Civilinė byla Nr. e2T-63-577/2025

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00057-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ukrainos įmonės „PRAT Ruskopoliansky meblevyi kombinat“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 308/2023, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Brėja“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1.       Pareiškėja Ukrainoje registruota bendrovė „PRAT Ruskopoliansky meblevyi kombinat“ (ukr. ???? „???????????????? ???????? ????????“) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2024 m. kovo 29 d. arbitražo teismo sprendimą byloje Nr. 308/2023 (toliau – ir arbitražo sprendimas), kuriuo iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Brėja“ pareiškėjai „PRAT Ruskopoliansky meblevyi kombinat“ priteista: 23 883,60 Eur skola, 2 018,16 Eur arbitražo išlaidų, 1 936,27 Eur teisinių išlaidų; pripažinto užsienio arbitražo teismo sprendimo pagrindu išduoti vykdomąjį raštą ir priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „Brėja“ pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja nurodė, kad neegzistuoja 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) V straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai arbitražo sprendimo nepripažinimui. Pareiškėjai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių arbitražo sprendimas galėtų būti laikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai, arbitražo procesas buvo inicijuotas pareiškėjos pagal sutarties sąlygas; suinteresuotas asmuo nekėlė klausimų dėl arbitražo neteisėtumo, arbitražinės išlygos negaliojimo, todėl arbitražo teismo sprendimas ar sutartyje sulygtas arbitražinis susitarimas negali būti laikomas kaip išgautas prievarta, apgaule, grasinimu ir kitais būdais. Arbitražo sprendimas yra priimtas dėl prekių pirkimo–pardavimo sutarties, kuri į Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 12 straipsnio 2 dalyje numatytą nearbitruotinų ginčų sąrašą nepatenka. Šiuo atveju arbitražo dalykas buvo dviejų privačių juridinių asmenų – verslininkų – turtinio ginčo išsprendimas, skolos pagal baldų pirkimo–pardavimo sutartį priteisimas. Pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų egzistavimą tenka suinteresuotam asmeniui (tuo atveju, jei šis prieštarautų arbitražo sprendimo pripažinimui).

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Brėja“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos prašymo dėl arbitražo sprendimo pripažinimo netenkinti (jį atmesti). Nurodė, kad arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes jis yra nesąžiningas, leidžiantis įteisinti pareiškėjos piktnaudžiavimą, nepagrįstą praturtėjimą, arbitražo sprendimas išgautas apgaule.

4.       Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjos apgaulingai pateiktų dokumentų pagrindu arbitro padaryta išvada, kad pareiškėja sutarties galiojimo laikotarpiu pristatė suinteresuotam asmeniui prekių už 730 759,80 Eur yra neteisinga. Į 730 759,80 Eur sumą melagingai ir apgaulingai įtraukta sąskaita Nr. 56 dėl 16 784,00 Eur, nes ta pati sąskaita buvo išrašyta kitai įmonei, kuri sąskaitą pripažino, apmokėdama avansą. Suinteresuotas asmuo pateikė susirašinėjimą, kuris įrodo tiesioginį pardavėjo ir pirkėjo „N. T. Oy“ susitarimą dėl šios sąskaitos prekių. Šių prekių UAB „Brėja“ negavo. Arbitražo sprendimo 62 punkte padaryta išvada, kad susidarė 23 883,60 Eur skola už du paskutinius tiekimus pagal sutartį, kurie atlikti pagal 2022 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 58 ir pagal 2022 m. lapkričio 28 sąskaitą Nr. 59, neteisinga, padaryta pareiškėjai pateikus apgaulingus duomenis. 2022 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 58 UAB „Brėja“ apmokėjo pardavėjai į jos nurodytą sąskaitą 2022 m. lapkričio 4 d. 17 800 Eur mokėjimo pavedimu (2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 58 šalys patikslino, išrašydamos 2022 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 58, o 20 Eur skirtumas buvo sumokėtas 2022 m. lapkričio 23 d. pavedimu). 2022 m. lapkričio 28 d. sąskaita Nr. 59 apmokėta 2022 m. lapkričio 23 d. 17 672 Eur mokėjimo pavedimu (2022 m. lapkričio 4 d. sąskaita Nr. 59 patikslinta, išrašant 2022 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 58).

5.       Aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikiami dokumentai, suinteresuoto asmens teigimu, įrodo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą pareiškėjos įmonėje. Teigia, kad arbitražo sprendimas yra išgautas pareiškėjos apgaulingai teikiamų dokumentų pagrindu, leidžiantis pareiškėjai piktnaudžiauti ir neteisėtai praturtėti, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams.

6.       Suinteresuotas asmuo UAB „Brėja“ 2025 m. rugsėjo 29 d. taip pat pateikė prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos; iki bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo, sustabdyti teismo sprendimo vykdymą; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu bus užtikrinta galimybė visapusiškai paaiškinti naujai paaiškėjusias aplinkybes, atsakyti į kitos šalies argumentus ir užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą.

7.       Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Brėja“ atsiliepime dėstomais argumentais siekia išsamaus arbitražo sprendimo peržiūrėjimo, o tai nėra suderinama su Niujorko konvencija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kasacinio teismo praktika. Pasak pareiškėjos, UAB „Brėja“ atsiliepime neįrodė, kad arbitražo sprendimas pažeidžia viešąją tvarką, t. y. kad arbitražo sprendimas buvo priimtas dėl sutarties, kurios tikslas yra neteisėtas, ar abi sutarties šalys elgėsi priešingai tarptautinei viešajai tvarkai, ar iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti neteisėta šalių veikla, tokia kaip pareigūnų papirkinėjimas ar kitokios korupcijos apraiškos. UAB „Brėja“ nenurodo, ar atsiliepime pateikiami priedai buvo pateikti ginčą nagrinėjusiam arbitražo teismui, nenurodo, kodėl tokie dokumentai nebuvo pateikti (jei nebuvo pateikti), nenurodo, kodėl arbitražo teismas, neva pažeisdamas viešąją tvarką, nevertino šių dokumentų. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad suinteresuoto asmens keliami klausimai iš esmės jau buvo sprendžiami ginčą nagrinėjant arbitraže. Ginčą nagrinėjant arbitraže, UAB „Brėja“ buvo tinkamai išklausyta, arbitražo procese dalyvavo vertėjas, UAB „Brėja“ interesus atstovavo advokatas. Pareiškėjos įsitikinimu, UAB „Brėja“ atsiliepime nurodytos aplinkybės yra siekis vilkinti procesą ir kuo ilgiau išvengti arbitražo sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

8.       Suinteresuotas asmuo UAB „Brėja“ prašo bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. 

9.       CPK 8111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka. Taigi, įstatyme nenumatyta, kad prašymai dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo galėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotas asmuo nepagrindė poreikio (būtinumo) skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę (ir ja pasinaudojo) išsamiai pristatyti savo poziciją teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Dėl išdėstytų priežasčių suinteresuoto asmens prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą netenkinamas.

Dėl užsienio arbitražo sprendimo (ne)pripažinimo

10.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo byloje Nr. 308/2023 2024 m. kovo 29 d. sprendimu priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens UAB „Brėja“ 23 883,60 Eur skolą už pristatytas prekes; 2 018,16 Eur arbitražo rinkliavos (išlaidas) ir 1 936,27 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

11.       Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 metų Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

12.       1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Kasacinis teismas išaiškino, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Dėl to, sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis; 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

13.       1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, o dėl 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 29 punktas).

14.       Nagrinėjamu atveju Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų suinteresuotas asmuo atsiliepime nenurodė.

15.       1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. 

16.       KAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis).

17.       Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų išnagrinėto šalių ginčo objektas – piniginė prievolė (skola), kilusi iš komercinių santykių (šalių 2019 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 05/02/2019 dėl prekių (baldų) pirkimo–pardavimo). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks šalių ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis). Taigi nenustatytas 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą.

18.       Pagal 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

19.       Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, 25, 26 punktai).

20.       Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). Užsienio teismų praktikoje prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie užsienio arbitražų sprendimai, kuriuose arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties, kurios tikslas yra neteisėtas (pavyzdžiui, prekių gabenimas kontrabanda), taip pat tais atvejais, kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti, kad abi sutarties šalys ar viena iš šalių elgėsi priešingai tarptautinei viešajai tvarkai (pavyzdžiui, vykdė savo veiklą apgaule, papirkdama valstybės pareigūnus, siekdama neteisėtai pasinaudoti ar pasinaudodama užsienio valstybės diplomatinių ryšių kanalais). Kitaip tariant, prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie arbitražo teismo sprendimai, kai iš paties sprendimo akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį ir veikė neteisėtais tikslais, o tokie šalių ketinimai ir veiksmai negali būti ginami (žr., pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Solemany prieš Solemany). Viešajai tvarkai prieštarauja arbitražo teismo sprendimai, kuriuose sprendžiama dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš neteisėtos sutarties, arba kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti neteisėta šalių veikla, pavyzdžiui, pareigūnų papirkinėjimas ar kitokios korupcijos apraiškos (žr. Paryžiaus apeliacinio teismo 1994 metų sprendimą byloje European Gas Turbines SA prieš Westman International Ltd.; Tailando Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Nr. 7277/2549) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

21.       Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų pažeidė sąžiningo proceso principus, imperatyviąsias teisės normas ar kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu.

22.       Suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami teiginiai, kad arbitražo sprendimas yra nesąžiningas, leidžiantis įteisinti pareiškėjo piktnaudžiavimą, nepagrįstą praturtėjimą, išgautas apgaule, neatitinka pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimuose pateiktų atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijų. Arbitražo sprendime aptartų šalių sutarties vykdymo aplinkybių (atsiliepime nurodytų prekių tiekimo (gavimo), sąskaitų faktūrų išrašymo, apmokėjimo, teismo išvadų apie pristatytas prekes ir pan.) vertinimas reikštų išspręsto ginčo nagrinėjimą iš esmės, tačiau, kaip nurodyta ir suinteresuoto asmens atsiliepime, teismas, nagrinėdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų neturi teisės. Dėl šios priežasties nėra pagrindo vertinti ir suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamos atsiliepime išdėstytos faktinės išnagrinėto ginčo aplinkybės.

23.       Suinteresuoto asmens teiginiai apie pareiškėjos apgaule įtrauktas sąskaitas negali būti prilyginti apgaule išgautam arbitražo sprendimui (atsiliepime – išgautas pareiškėjo apgaulingai teikiamų dokumentų pagrindu). Iš arbitražo sprendimo turinio nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Brėja“ dalyvavo arbitražo bylos nagrinėjime, jos interesams atstovavo ne tik bendrovės vadovė, tačiau ir profesionalus teisininkas – advokatas; atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodytos aplinkybės nėra siejamos su ribojimu pateikti atsikirtimus į pareiškėjos arbitražo byloje pareikštą reikalavimą.

24.       Taigi, byloje nėra duomenų, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai. Nenustačiusi 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 308/2023, pripažintinas ir jį leistina vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „Brėja“ 5 985 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti, 1 245,64 Eur kitoms būtinosioms ir pagrįstoms išlaidoms apmokėti, pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2025 m. kovo 24 išankstinę 2 000 Eur PVM sąskaitą faktūrą, jos apmokėjimą patvirtinantį 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymą, galutinę Advokatų profesinės bendrijos N. ir partneriai COBALT 2025 m. birželio 30 d. pareiškėjai išrašytą 7 230,64 Eur PVM sąskaitą faktūrą COB Nr. 36336, 2025 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 5 230,64 Eur sumokėjimą). Atliktų darbų išklotinėje nurodyta, kad teisinių paslaugų (darbų) kaina – 5 985 Eur, kitų išlaidų suma – 1 245,64 Eur (239,40 Eur bendrosios biuro išlaidos, 1 006,24 Eur – vertimo išlaidos).

26.       Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti taikomi bendrieji CPK nustatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai ir taisyklės: jeigu viena šalių siekia užsienio arbitražo sprendimo materialiųjų padarinių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o kita šalis tokį prašymą ginčija, dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama pagal CPK 93 straipsnio nuostatas; jeigu užsienio arbitražo sprendimo įteisinimo siekia abi (visos) šalys, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir lieka jas patyrusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 22 punktas).

27.       Teismui patenkinus pareiškėjos prašymą, jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

28.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prie prašymo pareiškėja pridėjo į lietuvių kalbą išverstus dokumentus, t. y. Tarptautinio komercinio teismo prie Ukrainos prekybos rūmų sprendimą byloje Nr. 308/2023, 2019 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 05/02/2019. Taigi, vertimo išlaidos (1 006,24 Eur) yra teisėtos ir pagrįstos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios biuro išlaidos nelaikytinos tiesiogiai su teisinėmis paslaugomis (bylos nagrinėjimu) susijusiomis išlaidomis, todėl 239,40 Eur pareiškėjai nepriteistinos.

30.       Be to, pareiškėjos išlaidos už prašymo parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (paskutinio sąskaitos apmokėjimo metu (2025 m. rugpjūčio 27 d.) maksimali priteistina tokių išlaidų suma buvo 935,08 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sumažina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteisia iš viso 1 941,32 Eur (CPK , 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

31.       Suinteresuotas asmuo siekė, kad pareiškėjos prašymas būtų atmestas, o tai reiškia, kad priimtas jam nepalankus procesinis sprendimas. Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens UAB „Brėja“ prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo netenkinamas.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

32.       Pagal CPK 774 straipsnį vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų ir arbitražų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir išsiunčia išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje.

33.       Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą pripažinto užsienio arbitražo teismo sprendimo pagrindu tenkinamas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/.

Dėl suinteresuoto asmens prašymų

34.       Suinteresuotas asmuo UAB „Brėja“, vadovaudamasi CPK 366 straipsniu, prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos; iki bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo, sustabdyti teismo sprendimo vykdymą.

35.       Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad suinteresuoto asmens prašyme nenurodyta, kokioje byloje prašoma atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti (CPK 367 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos nagrinėjimo dalyką (dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo), pirmiau nurodytą šio klausimo nagrinėjimo teisinį reglamentavimą ir nagrinėjimo ribas, nutaria nenagrinėti paminėto suinteresuoto asmens prašymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98, 290, 291, 809–8111, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos prašymą.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Nr. 308/2023, kuriuo iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Brėja“ (juridinio asmens kodas 304686592) pareiškėjai Ukrainos įmonei „PRAT Ruskopoliansky meblevyi kombinat“ (ukr. ???? „???????????????? ???????? ????????“; juridinio asmens kodas 05486800) priteista 23 883,60 Eur (dvidešimt trys tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 60 centų) skolos, 2 018,16 Eur (du tūkstančiai aštuoniolika eurų 16 centų) arbitražo išlaidų ir 1 936,27 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeši eurai 27 centai) teisinės pagalbos išlaidų.

Išduoti pareiškėjai „PRAT Ruskopoliansky meblevyi kombinat“ vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą.

Priteisti pareiškėjai „PRAT Ruskopoliansky meblevyi kombinat“ iš suinteresuoto asmens UAB „Brėja“ 1 941,32 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 32 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                      Jadvyga Mardosevič

                                                                 Aldona Tilindienė

                                                      Vigintas Višinskis