t., b. l. 12–15). Iš sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad pagal sutartį turėjo būti pagaminti ir sumontuoti iš viso 624 langai 26 namuose (1 t., b. l. 16). Techninės langų specifikacijos numatytos sutarties priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ (1 t., b. l. 149–152).

23.                      Ieškovas ir UAB „Šamada“ analogiškomis sąlygomis 2023 m. vasario 27 d. pasirašė sutartį Nr. VIN3-2023.02.27 dėl pastatų (duomenys neskelbtini). Iš šios sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad susitarta iš viso dėl 240 langų 10 namų (5 t., b. l. 72–74).

24.                      Ieškovas ir UAB „Faciem“ 2023 m. vasario 27 d. sudarė sutartį Nr. VIN2-2023.02.27 dėl pastatų (duomenys neskelbtini). Iš sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad susitarta dėl 96 langų 4 namuose (5 t., b. l. 75–77). Sutarties priedas Nr. 2 „Techninė specifikacija“ (5 t., b. l. 78–81).

25.                      Ieškovas nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. birželio 20 d. elektroniniu paštu atsakovei UAB „Mašida“ pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 211 836,32 Eur (1 t., b. l. 17–30). Ieškovas 2023 m. gegužės 16 d. elektroniniame laiške, išsiųsdamas atsakovei sąskaitas už langus ir jų montavimo darbus, taip pat pareikalavo apmokėti pradelstas sąskaitas už langus UAB „Šamada“ – 20 424,41 Eur, už montavimo darbus – 9 504,15 Eur be PVM, už montavimo darbus „Draugystės slėnis“ – 2 685 be PVM (pradelsta pusę metų) (1 t., b. l. 27).

26.                      Ieškovas 2023 m. birželio 28 d. registruotąja pašto siunta išsiuntė atsakovei UAB „Mašida“ reikalavimą sumokėti jam 174 576,94 Eur skolą bei 6 228,49 Eur delspinigius, iš viso – 180 805,43 Eur (1 t., b. l. 31–35).

27.                      UAB „Mašida“ ir UAB „Šamada“ 2023 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovui raštą dėl reikalavimo grąžinti skolą ir eksploatacinių savybių atitikties deklaracijų pateikimo, kuriame nurodė, kad skolos ieškovui nėra, nes jis nėra tinkamai perdavęs visų darbų ir nėra pagrindęs perduotų prekių atitikties joms keliamiems reikalavimams  (1 t., b. l. 37–40).

28.                      Ieškovas 2023 m. liepos 21 d. pateikė atsakymą į atsakovių 2023 m. liepos 12 d. raštą, kuriame pažymėjo, kad pateiktos prekės ir jų deklaracijos visiškai atitinka sutarties sąlygas, todėl reikalavimas sumokėti skolą yra pagrįstas, taip pat nurodė, jog pakartotinai pateikia eksploatacinių savybių deklaracijas (1 t., b. l. 41–45).

29.                      Į bylą pateiktas 2023 m. birželio 7 d. statybos techninės priežiūros vadovo A. T. parengtas ir pasirašytas defektinis aktas, kuriame nurodyta: objektas – (duomenys neskelbtini). Pridėtos 22 nuotraukos trūkumams pagrįsti, tačiau iš akto turinio nėra galimybės nustatyti, kuriuose konkrečiai namuose, kokiuose konkrečių namų languose yra nustatyti trūkumai. Taip pat nurodyta, kad nesumontuoti 7 vnt. langų, tačiau nenurodyta, kuriuose konkrečiuose namuose. Pažymėta, kad nepateiktos langų atitikties ir eksploatacinių savybių deklaracijos, langų gamintojo montavimo instrukcija ir sandarinimo putų eksploatacinių savybių deklaracija (1 t., b. l. 103–114). Defektinis aktas ieškovui pateiktas 2023 m. liepos 28 d. elektroniniu paštu su UAB „Mašida“ ir UAB „Šamada“ raštu dėl eksploatacinių savybių atitikties deklaracijų pateikimo ir langų montavimo defektų (1 t., b. l. 115–118). 

30.                      UAB „Mašida“, UAB „Šamada“ ir UAB „Faciem“ 2023 m. birželio 7 d. rašte ieškovui prašė pagrįsti teiginį dėl angų neatitikties projektui, pateikiant konkrečius įrodymus; pateikti sutarčių 9.3 papunktyje numatytus abiejų šalių pasirašytus priedus (matavimo lapą ir (arba) technologinę specifikaciją–sąmatą); detalizuoti UAB „Mašida“ ir UAB „Šamada“ 77 602,82 Eur ir UAB „Faciem“ 2 685 Eur skolą; pateikti gaminių eksploatacinių savybių atitikties deklaracijas ir kitus dokumentus, pagrindžiančius gaminių atitiktį Lietuvos standartui LST EN 14351 1:2006+A2:2016 bei statybos techniniam reglamentui STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (1 t., b. l. 144–145). 

31.                      Specialisto T. M. 2023 m. rugsėjo 22 d. išvadoje nurodyta: objektas – langai dvibučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini); užsakovės – UAB „Šamada“, UAB „Mašida“; užduotis – įvertinti sumontuotų langų atitiktį statybos techniniam reglamentui (-ams) ir kt. reikalavimams; apžiūrėta 2023 m. liepos 30 d. Iš akto turinio ir jo priedų matyti, kad tirti pastatai (padarytos nuotraukos), esantys (duomenys neskelbtini). Išvados: 1) pateiktos dvi eksploatacinių savybių deklaracijos: pagal nuorodą ant žymenų – lipdukų ant langų – eksploatacinių savybių deklaracija Nr. MD80/2021 (serijos numeris LT21/210101-03-1) ir atskiru 2023 m. liepos 21 d. raštu pateikta kita eksploatacinių savybių deklaracija Nr. MD80/2021 (serijos numeris 23/11889/02509); jų duomenys tarpusavyje skiriasi, vienos iš jų (LT21/210101-03-1) neatitinka faktiškai sumontuotų langų parametrų, todėl reikalingi papildomi dokumentai, nurodantys, kuria iš pateiktų deklaracijų tikėti (pavyzdžiui, langų bandymo protokolai); 2) yra langų, patenkančių į kritines įstiklinimo padėtis: L1, V2, L3, L4, L6, V7, L8, kurie turi būti sertifikuoti pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 105 ir 106 punktus, tačiau reglamente numatytų įrodymų, kad jie sertifikuoti, nėra; nustatyta ir langų, atliekančių užtvaros funkcijas: V2, L3, L4, L6, V7, kurie turi būti sertifikuoti pagal reglamento 109 punktą, tačiau reglamente numatytų įrodymų, kad jie sertifikuoti nėra. Pagal reglamento 6 priedo 15 punktą, jei langų gamintojas nedeklaruoja tam tikrų būtinų pagal reglamentą savybių verčių, šiuo atveju saugą užtikrinančių, tokie langai laikytini neatitinkantys reglamento; 3) pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės išėjimo durys“ 88 punktą langai turi būti sumontuoti pagal gamintojo rekomendacijas arba kitas jo nurodytas ir viešai paskelbtas instrukcijas, tačiau gamintojas, šiuo atveju – pardavėjas tokių taisyklių konkrečiai sutartyje nenurodė. Preliminariai patikrinus poros namų langų sumontavimo kokybę pagal sutarties garantiją numatančiame priede paminėtas taisykles ST 491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ nustatyta neatitiktis, t. y. nevertikalumas, viršijantis numatytą nuokrypį. Detalesnė patikra galima gavus oficialias gamintojo (pardavėjo) langų montavimo instrukcijas (statybos taisykles). Taip pat sutarties priedas Nr. 2 Techninė specifikacija yra numatyta ties kiekvienu atveriamu langu (durimis); 4) furnitūra: ROTO NT, mikroventiliacija, rankena Medos balta, R07.2 uždengėjai. Apžiūros metu užfiksuota, kad nėra sumontuotos pastarosios atveriamų durų (langų) rankenos, uždengėjai (2 t., b. l. 4–77).

32.                      UAB „Getelit“ 2023 m. spalio 30 d. parengtoje specialisto vertinimo išvadoje nurodyta, kad pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sumontuoti PVC gaminiai visiškai atitinka sutartyje ir sutarties priede Nr. 2 (Techninės specifikacijos) nurodytus reikalavimus bei gamintojo montavimo nurodymus; jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti kitaip, nei specialisto T. M. išvadoje, nei kituose dokumentuose nėra. T. M. išvada nurodo perteklinius reikalavimus dėl pačių gaminių ir neatitinka sutarties ir sutarties priedo Nr. 2 Techninės specifikacijos (3 t., b. l. 25–96).

33.                      Specialisto M. V. vertinimo išvadoje „PVC gaminių montavimo techninis–inžinerinis vertinimas“ nustatyti darbų (langų montavimo) trūkumai ir, naudojant ProSama 5G programinę įrangą, sudaryta nustatytų defektų šalinimo sąmata pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas, jos suma – 163 249,80 Eur (4 t., b. l. 12–85). 

34.                      Specialisto M. V. 2024 m. rugsėjo 5 d. išvadoje, parengtoje atlikus papildomą apžiūrą, nurodyta, kad, papildant pirmąją išvadą, nustatyta, jog pastatuose sumontuoti PVC gaminiai yra netinkami naudoti pagal paskirtį, siekiant pastatus eksploatuoti protingą ir ekonomiškai naudingą laiką. Gaminiai neatitinka gamintojo reikalavimų, norminiuose aktuose nustatytų minimalių reikalavimų, keliamų gaminiams. Langai netinkami eksploatuoti, nustatyti defektai atitinka tyčia paslėptų darbų apibrėžtį (8 t., b. l. 51–63; 9 t., 5–17). 

35.                      Ieškovas pradinį ieškinį 2023 m. liepos 26 d. pareiškė atsakovei UAB „Mašida“ (dabartinis pavadinimas UAB „Statom parduodam“), prašydamas iš atsakovės priteisti 174 576, 94 Eur skolą, 9 283,11 Eur delspinigius, 11,75 proc. dydžio procesines palūkanas (1 t. b. l. 1–11). Ieškovas 2024 m. vasario 13 d. patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovių UAB „Mašida“, UAB „Faciem“ ir UAB „Šamada“ 174 576,94 Eur skolą, 9 283,11 Eur delspinigius, 11,75 proc. dydžio procesines palūkanas (5 t., b. l.  119–126). Ieškovas 2024 m. balandžio 18 d. patikslino ieškinį ir prašė iš atsakovės UAB „Mašida“ priteisti 74 202,43 Eur, iš atsakovės UAB „Šamada“ – 51 326,73 Eur, iš atsakovės UAB „Faciem“ – 52 685 Eur skolą, 11,75 proc. dydžio procesines palūkanas (6 t., b. l.  105–115). Atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodė, kad UAB „Mašida“ skola ieškovui pagal sutartį yra 96 702,43 Eur, UAB „Šamada“ – 78 826,73 Eur (7 t., b. l. 67–88). Ieškovas 2025 m. balandžio 1 d. dar kartą patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovės UAB „Statom parduodam“ priteisti 96 702,43 Eur, iš atsakovės UAB „Šamada“ – 78 826,73 Eur (9 t., b. l. 63–68).

36.                      Atsakovė UAB „Mašida“ (dabar – UAB „Statom parduodam“) 2023 m. lapkričio 30 d. pareiškė byloje priešieškinį ieškovui J. J., prašydama jai priteisti 163 249,80 Eur nuostolių, kuriuos sudaro ieškovo sumontuotų langų defektų šalinimo išlaidos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas (4 t., b. l. 125–130).

37.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, o atsakovės UAB „Statom parduodam“ (buvusi UAB „Mašida“) priešieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė neįrodė ieškovo sumontuotų gaminių ir jų montavimo trūkumų, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo sumontuoti gaminiai ir jų montavimo kokybė atitinka jiems keliamus reikalavimus.

38.                      Atsakovės UAB „Statom parduodam“ ir UAB „Šamada“ apeliaciniais skundais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamos tuo, kad teismas: 1) neatsižvelgė į tai, jog ieškovas neperdavė atsakovėms atliktų darbų; 2) neįvertino atsakovių į bylą pateiktų įrodymų; 3) netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus; 4) nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės atsisakė teismo ekspertizės; 5) procesines palūkanas nepagrįstai priteisė nuo 2024 m. vasario 8 d.; 6) netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Faciem“ apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas trečiajam asmeniui sumontavo tinkamos kokybės langus, atitvaras ir kitus gaminius, ir remiasi tuo, jog, ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus, byloje nebuvo sprendžiama dėl ieškovo trečiajam asmeniui pagal kitas sutartis sumontuotų gaminių bei jų montavimo darbų kokybės. Taip pat trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo  sprendimo dalimi, kuria atsisakyta jam iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes šias, trečiojo asmens teigimu, jis patyrė atskirai nuo atsakovių.

39.                      Taigi, šalių ginčas kilo dėl pagal sutartis ieškovo pateiktų ir atsakovių objektuose sumontuotų langų kokybės. Ieškovas teigia, kad pagal sutartis jis tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus (pateikė tinkamos kokybės langus, tinkamai juos sumontavo langus ir tinkamai perdavė atsakovėms darbų rezultatą), todėl reikalauja už juos sumokėti. Atsakovės atsisako sumokėti už ieškovo sumontuotus langus, remdamosi tuo, kad jie neperduoti atsakovėms sutartyse nustatyta tvarka, yra su trūkumais, todėl prašo priteisti būsimas išlaidas trūkumams pašalinti.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

40.                      Iš šalių sudarytų sutarčių matyti, kad ieškovas, sutartyse pavadintas pardavėju, įsipareigojo parduoti atsakovėms, sutartyse pavadintoms užsakovėmis, sutarties priede (technologinėje specifikacijoje–sąmatoje) nurodytas prekes (langus, jų priedus) ir paslaugas (langų sumontavimo atsakovių objektuose – statomuose dvibučiuose namuose (duomenys neskelbtini)), o atsakovės (užsakovės) įsipareigojo priimti pardavėjo pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ir už jas atsiskaityti sutartyje nurodytomis sąlygomis (nutarties 22–23 punktai). Šalių sudarytos sutarys turi ir pirkimo–pardavimo, ir statybos rangos bruožų. 

41.                      CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Be to, statybos rangą reglamentuojančios teisės normos yra taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartyje nėra nustatyta kitaip (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, kaip ir statybos rangos atveju, viena šalis turi perduoti kitai tam tikrą daiktą: pirkimo–pardavimo atveju pardavėjas turi perduoti pirkėjui parduodamą daiktą (prekę), o statybos rangos atveju – pasiektą darbų rezultatą (pastatytą, rekonstruotą objektą ir pan.).

42.                      CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Šioje teisės normoje reglamentuojamas rangos sutarties kvalifikavimas į pirkimo–pardavimo sutartį, neišskiriant atskirų rangos rūšių (vartojimo rangos, statybos rangos, projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos ir kt.).

43.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutarčiai pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi nepakanka pagal sutartį pagamintų langų vertę palyginti su jų montavimo darbų verte, bet taip pat būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011). 

44.                      Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įsipareigojo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir terminais parduoti atsakovėms sutarties priede (technologinėje specifikacijoje–sąmatoje) nurodytas prekes (langus), jų priedus ir sumontuoti juos konkrečiuose atsakovių statomuose dvibučiuose pastatuose. Iš byloje esančių duomenų matyti ir dėl to byloje nėra ginčo, kad langai buvo užsakomi pagal atsakovių statomų pastatų projektą, kuris buvo persiųstas ieškovui (1 t., b. l. 16, 119–143; 149–152). Atsakovės įsipareigojo suderinti su ieškovu langų pristatymo ir (arba) montavimo laiką bei priimti prekes ir (ar) paslaugas (sutarčių 3.5 punktas). Ginčo šalių sudarytų sutarčių sąlygų analizė suteikia pagrindą išvadai, kad sutarčių dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo konkrečių dydžių langų pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovių nurodytuose konkrečiuose objektuose, o ne tiesiog langų pardavimas atsakovui. 

45.                      Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje nustatyta, kad statybos darbai yra atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Pagal sutarčių sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-484 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo „Statybos darbų sritys“ 1.2.2 papunktį apdailos darbams priskiriami baigiamieji statybos darbai, įskaitant langų blokų montavimą. Taigi, šalių santykiai ir jų sudarytomis sutartimis prisiimti įsipareigojimai savo esme atitinka statybos rangos teisinius santykius, nepaisant to, kad langų kaina didesnė už montavimo darbų kainą.

46.                      Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ginčo šalių sudarytos sutartys ir jų pagrindu susiklostę santykiai savo esme ir tikslais atitinka statybos rangos teisinius santykius, todėl, sprendžiant byloje kilusį ginčą, vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis statybos rangos teisinius santykius.

Dėl atliktų darbų priėmimo 

47.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad ieškovas sumontavo tinkamos kokybės langus, atitvaras ir kitus gaminius, o neesminiai montavimo darbų trūkumai iš esmės buvo pašalinti, todėl atsakovėms kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu. Atsakovės UAB „Statom parduodam“ ir UAB „Šamada“ apeliaciniuose skunduose, kvestionuodamos savo pareigą atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus, teigia, kad jis neperdavė darbų, todėl atsakovėms nekilo pareiga sumokėti ieškovui. Šie apeliančių argumentai stokoja pagrįstumo.

48.                      CK 6.664 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą; darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

49.                      Taigi, pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalies nuostatas darbų priėmimo–perdavimo sąlygos yra nustatytos įstatymuose ir šalių sudarytoje sutartyje, o pagal šio straipsnio 2 dalį darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu kitaip nėra nustatyta statybos rangos sutartyje. 

50.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 13 punktas).

51.                      Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad nors įstatyme yra nustatyta, jog statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti vadovaujantis kitais įrodymais. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokėta sulygta kaina. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau tokiais atvejais teismas, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). 

52.                      Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto. Atsakovės teigia, kad, nesant šalių pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, ieškovui neatsirado teisė reikalauti atsiskaitymo pagal sutartis už sumontuotus langus. Ieškovas remiasi tuo, kad darbų atlikimą ir perdavimą patvirtina jo išrašytos ir atsakovėms pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovės priėmė ir deklaravo VMI.

53.                      Šalių pasirašytų sutarčių 3.3 papunktyje užsakovas įsipareigojo sutarčių 3.6 papunktyje nurodytais terminais priimti sutarčių priede – techninėje specifikacijoje–sąmatoje – nurodytas prekes, o sutarčių 4.3 papunktyje pardavėjas įsipareigojo visas pagal Sutartį sumontuotas ir (arba) pristatytas ir (arba) patiektas prekes perduoti užsakovui, pateikdamas atitinkamą (-us) prekių perdavimo–priėmimo aktą (-us) ir (arba) PVM sąskaitą (-as) faktūrą (-as) (nutarties 22 punktas). Taigi, šalys sutartyje susitarė, kad prekės (langai) ir jų montavimo darbai priimami arba pasirašant perdavimo–priėmimo aktą, arba PVM sąskaitas faktūras.

54.                      Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. birželio 20 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei UAB „Mašida“ PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 211 836,32 Eur (nutarties 25 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo atsakovės priimtos ir deklaruotos VMI.

55.                      Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šalys bendradarbiavo ir anksčiau: trečiasis asmuo UAB „Faciem“ ir ieškovas 2022 m. birželio 30 d. buvo sudarę sutartį Nr. 220629-03 (6 t., b. l. 122–125). Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija JJ Nr. 202200277 už plastikinius langus pagal pasiūlymą Nr. 220629-03 (5 kotedžai po 24 langus už 35 000 Eur) išrašė atsakovei UAB „Mašida“ ir išsiuntė elektroniniu paštu (6 t., b. l. 127). Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė UAB „Mašida“ nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. atliko ieškovui įvairius mokėjimus (mokėjimo paskirtyje nurodyta: avansas pagal komercinį pasiūlymą Nr. 202629-03; avansas langams; PVM sąskaita faktūra serija JJ Nr. 202200277; 202200277 dalinis; avansinis mokėjimas už plastikinius langus pasiūlymo Nr. 220721-01, išankstinės sąskaitos IAS Nr. 202209-20 apmokėjimas) (6 t., b. l. 136–141). Į bylą yra pateikta duomenų, kad už ieškovo ir UAB „Šamada“ sudarytos 2023 m. vasario 27 d. sutarties pagrindu ieškovo sumontuotus langus pastatuose (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija JJ Nr. 202300300 atsakovė UAB „Šamada“ yra atsiskaičiusi 2023 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu (6 t., b. l. 147, 150). Byloje nėra duomenų, kad prieš atsiskaitant už nurodytus darbus šalių buvo pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti ir ginčo dėl to nėra, kad dalis pastatų, kuriuose ieškovas sumontavo langus, yra apšiltinti, atlikta jų fasadų apdaila. Dalis pastatų yra pardavinėjami varžytynėse (11 t., b. l. 21–37). Tokie bylos duomenys leidžia teigti, kad tuose objektuose ieškovo atlikti darbai yra atsakovių priimti, jais naudojamasi.

56.                      Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš sutarčių matyti, jog darbai buvo vykdomi etapais, po penkis namus, atitinkamai išrašytos PVM sąskaitos faktūros tiek už langus, tiek už jų montavimo darbus (po penkis namus). Sutarčių 3.4 papunktyje užsakovės (atsakovės) įsipareigojo, esant prekės defektui, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo defekto pastebėjimo datos, pateikti pardavėjui kokybės pretenziją raštu; defektą pastebėjus prekių perdavimo–priėmimo metu, nurodyti tai prekių perdavimo–priėmimo akte. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų teikusios raštu pastabų, pretenzijų dėl ieškovo pateiktų ir sumontuotų langų po PVM sąskaitų faktūrų gavimo. Be to, objektuose vykdomiems darbams prižiūrėti atsakovės buvo pasamdžiusios statybos techninį prižiūrėtoją. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas statybos techninis prižiūrėtojas A. T. patvirtino, kad darbai buvo perduodami etapais, defektai nurodomi žodžiu, ieškovas taisė montavimo defektus (2025 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 20 sek.–12 min. 9 sek.). Liudytojas taip pat parodė, kad po langų montavimo buvo atliekami pastato šiltinimo ir fasado apdailos darbai; kadangi iš išorės langų montavimo defektai buvo ištaisyti, todėl tai buvo leidžiama (2025 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 42 sek.–31 min. 17 sek.).

57.                      Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas darbus pagal sutartis vykdė etapais, sumontavęs vieno etapo langus išrašydavo atsakovėms PVM sąskaitas faktūras tiek už langus, tiek už jų montavimo darbus ir juos pateikdavo elektroniniu paštu atsakovėms, kurios šias priimdavo ir deklaruodavo VMI, suteikia pagrindą išvadai, jog tarp šalių buvo susiformavusi praktika darbus priimti ieškovui išrašant PVM sąskaitas faktūras, atsakovėms šias priimant ir deklaruojant VMI, defektai buvo nurodomi žodžiu, juos ieškovas ištaisydavo. Aptarti bylos duomenys paneigia atsakovių apeliacinių skundų argumentus, kad langai ir jų montavimo darbai nebuvo perduoti, todėl atsakovėms nekilo pareiga sumokėti už ieškovo atliktus darbus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 

Dėl darbų kokybės ir įrodymų vertinimo

58.                      Atsakovės apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: neįvertino atsakovių pateiktų įrodymų (2023 m. birželio 7 d. defektinio akto, specialisto T. M. išvados, specialisto M. V. išvados bei papildomos išvados), kurie patvirtina, jog ieškovo perduotos prekės ir atlikti darbai yra su trūkumais; išvadą, kad ieškovo pateikti langai ir jų montavimo kokybė atitinka visus keliamus reikalavimus, padarė remdamasis išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais, kurie iš esmės nepagrindžia langų ir jų montavimo kokybės.

59.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą ir konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Taigi, darbų rezultato kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, yra siejama ne tik su darbų rezultato sėkmingu funkcionavimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

60.                      Pagal galiojantį teisinį reguliavimą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

61.                      Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

62.                      Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

63.                      Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022). Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

64.                      Nagrinėjamu atveju ieškovui, reikalaujančiam atsiskaitymo pagal sutartis, tenka našta įrodyti, kad jis pateikė tinkamos kokybės langus ir tinkamai atliko jų sumontavimo darbus, o atsakovės, remdamosi ieškovo pateiktų langų ir jų sumontavimo darbų trūkumais, turi įrodyti konkrečių langų ir (ar) jų sumontavimo darbų kokybės trūkumus, jų apimtį, reikalaujamų priteisti trūkumų šalinimo išlaidų dydį (CPK 12, 178 straipsniai).

65.                      Ieškovo perduotų langų ir jų sumontavimo darbų trūkumus atsakovės visų pirma grindžia 2023 m. birželio 7 d. defektiniu aktu, pasirašytu jų pasamdyto statybos techninės priežiūros vadovo A. T. (nutarties 29 punktas).

66.                      Iš byloje esančio ieškovo ir atsakovės UAB „Mašida“ vadovo T. J. 2023 m. birželio 5 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė buvo pažadėjusi su ieškovu atsiskaityti iki 2023 m. birželio 5 d., tačiau kai ieškovas 2023 m. birželio 5 d. paklausė apie atsiskaitymą atsakovės vadovas nurodė: „šis pažadas buvo duotas su sąlyga, jei pats nustosi pasakot apie UAB „Mašida“ kaip įmonę, kuri neva yra nemoki. Po mūsų paskutinio pokalbio buvau susidaręs įspūdį, kad mes sutarėm, bet sulaukėm vėliau kitų rangovų pas save ofise, kurie vis dėlto patvirtino, kad tu ir toliau skleidi nebūtus gandus apie mūsų įmonę; toliau turėjai grįžti su atsakymu, kodėl neišmatavai kiekvieno namo angų, o užsakei visiems vienodus; toliau, kodėl užpūtei į tarpus ir iškart užklijavai juostą; klausimų yra daugiau, taigi visų pirma susitvarkyk objekte savo „kasiakus“ ir galėsim šnekėt apie atsiskaitymą“ (3 t., b. l. 11–13). Šio laiško turinys rodo, kad atsisakymas atsiskaityti su ieškovu iš esmės buvo grįstas emocijomis, o ne konkrečiai įvardytais darbų trūkumais, juolab kad ieškovas langus įrengė dideliame skaičiuje objektų (pagal sutartį su UAB „Mašida“ – 26 objektuose 624 langai; pagal sutartį su UAB „Šamada“ – 10 objektų 240 langų), o langų kiekiai ir dydžiai buvo suderinti ir nurodyti sutarčių prieduose Nr. 1 ir  2 – techninėse specifikacijose (1 t., b. l. 16, 149–152). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pasiūlymui dėl projekto (duomenys neskelbtini), iš viso – 45 dvibučiams apskaičiuoti  atsakovės UAB „Mašida“ atstovas 2022 m. liepos 20 d. persiuntė ieškovui projektą, nurodydamas, kad visi pastatai yra identiški (1 t., b. l. 119–143).

67.                      UAB „Mašida“, UAB „Šamada“ ir UAB „Faciem“ 2023 m. birželio 7 d. rašte dėl sutarčių vykdymo pareikalavo, kad ieškovas pagrįstų teiginį dėl langų angų neatitikties projektui, pateiktų abiejų šalių pasirašytus sutarčių priedus, detalizuotų skolą, pateiktų gaminių eksploatacinių savybių atitikties deklaracijas ir kitus dokumentus, pagrindžiančius gaminių atitiktį standartui LST EN 14351 1:2006+A2:2016 ir Statybos techniniam reglamentui STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (1 t., b. l. 144-145). Tačiau šiame rašte nieko neužsiminta apie tos pačios dienos (2023 m. birželio 7 d.) defektinį aktą.

68.                      Ieškovas 2023 m. birželio 30 d. pateikė atsakovei UAB „Mašida“ reikalavimą sumokėti skolą (1 t., b. l. 31–35). Atsakovės UAB „Mašida“ ir UAB „Šamada“ 2023 m. liepos 12 d. rašte nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu, nes skola neegzistuoja, kadangi ieškovas nėra tinkamai perdavęs visų darbų, nėra tinkamai atlikęs prekių montavimo darbų, tai pagrindžia 2023 m. birželio 7 d. defektinis aktas, taip pat nėra pagrindęs prekių atitikties joms keliamiems reikalavimams (1 t., b. l. 37–40). Ieškovas 2023 m. liepos 21 d. rašte atsakovėms nurodė, kad iš jų nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl trūkumų, jokių defektinių aktų, taip pat nurodė, jog pakartotinai pateikia gaminių sertifikatus: eksploatacinių savybių deklaraciją ir eksploatacinių savybių deklaraciją lenkų kalba (1 t., b. l. 41–45). Atsakovės UAB „Mašida“ ir UAB „Šamada“ 2023 m. liepos 28 d. su raštu dėl eksploatacinių savybių atitikties deklaracijų pateikimo ir langų montavimo defektų ieškovui ir jo atstovui elektroniniu paštu atsiuntė 2023 m. birželio 7 d. defektinį aktą (1 t., b. l. 115–118).

69.                      Jau nurodyta, kad 2023 m. birželio 7 d. defektiniame akte įvardyti 27 defektai: 22 defektams pagrįsti pridėtos nuotraukos, taip pat nurodyta, kad nesumontuoti 7 vnt. langų (nekonkretizuota, kuriuose namuose), nepateiktos langų atitikties ir eksploatacinių savybių deklaracijos, langų gamintojo montavimo instrukcija ir sandarinimo putų eksploatacinių savybių deklaracija. Iš defektinio akto taip pat matyti, kad dalis akte nurodytų trūkumų (1–22) yra susiję su montavimo defektais, dalis (24–26) – dėl nepateiktų dokumentų (deklaracijų, gamintojo montavimo instrukcijos).

70.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad iš defektinio akto nėra galimybės identifikuoti, kokiuose konkrečiuose objektuose užfiksuoti defektai (jau nurodyta, jog pagal abi sutartis ieškovas langus įrengė 36 namuose), kurie konkretaus objekto langai yra su trūkumais, be to, kiek langų sumontuota su defektais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis defektinis aktas ieškovui įteiktas tik 2023 m. liepos 28 d. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad defektinis aktas ieškovui būtų įteiktas anksčiau (CPK 12, 178 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad, sudarant nurodytą aktą, ieškovas nebuvo pakviestas dalyvauti. Pabrėžtina ir tai, kad defektinis aktas ieškovui pateiktas 2023 m. liepos 28 d., t. y. jau po to, kai ieškovas teisme pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo (2023 m. liepos 26 d.). Be to, jau pažymėta, kad atsakovių 2023 m. birželio 7 d. rašte ieškovui neužsiminta apie 2023 m. birželio 7 d. defektinį aktą. Taip pat jau nurodyta, kad apklaustas kaip liudytojas defektinį aktą surašęs statybos techninis prižiūrėtojas A. T. parodė, jog po akto surašymo ieškovas kažkiek defektų taisė (2025 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25min. 20 sek.–25 min. 10 sek.). Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad darbai buvo priduodami etapais, defektai buvo nurodomi žodžiu, ieškovas taisė montavimo defektus, iš išorės langų defektai buvo ištaisyti, todėl buvo leista atlikti fasado šiltinimo ir apdailos darbus (nutarties 56 punktas).

71.                      Ieškovo atliktų darbų trūkumus ir jiems pašalinti reikalingas išlaidas atsakovės taip pat įrodinėja specialisto T. M. 2023 m. rugsėjo 22 d. išvada ir specialisto M. V. vertinimo išvada bei papildoma išvada (nutarties 31, 33 ir 34 punktai). Atsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nepagrįstai nevertino.

72.                      Teisėjų kolegija, išanalizavusi nurodytų rašytinių įrodymų turinį, visų pirma pažymi, kad iš šių specialistų išvadų nėra galimybės identifikuoti, kokiuose konkrečiuose objektuose užfiksuoti defektai – neaišku, kokių pastatų ir kuriuose languose yra nurodomi trūkumai, taip pat nenustatytas konkretus su trūkumais sumontuotų langų skaičius. Be to, specialisto T. M. išvadoje pateiktos išvados didžiąja dalimi yra susijusios su gaminių sertifikatais, o ne su konkrečiais sumontuotų langų trūkumais. Išvadoje taip pat nurodyta, kad „preliminariai patikrinus poros namų langų sumontavimo kokybę pagal sutarties garantiją numatančiame priede paminėtas taisykles ST 491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ nustatytas neatitikimas, t. y. nevertikalumas, viršijantis numatytą nuokrypį. Detalesnė patikra galima gavus oficialias gamintojo (pardavėjo) langų montavimo instrukcijas (statybos taisykles)“. Taigi, pačioje išvadoje nurodyta, kad nebuvo apžiūrėti visuose objektuose sumontuoti langai, atsitiktinai pasirinkti tik du (ieškovas pagal sutartis montavo daugiau kaip 800 langų), be to, išvada dėl vertikalumo neišlaikymo nėra kategoriška. Specialisto M. V. išvadoje užfiksuoti kitokio pobūdžio trūkumai, kurių konkrečių buvimo vietų ir kiekio taip pat nėra galimybės identifikuoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovių užsakymu parengtos specialistų išvados nėra objektyvūs, patikimi ir juolab pakankami įrodymai jų įrodinėjamam ieškovo atliktų darbų tiek trūkumų faktui, tiek trūkumų apimčiai įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Be to, šiuose rašytiniuose įrodymuose pateiktas specialistų išvadas paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

73.                      Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikta UAB „Getelit“ parengta specialisto išvada nėra tinkamas įrodymas atsakovių įrodinėjamiems ieškovo atliktų darbų trūkumams paneigti. Iš šios išvados turinio matyti, kad joje analizuojamos ir kritikuojamos specialisto T. M. pateiktos išvados, tačiau nebuvo atliktas savarankiškas ieškovo sumontuotų langų ir jų montavimo kokybės tyrimas (nutarties 32 punktas). Kita vertus, našta įrodyti ieškovo atliktų darbų defektų faktą ir apimtį visų pirma tenka atsakovėms, kurios, remdamosi defektų faktu, atsisako atsiskaityti su ieškovu ir reikalauja defektų šalimo išlaidų atlyginimo (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės reikalauja ne patirtų, o būsimų išlaidų atlyginimo, byloje nėra duomenų, jog atsakovių įvardyti kaip 2023 m. birželio mėn. užfiksuoti defektai (jų dalis) būtų realiai pašalinti pačių atsakovių ar kitų jų pasitelktų asmenų, nors, bylos duomenimis, dalis pastatų, kuriuose ieškovas sumontavo langus, yra apšiltinti, atlikta jų fasadų apdaila, dalis yra pardavinėjami varžytynėse (11 t., b. l. 21–37).   

74.                      Pasisakant dėl atsakovių argumentų, kad ieškovas joms neperdavė būtinų dokumentų, pažymima tai, kad, bylos duomenimis, atsakovėms buvo pateikta eksploatacinių savybių deklaracija Nr. MD80/2021 serijos Nr. 23/11889/02509, kurioje nurodytos konkrečių parametrų (dydžių) langų savybės pagal darnųjį standartą EN 1435-1:2006+A2:2016 (1 t., b. l. 42). Į bylą taip pat pateiktas gamintojo pareiškimas, kuriame nurodyta, kad eksploatacinių savybių deklaracija Nr. MD80/2021 yra bendro pobūdžio dokumentas, teikiantis duomenis apie referencinį šios sistemos langą, t. y. vienos varčios langą, kurio matmenys 1230x1480 mm.; vykdant konkretų užsakymą, surašomas dokumentas – deklaracija, kuriai yra suteikiamas užsakymo numeris; šiuo atveju tai eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 23/11889/02509 (3 t., b. l. 17–19). Byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakyme nurodyta, kad jeigu langai atitinka standartą EN 1435-1:2006+A2:2016, jie neprieštarauja STR 2.04.01:2018 nustatytiems reikalavimams (3 t., b. l. 22–24). Pažymėtina, kad pagal sutarčių 6.1 papunktį pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo pateikti prekes pagal sutarties technologinę specifikaciją–sąmatą, Lietuvos standarto LST EN 14351-1:2006+A2:2016. Byloje yra stiklo paketų eksploatacinių savybių deklaracija, kurioje nurodyta, kad gaminiai atitinka darnųjį standartą EN 1279-5:2005+A2:2010 (1 t., b. l. 43; b. l. 14–16). Byloje esančiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 24 d. rašte nurodyta, kad Lietuvos rinkai pateikiami stiklo paketai turi atitikti būtent darniojo standarto LST EN 1279-5:2005+A2:2010 reikalavimus (11 t., b. l. 17–20).

75.                      Į bylą ieškovas taip pat pateikė Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos 2023 m. spalio 26 d. Stiklo atsparumo smūgiui nustatymo bandymų protokolą Nr. 213 SF/23 STS, iš kurio matyti, kad buvo atlikti bandymai su ieškovo patiektų langų gamintojo stiklu ir pažeidimų nenustatyta; nurodyta, kad pagal LST EN 12600:2003 Stiprumo reikalavimų klasifikavimą apkrova atitinka 3 klasę (3 t., b. l. 20–21). Atsakovės apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl šio protokolo patikimumo, remdamosi tuo, kad neatitinka bandyto stiklo ir ginčo objektuose sumontuotų stiklų matmenys, tačiau jokių objektyvių duomenų išreikštoms abejonėms pagrįsti nepateikė.

76.                      Į bylą taip pat pateikta langams sandarinti naudotų putų deklaracija (3 t., b. l. 99–122). Bylos duomenimis, ieškovas putų deklaraciją iš gamintojo gavo 2023 m. balandžio 5 d. ir atsakovės UAB „Mašida“ atstovui elektroniniu paštu persiuntė tą pačią dieną – 2023 m. balandžio 5 d. (3 t., b. l. 97–98).

77.                      Į bylą ieškovas yra pateikęs susirašinėjimą su pastato architektu V. P., kuris nurodė, kad gaminiai nėra visiškai tokie, kokie buvo suprojektuoti, tačiau savybės geresnės nei buvo numatytos (11 t., b. l. 14–15). Atsakovės apeliaciniame skunde, pasisakydamos dėl šio įrodymo patikimumo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jų prašymo apklausti architektą V. P. kaip lydytoją, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus bylos duomenis, pažymi, kad šis įrodymas nėra tiesioginis įrodymas, kuris pagrįstų ieškovo pagal sutartis sumontuotų langų savybes, todėl architekto apklausa nebūtų turėjusi esminės reikšmės byloje nustatinėjamoms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti. Atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko daugiau kaip dvejus metus, ieškovas neįrodinėjo, jog pagal sutartis jo perduoti ir sumontuoti langai yra geresnės kokybės nei buvo suplanuota, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovių prašymo, o atsakovių argumentai dėl pažeisto šalių procesinio lygiateisiškumo principo atmetami.

78.                      Atsakovės apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principą teismas pažeidė ir skirdamas teismo ekspertizę, nes ginčo šalims nebuvo sudarytos vienodos galimybės pateikti poziciją dėl siūlomų teismo ekspertų.

79.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovių atstovas 2025 m. balandžio 16 d. pateikė teismui prašymą paskirti byloje teismo ekspertizę, pavedant ją atilikti teismo ekspertui L. U. (9 t., b. l. 73–83). Ieškovas pareiškė prieštaravimus dėl teismo ekspertizės skyrimo (9 t., b. l. 84–114), tačiau 2025 m. birželio 27 d. pateikė teismui prašymą dėl eksperto kandidatūros, kuriuo prašė teismo ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui D. V. (9 t., b. l. 129–133). Atsakovės UAB „Statom parduodam“ nemokumo administratorius 2025 m. liepos 1 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė palaikantis prašymą skirti teismo ekspertizę (9 t., b. l. 134–135). Pirmosios instancijos teismas teismo ekspertizę byloje atsakovių prašymu paskyrė 2025 m. liepos 3 d. nutartimi, pavedė ją atlikti ieškovo pasiūlytam teismo ekspertui D. V., nutartimi įpareigojo atsakoves per 10 dienų į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 2 200 Eur užstatą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (9 t., b. l. 142–144). Atsakovės 2025 m. liepos 14 d. pateikė teismui prašymą dėl ekspertų kandidatūros pakartotinio teikimo, kuriame nurodė, kad paskirto teismo eksperto D. V. kvalifikacija yra nepakankama byloje reikalingai teismo ekspertizei atlikti, ir prašė nustatyti šalims naują terminą ekspertų kandidatūroms pateikti, užtikrinant šalims vienodas sąlygas ekspertų kandidatūroms pateikti, be to, taip, jog šalys neturėtų galimybės susipažinti su kitos šalies pateiktomis ekspertų kandidatūromis ir ekspertų siūlomomis ekspertizės atlikimo sąlygomis (kaina, terminu) iki kandidatūrų teikimo termino pabaigos; sustabdyti 2025 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytą ekspertizės apmokėjimo terminą iki šio prašymo išnagrinėjimo (9 t., b. l. 150–153). Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atnaujino dėl paskirtos teismo ekspertizės sustabdytą bylą ir paskyrė ją nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. spalio 2 d. (11 t., b. l. 4), kurio data šalių prašymu perkelta 2025 m. spalio 9 d. (11 t., b. l. 11).

80.                      Bylos duomenimis, ekspertas D. V. davė sutikimą atlikti byloje teismo ekspertizę (9 t., b. l. 133), jis yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė: 1) eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo; 2) eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (gatvės), inžineriniai tinklai (vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo), hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; 3) eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo (10 t., b. l. 56–57).

81.                      Teisėjų kolegijos įvertinimu, nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo abejoti teismo eksperto D. V. kompetencija ir kvalifikacija atlikti nagrinėjamoje byloje reikalingo pobūdžio ekspertizę. Kitokių priežasčių, kliudančių ekspertui D. V. atlikti byloje teismo ekspertizę atsakovės nenurodė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Esant tokiems bylos duomenims, atsakovių argumentai, kad jos pagrįstai paprieštaravo teismo paskirto teismo eksperto kandidatūrai ir nesumokėjo užstato už teismo ekspertizę, atmetami kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo įžvelgti šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimo. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės nesumokėjo teismo nustatyto užstato už paskirtą teismo ekspertizę tik dėl to, jog joms buvo nepriimtina teismo eksperto, kuriam pavesta atlikti teismo ekspertizę, kandidatūra, ir taip atsisakė teismo ekspertizės, kaip vienos iš įrodinėjimo priemonių jų pozicijai dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų pagrįsti.

82.                      Nagrinėjamo ginčo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis. Šalių ginčas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas daugiau kaip dvejus metus, atsakovės nuo proceso pradžios naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, taigi turėjo ir pakankamai laiko, ir galimybių pateikti patikimų ir pakankamų įrodymų siekiamam įrodyti ieškovo atliktų darbų trūkumų faktui ir apimčiai pagrįsti. Juolab kad atsakovės, ne vienerius metus užsiimančios nekilnojamojo turto objektų statybos veikla, žino (negali nežinoti), kaip nustatomi ir užfiksuojami statybos darbų trūkumai, jų apimtis. Be to, atsakovės ginčo objektuose turėjo statybos techninį prižiūrėtoją, o su ieškovu sudarytose sutartyse buvo sulygta, kad darbai vykdomi ir priimami etapais, nustačius kokybės defektus, ieškovui privalėjo būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas pateikta pretenzija raštu (sutarčių 3.4 papunktis). Atsakovės nesilaikė sutartyse įtvirtintos defektų nustatymo ir pranešimo apie juos ieškovui tvarkos, nepakvietė ieškovo dalyvauti apžiūrint objektus ir rengiant 2023 m. birželio 7 d. defektinį aktą, dėl to neturi patikimų ir pakankamų įrodymų ieškovo atliktų darbų trūkumų faktui ir apimčiai pagrįsti. Tokių įrodymų atsakovės nepateikė ir ilgai trukusio teismo proceso metu. Jau pasisakyta, kad atsakovių užsakymu parengtos specialistų išvados nėra objektyvūs, išsamūs, patikimi ir juolab pakankami įrodymai atsakovių įrodinėjamam ieškovo atliktų darbų tiek trūkumų faktui, tiek trūkumų apimčiai įrodyti. Dėl to, kad atsakovės neįvykdė joms tenkančios įrodinėjimo naštos, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jų atsisakymą atsiskaityti su ieškovu pagal sutartis atmetė kaip neįrodytą (žr., be kita ko, šios nutarties 63 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus).         

83.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės neįrodė ieškovo atliktų darbų defektų fakto, apimties, o ieškovas įrodė, jog įvykdė sutartyse su atsakovėmis sulygtus darbus ir juos atsakovėms perdavė, atsakovėms nepareiškus pretenzijų dėl atliktų ir perduotų darbų kokybės, todėl įgijo teisėtą pagrindą reikalauti, kad atsakovės atsiskaitytų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

84.                      Apeliaciniuose skunduose atsakovės teigia, kad pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas nepagrįstai priteisė nuo 2024 m. vasario 8 d., nors paskutinis patikslintas ieškinys buvo pateiktas 2025 m. balandžio 1 d.

85.                      CK

86.                      Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jeigu byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

87.                      Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutarto ar įstatyme nustatyto dydžio) (CK 6.210 straipsnis) ir nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

88.                      Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimas teisėjo rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. 

89.                      Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas pradinį ieškinį atsakovei UAB „Mašida“ (dabartinis pavadinimas UAB „Statom parduodam“) pareiškė 2023 m. liepos 26 d., juo prašė iš atsakovės priteisti 174 576, 94 Eur skolą, 9 283,11 Eur delspinigius, 11,75 proc. dydžio procesines palūkanas. Šis ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2023 m. rugpjūčio 2 d. (1 t. b. l. 1–11). Ieškovas 2024 m. vasario 13 d. patikslino ieškinį ir prašė iš atsakovių UAB „Mašida“, UAB „Faciem“ ir UAB „Šamada“ priteisti 174 576,94 Eur skolą, 9 283,11 Eur delspinigius, 11,75 proc. dydžio procesines palūkanas. Patikslintas ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2024 m. vasario 13 d. (5 t., b. l.  119–126). Ieškovas 2024 m. balandžio 18 d. patikslino ieškinį ir prašė iš atsakovės UAB „Mašida“ priteisti 74 202,43 Eur, iš atsakovės UAB „Šamada“ – 51 326,73 Eur, iš atsakovės UAB „Faciem“ – 52 685 Eur skolą, 11,75 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2024 m. balandžio 23 d.  (6 t., b. l.  105–115). Atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodė, kad atsakovės UAB „Mašida“ skola ieškovui pagal sutartį yra 96 702,43 Eur, UAB „Šamada“ – 78 826,73 Eur (7 t., b. l. 67–88). Ieškovas 2025 m. balandžio 1 d. dar kartą patikslino ieškinio reikalavimus ir iš atsakovės UAB „Statom parduodam“ prašė priteisti 96 702,43 Eur, iš atsakovės UAB „Šamada“ – 78 826,73 Eur. Ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2025 m. balandžio 1 d. (9 t., b. l. 63–68).

90.                      Taigi, byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei UAB „Statom parduodam“ dėl 174 576, 94 Eur skolos, 9 283,11 Eur delspinigių bei 11,75 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iškelta 2023 m. rugpjūčio 2 d., o atsakovei UAB „Šamada“ dėl 174 576,94 Eur skolos, 9 283,11 Eur delspinigių, 11,75 proc. dydžio procesinių palūkanų – 2024 m. vasario 13 d. Vėlesni ieškinio reikalavimų patikslinimai apima pradiniais reikalavimais prašytas priteisti iš kiekvienos atsakovės konkrečias sumas, todėl procesines palūkanas yra pagrindas skaičiuoti nuo bylos kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu iškėlimo momento: iš atsakovės UAB „Statom parduodam“ – nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d., iš atsakovės UAB „Šamada“ – nuo 2024 m. vasario 13 d.

91.                      Pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas iš abiejų atsakovių priteisė nuo 2024 m. vasario 8 d., nors iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo 2024 m. vasario 8 d. patikslintas ieškinys, kuriuo prašyta iš atsakovių UAB „Mašida“, UAB „Faciem“ ir UAB „Šamada“ priteisti 174 576,94 Eur skolą, 9 283,11 Eur delspinigius, 11,75 proc. dydžio procesines palūkanas, pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas – teisėjo 2024 m. vasario 13 d. rezoliucija buvo priimtas 2024 m. vasario 13 d. pateiktas ieškinys.

92.                      Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovių pradžios momentą suklydo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patikslinama. Kadangi procesinių palūkanų priteisimas iš atsakovės UAB „Statom parduodam“ nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d., kai buvo priimtas jai pareikštas ieškinys, reikštų blogesnio sprendimo priėmimą šios atsakovės atžvilgiu (ieškovas apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies nėra pateikęs), procesinės palūkanos iš abiejų atsakovių priteisiamos nuo 2024 m. vasario 13 d. (CPK 313 straipsnis; CK 6.37 straipsnio 2 dalis).  

Dėl trečiojo asmens UAB „Faciem“ apeliacinio skundo

93.                      Trečiasis asmuo UAB „Faciem“ apeliaciniu skundu prašo pašalinti teismo sprendimo motyvus, kad ieškovas trečiajam asmeniui sumontavo tinkamos kokybės langus, atitvaras ir kitus gaminius, nes, pasak trečiojo asmens, ieškovui suformulavus galutinius ieškinio reikalavimus, byloje nebuvo sprendžiama dėl ieškovo įsipareigojimų trečiajam asmeniui vykdymo.

94.                      Dėl teisės instancine tvarka skųsti tik teismo priimto procesinio sprendimo motyvus teismų praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 punktas). Taigi, teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 57 punktas).

95.                      Teismų praktikoje pabrėžiama, kad galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas).

96.                      Nagrinėjamu atveju jau nurodyta, kad ieškovas pradinį ieškinį pareiškė atsakovei UAB „Statom parduodam“, jį vėliau keletą kartų tikslino. Ieškovas, 2024 m. vasario 13 d. patikslinęs ieškinio reikalavimus, reikalavimą dėl skolos priteisimo pareiškė ir trečiajam asmeniui UAB „Faciem“, nurodydamas jį kaip atsakovą, tačiau 2025 m. balandžio 1 d. dar kartą patikslinęs ieškinį reikalavimų UAB „Faciem“ ieškovas atsisakė (nutarties 89 punktas).

97.                      Iš bylos duomenų nustatyta, kad į ieškovo iš atsakovės UAB „Statom parduodam“ reikalaujamą priteisti 96 702,43 Eur skolą taip pat patenka 2 685 Eur skola už langų montavimo darbus pagal ieškovo UAB „Mašida“ 2023 m. sausio 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija JJ Nr. 202300291 (1 t., b. l. 28). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ši sąskaita išrašyta dėl trečiojo asmens UAB „Faciem“ vykdyto projekto Nr. 220629-03, kurį finansavo UAB „Mašida“ (nutarties 55 punktas). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Mašida“ už nurodyto užsakymo pagrindu pateiktus langus pagal 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija JJ Nr. 202200277 yra visiškai atsiskaičiusi. Į bylą nebuvo pateikta duomenų ir atsakovės neįrodinėjo, kad, vykdant šį projektą, langai ir jų montavimo darbai buvo su trūkumais. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovo sutarties su atsakove UAB „Mašida“ sudarymo metu priklausė UAB „Mašida“, o nuo 2023 m. liepos 12 d. priklauso trečiajam asmeniui UAB „Faciem“ (5 t., b. l. 3; 17–19; 38–40; 41–43; 44–46; 59–61).

98.                      Remdamasi aptartais bylos duomenimis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovas atsakovėms ir trečiajam asmeniui sumontavo tinkamos kokybės langus, atitvaras ir kitus gaminius. Dėl to trečiojo asmens UAB „Faciem“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šiuos motyvus pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

99.                      Visos apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu: 1) atsakovė UAB „Šamada“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė didesnę dalį (1 408 Eur) žyminio mokesčio; prie bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai priskyrė 1 070 Eur antstoliui už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas išlaidas, 1 694 Eur išlaidas už UAB „Getelit“/MB „Lauperta“ vertinimo išvadą; į 9 389,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepagrįstai įtrauktos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; neatsižvelgė, kad didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovas patyrė dėl savo kaltės; 2) atsakovė UAB „Statom parduodam“ šią sprendimo dalį ginčija tais pačiais argumentais, tik nekvestionuoja sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio paskirstymo; 3) trečiasis asmuo UAB „Faciem“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog UAB „Faciem“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra bendros su atsakovėmis, neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo iki 2025 m. spalio 9 d. turėjo byloje atsakovo teisinį statusą.

100.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

101.                      Taigi, CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

102.                      Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalias). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

103.                      Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas).

104.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į procesinę bylos baigtį – ieškovo ieškinys patenkintas, o atsakovės UAB „Statom parduodam“ priešieškinis atmestas. Taigi, į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme teisę įgijo ieškovas.

105.                      Ieškovas pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti iš atsakovių 15 288,69 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 2 354 Eur žyminis mokestis, 9 389,60 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 55,09 Eur vertimo išlaidos, 1 694 Eur išlaidos už specialisto išvados parengimą, 726 Eur už Kauno technologijos universiteto laboratorinį bandymą, 1 070 Eur už antstolio paslaugas. Yra pridėti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (11 t., b. l. 38–71).

106.                      Atsakovės apeliaciniuose skunduose teigia, kad į ieškovo prašomas priteisti 9 389,60 Eur išlaidas už advokato pagalbą nepagrįstai įtrauktos išlaidos už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atsiliepimo į atsakovių atskirąjį skundą parengimą, taip pat nurodo, kad didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovas patyrė dėl savo kaltės, reikšdamas nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai nesuformuluodamas ieškinio reikalavimų, kuriuos kelis kartus tikslino.

107.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. 

108.                      Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

109.                      Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, pagrindžiančius ieškovo patirtas 9 389,60 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (11 t., b. l. 50–58), atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nepripažįsta pagrįstomis išlaidų už konsultavimą dėl bylos (363 Eur), prašymo dėl termino procesiniam dokumentui pateikti pratęsimo (36,30 Eur), už susipažinimą su tripliku, priešieškiniu (108,90 Eur). Kitas išlaidas, kurių bendra suma – 8 881,40 Eur, pripažįsta būtinomis, pagrįstomis, realiomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių išlaidų dydį, nustatė, kad jos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų rekomenduojamų atlyginti maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą.

110.                      Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, kad dėl dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakingas pats ieškovas, kuris keletą kartų tikslino ieškinį. Iš bylos duomenų aišku, kad ieškinį ieškovas turėjo tikslinti dėl to, jog sąskaitas už jo atliktus darbus ieškovės prašė išrašinėti viena kitai, viena už kitą vykdė atsiskaitymus, namus, kuriuose buvo atliekami darbai, perdavinėjo viena kitai, taigi, ieškovui buvo itin sudėtinga nustatyti, kuri atsakovė ir kiek jam skolinga. Be to, galutinius ieškinio reikalavimus ieškovas suformulavo pagal pačių atsakovių nurodytus duomenis apie jų skolas ieškovui (nutarties 35, 89 punktai).

111.                      Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovių argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nepagrįsto atlyginimo. Jau nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgus į materialųjį bylos rezultatą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

112.                      Atsakovės apeliaciniuose skunduose taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovių nepagrįstai priteisė 1 694 Eur išlaidų už UAB „Getelit“ pateiktą specialisto išvadą, nes iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog sumokėta ne UAB „Getelit“, o mažajai bendrijai (toliau – MB) „Lauperta“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovių pozicija.

113.                      Bylos duomenimis, dėl specialisto išvados ieškovas 2023 m. spalio 5 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. LAUP202310507 su MB „Lauperta“, kuri su UAB „Getelit“ veikia jungtinės veiklos pagrindu (2 t., b. l. 82–86). Už specialisto išvados parengimą MB „Lauperta“ 2023 m. spalio 10 d. išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą dėl 1 694 Eur. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta už paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. LAUP202310507 (11 t., b. l. 64). Ieškovas sąskaitą apmokėjo 2025 m. spalio 5 d. (11 t., b. l. 65). UAB „Getelit“ parengta 2023 m. spalio 30 d. specialisto išvada (3 t., b. l. 25–96) ieškovas siekė paneigti atsakovų pasitelkto specialisto T. M. pateiktas išvadas. Taigi, išlaidos už šio rašytinio įrodymo parengimą priskirtinos prie pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).  

114.                      Atsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismas atlygintinomis nepagrįstai pripažino ieškovo patirtas 1 070 Eur išlaidas už antstolio paslaugas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu.

115.                      Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovių UAB „Mašida“ UAB „Šamada“ UAB „Faciem“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kitas turtas ar turtinės teisės, esančios pas atsakoves ir(ar) trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuotos atsakovių piniginės lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ar atsakovių kasose; nutarties vykdymas pavestas ieškovo pasirinktam antstoliui. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-495-933/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms atmestas. Iš byloje esančių duomenų (antstolės B. P. 2024 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BP 18368, 2024 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 191) matyti, kad ieškovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties vykdymo kreipėsi į antstolę ir patyrė 1 070 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 t., b. l. 66, 67).

116.                      Jau nurodyta, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.  Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal CPK 152 straipsnio 1 dalį vykdoma skubiai. Tai, be kita ko, nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje. Pagal CPK 152 straipsnio 3 dalį atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Be to, pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį, kai  taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Tai pažymėta ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje.

117.                      Atsižvelgusi į aptartus bylos duomenis, CPK nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nurodytas ieškovo patirtas išlaidas pripažinti  būtinomis, pagrįstomis ir priteisti jų atlyginimą ieškovui, nes jo naudai byloje priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės.

118.                      Apeliantė UAB „Šamada“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė ieškovo sumokėto žyminio mokesčio išlaidas, nes iš jos priteista mažesnė skolos suma, tačiau žyminio mokesčio dalis priteista didesnė.

119.                      Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, iš atsakovės UAB „Statom parduodam“ prašė priteisti 96 702,43 Eur, iš atsakovės UAB „Šamada“ – 78 826,73 Eur skolą, iš viso –  175 529,16 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas sumokėjo 2 354 Eur žyminį mokestį. Taigi, ieškovo reikalavimas iš atsakovės UAB „Šamada“ sudarė 45 proc. bendros ieškinio sumos. Ieškovo ieškinį patenkinus, jam iš atsakovės UAB „Šamada“ proporcingai priteistina 45 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 1 059 Eur, o atsakovei UAB „Statom parduodam“ bankrutavus, ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintina 1 295 Eur žyminio mokesčio dalis.  

120.                      Remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta 12 426,49 Eur ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (be žyminio mokesčio, dėl kurio priteisimo pasisakyta nutarties 119 punkte): 8 881,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 55,09 Eur vertimo išlaidas, 1 694 Eur išlaidas už specialisto išvados parengimą, 726 Eur už Kauno technologijos universiteto laboratorinį bandymą, 1 070 Eur už antstolio paslaugas. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių priteistinos proporcingai iš jų ieškovui priteistoms skolos sumoms: iš atsakovės UAB „Statom parduodam“ – 55 proc., iš atsakovės UAB „Šamada“ – 45 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

121.                      Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Faciem“ byloje dalyvavo atsakovių pusėje, patenkinus ieškovo ieškinį, o priešieškinį atmetus, UAB „Faciem“  bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Dėl to teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl trečiojo asmens UAB „Faciem“ apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

122.                      Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

123.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms iš esmės tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami statybos rangos teisiniai santykiai, užsakovo teisė reikalauti iš rangovo trūkumų šalinimo išlaidų ir pareiga atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Tačiau, spęsdamas civilinio proceso teisės klausimus dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento, ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, suklydo, nes tinkamai neįvertino tam tikrų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio pagrįstumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas paliekamas iš esmės nepakeistas, tik patikslinama sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios, nustatant, kad procesinės palūkanos priteisiamos nuo 2024 m. vasario 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatant, jog ieškovui iš atsakovės UAB „Statom parduodam“ priteisiama 6 834,57 Eur, iš atsakovės UAB „Šamada“ – 6 650,92 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš valstybės biudžeto grąžinama 1 295 Eur žyminio mokesčio.

124.                      Iš esmės atmetus atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įgyja ieškovas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys).

125.                      Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovių apeliacinius skundus parengimą patyrė 1 573 Eur, už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą – 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (11 t., b. l. 199, 200; 12 t., b. l. 5, 6).

126.                      Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo atlyginti maksimalaus atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 155,88 Eur), įvertinus jas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto kriterijus yra pagrindas pripažinti jas pagrįstomis visa apimtimi. Dėl to iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovui priteisiama po 786,50 Eur iš kiekvienos, iš trečiojo asmens – 423,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

127.                      Kadangi atsakovei UAB „Statom parduodam“ Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1487-432/2025 iškelta bankroto byla (ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 19 d.), bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų.

128.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-68-467/2026 atsakovei UAB „Šamada“ atidėtas 1 188 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje pagal atsakovės UAB „Šamada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo priėmimo. Atsakovės UAB „Šamada“ apeliacinį skundą atmetus, iš jos valstybei priteisiama 1 188 Eur žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento ir bylinėjimo išlaidų paskirstymo bei šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“, juridinio asmens kodas 304402266, 96 702,43 ct (devyniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus du eurus ir 43 ct) skolos ir 11,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Priteisti ieškovui J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“, juridinio asmens kodas 306069084, 78 826,73 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 73 ct) skolos ir 11,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“, juridinio asmens kodas 304402266, bankroto administravimui skirtų lėšų 6 834,57 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti ieškovui J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“, juridinio asmens kodas 306069084, 6 650,92 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 295 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.“

Priteisti ieškovui J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“, juridinio asmens kodas 304402266, bankroto administravimui skirtų lėšų 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“, juridinio asmens kodas 306069084, 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Faciem“, juridinio asmens kodas 305621619, 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“, juridinio asmens kodas 306069084, 1 188 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Teisėjos Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                                    

                                                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                                            Laima Ribokaitė