Civilinė byla Nr. e2-83-1115/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01795-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        2.4.4.1.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

                                                                                        (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei, Liudmilai Ignatovič,

dalyvaujant ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Investavimas“, „NT projektai“ ir „4 Turtas“ atstovui advokatui Egidijui Kierui, atsakovės individualių gyvenamųjų namų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“ atstovui advokatui Antanui Paulauskui, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, I. L., D. L., I. A., V. A., R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K., V. K. atstovui advokatui Dariui Katauskui, tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarnkiškus reikalavimus, D. L., V. V., trečiųjų asmenų, nepareiškainčių savarankiškų reikalavimų, R. V. ir V. V. atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Investavimas“, „NT projektai“ ir „4 Turtas“ patikslintą ieškinį atsakovei individualių gyvenamųjų namų bendrijai „Sėkmės gatvės namai“ dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis kelio servitutu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V., V. V., tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, I. L., D. L., I. A., V. A., R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K., V. K..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydamos įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovėms bei kitiems tretiesiems asmenims naudotis Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu dėl I. B. ir R. J. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nustatytu kelio servitutu, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą (-us), įvedant telefonu numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus; iš atsakovės ieškovėms priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu ieškovės pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę leisti ieškovėms laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nevaržomai praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos.

3.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės savo reikalavimus kildina iš tarp atsakovės ir UAB „Intractus“ 2019 m. lapkričio 11 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuria atsakovė įsigijo žemės sklypą. Minėtame žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas. Pažymėjo, kad ieškovės turi privažiavimą prie joms nuosavybės teise priklausančių ieškinyje nurodytų žemės sklypų per kitus kelius. Paaiškino, kad kelio servitutas netarnauja ieškovių nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams ir ieškovės neturi jokių teisių, susijusių su kelio servitutu, įskaitant teisės reikalauti, jog atsakovė leistų ieškovėms naudotis žemės sklypu bei jame nustatytu kelio servitutu. Pažymėjo, kad minėta sutartis nesukūrė ieškovėms jokių teisių, todėl jos neturi teisės atsakovei reikšti jokių reikalavimų dėl galimo jos netinkamo vykdymo.

4.       Dublike ieškovės iš esmės nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais ir prašė teismo tenkinti ieškinį pilna apimtimi.

5.       Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti bei priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Tretieji asmenys R. V. ir V. V. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo užtikrinti, kad nebūtų pažeistos jų turimos teisės patekti į savo žemės sklypus ir naudoti juos pagal paskirtį.

7.       Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus - I. L., D. L., I. A., V. A., R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K., V. K., prašė įpareigoti atsakovę individualių gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Sėkmės gatvės namai“ netrukdyti tretiesiems asmenims I. L., D. L., I. A., V. A., R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K., V. K. naudotis 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, t. y. netrukdyti ir sudaryti sąlygas šiems tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą/us, įvedant telefonu numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas trečiųjų asmenų naudai.

8.       Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad atsakovė 2019 m. spalio 25 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo Įsakyme 45 numeriu pažymėtą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris gautas padalijus daiktą, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigyto žemės sklypo plotas – 1,1776 ha, šiam žemės sklypui Įsakyme nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), jo plotas – 1,1776 ha. Ginčo sklype kelio servitutas buvo nustatytas tuo metu, kai aplink nebuvo suformuoti kitos paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypai. Vykdant žemės reformą ir nuosavybės teisės atkūrimo procesus atsakingos institucijos formuodamos žemės sklypus turėjo suprojektuoti arba viešo bendro naudojimo kelius (gatves), arba jei aplink daugiau nebuvo kaip 5 žemės sklypai – privalėjo nustatyti kelio servitutus. Nustatant kelio servitutus dėl tos priežasties, kad aplink nebuvo suformuoti žemės sklypai ir jų savininkai tuo metu nebuvo žinomi, viešpataujančių žemės sklypų savininkai nebuvo nurodomi. Tai reiškia, kad kelio servitutas buvo nustatomas ne konkretiems savininkams, o bendrai neapibrėžtam asmenų kiekiui. Atsakovės piktybinė pozicija pasireiškia taip: neva kelio servitutas nustatytas buvo tik atsakovo naudai, juo neva gali naudotis tik savo individualių gyvenamųjų namų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“ nariai savo reikmėms, kurie iki kvartalo privažiuoja viešaisiais bendro naudojimo keliais, užsitveria visą kvartalą ir aplinkiniams namų savininkams neleidžia naudotis uždėdami kelio kilnojamus užtvarus. Atsakovė ignoruoja, kad kelio servitutas turi gatvės oficialų statusą, kad ši gatvė jungia esamus ir suprojektuotus kitus kelio servitutus, viešuosius bendro naudojimo kelius, gatves, t. y. ignoruoja esamą aplink viešą susiekimo tinklą.

9.       Atsakovė atsiliepimu su trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti iš trečiųjų asmenų visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, kad trečiųjų asmenų reikalavimai turėtų būti atmesti, nes šiuo metu neegzistuoja joks trečiųjų asmenų teisių pažeidimas bei dėl to, kad patenkinus jų reiškiamus reikalavimus, tai nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių.

10.       Ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovę individualių gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Sėkmės gatvės namai“ netrukdyti ieškovams UAB „Investavimas“, UAB „NT projektai“ ir UAB „4 Turtas“ bei kitiems tretiesiems asmenims naudotis 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą/us, įvedant telefonų numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus; 2) iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Sėkmės gatvės namai“ ieškovėms UAB „Investavimas“, UAB „NT projektai“ ir UAB „4 Turtas“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad visoms trims ieškovėms nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Vienas iš pagrindinių patekimų į ieškovėms priklausančius žemės sklypus yra per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis yra „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Dar iki atsakovei įgyjant sklypą, jam, 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), visa apimtimi buvo nustatytas ir VĮ Registrų centre įregistruotas, kelio servitutas. Atsakovo prašymu Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 5 d. leido Žemės sklype įrengti automatinius kelio užtvarus. Ieškovės kreipėsi į atsakovę prašydamos sudaryti galimybę naudotis kelio užtvarais, nes jie riboja ieškovių teisę naudotis kelio servitutu, tačiau atsakovė atsisakė ieškovėms sudaryti tokią galimybę. Pažymėjo, kad atsakovė, įgydama Žemės sklypą, laisva valia sutiko prisiimti įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir užtikrinti nevaržomą teisę naudotis Žemė sklypu pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta apimtimi, t. y. nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per Žemės sklypą.

12.       Teismo posėdžių metu šalys palaikė savo reikalavimus.

13.       2022 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu ieškovių atstovas papildomai nurodė, kad servitutas buvo nustatytas visiems asmenims ir įregistruotas administracinio akto pagrindu, o ne tik to kvartalo bendrijos narių interesų tenkinimui, kaip nurodo atsakovė. Taip pat atsakovė pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo netrukdyti kitiems asmenims nekliudomai praeiti ir važiuoti transporto priemonėms per Žemės sklypą. Pažymėjo, kad derinant šias pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas dalyvavo ieškovės ir būtent jų iniciatyva buvo įtraukta ši sąlyga, todėl ši sąlyga sukuria teises ir pareigas ieškovėms. Nurodė, kad administraciniu aktu nustatyto servituto paskirtis naudotis juo neapibrėžtam ratui asmenų, todėl toks reikalavimas ieškinyje ir yra suformuluotas. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. balandžio mėn. rašte nėra nurodyta, kad servitutas yra skirtas tik tam tikram apibrėžtam ratui žmonių, tai įrodo kitas Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. birželio 27 d. raštas, kuriame paaiškinama, kaip patekti į trečiųjų asmenų žemės sklypą. Šiame rašte iš esmės nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra bendroje kelių grandinėje.

14.       2022 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad servitutas buvo formuojamas kaip uždaras kelias aptarnauti konkretiems atitinkamoje teritorijoje projektuojamiems žemės sklypam, jungčių tas kelias pagal detalųjį planą ar žemės sklypo pertvarkymo projektą su kitom teritorijom neturėjo, taigi ir su ieškovių valdoma teritorija. Taigi minėtas servitutas netarnauja ieškovėms. Nurodė, kad byloje pateiktame 2021 m. balandžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos atsakyme į užklausimą nurodyta, kad servitutas buvo nustatytas tik minėto kvartalo gyventojams. Pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kurios nuostatomis remiasi ieškovės, galioja tik sutarties šalims. Iš minėtos sutarties turinio nėra aišku, apie kokius trečiuosius asmenis sutarties šalys susitarė. Taip pat nurodė, kad ieškovių reikalavimas nesuderinamas su civilinio proceso kodekso nuostatom, nes ieškovės reiškia reikalavimą ne tik savo, bet kitų asmenų atžvilgiu ir jų naudai. 

15.       2022 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovas papildomai nurodė, kad palaiko ieškovių poziciją. Pažymėjo, kad yra nustatytas servitutas, kuriuo tretieji asmenys negali naudotis, todėl prašo tenkinti ieškinį tais pačiais pagrindais.

16.       2022 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. L. nurodė, kad jeigu būtų patenkintas trečiųjų asmenų reikalavimas tretieji asmenys turėtų galimybę patekti į savo valdomus sklypus. Nurodė, kad jis į savo sklypą galėtų patekti (duomenys neskelbtini) gatve ir vėliau per nustatytą žemės servitutą (duomenys neskelbtini) gatvėje 31 sklype. Šiuo metu šie servitutai yra piktybiškai užtverti.

17.       2022 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. V. pažymėjo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra bendruomenės narys ir priklausė bendrijos valdybai. Pažymėjo, kad jo šeimai priklauso 4 žemės sklypai, esantys už bendruomenės (duomenys neskelbtini) gatvės ribų. Nurodė, kad dėl šių sklypų rašė laišką Nacionalinei žemės tarnybai su klausimu, kur yra privažiavimas. Nacionalinė žemės tarnyba atsakė, kad privažiavimas prie jam priklausančių sklypų yra per (duomenys neskelbtini) gatvę ir per servitutą, kuris yra detaliam plane nurodytame sklype 42. Taigi patekimas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą yra per (duomenys neskelbtini) gatvę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl trečiųjų asmenų teisės naudotis administraciniu aktu nustatytu kelio servitutu ir įpareigojimo netrukdyti juo naudotis

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnis reglamentuoja, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą; pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis).

19.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas kelio servitutas žemės sklypuose Nr. 31, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 36, Nr. 42, Nr. 43, Nr. 44, Nr. 45. Iš 2019 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų matyti, kad atsakovė individualių gyvenamųjų namų bendrija „Sėkmės gatvės namai“ įsigijo 7467/11776 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas indeksu 45). Iš byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos 31 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-285-(14.48.78.) matyti, kad atsakovė minėtą servitutą užtvėrė įrengusi automatinius kelio užtvarus. Ieškovės kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti galimybę naudotis įrengtu kelio užtvaru, tačiau atsakovė atsisakė. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovių (tuo pačiu ir kitų trečiųjų asmenų) teisės naudotis minėtu kelio servitutu.

20.       Ieškovės savo reikalavimą įpareigoti netrukdyti atsakovę naudotis nustatytu kelio servitutu iš esmės grindė šiais argumentais: 1) kadangi Įsakyme nėra nurodyta, kieno naudai nustatytas kelio servitutas, laikytina, kad kelio servitutas nustatytas neapibrėžtam subjektų ratui; 2) įgydamos žemės sklypus ieškovės turėjo teisėtą lūkestį, jog į joms priklausančius žemės sklypus pateks per atsakovės žemės sklype administraciniu aktu nustatytą kelio servitutą; 3) atsakovė, įgydama Žemės sklypą, prisiėmė konkrečią pareigą, įtvirtintą 2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, užtikrinti tretiesiems asmenims teisę naudotis nustatytu kelio servitutu.

21.       Atsakovė savo nesutikimą su ieškovių reikalavimu iš esmės grindė tuo, kad: 1) Žemės sklype numatytas kelio servitutas buvo suformuotas kaip uždaro tipo infrastruktūros objektas detaliuoju planu suprojektuotam gyvenamosios teritorijos kvartalui aptarnauti; 2) minėtas kelio servitutas neturi jokios jungties su ieškovių valdomais žemės sklypais, į kuriuos, naudodamiesi kelio servitutu, pageidauja patekti ieškovės; 3) tai, kad minėtas servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, iš esmės neturi teisinės reikšmės; 4) servituto nustatymo metu egzistavęs teisinis reglamentavimas lėmė, kad servitutas buvo galimas tik tuo atveju, jeigu buvo aiškus viešpataujantis daiktas, o jo savininkas patvirtino atitinkamo servituto poreikio buvimą; 5) ieškinio reikalavimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu; 6) ieškovės turi privažiavimą prie joms nuosavybės teise priklausančių sklypų per (duomenys neskelbtini) gatvę ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); 7) ieškovės negali reikšti reikalavimo remiantis tarp atsakovės ir UAB „Intractus“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis, nes ji ieškovėms nesukūrė jokių teisių; 8) ieškovės reiškia reikalavimą ne tik savo, bet ir trečiųjų asmenų vardu ir jų naudai, todėl tai sudaro pagrindą atmesti ieškovių reikalavimą.

22.       Sprendžiant klausimą dėl to, kieno naudai buvo nustatytas minėtas kelio servitutas, atkreiptinas dėmesys, kad jis buvo nustatytas administraciniu aktu - Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat yra pateikti Nacionalinės žemės tarnybos raštai, t. y. 2021 m. balandžio mėnesio atsakymas į prašymą, kuriame nurodoma, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis kelio servitutas (tarnaujantis), kurio plotas 1,1776 ha yra nustatytas visų žemės sklypų, kurie buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), naudai ir 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. birželio 7 d. raštai, kuriuose nurodoma, kad iki V. V. ir R. V. priklausančio žemės sklypo numatytas 8 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris susijungia su 0,0184 ha ploto kelio servitutu, esančiu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje, kuris susijungia su (duomenys neskelbtini) gatve į bendrą kelių tinklą. Taigi nagrinėjamu atveju vertinant asmenų, kurių naudai nustatytas minėtas servitutas, ratą, vertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

23.       Analizuojant, kieno naudai buvo nustatytas servitutas, svarbus aspektas yra tai, kokiu pagrindu minėtas servitutas buvo nustatytas. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog kelio servitutas buvo nustatytas administracinio akto pagrindu. Teismų praktikoje, sprendžiant ginčus analogiškose bylose, laikomasi pozicijos, kad servitutas privačios žemės sklype nustatytas administraciniu aktu suteikia teisę įsakyme nurodyta apimtimi naudotis servituto keliu neapibrėžtam asmenų ratui, jo paskirtis – tenkinti viešuosius poreikius (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013). Teismas pažymi, kad administracinis aktas, kurio pagrindu buvo nustatytas minėtas servitutas, yra galiojantis, jis nėra nuginčytas. Pažymėtina, kad Įsakyme nėra įvardyta, kokių konkrečių viešpataujančių daiktų atžvilgiu yra nustatytas servitutas. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju administraciniu aktu nustatytas servitutas skirtas naudotis ne konkrečiam, o neapibrėžtam asmenų ratui.

24.       Vertinant į bylą pateiktus Nacionalinės žemės tarnybos raštus, pažymėtina, kad juos reikėtų vertinti sistemiškai. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. balandžio mėn. rašto, tarnyba pažymi, kad minėtas servitutas buvo nustatytas visų žemės sklypų, kurie buvo patvirtinti Įsakymu, naudai. Taigi šiame rašte nors tarnyba ir pasisako, kam nustatytas servitutas galioja, tačiau nepasisako, kad jis galioja išimtinai tik tų žemės sklypų atžvilgiu. Tuo tarpu iš Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. gegužės 3 d. rašto turinio matyti, kad tarnyba pažymi, jog minėtas servitutinis kelias patenka į bendrą kelių tinklą. Analogiška tarnybos pozicija atsispindi ir 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. birželio 7 d. raštuose. Taigi vertinant sistemiškai Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus raštus, darytina išvada, kad minėtas kelio servitutas patenka į bendrą kelių tinklą ir nėra nustatytas tik apibrėžtam asmenų ratui.

25.       Akcentuotina ir tai, kad analizuojami Nacionalinės žemės tarnybos raštai iš esmės nesukuria šalims teisių ir pareigų, o yra tik informacinio pobūdžio. O Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra administracinis aktas, sukeliantis tiesiogines pasekmes (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, galiojusio nuo 2005 birželio 18 d. iki 2007 m. sausio 1 d., 3 straipsnis; žr. taip pat pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019; kt.).

26.       Dėl atsakovės argumento, kad ieškovės turi privažiavimą prie joms nuosavybės teise priklausančių sklypų per (duomenys neskelbtini) gatvę ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl nėra būtina važiuoti per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą taip pažeidžiant nuosavybės neliečiamumo principą, teismas pažymi, kad servituto būtinumo ieškovėms ar kitiems asmenims įvertinimas nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad servitutas yra nustatytas ir atsakovė trukdo tiek ieškovėms, tiek tretiesiems asmenims naudotis minėtu kelio servitutu, šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovių, o taip pat ir trečiųjų asmenų teises. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku.

27.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir pati atsakovė, įsigydama Žemės sklypą, žinojo, sutiko ir įsipareigojo netrukdyti tretiesiems asmenims sudaryti sąlygas nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per Žemės sklypą (pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.2 papunktis). Nors atsakovė teigia, jog ši sutartis nei ieškovėms, nei tretiesiems asmenims nesukuria jokių teisių, tačiau teismas pažymi, kad sutarties uždarumo principas turi išimtis – tai įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694-969/2015).

28.       CK 6.191 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis)

29.       Nagrinėjamoje byloje minėtame Įsakyme nustatyto servituto galiojimas nepriklauso nuo žemės sklypo savininko pasikeitimo (CK 4.111 straipsnio 2 dalis). Todėl, teismo vertinimu, laikantis administraciniu aktu nustatytų sąlygų, jos buvo įtrauktos į 2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį tokiu būdu užtikrinant trečiųjų asmenų teisių apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos sutarties sąlygos tiesiogiai turi įtakos tiek ieškovių, tiek kitų trečiųjų asmenų teisėms, teismas sprendžia, jog šios sutarties nuostatos turi teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Atsakovei nesilaikant minėtoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, šie įgijo teisę reikšti reikalavimus, kylančius iš minėtos sutarties nuostatų.

30.       Atsakovė be kita ko teigia, kad pagal tuometinį reglamentavimą buvo draudžiama nustatyti servitutą nesant išreikštos viešpataujančių daiktų savininko valios (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, suvestinė redakcija – 2005 m. liepos 5 d. – 2006 m. kovo 29 d.). Būtent todėl servitutas buvo nustatytas tik apibrėžtam ratui. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Atvirkščiai, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog minėtas servitutas buvo nustatytas apibrėžtam ratui asmenų, nesant duomenų apie tam tikro rato asmenų valią dėl servituto reikalingumo, darytina išvada, kad administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas buvo nustatytas neapibrėžtam asmenų ratui ir skirtas tenkinti viešuosius poreikius.

31.       Vertinant atsakovės argumentą dėl to, kad ieškovės reiškia reikalavimą ne tik savo, bet ir trečiųjų asmenų vardu ir jų naudai, todėl tai sudaro pagrindą atmesti ieškovių reikalavimą, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovių atstovas nurodė, kad toks reikalavimas suformuluotas dėl to, jog minėtas servitutas galioja apskritai visiems tretiesiems asmenims. Taigi teismas sprendžia, kad iš esmės reikalavimo formuluotė nepaneigia fakto, jog ieškovės, reikšdamos reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovėms bei kitiems tretiesiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu, siekia apginti būtent savo teises bei veikia savo interesais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ieškovių reikalavimo vertinti kaip neatitinkančio civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013).

32.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovių reikalavimu, savo poziciją taip pat grindžia CK 4.112 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, jog kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių faktą, kad Įsakymu nustatytas kelio servitutas buvo skirtas ne apibrėžtam asmenų ratui, bet apskritai visiems tretiesiems asmenims. Todėl teismui nesant pagrįstų abejonių dėl servituto turinio nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti CK 4.112 straipsnio 2 dalies nuostatas. 

33.       Įvertinus byloje esančius visus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išdėstytus šalių argumentus, vadovaujantis įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, konstatuotina, kad kelio servitutas, kuris buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas naudotis neapibrėžtam asmenų ratui, todėl atsakovė turi tiek įstatyminę tiek iš 2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties kylančią pareigą sudaryti galimybę visiems tretiesiems asmenims naudotis minėtu kelio servitutu, esančiu žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinės baigties

34.       Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimai tenkintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimai patenkinti visiškai.

36.       Byloje nustatyta, kad ieškovės elektroninių ryšių priemonėmis pateikė ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sumokėjo 113,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5, 7 dalys). Kaip matyti iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo, šią sumą sumokėjo ieškovė UAB „NT projektai“. Šis žyminis mokestis, ieškinį tenkinus, priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis) sumą pervedant į ieškovės UAB „NT projektai” sąskaitą.

37.       Ieškovės UAB „NT projektai“ ir UAB „Investavimas“ taip pat patyrė byloje 3 025,00 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Tai pagrindžia byloje esančios sąskaitos faktūros Nr. ACV 21-462, AVC 21-463, AVC 21-588, AVC 21-589 ir mokėjimo nurodymai. Teismas, įvertinęs ieškovių atstovo byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovių atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendė, kad ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei priteistinos iš atsakovės ieškovėms UAB „NT projektai“ ir UAB „Investavimas“ atlyginant po 1 512,50 Eur kiekvienai.

38.       Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, I. L., D. L., I. A., V. A., R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K., V. K. už pareikštus reikalavimus sumokėjo 85,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalys, 82 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo, šią sumą sumokėjo D. L.. Šis žyminis mokestis, ieškinį tenkinus, priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis) sumą pervedant į D. L. sąskaitą.

39.       Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, I. L., D. L., I. A., V. A., R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K., V. K. taip pat byloje patyrė 3 000,00 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Tai patvirtina byloje esanti sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21/29 bei mokėjimo pavedimai. Teismas, įvertinęs trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, atstovo byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad trečiųjų asmenų atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, bei remdamasis Rekomendacijomis, sprendė, kad trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei priteistinos iš atsakovės, pervedant po 500,00 Eur į trečiųjų asmenų D. L., V. K., V. A., G. S., E. R. U. ir R. K. sąskaitas.

40.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V. ir V. V., byloje patyrė 1 028,50 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Tai patvirtina byloje esanti sąskaita faktūra GMA Nr. 159 bei mokėjimo nurodymas. Teismas, įvertinęs trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovo byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad trečiųjų asmenų atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, bei remdamasis Rekomendacijomis, sprendė, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei priteistinos iš atsakovės, pervedant šią sumą į V. V. sąskaitą.

41.       Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 11,10 Eur. Ši suma taip pat priteistina valstybės naudai iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

42.       Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 150, 259, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą tenkinti.

Įpareigoti atsakovę individualių gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, netrukdyti ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Investavimas“, j. a. k. 302419249, uždarajai akcinei bendrovei „NT projektai“, j. a. k. 304222706, ir uždarajai akcinei bendrovei „4 Turtas“, j. a. k. 305924737, bei kitiems tretiesiems asmenims naudotis 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą/us, įvedant telefonų numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, uždarosios akcinės bendrovės „Investavimas“, j. a. k. 302419249, naudai 1 512,50 Eur (tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, uždarosios akcinės bendrovės „NT projektai“, j. a. k. 304222706, naudai 1 625,50 Eur (tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 585,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, E. R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670, V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 028,50 Eur (tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“, j. a. k. 305293670,  11,10 Eur (vienuolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                Indrė Savkinienė