Civilinė byla Nr. e3K-3-150-687/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02400-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. V., L. V. ir D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Kardiolita“ priešieškinį dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys – draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialą, M. Ž..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę už turtinę žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės, šiam netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimo dydžio bei būdo nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovės prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovei R. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumą, ieškovei L. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, ieškovei D. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėjo, jog ieškovės R. V. sutuoktinis, L. ir D. V. tėvas M. V. 2013 m. gegužės 16 d. mirė po UAB „Kardiolita“ klinikose gydytojo M. Ž. nekokybiškai (netinkamai) atliktos planinės operacijos – laparoskopinės varikocelektomijos.

Ieškovės nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“ konstatavo, jog UAB „Kardiolita“ teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui M. V. buvo padaryta žala, ir tenkino dalį pareiškėjos R. V. ir jos atstovaujamų dukterų L. V. ir D. V. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą – įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiškėjai R. V. 7000 Eur neturtinę žalą, pareiškėjai L. V. – 39 691,66 Eur turtinę ir 7000 Eur neturtinę žalą, pareiškėjai D. V. – 64 246,67 Eur turtinę ir 7000 Eur neturtinę žalą. Ieškovės pažymėjo, kad su Komisijos sprendimu nesutinka iš dalies, t. y. nesutinka su ieškovėms nustatytais mažesniais, nei prašyta, žalos dydžiais.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti Komisijos sprendimą.

II. Pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: Komisijos sprendimą pakeitė padidindamas ieškovėms D. V. ir L. V. iš atsakovės priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 30 000 Eur kiekvienai, kitą Komisijos sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė ieškovėms iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojant nuo Komisijos sprendime priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

Teismas, konstatavęs sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, be kita ko, sprendė dėl ieškovėms atlygintinos žalos dydžio. Teismas vertino kaip nepagrįstą R. V. prašymą priteisti 303 784,44 Eur prarastų sutuoktinio pajamų dalies sumą, t. y. 1/2 jo gauto darbo užmokesčio, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2045 m. vasario 21 d. (M. V. senatvės pensijos). Teismas nurodė, kad toks negautų pajamų skaičiavimas yra hipotetinis ir kelia teorinių abejonių, be to, ieškovė gali sudaryti naują santuoką. Sutuoktinio teisė į tokią negautų pajamų dalį, kurią nurodo ieškovė, nėra tiesiogiai nustatyta įstatyme ir nėra pripažįstama teismų praktikoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio nuostatas, teisę į turtinės žalos atlyginimą turi toks sutuoktinis, kuris buvo nedarbingas ir mirusiojo išlaikomas, tačiau R. V. sutuoktinio mirties metu buvo darbinga.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo kitaip nei Komisija vertinti D. V. ir L. V. patirtą turtinę žalą. Komisija sprendimu L. V. ir D. V. teisę į turtinę žalą apibrėžė kaip joms tenkančią išlaikymo dalį iki pilnametystės (2311,16 Eur mirusiojo darbo užmokestis / 4 x 118 mėn. (191 mėn.) – paskirtoji našlaičių pensija). Tokio skaičiavimo principo ieškovės neginčijo, tačiau teigė, kad mirusiojo M. V. darbo užmokesčio bazė turėjo būti nustatoma ne kaip 2311,16 Eur, bet pagal jo gautą darbo užmokesčio vidurkį per paskutinius 12 mėnesių visose darbovietėse (UAB „Telco Consulting Group“, UAB „Gigatelis“, UAB „Eurocom“), t. y. 3188,95 Eur. Teismas pažymėjo, kad civilinės atsakomybės taikymui nėra nustatyta specialių taisyklių dėl mirusiojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo už 12 ar 24 praėjusius mėnesius. Ieškovės įrodinėjo realiai negautas pajamas. Teismas, įvertinęs, kad M. V. UAB „Eurcom“ nuo 2013 m. kovo mėnesio nedirbo, sprendė, jog tokių pajamų, gautų iš šios darbovietės, tikėtinumas ir realumas nėra pagrįstas.

Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad turtinė žala turėtų būti mažinama įvertinus ieškovių turtinę padėtį, be to, byloje nebuvo pateikta duomenų, kad L. ir D. V. turi pakankamai turto (įskaitant paveldėtą) ir joms nėra reikalingas išlaikymas. Teismas taip pat atmetė atsakovės teiginius, kad turtinė žala gali mažėti, padidinus ieškovėms socialinio draudimo įstaigos paskirtų našlaičių pensijų dydį. Teismas nurodė, kad turtinė žala iš atsakovės yra priteisiama konkrečia suma ir nebus peržiūrima, todėl neatsižvelgtina ir į tai, kad M. V. pajamos galėjo didėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą – priteisė iš atsakovės ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 243 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovei D. V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 23 112,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovei L. V. 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 23 069,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą sprendimo dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovės ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 220 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei D. V. – 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 112,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei L. V. – 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 69,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Ieškovės 2019 m. spalio 10 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovės L. V. 76 286,40 Eur, D. V. – 123 480,52 Eur, R. V. – 338 295,57 Eur turtinės žalos atlyginimo vienkartine išmoka bei pateikė alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovių R. V., L. V. ir D. V. ir atsakovės UAB „Kardiolita“ apeliacinius skundus, 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovėms R. V., L. V. ir D. V. pakeitė. Priteisė L. V. 71 530,75 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 71 530,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė D. V. 113 828,41 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 113 828,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendimo dalį dėl ieškovei R. V. turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi šalims buvo nustatytas terminas papildomiems rašytiniems įrodymams pateikti, taip pat tenkintas prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo. Teisėjų kolegija priėmė gautus naujus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, kaip susijusius su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais bei iš naujo nagrinėjant bylą vertintinomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija netenkino prašymo dėl ieškovės R. V., liudytojų R. V., S. V., M. V. apklausos. Kolegija pabrėžė, jog atsakovė minėtų liudytojų – M. V. tėvų ir sesers – apklausa siekia nustatyti, kokiomis pinigų sumomis M. V. prisidėjo prie artimųjų išlaikymo, tačiau minėtų aplinkybių nustatymas nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo dalimi, nes ieškovės neprašo priteisti M. V. tekusių jo pajamų dalies, iš kurios jis ir galėjo skirti finansinę paramą artimiesiems. Teisėjų kolegija taip pat netenkino prašymo apklausti medicininį išsilavinimą turinčius specialistus, nes nebuvo nurodyti konkretūs specialistai, kurių paaiškinimai būtų reikšmingi nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija taip pat netekino atsakovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, pažymėjusi, jog bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl papildomų įrodymų bei paaiškinimų pateikimo, apeliacinės instancijos teisme buvo gauti šalių rašytiniai paaiškinimai bei papildomi įrodymai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytoms aplinkybėms įvertinti. Taigi ieškovės, atsakovė turėjo galimybę pateikti savo vertinimus bei tai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgus į tokį priimtą sprendimą taip pat netenkintas prašymas ieškovės R. V. dalyvavimą byloje pripažinti būtinu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pažymėjo, jog ieškovės turi teisę į turtinės žalos atlyginimą CK 6.284 straipsnio pagrindu. Nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga kildinama iš CK 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.192 straipsnio, o sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio. Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi. Su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), teismas taip pat gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovės, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad M. V. mirties dieną teisę į žalos atlyginimą turėjo jo sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukterys, kurioms priklauso po 1/4 dalį mirusiojo pajamų. Turtinės žalos dydžio apskaičiavimui taikytinas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, (toliau – Aprašas) 6.1 papunktis, nustatantis, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje konstatavo, kad esant nustatytai aplinkybei, jog M. V. mirė 2013 m. gegužės 16 d., jo vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas už tris prieš tai ėjusius mėnesius, t. y. už vasario, kovo ir balandžio mėnesius, įskaičiuojant ir iš UAB „Eurocom“ už vasario mėnesį mirusiojo gautą darbo užmokestį.

Teisėjų kolegija pabrėžė, jog M. V. mirties dieną jo sutuoktinė R. V. turėjo teisę į žalos atlyginimą, jai priklauso 1/4 dalis mirusiojo pajamų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nurodė, jog pirmiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovei R. V. priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai nesprendė dėl CK 6.288 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, nesprendė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytų kriterijų, kurie galėtų lemti prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus išaiškinimus, apeliacijos esmę, tai, kad visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, sprendė, kad apeliacine tvarka nėra galimas teisingas reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovei R. V. pagrįstumo klausimo išsprendimas, ir bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo šiai ieškovei perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl turtinės žalos atlyginimo D. V. ir L. V., atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vertino, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis dėl turtinės žalos atlyginimo L. V. ir D. V. priteisimo buvo panaikinta tik tuo pagrindu, jog M. V. vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui buvo netinkamai nustatytas laikotarpis bei neįtrauktos vasario mėnesį jo gautos pajamos iš UAB „Eurocom“. Atsižvelgiant į tai buvo spręsta, jog L. V. ir D. V. priteistinas turtinės žalos atlyginimo dydis iš naujo nagrinėjant bylą perskaičiuotinas tik nurodytu aspektu, t. y. žalos atlyginimo būdas nekeičiamas – L. V. ir D. V. turtinės žalos atlyginimas priteisiamas vienkartine išmoka.

Teisėjų kolegija nustatė, jog M. V. per paskutinių trijų kalendorinių mėnesių iki mirties darbo užmokesčio pajamos sudarė 36 789,51 Lt: UAB „Eurocom“ – 12 825 Lt (vasario mėn.); UAB „Telco Consulting Group“ – 5700 Lt (vasario mėn.); 5700 Lt (kovo mėn.), 5717,51 Lt (balandžio mėn.); UAB „Gigatelis“ – 2280 Lt (vasario mėn.), 2280 Lt (kovo mėn.), 2287 Lt (balandžio mėn.). M. V. vidutinis darbo užmokestis sudarė 3551,66 Eur (12 263,17 Lt), o atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turi teisę gauti po 1/4 dalį M. V. pajamų, buvo spręsta, kad L. V. ir D. V. turi teisę gauti po 887,91 Eur mėnesiui išlaikymo.

Teisėjų kolegija nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. sprendimais L. V. ir D. V. skirtos našlaičių pensijos, šias jos gaus iki pilnametystės. Tokiu būdu mokėtinos našlaičių pensijos sumomis mažintinas L. V. ir D. V. priteistas turtinės žalos atlyginimas. Iš byloje pateiktų dokumentų buvo matyti, kad už L. V. ir D. V. VSDFV išmokėtas našlaičių pensijas atsakovė VSDFV yra pervedusi 34 265,48 Eur, todėl šia suma buvo sumažintas priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydis už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. minėtu laikotarpiu kiekvienai iš mergaičių priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydis buvo mažintas 17 132,74 Eur suma. L. V. ir D. V. už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. VSDFV buvo išmokėjusi po 3140,77 Eur. Taigi, nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (už 77 mėnesius) L. V. ir D. V. yra sumokėta kiekvienai po 20 273,51 Eur (17 132,74 Eur + 3140,77 Eur) našlaičių pensijos.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog ieškovės turi teisę gauti po 887,91 Eur kas mėnesį išlaikymo, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. joms priklausė kiekvienai po 68 369,07 Eur (887,91 Eur x 77 mėn.). Atsižvelgdama į sumokėtą našlaičių pensijos sumą, teisėjų kolegija už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. L. V. ir D. V. priteisė po 48 095,56 Eur (68 369,07 Eur – 20 273,51 Eur) išlaikymo, netekus maitintojo, sumos atlyginimo.

Šiuo metu L. V. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) ir D. V. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) iki jų pilnametystės yra mokama 316,32 Eur našlaičių pensija. Tokiu būdu šia suma sumažinus joms priklausantį išlaikymo dydį, buvo laikyta, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. iki jų pilnametystės ieškovėms mokėtinas išlaikymas netekus maitintojo kas mėnesį sudaro po 571,59 Eur (887,91 Eur – 316,32 Eur). 

Taikant vienkartinės išmokos atlyginimo būdą, L. V. nuo 2019 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės (2023 m. kovo 4 d.) priklauso 23 435,19 Eur (571,59 Eur x 41 mėn.), t. y. L. V. nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki jos pilnametystės iš atsakovės buvo priteista 71 530,75 Eur (48 095,56 Eur + 23 435,19 Eur) išlaikymo, netekus maitintojo, sumos atlyginimo.

Taikant vienkartinės išmokos atlyginimo būdą, D. V. nuo 2019 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės (2029 m. balandžio 26 d.) priklausė 65 732,85 Eur (571,59 x 115 mėn.), t. y. D. V. nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki jos pilnametystės iš atsakovės buvo priteista 113 828,41 Eur (48 095,56 Eur + 65 732,85 Eur) išlaikymo, netekus maitintojo, sumos atlyginimo. 

Atsižvelgdama į padarytas išvadas teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos ieškovėms atlyginimo pakeitė, priteisdama ieškovei L. V. 71 530,75 Eur ir D. V. 113 828,41 Eur turtinės žalos atlyginimo.  

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovėms L. V. ir D. V. panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.       Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 pateiktais išaiškinimais dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu, atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo kriterijų. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl galimybės D. V. ir L. V. priteisti turtinės žalos atlyginimą ne vienkartine išmoka, o periodinėmis išmokomis, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, kaip tai įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnio 2 dalis. Šiuo atveju taip pat turi būti atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 pateiktą vertinimą.

28.2.       Turtinės žalos atlyginimo priteisimas periodinėmis išmokomis ne tik atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus abiejų bylos šalių atžvilgiu, tačiau taip pat leistų ateityje peržiūrėti priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad D. V. ir L. V. yra mokama našlaičių pensija iki jų pilnametystės. Našlaičių pensija yra kintamas dydis, kuris nuolat didėja, ir ja turi būti mažinama apskaičiuojamo M. V. gautų pajamų per mėnesį vidurkio dalis kiekvienai dukteriai. Jei nebus tiksliai išskaičiuotos našlaičių pensijos, tai ieškovės nepagrįstai praturtės gaudamos daugiau turtinės žalos atlyginimo negu patenkintas reikalavimas, o atsakovė bus priversta mokėti ir pagal VSDFV reikalavimus. Atitinkamai teisėta ir pagrįsta būtų priteisti turtinės žalos atlyginimą L. V. ir D. V. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, taip sudarant galimybę peržiūrėti periodinių išmokų mokėjimą, atsižvelgiant į našlaičių pensijos dydžio kaitą. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinio draudimo bazinė pensija – 164,59 Eur, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 476 Eur. Tuo tarpu ieškovėms buvo apskaičiuotos 833,59 Lt dydžio našlaičių pensijos pagal 360 Lt (atitinka 104,26 Eur) valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 1488 Lt (atitinka 430,95 Eur) einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Priteisiamas ieškovėms turtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad minėti dydžiai didėjo ir nuosekliai didės ateityje. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 pateiktus išaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl turtinės žalos atlyginimo L. V. ir D. V. turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

28.3.       Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl naujų į bylą pateiktų bei išreikalautų įrodymų. Turtinė žala ieškovėms D. V. ir L. V. buvo neteisingai apskaičiuota pagal mirusiojo M. V. vidutinį darbo užmokestį, įtraukus tariamas darbdavio pajamas iš UAB „Eurocom“. M. V. nuo 2013 m. sausio 1 d. nedirbo UAB „Eurocom“. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, kokiu pagrindu ir kokio pobūdžio išmoka buvo išmokėta M. V. 2013 m. vasario mėnesį. Šiuo atveju teismas privalėjo įvertinti 2019 m. rugsėjo 24 d. UAB „Eurocom“ pažymos ryšį su kitais byloje esančiais įrodymais. Neįvertinus šių įrodymų L. V. ir D. V. buvo apskaičiuotas išlaikymas iki pilnametystės vienkartine suma, į M. V. vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą nepagrįstai įtraukiant 12 825 Lt sumą.

28.4.       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio reikalavimus dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą L. V. ir D. V., neatsižvelgė į tai, kad 2015 m. lapkričio 26 d. ieškinio reikalavimais, 2018 m. sausio 15 d. apeliaciniu skundu, 2019 m. kovo 18 d. kasaciniu skundu ieškovių atstovas prašė L. V. priteisti 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, o ieškovei D. V. priteisti 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo. Tuo tarpu teikiant 2019 m. spalio 10 d. rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui ieškovių atstovas prašė priteisti padidintą turtinės žalos atlyginimą, t. y. L. V. – 76 286,40 Eur, o D. V. – 123 480,52 Eur. Taigi buvo pakeistas ieškovių reikalavimo dalykas, nes prašyta priteisti didesnį turtinės žalos atlyginimą. Ieškovėms bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka pakeitus ieškinio dalyką teismas ne tik tokį reikalavimą priėmė, nenustatė termino priešingai šaliai pasiruošti bylos nagrinėjimui, rašytiniams paaiškinimams pateikti, tačiau ir tenkino tokį ieškovių reikalavimą.

Ieškovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1.       Atsakovė kasaciniame skunde selektyviai remiasi byloje pateiktais įrodymais, susijusiais su mirusio asmens pajamų dydžio apskaičiavimu. Būtina atsižvelgti į kitus byloje pateiktus įrodymus: UAB „Eurocom“ 2019 m. spalio 7 d. pažymą, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. pažymą apie asmens valstybinį draustumą. Šiuo atveju būtina nustatyti M. V. gautas pajamas, o ne darbo teisinių santykių laikotarpį. Nors atsakovė remiasi UAB „Eurocom“ 2019 m. rugsėjo 24 d. pažyma, kurioje nurodomas M. V. darbo teisinių santykių laikotarpis, tačiau joje nėra pateikiami duomenys apie M. V. gautas pajamas iš UAB „Eurocom“ 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. M. V. gautos pajamos iš UAB „Eurocom“ 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais yra nurodomos UAB „Eurocom“ 2013 m. lapkričio 8 d. pažymoje, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. pažymoje apie asmens valstybinį draustumą ir UAB „Eurocom“ 2019 m. spalio 7 d. pažymoje.

29.2.       UAB „Eurocom“ 2013 m. lapkričio 8 d. yra išdavusi pažymą apie M. V. 2013 m. vasario mėnesį išmokėtą 12 825 Lt sumą, susijusią su darbo užmokesčiu. UAB „Eurocom“ 2019 m. spalio 7 d. pažyma taip pat patvirtina, kad 2013 m. vasario mėnesį M. V. buvo išmokėta premija už 2012 metus ir ši suma įskaitoma į vidutinį darbo užmokestį. Taigi 2013 m. vasario mėnesį išmokėta 12 825 Lt suma įtrauktina į trijų mėnesių darbo užmokesčio apskaitinį laikotarpį, skaičiuojant vidutinį mėnesio darbo užmokestį, kartu su kitų darbdavių išduotomis pažymomis apie darbo užmokestį. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog M. V. per paskutinių trijų kalendorinių mėnesių iki mirties gautų pajamų kasmėnesinis vidurkis buvo 3551,66 Eur. Todėl M. V. sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukterys turi teisę gauti išlaikymą proporcingai sutuoktinio ir tėvo gautoms pajamoms – po 887,91 Eur per mėnesį. Ieškovės, atsižvelgdamos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovėms turtinės žalos dydžio padidintą reikalavimą.

29.3.       Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties matyti, jog byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui dėl turtinės žalos atlyginimo būdo dėl sutuoktinės R. V. pareikšto reikalavimo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl turtinės žalos atlyginimo būdo mirusiojo dukterims panaikinta nebuvo ir šiuo aspektu byla iš naujo negali būti nagrinėjama. Be to, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties galima teigti, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl turtinės žalos atlyginimo D. V. ir L. V. priteisimo buvo panaikinta tik tuo pagrindu, jog ginčą nagrinėję teismai netinkamai nustatė laikotarpį ir taip pat neįtraukė vasario mėn. gautų pajamų iš UAB „Eurocom“, už kurį turėjo būti apskaičiuotas vidutinis mirusiojo M. V. darbo užmokestis. Taigi L. V. ir D. V. priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis iš naujo nagrinėjant bylą perskaičiuotinas tik dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, t. y. nekeičiant priteistos žalos atlyginimo būdo.

29.4.       Turtinės žalos atlyginimo priteisimas periodinėmis išmokomis labiau atitiktų atsakovės interesus, kadangi paliktų galimybę mažinti išmokas dėl didėjančios našlaičių išmokos. Turtinės žalos atlyginimo priteisimas periodinėmis išmokomis D. V. ir L. V. neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad, turtinės žalos atlyginimą priteisus periodinėmis išmokomis, išlieka rizika, jog dėl atsakovės nemokumo ar žymaus turtinės padėties ateityje pablogėjimo ieškovės apskritai gali likti be išlaikymo. Išlaikymas ieškovėms bus reikalingas dar gana ilgą laiką (D. V. – 10 metų, L. V. – 4 metus), todėl, atsižvelgiant į tėvų prievolės išlaikyti vaikus prigimtį, paskirtį ir tikslus, akivaizdu, jog teisingumo, protingumo principai reikalauja prioritetą teikti vaikų teisės gauti išlaikymą garantavimui panaikinant net ir mažiausią riziką, jog vaikai liks be išlaikymo. Be to, yra reali tikimybė, jog M. V. būtų galėjęs gauti didesnes pajamas, nei gavo iki mirties, ir tokiu būdu būtų galėjęs teikti didesnį išlaikymą vaikams nei nagrinėjamoje byloje yra skaičiuojamas ieškovių patirtos turtinės žalos atlyginimo dydis.

29.5.       Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi priteisė nepilnametėms ieškovėms turtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka, o atsakovė su kasaciniu skundu pateikė mokėjimo pavedimus, kuriais patvirtino, kad savo iniciatyva joms sumokėjo turtinės žalos atlyginimo vienkartinės išmokos dalį, t. y. atsakovė tokiais veiksmais pripažįsta, jog tinkama turtinės žalos atlyginimo priteisimo forma yra vienkartinė išmoka.

29.6.       Ieškovės neprašė teismo pakeisti ieškinio pagrindo arba dalyko, tačiau prašė turtinės žalos atlyginimo dydį padidinti (CPK 42 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia teigti, jog, keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Šiuo atveju ieškovės prašė padidinti turtinės žalos atlyginimą, nes tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties tapo žinoma, kokiais kriterijais ir už kurį laikotarpį reikia skaičiuoti mirusio asmens gautas pajamas. Priėmus šią nutartį atsakovei buvo žinoma, kokiais kriterijais ir už kurį laikotarpį reikia skaičiuoti mirusio asmens gautas pajamas, tačiau atsakovė dėl šių aspektų nepasisakė ir savarankiškai apeliacinės instancijos teismui neteikė su tuo susijusių paaiškinimų, prašymų ar įrodymų.

29.7.       Ieškovės sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais ir motyvais, kuriais buvo nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso būtinybės. Be to, ieškovės, atsakovė turėjo galimybes pateikti savo vertinimus procesiniuose dokumentuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos vykdymas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą.

Civilinio proceso kodekso 353 straipsnio

Šioje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, proceso šalių pateiktus argumentus, nenustatė poreikio peržengti kasacinio skundo ribų. Atitinkamai, atsižvelgiant į proceso šalių argumentus, pasisakytina dėl turtinės žalos atlyginimo D. V. ir L. V. dydžio bei būdo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo

Kasaciniame skunde, ginčijant apeliacinės instancijos teismo priteistą turtinės žalos atlyginimą ieškovėms D. V. ir L. V., nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio reikalavimus dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nes, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant bylą buvo pakeistas ieškovių reikalavimo dalykas, prašant priteisti didesnį turtinės žalos atlyginimą.

Vertindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Vienas iš būtinų ieškinio elementų – ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šios nuostatos kontekste ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011).

Remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu (kartu – įrodyta apimtimi) apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011).

CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas, kaip pagrįstai yra nurodoma kasaciniame skunde, galimas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje priimtoje 2019 m. liepos 11 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl mirusio M. V. gautų pajamų dydžio, nurodė, jog ginčą nagrinėję teismai netinkamai vertino laikotarpį, į kurį atsižvelgus spręstina dėl M. V. gautų pajamų. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, jog Aprašo 6.1 punkte (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija) nustatyta, kad, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 punktuose, ir mėnesines premijas. Atsižvelgus į nustatytą aplinkybę, jog M. V. mirė 2013 m. gegužės 16 d., buvo spręsta, kad jo vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas už tris prieš tai ėjusius mėnesius, t. y. už vasario, kovo ir balandžio mėnesius (žr. nutarties 55 punktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžindamas šią ginčo dalį  nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, pabrėžė, jog teismas turėtų atsižvelgti į nurodytą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo klaidą ir apskaičiuoti mirusiojo vidutinį darbo užmokestį ir turtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienai iš ieškovių (žr. nutarties 59 punktą). 

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sprendė, jog bylai visapusiškai ir teisingai išnagrinėti, ieškovėms atlygintinai turtinei žalai nustatyti reikalingi papildomi įrodymai, todėl tenkino prašymus dėl naujų įrodymų, be kita ko, susijusių su M. V. gautomis pajamomis, išreikalavimo, prijungė papildomus įrodymus bei suteikė galimybę dėl jų šalims pateikti paaiškinimus. Atsižvelgdamos į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, 2019 m. spalio 10 d. ieškovės taip pat patikslino prašomą priteisti turtinės žalos dydį.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad aptariama situacija, kai ieškovės, prašiusios priteisti turtinę žalą, teisminiam procesui nepasibaigus, atsižvelgusios į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl laikotarpio, į kurį atsižvelgus vertintinos mirusio asmens M. V. gautos pajamos, bei atitinkamai tokio laikotarpio nulemto pajamų dydžio bei jo skaičiavimo principų, patikslina prašomą priteisti dydį bei pateikia jį pagrindžiančius įrodymus, sudarė prielaidas ne ieškinio dalykui pakeisti, o šiam reikalavimui patikslinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės pateiktu prašymu patikslino prašomą priteisti sumą ir šiuo atveju ieškinio dalykas – atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimams priteisti tam tikrą pinigų sumą ieškovių patirtai žala atlyginti – liko nepakitęs. Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra nurodęs, jog ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo veiksmai, priimant ieškinyje pareikšto reikalavimo apimtį patikslinančius duomenis bei patikslintą prašomą priteisti sumą ir išnagrinėjant bylą pagal patikslintą ieškovių reikalavimą, negali būti vertinami kaip atsakovės įvardijamų proceso teisės normų pažeidimai (CPK 314 straipsnis).

Kiek tai susiję su atsakovės nurodomais argumentais dėl netinkamai vertintų įrodymų apskaičiuojant mirusiojo M. V. vidutinį darbo užmokestį, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje apibrėžė jau minėtus esminius tokio darbo užmokesčio skaičiavimo principus, į kuriuos ir šiuo atveju atsižvelgtina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas M. V. gautų pajamų dydį, vadovavosi Aprašo nuostatomis, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad Aprašo 6.1 punkto nuostatoje vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kai asmens pajamos siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, yra tinkamai atspindintis asmens gautų pajamų dydį ir tokia norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar CK nuostatomis (nutarties 53 punktas). Minėtoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, jog toks reguliavimas nereiškia, kad teismas, nustatydamas šios žalos dydį, negali remtis ir kitais, nei įstatymuose expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintieji, kriterijais, jei, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, tai būtina tam, kad būtų užtikrintas teisingas, realus žalos atlyginimas (Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje ne tik vertino, jog turėjo būti skaičiuojamas M. V. trijų prieš tai ėjusių mėnesių, t. y. vasario, kovo ir balandžio, vidutinis darbo užmokestis, bet ir šios nutarties 55 punkte nepagrįsta laikė teismų išvadą, jog nepagrįstai, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, teismų neįskaičiuotas UAB „Eurocom“ už vasario mėnesį mirusiojo gautas darbo užmokestis. Taigi teisėjų kolegija sprendė, jog į tokias pajamas turi būti atsižvelgiama.

Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles vertindamas tokių pajamų dydį. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, yra saistomas pareigos įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalys M. V. gautas pajamas įrodinėjo skirtingais įrodymais, teikė su jais susijusius paaiškinimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir sprendė, jog M. V. gautas pajamas pagrindžia UAB „Eurocom“ 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma apie asmens valstybinį draustumą, UAB „Eurocom“ 2019 m. spalio 7 d. pažyma. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija vertina, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai apskaičiavo mirusiojo M. V. vidutinį darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdamas į 2013 m. vasario mėnesį gautas pajamas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo būdo nustatymo

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo būdo nustatymo, pažymint, jog apeliacinės instancijos teismas nevertino galimybės D. V. ir L. V. priteisti turtinės žalos atlyginimą ne vienkartine išmoka, o periodinėmis išmokomis, taigi nebuvo atsižvelgta ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo būdo parinkimo. Atsakovės teigimu, šiuo atveju turtinės žalos atlyginimo priteisimas periodinėmis išmokomis ne tik atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus abiejų bylos šalių atžvilgiu, tačiau taip pat leistų ateityje peržiūrėti priteistą turtinės žalos dydį, atsižvelgiant į ieškovėms mokamos našlaičių pensijos kitimą.

Vertindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.288 straipsnio 3 dalis įtvirtina du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat su gyvybės atėmimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdus – periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Minėti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Be to, sprendžiant turtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės.

Kasaciniame skunde pagrįstai yra nurodoma, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių žalos atlyginimo būdų ypatumų, yra pažymėjęs, kad, priteisus žalos atlyginimą konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, jog ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta, todėl, net ir pasikeitus aplinkybėms, jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomai negautų pajamų iš tos pačios veiklos priteisimo, o atsakovas – reikalavimo dėl jų sumažinimo (CK 6.283 straipsnio 3 dalis, 6.286 straipsnis). Pasikeitusios ekonominės aplinkybės negali būti vertinamos, kadangi tokie pasikeitimai yra susiję su nuostolių dydžio pakartotiniu įvertinimu, o tokio vertinimo peržiūrėjimas prieštarautų res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Kita vertus, šis žalos atlyginimo mokėjimo būdas labiau apsaugotų ieškovo interesą gauti negautų pajamų atlyginimą nuo galimo prievolę atlyginti tokius nuostolius turinčio skolininko nemokumo ar žymaus jo turtinės padėties ateityje pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 30 punktas).

Aptariant žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis ypatumus buvo pažymėta, jog periodinėmis išmokomis priteista negautų pajamų suma gali būti bet kada ateityje peržiūrėta, kai pasikeičia aplinkybės, turėjusios tiesioginę reikšmę nuostolių atlyginimo periodinėmis išmokomis priteisimui ar jų dydžiui. Kai iš kalto dėl žalos atlyginimo asmens žalos atlyginimas priteisiamas periodinėmis išmokomis, nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė kreiptis į teismą dėl to, kad, pablogėjus jo sveikatos būklei ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, išaugo jo negautų pajamų dydis. Be to, teismo sprendimu priteistų negautų pajamų, mokamų periodinėmis išmokomis, peržiūrėjimą gali inicijuoti ne tik ieškovas (CK 6.286 straipsnis), bet ir atsakovas (CK 6.287 straipsnis). Toks ieškinys nėra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, nes jis grindžiamas vėliau atsiradusiomis naujomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 31 punktas). 

Kitas žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis privalumas – tai, kad ieškovo interesui gauti žalos atlyginimą tokiu atveju suteikiama apsauga nuo infliacijos, atsižvelgiant į tai, kad šios išmokos yra indeksuojamos (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), taip pat tai, kad žalos atlyginimo mokėjimu šiuo būdu yra tenkinami besitęsiantys ieškovo poreikiai, grindžiami realiuoju laikotarpiu egzistuojančiomis aktualiomis aplinkybėmis, kurios gali būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant periodinėmis išmokomis priteistų negautų pajamų padidinimo ar sumažinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 32 punktas).

Tokių vertinimų kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo klausimą dėl pajamų, kurių nukentėjęs asmuo negaus ateityje dėl jo suluošinimo ar sveikatos sužalojimo, turi būti teikiama pirmenybė žalos atlyginimo negautų pajamų forma mokėjimui periodinėmis išmokomis prieš žalos atlyginimo priteisimą visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Tačiau net ir tokiu atveju negali būti paneigta ieškovo galimybė reikalauti viso žalos atlyginimo sumokėjimo vienkartine išmoka, ypač atsižvelgiant į atsakovo (už žalą atsakingo asmens) mokumą ir jo turtinę padėtį. Todėl ieškovui (nukentėjusiam asmeniui) tenkanti įrodinėjimo našta neturi būti tokia, kad iš esmės paneigtų jo galimybę įrodyti žalos dydį arba ji būtų pernelyg apsunkinta. Tais atvejais, kai iš pateiktų įrodymų būtų galima daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, kad ieškovo pajamos, kurias jis galėtų gauti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, ilguoju laikotarpiu didėtų ir egzistuotų skirtumas tarp šių pajamų ir jo po sužalojimo gaunamų pajamų, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turėtų teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieškovui būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 47 punktas). 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog šie bendri vertinimai dėl žalos atlyginimo būdo pasirinkimo bei tokio būdo ypatumų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) yra taikytini ir vertinant žalos, susijusios su gyvybės atėmimu, atlyginimo mokėjimo būdus. Minėtoje teismo nutartyje pateikti išaiškinimai leidžia teigti, kad tiek žalos atlyginimo būdas periodinėmis išmokomis, tiek žalos atlyginimas vienkartine suma turi paties žalos atlyginimo būdo nulemtų privalumų ir konkrečiu atveju, atsižvelgiant į jau minėtų aplinkybių visumą, yra vertinama dėl konkretaus žalos atlyginimo būdo. Sprendžiant dėl konkretaus žalos atlyginimo būdo kompleksiškai vadovaujamasi pirmiau minėtais kriterijais.

Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, jog ieškovės L. V. ir D. V. viso teisminio proceso metu pirmiausiai siekė turtinės žalos atlyginimo būtent vienkartine išmoka. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties matyti, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir ginčas grąžintas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant tinkamai apskaičiuoti priteistiną turtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau teisėjų kolegija nenurodė, kad egzistuoja pagrindas kitaip vertinti aplinkybes dėl ieškovėms tuo metu nurodyto žalos atlyginimo būdo, bei šiuo aspektu nepateikė platesnių išaiškinimų dėl žalos atlyginimo būdo parinkimo (nutarties 43, 44, 47, 49 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš naujo, pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, L. V. ir D. V. priteistinas turtinės žalos atlyginimas perskaičiuotinas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytu aspektu bei jo būdas nekeičiamas. Taigi teismas atsižvelgė į šias nurodytas aplinkybes bei vėliau nenustatė pakankamo pagrindo pripažinti, jog kitokį žalos atlyginimo būdo nurodymą galėjo lemti, be kita ko, ir naujos aplinkybės dėl konkrečios turtinės žalos dydžio nustatymo.

Priešingai vertinti nurodytos situacijos dėl žalos atlyginimo būdo nesudaro pagrindo ir atsakovės kasacinio skundo argumentai. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė, kvestionuodama apeliacinės instancijos teismo priteistą turtinės žalos atlyginimą vienkartine pinigų suma, atkreipia dėmesį į ieškovėms mokėtinos našlaičių pensijos galimą kitimą bei teigia, jog būtent žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis labiau atitiktų civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei leistų išvengti ieškovių galimo nepagrįsto praturtėjimo.

Vertinant šiuos argumentus visų pirma pažymėtina, jog, kaip jau minėta, sprendžiant dėl žalos atlyginimo būdo parinkimo, atsižvelgtina į ieškovo įvardijamą žalos atlyginimo būdą, į tai, koks žalos atlyginimo būdas leistų tinkamiau įgyvendinti civilinės atsakomybės funkciją kompensuoti asmeniui jo patirtą žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žalos atlyginimas yra priteistas nepilnametėms ieškovėms, o vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis, iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir veiksmingą nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš kriterijų sprendžiant dėl priteistinos žalos atlyginimo būdo, be kita ko, yra už žalą atsakingo asmens mokumas ir jo turtinė padėtis, šiuo atveju žalos atlyginimas priteistinas nepilnametėms ieškovėms iki jų pilnametystės, vertintina, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovėms turtinės žalos atlyginimą vienkartine forma. Manytina, jog būtent toks žalos atlyginimo būdas geriausiai užtikrina civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei užtikrina žalą patyrusių asmenų, be kita ko, atsižvelgiant į jų amžių, interesų apsaugą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisinį reguliavimą, susijusį su turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymu, bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Dėl to naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo ir ji paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovė kasaciniame skunde prašo priteisti jai kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau, netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės neprašė priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra teisinių prielaidų spręsti jų atlyginimo klausimą.

Kasacinis teismas patyrė 14,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 1 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ (j. a. k. 126118245) 14,16 Eur (keturiolika Eur 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Janina Januškienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Sigita Rudėnaitė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Vincas Verseckas