Administracinė byla Nr. I-2022-426/2012
Proceso Nr. 3-61-3-00230-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai I. B., jos atstovui R. B., atsakovės atstovei Auksei Mikšytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4, 107–112), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2011-12-23 įsakymą Nr. PS 1-3055 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. B.“. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja paaiškino, kad dirba Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Agentūroje dirba nuo 2003 m., 2007-01-25 ir 2010-12-29 valstybės tarnautojų vertinimo komisijos išvadose jos darbo rezultatai buvo įvertinti labai gerai, tarnybine tvarka bausta nebuvo.
Pažymi, kad Agentūros direktoriaus 2011-10-24 įsakymu Nr. PS1-2745 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. B.“ jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nors su minėtu įsakymu nesutiko, įstatymų nustatyta tvarka šio įsakymo neskundė. 2011-11-07 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-82(1) pareiškėja vėl buvo informuota apie jos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą – netinkamą bendravimą su pareiškėjais. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2011-12-21 išvada Nr. VT-24 „Dėl I. B. tarnybinio nusižengimo“ už padarytus tarnybinius nusižengimus buvo pasiūlyta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Skundžiamu Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymu Nr. PS 1-3055 jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėja nurodo, kad su Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymu nesutinka, nes jis neteisėtas ir naikintinas. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 2011-08-23 iki 2011-08-31, telefonu konsultuodama į Agentūrą besikreipiančiuosius asmenis su jais bendravo nemandagiai, nenoriai, buvo nedėmesinga, neleido interesantams išsisakyti, todėl tokiu savo elgesiu pakenkė Agentūros įvaizdžiui bei neužtikrino, kad į atsakovę besikreipiantys asmenys būtų tinkamai aptarnauti. Agentūros direktoriaus įsakyme nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 str. 2 d. 1, 8 p., 15 str. 1 d., 1, 5, 6 p., Agentūros direktoriaus 2006-05-31 įsakymo Nr. BR1-262 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 46 p., Agentūros darbuotojo telefoninių pokalbių įrašymo ir telefonu teikiamų konsultacijų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 p., Agentūros standarto, patvirtinto Nacionalinės agentūros direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. BR1-607 (toliau – ir Standartas) 23, 24, 25, 29, 33, 34, 47 p., Agentūros darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008-03-17 įsakymu Nr. BR1-189 (toliau – ir Etikos taisyklės) 5.1, 5.9 punktus.
Pareiškėja pažymi, kad Agentūros direktoriaus 2011-10-24 įsakymu Nr. PS1-2745 jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) už tarnybinius pažeidimus, t. y. nemandagų ir nepagarbų bendravimą telefonu su besikreipiančiaisiais asmenimis, laikotarpyje nuo 2011-08-23 iki 2011-09-12, o skundžiamu 2011-12-23 įsakymu Nr. PS1-3055 už tokio paties pobūdžio tarnybinius nusižengimus laikotarpyje nuo 2011-08-23 iki 2011-08-31 jai vėl buvo paskirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas). Taigi, vėlesniu įsakymu jai buvo paskirta griežtesnė tarnybinė nuobaudą už tuos pačius tariamai padarytus tarnybinius nusižengimus. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo atsakovo nesąžiningumą, aplaidų ir nerūpestingą pareigų vykdymą. Vadovaujantis teisės principu „non bis in idem“, to paties asmens negalima du kartus bausti už tą patį.
Šias aplinkybes patvirtina 2011-09-22 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-80, 2011-10-21 tarnybinis pranešimas Nr. PS26-2946 „Dėl agentūros darbuotojų telefoninių pokalbių įrašų perklausimo“, kuriame yra nurodyta, personalo skyrius atliko Projektų administravimo skyriaus vedėjos L. J., vyr. specialisčių I. Š., I. B., N. S. telefoninių pokalbių įrašų perklausą. 2011-09-22 pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-80, 2011-10-21 tarnybiniame pranešime Nr. PS26-2946 „Dėl agentūros darbuotojų telefoninių pokalbių įrašų perklausimo“ nėra nurodyta, kad klausomasi konkretaus pareiškėjo ir atsakovo darbuotojų pokalbių. Pareiškėjos bendravimas yra su trūkumais, nes buvo vartojami tokie posakiai: „jūs pavarot“, „nežinau“, „nieko negaliu atsakyti“, „man reikia knistis tarp popierių“, „jūs man nepasakokite“. Agentūros direktoriaus 2011-10-24 įsakyme Nr. PS1-2745 ir ginčijame įsakyme yra nurodyta dauguma analogiškų posakių ar žodžių, todėl darytina išvada, kad atliekant tyrimą, kurio pagrindu 2011-10 Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. PS 1-2745 buvo paskirta tarnybinė nuobauda, atsakovas jau buvo perklausęs ir tuos telefoninius pokalbius už kuriuos skyrė pareiškėjai ginčijamą tarnybinę nuobaudą. Todėl atsakovė pažeidė VTĮ 30 str. 1 d. nuostatas, nes jeigu tai ir būtų tarnybinis nusižengimas, tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Be to, paskyrus 2011-10-24 tarnybinę nuobaudą, pareiškėja neturėjo galimybės pasitaisyti.
Pareiškėjos teigimu, savo tarnybine veikla Agentūros įvaizdžiui nepakenkė, nes su visais besikreipiančiaisiais asmenimis kalbėjo mandagiai ir pagarbiai, ramiu tonu, laikydamasi profesionalumo, mandagumo, geranoriškumo, konfidencialumo ir sąžiningumo principų. Tiek 2011-11-07 pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-82(1), tiek 2011-12-21 išvadoje yra pateikti tik pokalbių telefonu fragmentai bei ištraukos, iš kurių neatsiskleidžia vykusių pokalbių esmė. Nei viename iš telefoninių pokalbių nebuvo vartojami lietuvių šnekamojoje kalboje neleistini posakiai ar žodžiai, kalbėta ramiai, mandagiai.
VTĮ 2 str. 12 d. įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo turi būti aiškinamasi, ar valstybės tarnautojo veiksmuose iš tiesų yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, neteisėta veika, neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir padarinių, taip pat valstybės tarnautojo kaltė. Agentūroje nėra gauta jokių skundų ar nusiskundimų, vadinasi pareiškėja jokių neigiamų veiksmų neatliko.
Atsakovė su skundu nesutiko ir prašė ą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 40–43, 125–126) pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai reglamentuoti Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Pagal VTĮ 30 str. 1 d. ir Taisyklių 3 p., tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pagal Taisyklių 13 p. nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Aptartų teisės nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-29 nutartis adm. byla Nr. A62-3777/2011).
Pareiškėja nuo 2011-02-01 eina Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus (toliau –ir KPŽPD skyrius) vyriausiojo specialisto pareigas, todėl privalo vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo, KPŽPD skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo bei kitų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nustatančiomis tarnautojų elgesio standartus.
Vadovaujantis Agentūros direktoriaus 2010-03-24 įsakymu Nr. BR1-241 patvirtinto Agentūros darbuotojo telefoninio pokalbių įrašymo ir telefonu teikiamų konsultacijų kontrolės tvarkos aprašo (toliau– ir Aprašas) 14 p., Agentūros Personalo skyriaus darbuotojai kartą į ketvirtį atlieka Agentūros tarnautojų telefoninių pokalbių/konsultacijų kokybės vertinimą, atrinkdami ir perklausydami pasirinktinai nuo 5 iki 10 procentų visų įrašinėjamų pasirinkto Agentūros struktūrinio padalinio darbuotojų telefoninių pokalbių. Aprašo 17 p. įtvirtinta, kad tuo atveju, kai personalo skyriaus / rizikų vertinimo ir valdymo departamento atsakingas tarnautojas, perklausęs telefoninio pokalbio/konsultacijos įrašą, nustato, jog Agentūros tarnautojas su klientu bendravo netinkamai, t. y. nesilaikė šio Aprašo 14 p. nurodytų reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo telefoninio pokalbio įrašo perklausymo dienos pateikia tarnybinį pranešimą Agentūros direktoriui dėl siūlymo Agentūros tarnautojui atlikti tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo tyrimą.
Agentūros Personalo skyrius atsitiktinės atrankos būdu 2011 m. ketvirtojo ketvirčio pokalbių perklausai pasirinko KPŽPD skyrių. Patikrinimo metu nustatyti KPŽPD skyriaus darbuotojų, tame tarpe ir I. B. pokalbių su pareiškėjais trūkumus. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pastebėti tokie I. B. bendravimo su pareiškėjais trūkumai: ne visada atsiliepus telefonu prisistatydavo bei pasisveikindavo, vartojo nemandagius posakius, labai nenoriai ir nemandagiai bendravo su pareiškėjais. Agentūra atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurio metu išnagrinėjus gautą informaciją, perklausius I. B. telefoninių pokalbių įrašus, buvo surašyta motyvuota išvada, kuri 2011-12-21 pateikta Agentūros direktoriui. Minėtoje išvadoje pažymėta, kad bendraudama su pareiškėjais (R. U., A. Ž. individualios įmonės atstovu, Z. T., UAB „Plungės kalva“ atstovu ir kitu pokalbio metu neprisistačiusiu asmeniu) ji kalbėjo nenoriai, vangiai, skubino juos, kad kuo greičiau užbaigtų pokalbį, todėl buvo nekorektiška ir netaktiška, pokalbių metu nesilaikė geranoriškumo principų, buvo nepakankamai dėmesinga, vartojo tokius posakius, kaip „neturiu laiko nagrinėti tų taisyklių, nes savo taisyklių per akis“, „turiu krūvą klausimų“, „jūs pavarot“, „nu, sakykit greičiau, nu“, „nežinau ar pasirašys, čia kaip užeina kam“, „leiskit man dirbti, gerai, aš labai daug darbo turiu“, „kokie jūs įdomūs“, „gali ir nepramesti“, „nu yra gi“, „nežinau“, „nieko negaliu pasakyti“, „ateis laikas ir sužinosit“, „man reikia knistis tarp popierių“, „darau už save ir už ją“, „Jūs man nepasakokite“.
Išvadoje dėl I. B. tarnybinio nusižengimo anksčiau paminėtos pareiškėjos neteisėtos veikos kvalifikuotos pagal VTĮ 3 str. 2 d. 1 ir 8 p., 15 str. 1 d. 1, 5 ir 6 p., Vidaus tvarkos taisyklių 46 p., Aprašo 13 p., Standarto 23, 24, 25, 29, 33, 34, 47 p. bei Etikos taisyklių 5.1 ir 5.9 punktus. Taigi išvadoje išsamiai išnagrinėtos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, nurodytos neteisėtos pareiškėjos veikos, padarymo datos, išanalizuota ir įrodyta jos tiesioginės kaltės forma – aplaidumas, nurodytos pažeidimo padarymo pasekmės. Vadovaujantis VTĮ 301 str. 2 d. 3 p., tyrimo metu buvo nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas.
Pažymi, kad pareiškėjos skunde nurodytas teiginys, jog vėlesniu įsakymu jai buvo paskirta griežtesnė tarnybinė nuobauda už tuos pačius tariamai padarytus tarnybinius nusižengimus, yra nepagrįstas. Pirma, tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurį savo skunde mini pareiškėja (Agentūros PS buvo atliktas 2011-10-21 dėl pareiškėjos netinkamo konsultavimo telefonu), buvo inicijuotas visai kitu pagrindu nei antrasis tarnybinio nusižengimo tyrimas (atliktas 2011-12-21). Be to, pirmoji tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjai paskirta už vieno pareiškėjo (M. R. atstovo) netinkamą konsultavimą. Tuo tarpu antroji nuobauda – griežtas papeikimas – buvo paskirta už Z. T., A. Ž. individualios įmonės atstovo, R. U. ir kitų pareiškėjų netinkamą konsultavimą. Pirmame įsakyme nėra nurodyta konkrečių pareiškėjos skunde paminėtų posakių (įsakyme yra nurodyta tik tai, kad pareiškėja, konsultuodama pareiškėjus telefonu, kalbėjo nemandagiai, netaktiškai, nemaloniai ir pan.). Atlikus antrąjį tyrimą, ginčijamame įsakyme buvo nurodytos būtent šio tyrimo metu nustatytos netinkamos pareiškėjos vartotos frazės.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad Agentūros direktoriaus 2011-10-24 įsakymu Nr. PS-2745 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 22–23). Nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėja telefonu konsultuodama į Agentūrą besikreipiantį asmenį, kalbėjo nemaloniai, netaktiškai, nebuvo suinteresuota skambinančiam suteikti išsamią informaciją, jį skubino, reiškė savo išankstinę nuomonę, nebuvo dėmesinga ir šiais veiksmais padarė neigiamą įtaką Agentūros įvaizdžiui bei pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 8 p. , 15 str. 1 d. 1, 5 ir 6 p., Agentūros vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2006-05-31 įsakymu Nr. BR1-262 46 p., Agentūros darbuotojo telefoninių pokalbių įrašymo ir telefonu teikiamų konsultacijų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2010-03-24 įsakymu BR1-241, 13 p., Asmenų aptarnavimo Agentūroje standarto, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. BR1-607, 23, 24, 25, 29, 33, 34, 47 p., taip pat Agentūros darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008-03-17 įsakymu Nr. BR1-189, 5.1 ir 5.9 p. įtvirtintus etikos principus. 2011-10-18 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VT-18, kurios pagrindu buvo priimtas minėtas Agentūros direktoriaus įsakymas, pažymėta, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai tęsėsi nuo 2011-08-23 iki 2011-09-12 (b. l. 13–21).
Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymu Nr. PS-3075 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 34). Nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėja, telefonu konsultuodama į Agentūrą besikreipiančius asmenis, kalbėjo nemaloniai, nemandagiai, nenoriai, buvo nedėmesinga (vartojo posakius „jūs pavarot“, „nu, sakykit greičiau, nu“, „nežinau ar pasirašys, čia kaip užeina“, „kokie jūs įdomūs“, „man reikia knistis tarp popierių“, „jūs man nepasakokite“), neleisdavo pareiškėjams baigti minties, todėl tokiu aplaidžiu savo elgesiu padarė neigiamą įtaką Agentūros įvaizdžiui, neužtikrino, kad besikreipiantys asmenys būtų tinkamai aptarnauti, ir tokiais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 8 p. , 15 str. 1 d. 1, 5 ir 6 p., Agentūros vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2006-05-31 įsakymu Nr. BR1-262 46 p., Agentūros darbuotojo telefoninių pokalbių įrašymo ir telefonu teikiamų konsultacijų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2010-03-24 įsakymu BR1-241, 13 p., Asmenų aptarnavimo Agentūroje standarto, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. BR1-607, 23, 24, 25, 29, 33, 34, 47 p., taip pat Agentūros darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008-03-17 įsakymu Nr. BR1-189, 5.1 ir 5.9 p. įtvirtintus etikos principus. Agentūros 2011-12-21 tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymas, nurodoma, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis pažeidimas yra tęstinis ir truko nuo 2011-08-23 iki 2011-08-31 (b. l. 27–33).
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo, panaikinti Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymą Nr. PS-3075, pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant I. B. reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. nustatyti esminiai reikalavimai, kurių turi būti laikomasi skiriant tarnybinę nuobaudą. Pagal šio straipsnio 4 d., už vieną tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.
Kaip minėta, pareiškėja Agentūros direktoriaus 2011-10-24 įsakymu buvo nubausta. Todėl, sprendžiant ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, ar skundžiamu Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymu R. B. paskyrus tarnybinę nuobaudą nėra pažeidžiamos Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 4 d. nuostatos, draudžiančios už vieną tarnybinį nusižengimą skirti daugiau negu vieną tarnybinę nuobaudą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustačius, jog valstybės tarnautojas tam tikru apibrėžtu laikotarpiu savo veiksmais ne kartą pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 d. 5 p. įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir taisykles, konstatuotina, jog buvo padarytas tęstinis tarnybinis nusižengimas (2005-04-22 nutartis adm. byla Nr. A10- 459-05 ir kt.). Tęstinio nusižengimo atveju asmens neveikimo ar veikimo atskirais laikotarpiais tarnybinės atsakomybės taikymo prasme negalima vertinti skirtingai, nes tęstinis nusižengimas iš esmės yra vienas nusižengimas, padarytas vieninga veika, kuri tik tęsėsi tam tikrą laikotarpį.
Taigi, tuo atveju, kai tarnybinį pažeidimą sudaro atskiri valstybės tarnybos tvarkos bei etikos nuostatas pažeidžiantys veiksmai, tačiau šie pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, visi neteisėti veiksmai vertintini kaip vienas tęstinis tarnybinis nusižengimas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 4 d., už tęstinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.
Agentūros direktoriaus 2011-10-24 įsakymu pareiškėjai buvo paskirtas papeikimas už tarnybinės etikos nuostatas neatitinkantį bendravimą telefonu su į Agentūrą besikreipiančiu asmeniu. 2011-10-18 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VT-18, kurios pagrindu buvo priimtas šis įsakymas, nurodoma, kad nuo 2011-08-23 iki 2011-09-12 I. B. padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė nemandagiu, netaktišku, nedėmesingu bendravimu su interesantu, konsultuojant jį telefonu. Patikrinimo išvadoje pažymima, kad tokiomis frazėmis kaip „be prašymo nieko nebus“, „atidėti net nesvajokit“, „nu susimokėkit delspinigius ir viskas“, „nu žodžiu yra absurdas“, „nei vienam nereikia, o jums reikia“ ir kt., pareiškėja pažeidė tarnybos tvarką reglamentuojančių bei etiško, mandagaus bendravimo su asmenimis reikalavimus nustatančių teisės aktų nuostatas (b. l. 13–21). Minėtoje išvadoje taip pat pažymėta, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai yra vienodi, todėl laikytina, kad buvo padarytas vienas tęstinis pažeidimas.
Pagal savo pobūdį analogiški pareiškėjos tarnybinės veiklos pažeidimai konstatuoti ir Agentūros 2011-12-21 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurios pagrindu yra priimtas skundžiamas Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymas (b. l. 27–33). Išvadoje konstatuota, kad I. B. su interesantais bendravo netinkamai, jų atžvilgiu buvo neigiamai nusiteikusi, konsultavo nemandagiai, telefoninių pakalbių metu vartojo netinkamus išsireiškimus („jūs pavarot“, „nu, sakykit greičiau, nu“, „nežinau ar pasirašys, čia kaip užeina“, „kokie jūs įdomūs“, „man reikia knistis tarp popierių“, „jūs man nepasakokite“). Šioje išvadoje pažymėta, kad tarnybinis pažeidimas laikytinas tęstiniu ir truko nuo 2011-08-23 iki 2011-08-31.
Įvertinus minėtose tarnybinėse išvadose nurodytų pažeidimų pobūdį, tai jog 2011-12-21 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyti ir tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarantys veiksmai buvo atliekami tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2011-08-23 iki 2011-08-31) kaip ir pirmojo nusižengimo atveju (2011-08-23 iki 2011-09-12), konstatuotina, kad šiose išvadose nurodyti veiksmai yra tęstinio pobūdžio ir laikytini vienu tarnybiniu nusižengimu. Be to, Agentūros direktoriaus 2011-10-24 ir 2011-12-23 įsakymai yra grindžiami tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis. Vertinant ar pareiškėjos padarytas pažeidimas yra tęstinis, priešingai negu atsiliepime teismui teigia atsakovė, nėra reikšmingos tos aplinkybės, dėl kokių priežasčių (teikiant asmenims skundus, tarnybinės kontrolės tyrimo ar kt.) buvo inicijuoti tarnybiniai patikrinimai, bei tai, jog atskirais atvejais pareiškėja bendravo su skirtingais interesantais.
Teismas daro išvadą, kad byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog skundžiamu Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymu I. B. tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) yra paskirta už tęstinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, t. y. už pažeidimą, kuris buvo įvertintas Agentūros direktoriaus 2011-10-24 įsakymu paskiriant pareiškėjai papeikimą. Tačiau tai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 4 d. nuostatomis, nesiderina su teisinės atsakomybės taikymo tikslais ir principais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamas Agentūros direktoriaus 2011-12-23 įsakymas Nr. PS-3075, kuriuo I. B. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, priimtas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 4 d. nuostatas, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo teismo priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 6 d. nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Sprendžiant reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad teisminio ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga.
Teismui pateikti įrodymai (2012-01-20 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitas) patvirtina, kad pareiškėja už skundo parengimą (1149,50 Lt ), pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme (1050,50 Lt) advokatui R. B. iš viso sumokėjo 2 200 Lt.
Pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtos 1149,50 Lt išlaidos už skundo parengimą (b. l. 1–4, 107–112) neviršija Rekomendacijų 8.2 p. numatytų maksimalių dydžių, yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokios teisinės paslaugos, kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui ir susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pagal Rekomendacijų 10 p. prilygintinos atstovavimui teisme (adm. b. Nr. AS556-613/2008, Nr. AS858-946/2011).
2012-05-17 teisminio nagrinėjimo metu (teismo posėdis truko 1 val. 25 min.) pareiškėją atstovavo advokatas R. B.. Pareiškėjos atstovas, ruošdamas bylos nagrinėjimui, atvyko į teismą susipažinti su byla (45 min.). Be to, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, pripažintina, kad atstovo pasiruošimas bylos nagrinėjimui objektyviai galėjo trukti apie 3 valandas, neskaičiuojant teisme su byla susipažinimui skirto laiko.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atstovavimas teisme, pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir susipažinimas su byla teisme truko 5 val. 10 min., todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., už minėtas teisines paslaugas pareiškėja patyrė 620 Lt (800 Lt x 0,15 x 5 val. 10 min. = 620 Lt) pagrįstų išlaidų.
Įvertinus nurodytas aplinkybe, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir jos naudai iš Agentūros priteistina 1 769,50 Lt (1 149,50 Lt + 620 Lt = 1 769,50 Lt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos I. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011-12-23 įsakymą Nr. PS 1-3055 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. B.“.
Priteisti I. B. naudai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 769,50 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt devynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė