Civilinė byla Nr. 3K-3-295-686/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00187-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.4; 129.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno, 

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Vakarų Baltijos korporacijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Vakarų Baltijos korporacijai, antstolei L. P. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys: UAB „Senega“, „BTA Insurance Company SE“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą reikalavimui pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas A. Z. pareikštu atsakovams UAB Vakarų Baltijos korporacijai ir antstolei L. P. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0109/04/01127 (toliau – ir ginčo aktas). Ieškovas nurodė, kad ginčo aktas pagal 2006 m. birželio 8 d. galiojusios CPK redakcijos 702 straipsnį nebuvo perduotas teisėjui ir nebuvo patvirtintas, o naujo turto perdavimo akto antstolė nėra sudariusi. Dėl šios priežasties antstolė neturėjo teisės perduoti turtą išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai pagal ginčo aktą 2012 metais. Be to, turto perdavimo išieškotojui akto surašymo metu UAB „Senega“ akcijų vertė nustatyta, kai įstatinis kapitalas buvo 850 000 Lt (246 177,02 Eur), todėl išieškotojui buvo perduotos ir akcijos, išleistos UAB „Senega“ akcininkų 2005 m. gegužės 10 d. sprendimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintos visos nuo 2005 m. gegužės 10 d. papildomai išleistos UAB „Senega“ akcijos, todėl nebeliko dalies turto, kuris buvo perduodamas ginčo aktu. Antstolė turto arešto aktą sudarė 2005 m. vasario 8 d., turtą išieškotojui perdavė 2012 metais, todėl akivaizdu, kad per tiek laiko pasikeitė turto vertė, ir antstolė privalėjo vadovaudamasi CPK 681 straipsnio nuostatomis areštuotą turtą perkainoti, apie turto perkainojimą informuoti ieškovą, taip pat užtikrinti, jog nebūtų perduota daugiau turto išieškotojui, nei reikia padengti jo skolą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0109/04/01127, kuriuo išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai perduota 185 000 paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų, priklausančių skolininkui A. Z., už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą – 198 320 Lt (57 437,44 Eur) (vienos akcijos vertė – 1,34 Lt, arba 0,39 Eur).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė L. P., vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 3-246/2004 dėl 154 000 Lt (44 601,48 Eur) skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai, 2005 m. vasario 8 d. turto arešto aktu areštavo A. Z. nuosavybės teise priklausančias 778 855 akcijas – visas akcijas, į kurias buvo padalytas UAB „Senega“ įstatinis kapitalas. 2005 m. gegužės 10 d. UAB „Senega“ įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 850 000 Lt (246 177,02 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad UAB „Senega“ įstatinis kapitalas yra 778 855 Lt (225 572 Eur), kuris padalytas į 778 855 paprastąsias vardines 1 Lt (0,29 Eur) nominalios vertės akcijas. Neįvykus varžytynėms dėl to, kad į jas neatvyko nė vienas pirkėjas, išieškotojui UAB Vakarų Baltijos korporacijai 2006 m. birželio 5 d. buvo pasiūlyta perimti iš varžytynių neparduotą turtą. Išieškotojas įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir 2006 m. birželio 7 d. raštu išreiškė sutikimą perimti turtą. 2006 m. birželio 8 d. ginčo aktu išieškotojui perduota 185 000 paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų, priklausančių skolininkui A. Z., kurių vertė 198 320 Lt (57 437,44 Eur). Turto perdavimo išieškotojui aktas su vykdomąja byla 2006 m. birželio 8 d. buvo perduotas tvirtinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau 2011 m. spalio 18 d. nutartimi civilinė byla dėl ginčo akto tvirtinimo kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas) buvo nutraukta, nurodant, kad, nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, CPK 702 straipsnyje nebeliko nuostatos, jog teisėjas turi patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą.

Teismas nurodė, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte (pirminėje šio punkto redakcijoje) buvo nustatyta, jog turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ši įstatymo norma liko nepakeista ir 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, galiojančia nuo 2011 m. spalio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 85-4126), padarius CPK pakeitimus ir papildymus. Teismas taip pat pažymėjo, kad nurodytu įstatymu padarius CPK pakeitimus ir papildymus nebuvo pakeistos CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies normos, t. y. tos normos, į kurias nukreipia CPK 602 straipsnio 6 punktas ir kurios susijusios su varžytynėse parduodamo turto kaina.

Teismas konstatavo, kad turtas areštuotas 2005 metais, o areštuoto turto vertė nustatyta 2006 metais, todėl akivaizdu, jog per septynerius metus rinkoje įvyko nekilnojamojo turto kainų pokyčių, ir antstolio atliktas įkainojimas negali būti pripažintas teisingu ir atitinkančiu rinkos kainas. Teismo vertinimu, po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d nutarties antstolė nepagrįstai patvirtino 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo aktą ir perdavė turtą atsakovui, nevertinusi perduodamo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012 paliko galioti 2007 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintos visos nuo 2005 m. gegužės 10 d. papildomai išleistos UAB „Senega“ akcijos. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. lapkričio 25 d. išrašo matyti, kad UAB „Senega“ turi 778 855 akcijų, todėl teismas konstatavo, kad neliko dalies turto, kuris išieškotojui buvo perduodamas ginčo aktu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis turto arešto aktą sudarė 2005 m. vasario 8 d., turtą išieškotojui perdavė 2012 metais, darė išvadą, jog per tiek laiko pasikeitė turto vertė ir antstolis privalėjo pagal CPK 681 straipsnio nuostatas areštuotą turtą perkainoti, todėl ginčo aktą pripažino negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CPK 175, 185 straipsniai, 602 straipsnio 6 punktas).

Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas, nustatytas CPK 602 straipsnio 3 dalyje, nėra praleistas, todėl netenkino atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog apie perduotą turtą ieškovas būtų buvęs informuotas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl, teismo tvirtinimu, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo UAB Vakarų Baltijos korporacijos ieškinio gavimo dienos ir jis nėra praleistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 31 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui pripažinti negaliojančiu antstolio surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą, įvertino CPK (redakcija, galiojusi 2006 m. birželio 8 d.) 602, 702, 725 straipsnių, CPK (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) 702 straipsnio nuostatas, kasacinio teismo formuojamą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat aplinkybes, kad 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktas nebuvo patvirtintas teisėjo rezoliucija, nes 2006 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gegužės 31 d. nutartimis civilinė byla dėl šio akto patvirtinimo buvo sustabdyta, o 2011 m. spalio 18 d. nutartimi civilinė byla dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo buvo nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, ir kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo pripažintas negaliojančiu vienintelio UAB „Senega“ akcininko A. Z. 2005 m. gegužės 10 d. sprendimas padidinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą nuo 778 855 Lt iki 850 000 Lt bei nustatyta, jog šios įmonės įstatinis kapitalas yra 778 855 Lt, kuris padalytas į 778 855 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas (skolininkas) ginčyti 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą pagal CPK 602 straipsnio nuostatas negalėjo iki šis aktas nebuvo patvirtintas teisme, o kai buvo nutraukta civilinė byla dėl šio akto tvirtinimo, – iki antstolė perdavė akcijas išieškotojui. Ieškovas galėjo tik paduoti skundą dėl antstolės veiksmų pagal CPK 510 straipsnį. Remdamasis CPK 602 straipsniu, ieškovas įgijo teisę paduoti ieškinį tik tada, kai išieškotojo nuosavybėn perėjo turtas (akcijos), nurodytas ginčo akte. Antstolė, gavusi iš teismo vykdomąją bylą ir duomenis, kad ginčo aktas nėra patvirtintas ir nėra patikrintas jo pagrįstumas bei atitiktis įstatymų reikalavimams, esant pasikeitusioms CPK nuostatoms, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo atlikti veiksmus, kurių pagrindu turtas (akcijos) būtų perduotas išieškotojo nuosavybėn, nes 2006 m. birželio 8 d. surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas nebuvo dokumentas, kuris patvirtina, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė, kaip tai nurodyta jau nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje CPK 702 straipsnio 3 dalies redakcijoje. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikti konkretūs dokumentai, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti, kada antstolė perdavė išieškotojui 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui akte nurodytas akcijas ir išieškotojui į jas perėjo nuosavybės teisė. Toks momentas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos duomenis, galėtų būti 2012 m. gegužės 18 d., kai išieškotojui buvo išsiųstas 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui akto originalas, t. y. galima daryti išvadą, kad antstolė patvirtino 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą ir baigė vykdymo procesą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatyme, pagal kurį neteko galios CPK 725 straipsnis, o CPK 702 straipsnis buvo pakeistas, nebuvo nustatyta, jog iki šio įstatymo priėmimo antstolių surašyti turto pardavimo, perdavimo aktai, kurie nepatvirtinti teisme, įgyja nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento statusą. Įvertinusi šio įstatymo, CPK 702 redakciją, įsigaliojusią nuo 2011 m. spalio 1 d., teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismui, kuriam buvo perduotas tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktas, nutraukus bylą dėl pasikeitusio reglamentavimo ir nepatvirtinus akto, aktas įgyja nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento statusą ir yra pagrindas konstatuoti, jog yra tinkamai įvykdyta antstolio pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam (išieškotojui) pereina nuosavybės teisė į turtą, nurodytą akte. Įvertinusi vykdomosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis dėl civilinės bylos nutraukimo, išieškotojui nebuvo perėjusi nuosavybės teisė į akcijas, nes jam nebuvo perduotas turtas, nebuvo baigtas vykdymo procesas. Pati antstolė išieškotojui ginčo aktą išsiuntė tik 2012 m. gegužės 18 d., o 2012 m. gegužės 18 d. patvarkyme dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuris 2012 m. gegužės 21 d. buvo išsiųstas ieškovui (skolininkui), nurodė, kad 2006 m. birželio 8 d. aktas įsigaliojo 2012 m. balandžio 19 d., t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012 priėmimo dieną.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, sprendė, kad ieškovas nepraleido CPK 602 straipsnio 3 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą pagal CPK 602 straipsnį.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu ginčo aktą dėl turto (akcijų) pardavimo už pernelyg mažą kainą, kuri aiškiai neatitiko tikrosios jo vertės, pagrįstumo, įvertino CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto (kurio redakcija nesikeitė), 681, 718 straipsnių nuostatas, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą rinkos kainos sampratą. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovui priklausančios 778 855 UAB „Senega“ akcijos buvo areštuotos 2005 m. vasario 8 d., nurodant, kad minimali akcijos vertė 1 Lt ir kad antstolės patvarkymu 2006 metais atliktos ekspertizės išvadoje nustatyta, jog UAB „Senega“ 100 procentų akcijų paketo 2005 m. gruodžio 31 d. rinkos vertė yra 1 137 000 Lt, o UAB „Senega“ vieno lito nominalo paprastosios vardinės akcijos vertė, nustatyta naudos pajamų metodu, diskontuojant ateities pinigų srautus, 2005 m. gruodžio 31 d. yra 1,34 Lt, o nustatant vieno lito nominalo paprastosios vardinės akcijos vertę, buvo remiasi tuo, kad akcijų skaičius yra 850 000, nors Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimu nustatyta, kad UAB „Senega“ įstatinis kapitalas yra 778 855 Lt, kuris padalytas į 778 855 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nepaisant to, jog nuosavas kapitalas buvo vertinamas 850 000 Lt, 2005 m. gruodžio 31 d. vienos akcijos vertę apskaičiavus 1 137 000 Lt dalijant iš 778 855, vienos akcijos vertė būtų buvusi 1,46 Lt, o tai reiškia, kad išieškotojui turėjo būti perleistas mažesnis kiekis ieškovui priklausančių akcijų. Nagrinėjamu atveju išieškotojas įgijo nuosavybės teisę į 185 000 akcijų paketą iš 850 000 akcijų paketo, kai turėjo teisę nuosavybėn įgyti tam tikrą skaičių akcijų (atsižvelgiant į akcijų vertę) iš 778 855 akcijų paketo. Be to, turto arešto aktas surašytas 2005 m. vasario 8 d., turto perdavimo išieškotojui aktas surašytas 2006 m. birželio 8 d., o antstolės patvirtintas 2012 metais ir turtas perduotas išieškotojo nuosavybėn 2012 metais, turint objektyvius duomenis, kad akcijų vertė nustatyta, atsižvelgiant į neteisingus skaičiavimus ir nevertinant, kad praėjo septyneri metai nuo atlikto įvertinimo ir dėl to pasikeitė areštuotų akcijų vertė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos duomenis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog antstolė turėjo vadovautis CPK 681 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis areštuoto turto perkainojimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra svarbu ne tik tai, kokia vienos akcijos rinkos vertė, bet ir koks skaičius akcijų turėjo būti priverstine tvarka paimtas iš skolininko, skelbiant varžytynes (CPK 729 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB Vakarų Baltijos korporacija prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu dėl antstolės padarytų CPK 681 ir 718 straipsnių pažeidimų, tačiau nekonstatavęs kitų CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytų aktui pripažinti negaliojančiu pagrindų ir imperatyviųjų teisės normų pažeidimų bei nenustatęs, kad akcijos buvo perduotos už esmingai mažesnę kainą, neproporcingą jų rinkos vertei, netinkamai taikė CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kasacinio teismo suformuotą šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, bylos Nr. 3K-3-1130/2002; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. H. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-251/2011). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai apskritai nenustatinėjo aplinkybės, ar turtas buvo parduotas už kainą, esmingai mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tvarką. Bylos duomenys patvirtina, kad jokių šių teisės normų pažeidimų antstolė nepadarė, t. y. visą skolininko turto – areštuotų UAB „Senega“ akcijų – pardavimo iš varžytynių procedūrą atliko griežtai laikydamasi įstatymo nustatytų reikalavimų; 2006 m. birželio 8 d. aktas surašytas pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir jame nurodyta perduodamo turto kaina atitiko visus jai keliamus reikalavimus. Priešingų aplinkybių, patvirtinančių pažeidimus, teismai nekonstatavo. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo UAB „Senega“ įstatinis kapitalas grąžintas į pirminę būkle, įsiteisėjimas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, niekaip nepakeičia turto įvertinimo teisėtumo antstolio veiksmų atlikimo metu. Ginčo aktas įsigaliojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties įsiteisėjimo dieną (arba 2011 m. spalio 1 d., kai įstatymas panaikino šio akto patvirtinimo teisme procedūrą). Taigi būtent šiuo momentu skolininko turto nuosavybės teisė perėjo išieškotojui. Viešo registro duomenys patvirtina, kad akcijų perdavimo išieškotojui metu UAB „Senega“ įstatinis kapitalas buvo 850 000 akcijų, vadinasi, antstolė, perduodama 185 000 UAB „Senega“ akcijų iš 850 000 akcijų UAB Vakarų Baltijos korporacijai, jokių teisės aktų nepažeidė. O Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta tik 2012 m. balandžio 19 d. Teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai lemia, kad teismo sprendimai, jei juose nenurodyti kiti teisiniai padariniai, galioja ateityje. Juo labiau kad teismo sprendimu sukeliami teisiniai padariniai negali pažeisti sąžiningo asmens (šiuo atveju – išieškotojo) interesų (minėta kasacinio teismo nutartimi konstatuota, kad būtent dėl ieškovo ir jo sūnaus nesąžiningų veiksmų buvo sudaryti ir vėliau teismo panaikinti įstatymui prieštaraujantys sandoriai, susiję su UAB „Senega“ įstatinio kapitalo didinimu, mažinimu ir pan.).

Teismo išvados, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 681 straipsniu, turėjo akcijas perkainoti, padarytos netinkamai aiškinant šios teisės normos nuostatas. 2006 m. balandžio 21 d. antstolės paskirta ekspertė R. I. nustatė, kad 850 000 UAB „Senega“ paprastųjų vardinių akcijų rinkos vertė yra 1 137 000 Lt, o vienos akcijos rinkos vertė yra 1,34 Lt. Dėl šios nustatytos areštuoto turto vertės nei skolininkas, nei išieškotojas pretenzijų nereiškė, įstatymo nurodyta tvarka turto arešto akto neginčijo, vadinasi, sutiko su antstolės bei ekspertės išvadomis ir laikė, kad arešto aktu nustatyta akcijų vertė atitinka rinkos kainas. Taigi, surašydama turto arešto aktą, antstolė jokių teisės aktų nepažeidė ir skolininkas tą pripažino. Be to, CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dispozityvioji teisės norma, kuri suteikia teisę, bet ne pareigą antstoliui vykdymo proceso metu perkainoti įkainotą turtą, jeigu turto vertė pasikeitė. Pažymėtina, kad ieškovas visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų, kad arešto akte nustatyta akcijų vertė būtų peržiūrėta. Tokiu savo neveikimu jis prisiėmė visų dėl to galinčių kilti jam neigiamų padarinių riziką – jo turto perdavimą išieškotojams už pirmiau antstolės nustatytą kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateiktas 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės aktas Nr. 1/2013 patvirtina, jog akcijų vertė pasikeitė, tačiau ji ne padidėjo, o sumažėjo iki 621 000 Lt. Dėl šios priežasties ginčo aktas skolininko (ieškovo) interesų nepažeidė, nes išieškotojui buvo perduota mažiau UAB „Senega“ akcijų, nei reikėtų perduoti surašant aktą pagal realią jų šiandienos vertę. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog ginčo aktu perduoto turto vertė apskritai kito, jau nekalbant apie tai, kad kito esmingai, ir dar skolininko nenaudai.

2. Teismai, pripažindami ginčo aktą negaliojančiu neišsprendę restitucijos taikymo klausimo, pažeidė CK 1.80, 6.145–6.147, 6.241, CPK 602 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų sandorių negaliojimo padarinius reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-346/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-356/2010; kt.). Šio ginčo atveju apeliacinės instancijos teismo konstatuoti CPK 718 straipsnio pažeidimai yra susiję išimtinai su paties ieškovo nesąžiningais veiksmais padidinant UAB „Senega“ įstatinį kapitalą. Dėl šios priežasties, teismui pripažinus ginčo aktą negaliojančiu iš esmės dėl paties ieškovo veiksmų, o išieškotojui nuo 2004 m. negaunant įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, yra pagrindas netaikyti restitucijos. Pažymėtina, kad teismams neišsprendus restitucijos taikymo klausimo, UAB „Senega“ 185 000 akcijų nuosavybės klausimas liko neišspręstas, t. y. civilinio proceso tikslas taip ir nebuvo pasiektas.

3. Teismas, pažeisdamas CK 1.124 straipsnio. 1.127 straipsnio 1 dalies, CPK 185 straipsnio, 602 straipsnio 3 dalies (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.), 702 straipsnio nuostatas, padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškinio senaties termino momento pradžios nustatymo (nuo 2012 m. gegužės 18 d., kai išieškotojui buvo išsiųstas ginčo akto originalas). Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio CPK 702 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuo neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė. Jokie papildomi antstolio veiksmai turto perdavimui įstatymo nėra nustatyti. 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatyme, pagal kurį neteko galios CPK 725 straipsnis, o CPK 702 straipsnis buvo pakeistas, nebuvo atskirai reglamentuota iki šio įstatymo priėmimo antstolių surašytų turto pardavimo, perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais tvarka bei tokių aktų teisinė galia, tačiau šio ginčo atveju skundžiamoje nutartyje nurodžius, kad po šio įstatymo įsigaliojimo, įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. P2-1326-613/2011, ieškiniui dėl 2006 m. birželio 8 d. akto pripažinimo negaliojančiu taikytina nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio CPK 602 straipsnio 3 dalies nuostata dėl vienerių metų ieškinio senaties termino, teismas nepagrįstai ignoravo CPK 702 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl nuosavybės teisės perėjimo. Įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarčiai dėl bylos nutraukimo ginčo aktas sukelia CPK 702 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius, ir būtent nuo šios Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo skaičiuotinas CPK 602 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas apie ginčo aktą žinojo nuo jo surašymo ir išieškotojo pasirašymo dienos, t. y. 2006 m. birželio 8 d., dėl šių priežasčių jis, su nagrinėjamu ieškiniu kreipdamasis į teismą tik 2013 m. kovo 27 d., praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl, atsakovams prašius taikyti ieškinio senatį, ieškinys turėjo būti atmestas.

Atsakovė antstolė L. P. ir trečiasis asmuo „BTA Insurance Company SE“ prisidėjo prie atsakovo UAB Vakarų Baltijos korporacijos kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Senega“ su skundu nesutiko, prašė palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo asmens teigimu, teismai, pripažindami 2006 m. birželio 8 d. aktą negaliojančiu, tinkamai taikė ir aiškino CPK 602, 681 straipsnių nuostatas, kasaciniame skunde nurodomų pažeidimų nepadarė ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kadangi atsakovas (išieškotojas) nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į akcijas, nes ginčo aktas nebuvo įgijęs nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento statuso ir išieškotojui nebuvo perduotas turtas, tai nagrinėjamu atveju nekyla restitucijos taikymo klausimo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismai, nepažeisdami ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų, tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. 

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl ieškinio senaties termino taikymo

              Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CK 1.124 straipsnio, 1.127 straipsnio 1 dalies, CPK 185 straipsnio, 602 straipsnio 3 dalies (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.), 702 straipsnio nuostatas, padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškinio senaties termino momento pradžios nustatymo, todėl nepagrįstai atmetė jo prašymą taikyti ieškinio senatį ir šio pagrindu atmesti ieškinį. Kasatoriaus nuomone, ieškinio senaties termino reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą pradžia skaičiuotina nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Dėl šios priežasties, kasatoriaus nuomone, ieškovas, su nagrinėjimu ieškiniu į teismą kreipęsis 2013 m. kovo 27 d., praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą pareikšti.

              Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šią išvadą teismai padarė netinkamai aiškindami nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualias ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CPK (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) 602 straipsnio 3 dalyje, ji taikytina vykdymo proceso metu realizuojant skolininkui priklausantį turtą. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Taigi ši teisės norma ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią sieja ne su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę (išskyrus atvejį, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), o su konkrečiu įvykiu – varžytynių, turto perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto pasirašymu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui pagrįstas yra kasatoriaus argumentas, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, siedami ją su ieškovo subjektyviu sužinojimu apie jo galbūt pažeistas teises ir turto perdavimo išieškotojui (kasatoriui) momentu, kuris galėtų būti 2012 m. gegužės 18 d. Tačiau, kaip pirmiau nurodyta, vykdymo procesą reglamentuojančiose proceso teisės normose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis taikant ieškinio senatį reikalavimui pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, todėl kitaip negali būti aiškinama.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovo ginčijamas turto perdavimo išieškotojui aktas antstolės buvo surašytas 2006 m. birželio 8 d. Šis antstolės surašytas ir išieškotojo pasirašytas aktas su vykdomąja byla 2006 m. birželio 8 d. buvo perduotas tvirtinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, vadovaujantis CPK (redakcija, galiojusi 2006 m. birželio 8 d.) 702, 725 straipsniais. Kadangi dėl šiuo aktu išieškotojui (kasatoriui) perduoto turto vyko teisminiai ginčai, tai aktas nebuvo patvirtintas teisėjo rezoliucija, o civilinė byla buvo sustabdyta 2006 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gegužės 31 d. nutartimis, kol paaiškės, jog šiame akte nurodytą turtą yra galimybė perduoti išieškotojui. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. birželio 21 d. priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą (įstatymo Nr. XI-1480), kuriuo, be kitų, pakeitė CPK 702 straipsnį. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. Pagal naują, nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusią, CPK 702 straipsnio redakciją nebeliko nuostatos, kad teisėjas turi patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo nagrinėjimą ir civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Ši nutartis ieškovui buvo įteikta 2011 m. spalio 24 d. (T. 1, b. l. 53), ji skundžiama nebuvo, todėl įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 1 d.

Taigi iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 602 straipsnio redakcija nenustatė ieškinio senaties termino tokiems, kaip nagrinėjamas, reikalavimams, o CPK 702 straipsnio redakcija nustatė teismo pareigą tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą teisėjo rezoliucija. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams nebeliko teismo pareigos tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą ir tokiam aktui apskųsti nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą pareiškė 2013 m. kovo 27 d., t. y. galiojant naujai CPK redakcijai, todėl jo ieškinys nagrinėtinas pagal proceso teisės normas, įsigaliojusias nuo 2011 m. spalio 1 d.

Teisėjų kolegija, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgdama į tai, kad ieškovui apie ginčijamą aktą buvo žinoma nuo jo pasirašymo 2006 m. birželio 8 d., o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, kuria konstatuota, jog turto perdavimo išieškotojui akto nebereikia tvirtinti teisme, jam buvo įteikta 2011 m. spalio 24 d., sprendžia, kad ieškinio senaties termino pradžia reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą asmenims, procese dalyvaujantiems nuo pat jo pradžios, t. y. nuo 2006 m. birželio 8 d., turi būti skaičiuojama nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Kadangi ieškinys teisme pareikštas 2013 m. kovo 27 d., tai ieškinio senaties terminas šiuo atveju laikytinas praleistu.

Minėta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 131 straipsnio 2 dalis nustato, jog, teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, manydamas, kad ieškinio senaties termino nepraleido, jo atnaujinti neprašė. Be to, ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos nustatymo ir ieškinio senaties atnaujinimo aplinkybės yra fakto klausimai, kurie kasaciniame teisme netirtini (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje faktai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino (ne)atnaujinimo, teismų buvo nustatyti. O būtent, teismai nustatė, kad 2006 m. birželio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktas surašytas vykdant 2004 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 3-246/2004 dėl 154 000 Lt (44 604,48 Eur) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko (ieškovo) išieškotojui (kasatoriui), ieškovas apie ginčo aktą žinojo nuo juo surašymo ir pasirašymo dienos, jam buvo įteikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, nuo šios nutarties įteikimo dienos jam turėjo būti žinoma apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimas, kuriuo UAB „Senega“ įstatinis kapitalas grąžintas į pirminę būklę, priimta 2012 m. balandžio 19 d., o su nagrinėjamu ieškiniu į teismą jis kreipėsi tik 2013 m. kovo 27 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo manyti, jog ieškovas vienerių metu ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ieškovas nepateisinamai ilgai delsė reikšti nagrinėjamus reikalavimus, pažeisdamas dar Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu pripažintą kasatoriaus teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą. 

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami kasatoriaus prašymą ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, netinkamai aiškino nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualias ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Dėl šios priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą, turi būti perskirstomos teismų iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kasacinį skundą tenkinant, kasatoriaus (atsakovo) turėtos kasaciniame teisme atstovavimo išlaidos turėtų būti priteistinos iš ieškovo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jis nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas turėjo 6050 Lt (1752,20 Eur) atstovavimo išlaidų (T 4., b. l. 157–160). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2.1, 2.5, 7, 8.2, 8.18 punktais, iš ieškovo atsakovui priteistina nurodytų išlaidų suma mažintina iki 4000 Lt (1158,48 Eur). Atsakovui iš ieškovo taip pat priteistinas 4966 Lt (1438,25 Eur) žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, ir 3725 Lt (1078,83 Eur) žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą. Taigi iš ieškovo atsakovui iš viso priteistina 3675,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gegužės 15 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 20,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijai tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 31 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo A. Z. ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB Vakarų Baltijos korporacijai (j. a. k. 125666192) 3675,56 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 20,39 Eur (dvidešimt Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė                                         

                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                                                                                                                        Algis Norkūnas