Administracinė byla Nr. eAS-95-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04154-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkės),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir R. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai A. M. ir R. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 2ZP-1606 nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjams kompensaciją už paimtą jų nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini) sav.; 2) nustatyti 64 600 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą pareiškėjų A. M. ir R. M. 1/5 dalį 0,9925 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini) sav. pagal rinkos vertę 2017 m. rugsėjo 30 dieną, remiantis teismo ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. IK-9/2018; 3) priteisti pareiškėjams iš atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visuomenės poreikiams pareiškėjų žemės sklypo paėmimo (2017 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kompensacijos pareiškėjams sumokėjimo, palūkanas skaičiuojant nuo nesumokėtos 24 540 Eur kompensacijos dalies; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų A. M. ir R. M. skundą ir išaiškino pareiškėjams teisę ieškinį dėl žemės sklypo dalies vertės paduoti bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl galimai neteisingai nustatytos jiems nuosavybės teise priklausiusios žemės sklypo dalies, paimtos visuomenės poreikiams, vertės. Teismas nurodė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nagrinėjamu atveju buvo baigta. Pareiškėjai, būdami žemės sklypo bendraturčiai, 2017 m. spalio 30 d. pasirašė 2017 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo dalies žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-130-(1.18) (toliau – ir Aktas) ir jiems buvo išmokėta Akto 2.1.1 papunktyje nurodytą paimamos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies vertę atitinkanti suma.

Teismas taip pat nustatė, kad Akto 3.2 papunkčiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui pavesta žemės sklypo bendraturčiams (pareiškėjams) pasirašius šį aktą arba įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šio akto teisėtumo ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos šiame akte nurodytą atlyginimo sumą pervedus į žemės sklypo bendraturčių nurodytą sąskaitą ir pateikus atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus ir 1 (vieną) pasirašytą aktą arba teismo nutartį, per 5 darbo dienas raštu pateikti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šio akto 1 punkte nurodytą žemės sklypo dalį.

Teismas, konstatavęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl nagrinėjamu atveju, kai jau yra pasirašytas Aktas ir šio žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra baigta, ginčas dėl žemės sklypo dalies vertės turi būti sprendžiamas tarp pareiškėjų ir šio turto savininko – Lietuvos valstybės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Kadangi šiame ginče Lietuvos valstybė veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas (ginčas kyla dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto vertės), jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Aplinkybė, kad pareiškėjai atsakovu byloje nurodo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, ginčo rūšinio teismingumo nekeičia, kadangi iš esmės jie siekia gauti kompensaciją dėl, jų manymu, neteisingai nustatytos žemės sklypo dalies vertės.

Todėl teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.  

III.

Pareiškėjai A. M. ir R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti jų skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjai mano, kad valstybinio administravimo subjekto, t. y. atsakovo Susisiekimo ministerijos, 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 2ZP-1606 yra pažeidžiamos jų teisės ir skundžia šį raštą kaip nepagrįstą administracinį aktą. Todėl šio ginčo teisinė prigimtis lemia administracinio teismo kompetenciją. Šiuo atveju pareiškėjai turi tam tikrą suinteresuotumą ir teisėtus lūkesčius dėl prašymo išnagrinėjimo, todėl, vadovaudamiesi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, gindami tikrai ar tariamai pažeistas ar ginčijamas savo teises arba įstatymų saugomus interesus, jie turi teisę savo vardu kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti skundžiamą atsakovo raštą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą iš naujo. Ar toks pareiškėjų reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar jie turi teisę į šio reikalavimo patenkinimą, ar jų teisės arba teisėti interesai tikrai buvo pažeisti turėtų būti sprendžiama ne skundo priėmimo stadijoje, bet bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.

Pareiškėjai teigia, kad jie galimai nevisiškai tinkamai suformulavo skundo reikalavimus, nes vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio nuostatomis, administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priima vieną iš nurodytų sprendimų: panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu, atlyginti turtinę ar (ir) moralinę žalą. Šiuo atveju, pareiškėjai galimai turėjo reikšti reikalavimą panaikinti skundžiamą Susisiekimo ministerijos 2020 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 2ZP-1606 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl kompensacijos už paimtą žemę perskaičiavimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundo reikalavimai galimai buvo nevisiškai tinkamai suformuluoti, galėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama analogiška byla (administracinė byla Nr. eI2-1516-1047/2021) dėl to paties ginčo pagal pateiktą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Minėtoje administracinėje byloje priimant pateiktą skundą nebuvo nustatyta jokių kliūčių bylos nagrinėjimui, todėl buvo nutarta pasiruošimą bylos nagrinėjimui baigti ir bylą nagrinėti teismo posėdyje. Šios aplinkybės įrodo, kad teismas taip pat ir pareiškėjų atveju galėjo suteikti galimybę į teisminę gynybą pareiškėjams, kurie mano, jog jų teisės arba įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami (šiuo atveju kreiptis su reikalavimu panaikinti skundžiamą atsakovo raštą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą iš naujo).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-442/2019).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ir ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimai dėl galimai neteisingai nustatytos jiems nuosavybės teise priklausiusios žemės sklypo dalies, paimtos visuomenės poreikiams, vertės yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Kaip minėta, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi viešojo administravimo subjektas, vykdydamas valstybinės žemės pardavimo ar nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018; 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018).

Todėl šiuo atveju ginčas dėl kompensacijos dydžio už visuomenės poreikiams paimtą pareiškėjų žemės sklypą (šiuo metu priklausantį valstybės nuosavybei), yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-442/2019).

Dėl pareiškėjų minimos Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėtos nagrinėti administracinės bylos Nr. eI2-1516-1047/2021, pastebėtina, kad pareiškėjai minėtoje byloje suformulavo reikalavimą būtent panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2020 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 2ZP-1605 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų raštą, taigi skundo objektas ir reikalavimai minėtoje byloje Nr. eI2-1516-1047/2021 ir šioje byloje yra visiškai kitokie, t. y. kas ir nulemia šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų teismų atribojimą (kompetenciją).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjų keliamą ginčą, todėl panaikinti skundžiamą nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. M. ir R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Rytis Krasauskas

        Skirgailė Žalimienė