Civilinė byla Nr. e2-826-1021/2023

Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01799-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, Viktorijai Kupstienei;

dalyvaujant: ieškovės UAB ,,Gintrėja“ atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei J. K.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje G. B.,

atsakovės I. Ž. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. Ž.,

nedalyvaujant: atsakovei I. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Gintrėjos“ ieškinį atsakovei I. Ž., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, G. B., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, R. Ž., dėl teisės sutvarkyti žemės sklypą be žemės savininko sutikimo pripažinimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB ,,Gintrėja“ (toliau - ieškovė) ieškiniu prašo pripažinti ieškovės UAB ,,Gintrėja“ teisę, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti atsakovei I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1697,43 m2 dalį pagal UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą be atsakovės I. Ž. sutikimo; priteisti iš atsakovės I. Ž. ieškovės naudai visas ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai apmokėti, sumokėtą žyminį mokestį ( e. b. 1 t., l. 1-7 ).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vykdydama bendrai veikusių asmenų S. K., V. V. ir R. Ž. užsakymą, 2015 m. kovo pabaigoje - 2015 m. balandžio pradžioje atliko 4 laikinų aikštelių su nuovažomis, skirtų didžiagabaritėms transporto priemonėms, gabenančioms vėjo jėgaines, įvažiuoti bei vėjo jėgainėms iškrauti ir sandėliuoti, įrengimo darbus: 2 laikinos aikštelės su nuovažomis buvo įrengtos R. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurios buvo įrengtos V. V. tuo metu vadovautos įmonės UAB „Vilkvėja“ naudai; kitos 2 laikinos aikštelės su nuovažomis buvo įrengtos atsakovei I. Ž., kuri yra R. Ž. sesuo, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurių viena buvo įrengta S. K. tuo metu vadovautos įmonės UAB „Dumesta ir ko“ naudai, o kita (paskutinioji) - atsakovės brolio R. Ž. naudai (Ginčo aikštelė). Visos aukščiau nurodytos 4 laikinos aikštelės su nuovažomis buvo įrengtos ne tik vienu metu, tam pačiam tikslui bei laikinai, bet ir vienodu būdu, t. y. statybai be kita ko panaudojant neapdorotas, nerūšiuotas, mišrias statybines atliekas, ir tokiu būdu užteršiant jomis atitinkamas aukščiau nurodytų žemės sklypų dalis, skirtas aikštelių su nuovažomis įrengimui. Visos ieškovės įrengtos aukščiau nurodytos 4 laikinos aikštelės su nuovažomis buvo priimtos bei panaudotos tam tikslui, kuriam jos buvo skirtos, tačiau aukščiau nurodytiems asmenims vėjo jėgainių pastatyti nepavykus, pastarieji inicijavo ne vieną teisminį ginčą, susijusį su šių aikštelių su nuovažomis statyba ir/ar sutvarkymu. Pirma, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A- 649-790/2018 (žr. priedą Nr. 1), kurioje buvo konstatuota, jog UAB „Vilkvėja“, kurios naudai buvo atlikti pirmų 2 aikštelių su nuovažomis įrengimo darbai, toje byloje ieškovu buvusio R. Ž. atžvilgiu, atliko neteisėtus veiksmus ir kad būtent šiai įmonei dėl to kyla civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma. R. Ž. toje byloje analogišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo buvo pareiškęs ir UAB „Gintrėja“ atžvilgiu, tačiau šis jo reikalavimas atžvilgiu buvo atmestas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo, pastarajam be kita ko konstatuojant, jog UAB „ Gintrėja“ darbus atliko ne savavališkai, bet atsakovės UAB „Vilkvėja“ interesais jos išsinuomotame žemės sklype pagal žodinį susitarimą; tokiu atveju atsakovei UAB „Gintrėja“) nekyla deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius dėl sklypo užteršimo, o visos neigiamos darbų atlikimo pasekmės tenka nuomininkui UAB „Vilkvėja“, nevykdžiusiam CK nustatytų pareigų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties 64 p.). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau tik dalyje dėl R. Ž. pareikštų reikalavimų UAB „Vilkvėja“ atžvilgiu ir tik siekiant nustatyti pagrįstą UAB „Vilkvėja“ turimų atlyginti nuostolių dydį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties 80 p.). Po šios bylos dalies grąžinimo nagrinėti iš naujo UAB „Gintrėja“ procesinė padėtis buvo pakeista iš atsakovo į trečiąjį asmenį, o UAB „Vilkvėja“ buvo iškelta bankroto byla. Iškėlus UAB „Vilkvėja“ bankroto bylą, R. Ž. inicijuotoje civilinėje byloje BUAB „Vilkvėja“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė teismo išduoti teismo liudijimą, kuriuo būtų leidžiama be žemės sklypo savininko R. Ž. sutikimo (leidimo) BUAB „Vilkvėja“, pasitelkiant UAB „Vygrida“, sutvarkyti žemės sklypą, pašalinant įrengtas aikšteles su įvažiavimais, atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Antra, Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2- 483-896/2020, patenkino aukščiau paminėtą BUAB „Vilkvėja“ pareikštą savarankišką reikalavimą (žr. priedą Nr. 2): įpareigojo BUAB „Vilkvėja“ sutvarkyti žemės sklypą, pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 arų plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą be žemės sklypo savininko R. Ž. sutikimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartyje be kita ko konstatavo, jog UAB „Vilkvėja“ kaip žalą padaręs asmuo turi pareigą sutvarkyti R. Ž. žemės sklypą. Šis teismas taip pat sutiko su BUAB „Vilkvėja“ pozicija, kad leidus šiai įmonei sutvarkyti žemės sklypą, išnyks ginčo objektas, t. y. R. Ž. žemės sklypas bus sutvarkytas ir nebebus žalos atlyginimo objekto, o tuo pačiu bus įgyvendintos ir JANĮ 66 str. 1 d. 15 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 2 d. numatytos pareigos. R. Ž. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2- 270-407/2021, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis buvo palikta nepakeista (žr. priedą Nr. 3). R. Ž. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį apskundus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis buvo palikta nepakeista (žr. priedą Nr. 4). BUAB „Vilkvėja“, įvykdžiusi Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį (t. y. sutvarkiusi R. Ž. žemės sklypą - pašalinusi abi laikinas aikšteles su nuovažomis), kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, atsakovu patraukdama buvusį UAB „Vilkvėja“ vadovą V. V.. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1282-896/2021, BUAB „Vilkvėja“ ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino: priteisė iš V. V. BUAB „Vilkvėja“ naudai 97 632,59 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. priedą Nr. 5). Trečia, Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-631-587/2020, atmetė BUAB „Dumesta“ ir ko ieškinį UAB „Gintrėja“ dėl 393 670,83 Eur dydžio žalos atlyginimo (žr. priedą Nr. 6). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-854-330/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą (žr. priedą Nr. 7). Kaip matyti iš šių teismų procesinių sprendimų, buvo atmestas BUAB „Dumesta ir ko“ reikalavimas dėl civilinės atsakomybės UAB „Gintrėja“ taikymo, konstatuojant, jog UAB „Gintrėja“ neturi pareigos atlyginti žalos, atsiradusios dėl UAB „Dumesta“ ir ko naudai atsakovės I. Ž. žemės sklype įrengtos aikštelės su nuovaža. Taip pat pažymėtina, jog nors aptariamas ieškinys šioje byloje buvo pareikštas BUAB „Dumesta“ ir ko vardu, BUAB „Dumesta“ bankroto administratorių tai padaryti (t. y. pareikšti nepagrįstą ieškinį) privertė būtent atsakovė I. Ž., veikdama su buvusiu UAB „Dumesta“ ir ko vadovu S. K., kurie turi daugumą balsų BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkime ir dėl to turi galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis (pastarąjį faktą taip pat turėtų patvirtinti teismui viešai prieinami duomenys apie vykusius teisminius ginčus tarp BUAB „Dumesta ir ko“ bei jos bankroto administratoriaus iš vienos pusės bei I. Ž. ir/ar S. K. iš kitos pusės). Ketvirta, Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-493-775/2022, atmetė I. Ž. ir S. K. netiesioginį ieškinį UAB „Gintrėja“ dėl 393 670,83 Eur žalos atlyginimo (žr. priedą Nr. 8). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-805-516/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą (žr. priedą Nr. 9). Kaip matyti iš šių teismų procesinių sprendimų, jais buvo dar kartą paneigta UAB „Gintrėja“ atsakomybė dėl aikštelės su nuovaža įrengimo UAB „Dumesta ir ko“ naudai atsakovės I. Ž. žemės sklype. Penkta, Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2- 36-390/2022, leido LUAB „Dumesta ir ko“, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti I. Ž. priklausančią dalį žemės sklypo (993 m2), pažymėtą sklypo plane „A“ ženklu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininkės I. Ž. sutikimo (žr. priedą Nr. 10). I. Ž., prieštaraudama, kad jos žemės sklypo dalis, kuri buvo skirta aikštelės su nuovaža UAB „Dumesta“ ir ko naudai įrengimui, būtų sutvarkyta, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį yra apskundusi apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas dėl I. Ž. pateikto atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo nutarties šio ieškinio parengimo datai (t. y. 2022 m. gruodžio 12 d.) dar nėra priimtas, taigi Kauno apygardos teismo nutartis dar yra neįsiteisėjusi bei nėra ir negali būti vykdoma.  Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptariamų teismų procesinių sprendimų, šiuo metu yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad 2 laikinos aikštelės su nuovažomis, kurios UAB „Vilkvėja“ naudai buvo įrengtos R. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, prieš R. Ž. valią teismų procesinių sprendimų pagrindu buvo sutvarkytos BUAB „Vilkvėja“ (jos bankroto administratoriaus) iniciatyva, atitinkamas jų tvarkymo išlaidas priteisiant iš atsakingo asmens - buvusio UAB „Vilkvėja“ vadovo V. V., o viena laikina aikštelė su nuovaža, kuri UAB „Dumesta ir ko“ naudai buvo įrengta atsakovei I. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šiai dienai dar nėra sutvarkyta, tačiau prieš I. Ž. valią jau yra priimtas neįsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, suteikiantis BUAB „Dumesta ir ko“ (jos bankroto administratoriui) teisę sutvarkyti I. Ž. žemės sklypo dalį, kurią apima UAB „Dumesta“ ir ko naudai įrengta aikštelė su nuovaža. Tuo pačiu iš aukščiau aptariamų teismų procesinių sprendimų bei aukščiau aptariamų aplinkybių matyti, kad jokių teismų procesinių sprendimų iki šiol nėra priimta tik dėl paskutiniosios - atsakovės I. Ž. brolio R. Ž. naudai įrengtos Ginčo aikštelės su nuovaža, esančios tame pačiame I. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Kaip jau ne kartą įrodė savo veiksmais, pasireiškiančiais įvairių civilinių bylų UAB „Gintrėja“, UAB „Vilkvėja“ bei UAB „Dumesta“ ir ko atžvilgiu inicijavimu, atsakovė I. Ž. bei jos brolis R. Ž. nėra suinteresuoti jų žemės sklypų (atitinkamų jų dalių) sutvarkymu, tokioms iniciatyvoms aktyviai priešinasi bei inicijuodami įvairias civilines bylas siekia prisiteisti iš UAB „Gintrėja“ ir/ar UAB „Vilkvėja“ ir/ar UAB „Dumesta“ ir ko tariamai patirtą žalą, gerokai viršijančią tikruosius atitinkamų jų žemės sklypų dalių sutvarkymo kaštus. Tokių I. Ž. bei jos brolio R. Ž. veiksmų teisinis vertinimas jau yra ne kartą pateiktas aukščiau nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose, tačiau šie asmenys ir toliau nekeičia savo elgesio, priešinasi jų žemės sklypų (jų dalių) sutvarkymui, sistemingai apkrauna teismus ir kitus aukščiau nurodytus asmenis bereikalingu bylinėjimuisi, yra gaištamas visų šių asmenų laikas, patiriamos bereikalingos išlaidos ir pan., tuo tarpu laikinam panaudojimui įrengtos aikštelės su nuovažomis stovi, tarša išlieka, o Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasis patvirtintomis metodikomis, skaičiuoja sveiku protu nesuvokiamo dydžio žalą aplinkai už kiekvieną tokią aikštelę. Pavyzdžiui, kiek tai liečia Ginčo aikštelę su nuovaža, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teritorinis skyrius, vadovaudamasis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių metodika (pagal kurią žalos dydis aplinkai yra nustatomas padauginant išmestų atliekų kiekį tonomis iš atliekų, išmestų į aplinką, tarifo, nurodyto šioje metodikoje), 2020 m. sausio 2 d.  yra apskaičiavęs net 9 751 889,04 Eur dydžio žalą aplinkai (žr. priedą Nr. 11), kuri, net jei ir būtų sumokėta, jokios taršos, susijusios su Ginčo aikštelės su nuovaža įrengimu, jokia apimtimi nepašalintų, tarša ir toliau išliktų ir net kiltų grėsmė, nieko nedarant, jai sklisti. Akivaizdu, jog aukščiau aptariama situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų, prieštarauja viešajam interesui, reikalaujančiam (visų pirma, kai tai įmanoma) atkurti aplinkos būklę iki pirminės padėties, o taip pat teismų išaiškinimams, išdėstytiems aukščiau aptariamuose teismų procesiniuose sprendimuose (tame tarpe - išdėstytiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje faktiniu atžvilgiu analogiškoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021), todėl ieškovė, siekdama šią situaciją išspręsti bei užkirsti kelią naujų teisminių ginčų su I. Ž. kilimui, kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu, prašydama teismo leisti jai, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti I. Ž. priklausančio žemės sklypo dalį, kurią užima Ginčo aikštelė su nuovaža. Sprendžiant dėl šio prašymo/reikalavimo, ieškovė prašo teismo atsižvelgti ne tik į aukščiau šiame ieškinyje nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad: pirma, ieškovės užsakymu UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ yra parengusi dalies sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą (toliau tekste vadinamas Planu; žr. priedą Nr. 12), kuriame yra nurodyti Ginčo aikštelės su nuovaža pašalinimui reikalingi atlikti tvarkymo darbai, apskaitos ir monitoringo priemonės, kalendorinis darbų vykdymo grafikas ir kiti pagal teisės aktus tokiam dokumentui privalomi duomenys; antra, UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą planą išanalizavo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos bei jį 2022 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. AD5- 16684 suderino, be kita ko pažymėdamas, jog pradedant plane numatytus darbus, yra būtina turėti žemės sklypo savininko sutikimą arba teismo leidimą (žr. priedą Nr. 13). Taigi I. Ž. sutikimo nebuvimas yra vienintelė priežastis, trukdanti sutvarkyti likusią jos žemės sklypo dalį, kurią užima ginčo aikštelė su nuovaža, dėl ko aukščiau aptariamos situacijos išsprendimas, o kartu - ir neigiamų padarinių aplinkai pašalinimas be šios atsakovės sutikimo yra galimas tik su teismo pagalba, kaip teismai jau ne kartą sprendė tokias situacijas, tenkindami atitinkamus BUAB „Vilkvėja“ ir BUAB „Dumesta ir ko“ (šių įmonių bankroto administratorių) reikalavimus. Priešingai nei BUAB „Vilkvėja“ ir BUAB „Dumesta ir ko“, kurios savo bankroto bylose turėjo pareigą pašalinti neigiamus padarinius, atsiradusius ryšium su šių įmonių vykdyta ūkine veikla, atsakovės brolis R. Ž., kurio naudai ir interesais buvo įrengta ginčo aikštelė su nuovaža, nėra nei juridinis, nei bankrutuojantis asmuo, todėl turi visas galimybes vilkinti laiką bei vengti ginčo aikštelės su nuovaža sutvarkymo. Reikšti R. Ž. reikalavimus, susijusius su ginčo aikštelės su nuovaža sutvarkymu, galėtų tik pati I. Ž., tačiau ji to nedaro ir, tikėtina, net nesiruošia to daryti, todėl, ieškovės nuomone, yra racionaliausia ir tikslingiausia jai pačiai, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti paskutinę likusią ginčo aikštelę su nuovaža, o patirtas išlaidas išsiieškoti iš atsakingo asmens, kuriuo šioje situacijoje, atsižvelgiant į teismų padarytas išvadas kitose susijusiose civilinėse bylose, turėtų būti laikomas būtent R. Ž.. Trečia, ieškovė jau yra radusi konkretų rangovą, kuris sutinka atlikdamas UAB „Dumesta ir ko“ naudai įrengtos aikštelės su nuovaža tvarkymo darbus, kartu sutvarkyti ir tame pačiame žemės sklype esančią ginčo aikštelę su nuovaža (žr. priedus Nr. 14-15); Ketvirta, aukščiau jau paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje faktiniu atžvilgiu analogiškoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021, be kita ko buvo konstatuota, jog: (1) aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai kaip prioritetinę aplinkos apsaugos pažeidimų pašalinimo priemonę nustato pirminės aplinkos būklės atkūrimą (žr. nutarties 39 p.), (2) aplinkos būklės atkūrimas, kaip prievolės įvykdymas natūra, laikytinas prioritetiniu. Tai kyla tiek iš viešosios teisės, tiek iš viešojo intereso apsaugos, kurio ir siekiama įpareigojant teršėją atkurti užterštos aplinkos būklę iki pirminės būklės, o tik to neįvykdžius arba nesant galimybių atkurti aplinkos būklės iki pirminės padėties, galimas civilinės atsakomybės taikymas (žr. nutarties 44 p.). Taigi ieškovės šiame ieškinyje reiškiamo reikalavimo patenkinimas leistų užtikrinti kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuojamo prioritetinio tikslo - atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės - pasiekimą bei jo realų įgyvendinimą. R. Ž. suinteresuotumą šios bylos baigtimi patvirtina tai, jog būtent jo naudai ir interesais, kaip jau minėta aukščiau, buvo įrengta ginčo aikštelė su nuovaža, kurioje iki šiol yra laikoma jam priklausanti nepastatyta vėjo jėgainė (jos dalys), ką R. Ž. yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju (žr. priedą Nr. 16); tvarkymo darbų atlikimo laikotarpiu ginčo aikštelėje su nuovaža gulinti R. Ž. vėjo jėgainė laikinai turės būti patraukta; ieškovė, sutvarkiusi ginčo aikštelę su nuovaža, įgis teisę šiam tikslui patirtų išlaidų atlyginimo reikalauti būtent iš R. Ž. ( e. b. 1 t., l. 1-7 ).

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytą ir cituojamą teismų praktiką, Departamentas negali nesutikti su ieškinio argumentais, kad tiek atsakovė I. Ž., tiek trečiasis asmuo R. Ž., ne kartą savo veiksmais yra įrodę, jog jie geranoriškai neleis sutvarkyti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (atitinkamų jų dalių). Kaip minėta, Ginčo aikštelė buvo įrengta laikinam naudojimui, jos statybai buvo panaudotos neapdorotos, nerūšiuotos mišrios statybinės atliekos, tokiu būdu užteršiant jomis atitinkamas žemės sklypų dalis. Nesutvarkius Ginčo aikštelės, tarša ir toliau išlieka. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį žemei, šią žalą žemei padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gamtos išteklių naudotojų ir ūkinę veiklą vykdančių asmens pareigas imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, o padarius žalos, atkurti aplinkos būklę ir atlyginti visus nuostolius. Kaip matyti, aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai kaip prioritetinę aplinkos apsaugos pažeidimų pašalinimo priemonę nustato pirminės aplinkos būklės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021). Ieškovė UAB „Gintrėja“, siekdama sutvarkyti Ginčo aikštelę, tai yra sutvarkyti statybinėmis atliekomis užterštą teritoriją, bei užkirsti kelią ateityje galintiems kilti teisminiams ginčams su atsakove, pagrįstai kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu, prašydama teismo leisti jai, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį, kurią užima Ginčo aikštelė su nuovaža. Ieškovės užsakymu UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ yra parengusi dalies sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą, kuriame yra nurodyti Ginčo aikštelės su nuovaža pašalinimui reikalingi atlikti tvarkymo darbai, apskaitos ir monitoringo priemonės, kalendorinis darbų vykdymo grafikas ir kiti pagal teisės aktus tokiam dokumentui privalomi duomenys. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtas statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planas suderintas su Departamentu (2022 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. AD5-16684). Departamentas minėtame rašte ieškovės atstovą informavo, kad pradedant plane numatytus darbus, būtina turėti žemės sklypo savininko sutikimą arba teismo leidimą. Ieškovės teigimu, ji jau yra radusi konkretų rangovą, kuris sutinka sutvarkyti Ginčo aikštelę su nuovaža. Departamentas sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškinyje reiškiamo reikalavimo patenkinimas leistų užtikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamo prioritetinio tikslo - atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės - pasiekimą bei jo realų įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, Departamentas sutinka su ieškovės UAB „Gintrėja“ reikalavimu - pripažinti ieškovės teisę, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti atsakovei I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1 697,43 m2 dalį pagal UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą be atsakovės sutikimo ( e. b. 1 t., l. 188-192 ).

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje G. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame jis su ieškiniu visiškai sutiko. Atsiliepime nurodė, kad nematantis jokių priežasčių, kodėl UAB „Gintrėja“ galėtų būti neleista sutvarkyti atsakovei I. Ž. priklausančio žemės sklypo dalies, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, tokiems UAB „Gintrėja“ veiksmams taip pat pritaria ir kontroliuojanti institucija - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Tuo tarpu atsakovės I. Ž. ir trečiojo asmens R. Ž. pozicijos, išdėstytos atsiliepimuose į ieškinį, yra visiškai nepagrįstos, todėl nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Šių asmenų pozicijose nėra absoliučiai jokių racionalių argumentų, o šie asmenys jau ilgą laiką sistemingai siekia kenkti tiek jam, tiek jo įmonei UAB „Gintrėja“, nors absoliučiai visi jų pareikšti reikalavimai UAB „Gintrėja“ atžvilgiu buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko visiškai ir prašė jį atmesti, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, nes jos teisių niekas nepažeidė, o juo labiau UAB „Gintrėja“ teisių nepažeidusi ji. Šį ieškinį ieškovė pareiškė absoliučiai neteisingai ir neleistinai išvedžiodama kitų teismų kitose civilinėse bylose priimtus sprendimus. Ji kaip sklypo savininkė, nepažeidžianti ir nepažeidusi jokių įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, o juo labiau jokių ieškovės teisių. Su ieškove nesudariusi jokių susitarimų, sutarčių, be to, nėra jokių sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukurtų tarp jų prievolinius santykius. Ji nėra pažeidusi jokių ieškovės subjektinių teisių - jos su ieškove nesieja apskritai jokie teisiniai santykiai, ieškovės reikalavimas jai yra absoliutus nesusipratimas. Ieškovė yra privatus juridinis asmuo, o ji - privatus fizinis asmuo, tarp jų nėra jokio ryšio. UAB “Gintrėja“ neturi jokio teisinio ryšio ir su jos privačios nuosavybės teisės žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nei pati ieškovė, nei jos atstovai ar, tuo labiau, dar kito - teisiamo fizinio asmens G. B. atstovai neturi jokių teisių jos sklype apžiūrinėti, fotografuoti ar kitaip atskiras jo dalis, į jos sklypą patekti, užsakyti jame kažkokius darbus, projektus ar sudaryti dėl jos sklypo kokias nors sutartis, sąmatas, skaičiavimus su bet kokiais trečiaisiais asmenimis, taigi ieškovės teikiami prie ieškinio šio pobūdžio dokumentai, surašyti dėl jos žemės sklypo (ieškinio priedai Nr. 12, 14, 15) yra niekiniai, jie - neleistini įrodymai byloje, ji jų nepripažįstanti, su jų turiniu kategoriškai nesutinkanti. Dėl šio savo žemės sklypo sudariusi panaudos sutartį su savo broliu R. Ž. ir tik jis šiuo metu yra teisėtas jo asmeninio žemės sklypo naudotojas (ieškinio priedas Nr. 17). Sklypas yra žemės ūkio paskirties, o R. Ž. yra ūkininkas. Jai yra žinoma, kad jos brolis šiame žemės sklype vykdo savo veiklą, todėl bet koks jos nuosavybės teisių suvaržymas bent į dalį jos sklypo darytų žalą dar ir teisėto šio sklypo naudotojo veiklai bei viešai įregistruotoms teisėto naudotojo teisėms į šį žemės sklypą. Dėl nusikalstamo jos žemės sklypo užteršimo neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis būtent šiame teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-51-831/2022, kurioje kaltinimai pagal BK 270 str. 2 d. yra pareikšti su ieškove susijusiam fiziniam asmeniui G. B.. Taigi vienasmenis ieškovės vadovas yra teisiamas už jos sklypo užteršimą, o jos žemės sklypas yra dar ir teisme šiuo metu nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo vieta (BK 4 str. 2 d.). Tuo pačiu, jos žemės sklypas, kuriame yra neteisėtai įrengtas objektas ir kuriame jai pripažinti teise atlikti tam tikrus veiksmus be jos, kaip sklypo savininkės, sutikimo dabar jau reikalauja ieškovė, yra dar ir nusikaltimo dalykas. Iš teisme nagrinėjamų G. B. pareikštų kaltinimų turinio matyti, kad būtent ieškovės darbuotojus pasitelkdamas G. B. neleistinai užteršė jos sklypą neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis. Taigi ne be ieškovės darbuotojų pagalbos jos privatus turtas yra tapęs nusikaltimo vieta. Tik baigus nagrinėti aptariamą baudžiamąją bylą galutinai paaiškės, kas yra kaltas dėl jos žemės sklypo užteršimo, taigi - ir kam tenka už tai ne tik baudžiamoji, bet ir civilinė teisinė atsakomybė. G. B. siekia išvengti ne tik baudžiamosios, bet ir civilinės teisinės atsakomybės (savo poziciją dėl kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą teisme jis atsisakė išreikšti, taigi kaltinimų jis nepripažįsta), todėl padedamas savo trijų gynėjų, vienas kurių net pasirašė už ieškovę ir ieškinį jai šioje civilinėje byloje, visokiausiais būdais siekia būsimam teismo nuosprendžiui „užbėgti už akių“, siekia pakeisti situaciją savo ginamojo naudai. Tik tokiais motyvais iš tiesų ir yra jai pareikštas šis nepagrįstas ir neteisėtas ieškinys. Akivaizdu, kad, reikšdamas tokius reikalavimus jai, kitoje baudžiamojoje byloje teisiamas asmuo šioje civilinėje byloje tiesiog naudojasi savo valdomu juridiniu asmeniu - UAB „Gintrėja“, siekdamas asmeninės naudos, siekdamas išvengti asmeninės atsakomybės. Jai nesuvokiama, kokiu teisiniu pagrindu teisiamo už nusikaltimą asmens G. B. sutuoktinė R. B., laikinai einanti UAB „Gintrėja“ direktoriaus pareigas, ieškovės vardu galėtų sudaryti kažkokią rangos darbų sutartį ir papildomus susitarimus prie jos su jai nežinomais asmenimis dėl jos asmeninio privačios nuosavybės žemės sklypo „sutvarkymo“ (ieškinio priedai Nr. 14, 15). Jai  nėra žinomi teisės aktai, kurie leistų sudarinėti rangos sutartis dėl svetimo turto. Ji netikinti ir nepasitikinti, kad jos žemės sklypą galėtų tinkamai, teisėtai ir sąžiningai sutvarkyti bendrovė, kurios savininkas ir vienasmenis vadovas yra teisiamas už didžiausios šalies istorijoje žalos gamtai padarymą. Ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, siekiant priversti ją įsileisti į savo privatų žemės sklypą nepatikimą subjektą ir dar būtent jo pasitelktus trečiuosius asmenis atlikti vien tik paties kaltojo dėl jai padarytos žalos asmens atstovų pageidaujamus veiksmus. Ieškovės siūlomas įgyvendinti jos privataus sklypo “sutvarkymo” planas yra net nelogiškas, visiškai nepagrįstas ir nerealus įgyvendinti, nes naudoti jos žemės sklypą pagal jo tiesioginę - žemės ūkio paskirtį būtų neįmanoma, jį padengus vos 20 cm storio dirvožemio (augalinio grunto) sluoksniu, ką savo plane siūlo padaryti ieškovė (ieškinio priedas Nr. 12,- 8, 9, 11 psl.). Tokiu planu ieškovė net neketina atkurti jos žemės ūkio naudmenų našumo iki egzistavusio iki jos sklypo užteršimo žemės našumo balo. Šio neadekvataus ieškovės plano įgyvendinimas negali būti vadinamas ir vertinamas sklypo “sutvarkymu”, kadangi ieškovės reikalaujama leisti jai atlikti veiksmais jos žemės sklypas nebūtų atkurtas į prieš jo užteršimą buvusią būklę. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, visų pirma, turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516- 686/2016, 2018-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Ieškovės akcentuojami kitų teismų sprendimai, priimti pagal įmonių BUAB “Vilkvėja” bei BUAB “Dumesta” ir ko bankroto administratorių pareikštus reikalavimus kitose civilinėse bylose buvo nulemti vien tik įmonių nemokumo teisinių procedūrų reguliavimo specifikos. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 str. 1 d. 15 p. nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, o šio įstatymo 100 str. 3 d. 3 p. nustato, kad nemokumo administratoriui kreipiantis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, prie prašymo pridedama institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo. Taigi, atsižvelgdami būtent į nemokumo/bankroto teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismai kitose bylose nusprendė, kad nemokumo administratorius turi imperatyvią pareigą sutvarkyti iš bankrutuojančios įmonės veiklos likusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą bei ši pareiga negali būti perkelta kitiems asmenims, o bankroto administratoriui neįvykdžius šios pareigos nėra galimybių užbaigti juridinio asmens nemokumo procedūrų, todėl atitinkamus bankroto administratorių pareikštus reikalavimus dėl žemės sklypų sutvarkymo be žemės savininko sutikimo ir patenkino. Taigi ieškovės nurodomais kitais teismų sprendimais buvo nuspręsta, jog turi būti pašalinti tik iš bankrutuojančių įmonių veiklos kilę žalos aplinkai padariniai bei tą privalo padaryti bankroto administratorius, ir būtent dėl to teismai tais atvejais sprendė, jog neturi teisinės reikšmės aplinkybės, ar įmonės žemės sklypais, kuriuos užteršė, naudojosi sutarties pagrindu, ar juos naudojo savavališkai. Tose bylose buvo vadovautasi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, kad bankroto administratoriaus pareiga likviduojant įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą yra įtvirtinta įstatyme ir tokiam klausimui kreditorių pritarimo nereikia (Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 5 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-110-407/2019). Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos yra priskiriamos bankroto administravimo išlaidoms (Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3 d.). Taigi tiek pagal ankstesnįjį LR įmonių bankroto įstatymą, tiek ir pagal dabartinį LR juridinių asmenų nemokumo įstatymą yra akivaizdi vien tik įmonės bankroto (nemokumo) administratoriaus pareiga, likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad, pirma, aptariamą pareigą turi ne kas kitas, o būtent bankroto administratorius, ir antra, kad ją jis privalo įvykdyti būtent likviduojant jau bankrutavusią įmonę. Tačiau šios bylos aplinkybėmis nėra tų sąlygų, kurios buvo nustatytos kitose išnagrinėtose ieškovės nurodomose civilinėse bylose, o ieškinį jai šiuo atveju pareiškė ne nemokios įmonės, kurios veikloje susidarė mano sklypą užteršusios atliekos, bankroto administratorius, o šį ieškinį pareiškė įmonė, kuri neturi jokios įstatymo numatytos pareigos ir net teisės sutvarkyti mano sklype esančias atliekas. Ieškovės pretenzijos, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos skaičiuoja sveiku protu nesuvokiamo dydžio žalą aplinkai už G. B. (pagal teisme nagrinėjamus kaltinimus) nusikalstamai užterštą Ginčo aikštelę su nuovaža, yra visiškai ne tuo adresu. Akivaizdu, kad ši valstybinė institucija tiesiog vadovaujasi norminiais teisės aktais ir būtent pagal juos apskaičiuoja aplinkai padarytą žalą. Ieškovė su tuo neturi absoliučiai nieko bendro. Yra įsitikinusi, kad už aplinkos teršalų iš jos sklypo pašalinimą turės būti atsakingas tas, kas yra kaltas dėl šio užteršimo, o teršėjas šiuo metu dar tik yra nustatinėjamas baudžiamojoje byloje. Apibendrinant visa tai, kas buvo išdėstyta, ieškovės reikalavimo tenkinimas iš esmės pažeistų teisėtus jos kaip savininkės interesus bei privačios nuosavybės teisę, o ieškovė neturi tokios reikalavimo teisės, kokią reiškia ieškinyje (e. b. 2 t., l. 1-5).

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. Ž., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu visiškai nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad tarp jo ir jo sesers, atsakovės I. Ž., sudarytos panaudos sutarties pagrindu jis iki 2040 metų turi teisę naudotis ir šiuo metu naudojasi jos žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype jo užsakymu UAB “Gintrėja” kaip rangovas 2015 metais turėjo įrengti aikštelę, t. y. legalų statinį jo įsigytos vėjo jėgainės iškrovimui ir sandėliavimui, kurią nusipirkęs ir parsigabenęs iš Vokietijos. Visgi, ieškovės vadovas G. B., kaip vėliau išaiškėjo, aikštelės įrengimui sugalvojo panaudoti ir panaudojo neleistinas statybines medžiagas - mišrias neapdorotas ir nerūšiuotas statybines atliekas, kurias, pasitelkdamas ieškovės darbuotojus, jis suvežė į šį jo sesers žemės sklypą ir tokiu būdu jį nusikalstamai užteršė. Už tai G. B. šiuo metu yra teisiamas baudžiamojoje byloje. Taigi tik tas, kas bus nuteistas už aplinkos užteršimą I. Ž. žemės sklype, gali būti vertinamas “atsakingu asmeniu” už Ginčo aikštelę su nuovaža, o ne jis, kaip bando interpretuoti savo ieškinyje ieškovė. Pagal ieškovės cituojamą LAT praktiką, būtent teršėjas įpareigojamas atkurti užterštos aplinkos būklę iki pirminės būklės. Pažymiu, kad teršėju šiuo metu yra laikomas ne kas kitas, o pačios ieškovės savininkas bei direktorius G. B., nes dėl jo sesers privataus žemės sklypo užteršimo kaltinimai baudžiamojoje byloje yra pareikšti tik jam vienam. Kol nėra baigtas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme ir nėra įsiteisėjęs priimtas nuosprendis, tol nėra baigta tikrojo teršėjo nustatymo teisinė procedūra. Taigi ieškovė labai neteisingai ir visiškai nepagrįstai jį įvardija “atsakingu asmeniu”, iš kurio ji neva ketina reikalauti jos sesers sklypo “sutvarkymo” ir jos vėjo jėgainės kilnojimo iš vienos vietos į kitą (nors ieškovė net nenurodo, kur ji tikisi ar planuoja jo vėjo jėgainę perkelti Ginčo aikštelės su nuovaža “sutvarkymo” metu - aplink Ginčo aikštelę su nuovaža yra tik jo asmeniškai naudojama viešai registruotos panaudos sutarties pagrindu dirbama žemės ūkio paskirties žemė, kurią naudojantis pagal tiesioginę jos paskirtį savo ūkininko veikloje išlaidų atlyginimo. Jo sesuo I. Ž. nei su ieškove, nei su jos direktoriumi G. B. jokių reikalų ar teisinių santykių neturėjo, jie tarpusavyje nėra niekaip susiję. Kodėl ir kokiu pagrindu ieškovė padavė jo seserį į teismą, jam nėra suprantama. Manantis, ieškovė neturi jokios teisės kažko reikalauti iš jos sesers, tuo labiau, prievarta gauti teismo leidimą brautis į sesers asmeninį žemės sklypą ir jame šeimininkauti, kažką veikti. Taip pat jam nesuprantama, kaip ir kokiu teisiniu pagrindu ieškovė gali aiškinti, kad ji perkels jo vėjo jėgainės komplektacines dalis į kitą vietą, sutvarkys po ta jėgaine žemės sklype savo direktoriaus užkastas mišrias statybines atliekas ir tada pareikalaus jo atlyginti visiems tiems darbams jos patirtas išlaidas. Tokius ieškovės aiškinimus ir planus vertinantis kaip visišką nesąmonę, net sunku suvokti, kaip įmanoma tai sugalvoti. Visų pirma, tai jo vėjo jėgainės „Vestas“ V66,        1650 kW, komplektuojančioms dalims, esančioms jo naudojamame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisiu apribojimas, o būtent jis  paskirtas šio turto saugotoju (Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-290/2022), kadangi dar nėra pasibaigę teisminiai ginčai dėl to, kuri vėjo jėgainė yra kieno nuosavybės, nes BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje bankroto administratoriui kilo klausimų, kurią konkrečią vėjo jėgainę buvo įsigijusi ši įmonė. Tik tuomet, kai bus baigti visi teisminiai ginčai, susiję su atskirose aikštelėse esančiomis vėjo jėgainėmis, bus galima pačias jėgainių komplektuojančias dalis perkelti į kitą vietą ir tvarkyti po jėgainėmis šiuo metu esančias aikšteles. Dėl to Ginčo aikštelėje esančios jo vėjo jėgainės komplektuojančios dalys kategoriškai negali būti niekieno liečiamos, perkėlinėjamos, perdedamos ir panašiai. Tik jis esantis teismo paskirtas šio turto saugotoju ir nesutinkantis su jokiais trečiųjų asmenų planais atlikti bet kokius veiksmus su jo vėjo jėgaine. Pažymintis, kad išdėstytos faktinės aplinkybės yra objektyvus faktas, užkertantis galimybę šiuo metu įgyvendinti bet kokius ginčo aikštelės tvarkymo planus, o ne, kaip teigia ieškovė, vien jo sesers sutikimo nebuvimas. O antra, tai vėjo jėgainės dalių perkėlimas nėra tokia paprasta procedūra, kaip tą bando pavaizduoti ieškovė, nes jėgainės dalys yra tokios didelės masės, kuriai pakelti reikalingi ypatingos keliamosios galios kranai, kurių Lietuvoje yra vos vienetai, o pervežti šioms dalims yra reikalingos ne tik specialios paskirties ypatingų gabaritų transporto priemonės, bet dar ir specialūs leidimai tokį krovinį bet kur vežti keliais. Be to, tam, kad vėjo jėgainės dalys galėtų būti perkeltos į kitą vietą, ta vieta taipogi turi būti iš anksto specialiai tam paruošta – sutvirtintas gruntas ir pan. Taigi bet kokia jėgainės dalių perkėlimo į kitą vietą procedūra reikalauja atskiro ypatingo pasiruošimo ir kainuos dar maždaug tiek, kiek ieškovė suplanavo išleisti pačiam Ginčo aikštelės su nuovaža „sutvarkymui“. Šias aplinkybes puikiai žinau todėl, kad vieną kartą jau esu užsakinėjęs ir vykdęs savo vėjo jėgainės dalių pervežimo ir kraninio krovimo darbus. Taigi pažymi, kad toks ieškovės paviršutiniškas aiškinimas, kad bus reikalinga tik perkelti mano vėjo jėgainės dalis į kitą vietą, yra absoliučiai nepagrįstas. (e. b. t., l. 193-196).

Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė visoje apimtyje, tvirtino ieškinyje nurodytus faktus, bei papildomai paaiškino, kad trečioji aikštelė šiuo metu yra tvarkymo stadijoje. Teisė tvarkyti suteikta Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri patikrinti Apeliacinio teismo. Tvarkymo darbus atlieka BUAB ,,Dumesta ir ko“ kartu su UAB ,,Gintrėja“, darbų priežiūrą atlieka Aplinkos apsaugos departamentas. Visiškai nepradėta tvarkyti ketvirtoji aikštelė. Būtų pašalinta padaryta žala ne tik žemės sklypo savininkui, bet ir aplinkai. Ieškovė nori sutvarkyti aikštelę pagal sudarytą planą, tam reikalingas leidimas, suderino planą su Aplinkos apsaugos departamentu, kuris ir prižiūrės jo vykdymą. Tam kliūtis yra tai, kad nėra gautas žemės sklypo savininko sutikimas. Po praeito teismo posėdžio atsakovė dar iškėlė vieną bylą Kauno apygardos teisme dėl nuostolių atlyginimo dėl trečios aikštelės, nepaisant teismų sprendimų kitose bylose. Šios bylos tęsiasi nuo 2015 m., reikia pagaliau sutvarkyti aikštelę, dėl ko buvo pareikštas ieškinys. Tai yra ieškinio teisinis pagrindas. Kalbant apie teisinį pagrindą, tai yra aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, kad ūkinę veiklą vykdantis asmuo turi užtikrinti, kad nebūtų žala daroma, o ją padarius, kuo greičiau ją pašalinti. Nors ieškovė nebuvo darbų užsakovė, o vykdytoja, žala vis tiek yra atsiradusi ūkinės veiklos pasekoje, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi ji turi pareigą imtis priemonių tą žalą pašalinti, su visomis pasekmėmis. Tokiu atveju gali atsirasti ir regreso teisė, jeigu tam būtų pagrindas. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, kad neva atsakovė neturi teisės kreiptis į teismą, nes jos teisių niekas nėra pažeidęs. Pati atsakovė sistemingai kreipiasi į įvairius teismus, reikšdama įvairius reikalavimus, įrodinėdama, kad jos teisės buvo pažeistos, kad jai atlyginta padaryta žala. Prioritetinis tikslas yra pašalinti ūkinės veikos rezultatus. Nors BUAB ,,Dumesta ir ko“ nebuvo pažeistos teisės, tačiau teismai suteikė jai teisę sutvarkyti užterštą sklypo dalį, neatsižvelgdamas į tai, kad jos teisės nebuvo pažeistas. Pagal analogiją ir šioje byloje turėtų būti taip. Atsakovė taip pat teigė, kad ji niekieno teisių nepažeidė, dėl ko neturėtų būti tenkintas ieškinys. Jo nuomone negalima laikyti, kad atsakovė niekieno teisių nepažeidė, nes atsakovė nuo 2015 m. vengia atlikti bet kokius veiksmus, kad būtų sutvarkytas tas žemės sklypas, ji tam priešinasi. Tokioje byloje egzistuoja ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, žala ne tik žemės sklypo savininkui, bet ir aplinkai. Ji nedarė jokių veiksmų sutvarkyti žemės sklypą, tik reiškė ieškinius dėl nuostolių atlyginimo. Nėra galima sakyti, kad ji nėra tokia nekalta. Jis sutinka, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra kokio nors sutartinio teisinio santykio, bet ieškovė vykdė statybos rangos darbus atsakovės žemės sklype, kada buvo užteršta žemės sklypo dalis, kaip konstatavo Aplinkos apsaugos departamentas, taigi teisiniai santykiai virš šalių visgi atsirado. Ieškinio patenkinimas neturės jokios įtakos atsakovės nuosavybės teisei į tą žemės sklypą, jos teisės niekaip nebus suvaržytos. Priešingai, sutvarkius jos sklypo dalį, bus pagerinta galimybė naudotis ta žemės sklypo dalimi, R. Ž. beliks tik pašalinti savo vėjo jėgainės dalis, kas yra vienintelis trukdis naudoti sklypą žemdirbystei. Dėl ieškovės teiginio, kad ji netiki, jog sklypas bus sutvarkytas tinkamai, jis pažymintis, jog darbai bus prižiūrimo ir patikrini valstybės institucijos Aplinkos apsaugos departamento, kuris prižiūrės, kad žala būtų pašalinti aplinkai, kartu žemės sklypo savininkei, todėl atsakovės teiginys visiškai nepagrįstas. Nors atsakovė teigia, kad nepasitiki ieškove, pati nuo 2015 m. nedarė nieko, kad sutvarkyti žemės sklypo dalį su jai pasitikėjimą keliančiu rangovu, tai rodo jos nenorą, kad ši žemės sklypo dalis būtų sutvarkyta. Nei vienas atsakovės argumentas nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Tretysis asmuo R. Ž. teigia, kad jis nėra atsakingas už žemės sklypo užteršimą, - būtent ji buvo įrenginėjama pagal jo užsakymą, jo naudai ir interesais. Analogiškose civilinėse bylose, kur buvo sprendžiami užsakovų civilinės atsakomybės klausimai, būtent užsakovai buvo atlyginami už nuostolių atlyginimą žemės sklypo savininkei. Šio klausinėjimo nagrinėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai yra ateities klausimai. Teismo sprendimas turės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. R. Ž. yra teisus, kad vėjo jėgainių pakėlimui bus reikalinga brangiai kainuojanti technika, jis gali nuraminti, kad nėra jokio poreikio jam priklausančias jėgaines kažkur išvežti, sandėliuoti, tą žemės sklypo dalį galima puikiausiai sutvarkyti tvarkant po jo dalį, į sutvarkytą dalį perkeliant jėgainės dalis. Joms perkelti reikalinga technika šioje byloje yra įvertinta, jos reikalingumas nėra pagrindas netenkinti ieškinio, ne jo reikalas kokia technika šiuos darbus atliks. Sutvarkymą patikrins aplinkos apsaugos departamentas, ir dėl sutvarkymo kokybės atsakovė ir tretysis asmuo savo teises galės ginti valstybės institucijose. Tretysis asmuo yra pareiškęs poziciją, kad jis su ieškiniu sutinka. Tretysis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas taip pat su ieškiniu sutinka. Siekiama prioriteto, įtvirtino teismų praktikoje ir įstatymuose, kad siekiama atkurti į pradinę padėtį, negu formaliai išspręsti žalos atlyginimo klausimai. Šios institucijos pritarimas ieškiniui turi lemiamą reikšmę. Šiuo atveju dėl žalos pašalinimo kreipėsi ieškovė Aplinkos apsaugos įstatymo pagrindu. Ar ieškovė pašalinus žalą reikš reikalavimą R. Ž., šis klausimas nėra išspręstas, tai daryti įgaliojimų neturintis, klausimas nėra išdiskutuotas, tai ateities klausimas. Šioje byloje priimtas sprendimas ir R. Ž. dalyvavimas bylos nagrinėjimo metu, nebus trukdis tai padaryti, jeigu bus priimtas toks sprendimas, jeigu bus tokia valia, šiandien tokios valios nėra. Įvertinęs anksčiau bylose priimtus sprendimus, manantis, kad galimybė egzistuoja. Ar praktiškai sutvarkius sklypą, tokia galimybė bus, jis nežinantis, priklauso nuo papildomų sąlygų. Jokio ieškovės raštiško susitarimo su aplinkos apsaugos departamentu dėl padarytos žalos aplinkai pašalinimo ginčo aikštelėje nėra, tačiau aplinkos apsaugos departamentas yra aiškiai išreiškęs savo valią, kad ieškovė sutvarkytų aikštelę. Iki civilinės bylos iškėlimo tretysis asmuo aplinkos apsaugos departamentas suderino ieškovės užsakytą sutvarkymo planą, ir prižiūrės, kaip jis bus vykdomas, todėl darytina išvada, kad jie pritaria, jog tvarkymo darbus atliktų ieškovė, ir būtų pilnai pašalinta žala aplinkai. Dvi aikštelės yra jau sutvarkytos, aplinkos apsaugos departamentas patikrino visus darbus, ir konstatavo, kad sutvarkytos tinkamai, ir jie pretenzijų daugiau nebeturi. Planas buvo parengtas ieškovės užsakymu. Atsakovė ir tretysis asmuo R. Ž. plano parengime nedalyvavo. Jie visada prieštaraudavo sklypų tvarkymui, todėl nebuvo prasmės juos įtraukti, nes jie būtų kaip visada trukdę, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Sklypas iki šio laiko nėra sutvarkytas. G. B. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nėra nuteistas, iš jos atsirado civilinė byla. Byloje buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri sustabdyta dėl šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos. Jis pateikė prie bylos susitarimą pasirašytą tarp ieškovės ir G. B. dėl žalos pašalinimo. G. B. yra UAB ,,Gintrėja“ akcininkas ir vadovas, laikinai dėl jo sveikatos įmonės direktorių pavaduoja jo žmona. Ar ieškovė įgis regreso teisė, pašalinusi žalą, į kitus asmenis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jo nuomone CK 3.50 straipsnis taikytinas, nes pati Gintrėja atsakinga už žalą. Jokio teismo sprendimo, ar administracinio akto, kuriame būtų nurodyta, kad ieškovė atsakinga už padarytą aplinkai žalą nėra. Ieškovė įvykdo prievolę už kitą asmenį, su galimybe vėliau tą sumą prisiteisti iš atsakingo asmens. Jis pripažįstantis, kad šioje situacijoje minėta CK teisės norma turi būti taikoma.(2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 10 min. 15 sek.---52 min. 20  sek.). Dėl naujai pateiktų Aplinkos apsaugos departamento rašytinių įrodymų, - jų pateiktas kartu su ieškiniu tvarkymo planas yra suderintas, atsakovės atstovo praeitame posėdyje iškeltos abejonės pašalintos. (2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 3 min. 25 sek.--- 3 min. 43 sek.). Jėgainės dalys užima mažą sklypo dalį, jos yra ant žemės. Pagal tvarkymo planą, niekas negali žinoti, kad jeigu sklypas bus tvarkomas, ar tos dalys jame bus. Tas dalis turėtų pašalinti tas, kam jos priklauso. Tvarkant žemės sklypą, tos dalys bus perkeltos iš vienos vietos į kitą ir sugražintos atgal. Niekas tų dalių nesiruošia išvežti dėl kaštų, tai nėra adekvatu.(2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 5 min. 32 sek.--- 7 min. 26 sek.). Jų ieškinio teisinis pagrindas yra Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Teismas iškėlė klausimą, kad gali būti pašalinama žala už kitą asmenį, kad galimai netinkamas ieškovas. Reikia aiškintis kreditoriaus valią. Reikalavimų klausimas R. Ž. šioje byloje neturėtų būti trauktinas. (2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 10 min. 32 sek.--- 11 min. 5 sek.).

Tretysis asmuo G. B. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko visiškai, prašė jį tenkinti, bei paaiškino, kad jis tris metus sirgo, turi pirmą invalidumo grupę, jam sutikęs mąstymas, atmintis ir kalbėjimas, nieko jis neatsimena, ką žino, tai iš kitų asmenų žinantis. Jis atsakovės Ž. nėra matęs, žinantis R. Ž., kuris viskuo rūpinosi kaip ir S. V.. Jie buvo darbų vykdytojai, dirbo ,,Gintrėja“ įmonės darbuotojai ir technika. Nei kiek ir ko atvežė, nei jos, nei įmonės darbuotojai nežinantys. Gamtos apsauga, jis, ,,Gintrėja“ nori sutvarkyti sklypą, o sklypo savininkas neleidžia. Vienai pusei rūpi aplinkos atstatymas, o kitai pusei kažkokie pinigai menami. Jis nesuprantantis dėl ko jie nesutinka. Prievolę atstatyti sklypą turi ,,Gintrėja“, nes ji kasė, o jis pats nieko nedaręs. Jis pats neišmanantis, pats nekas, ,,Gintrėja“ turi tam reikalingus mechanizmus, 30 metų patirtį. Jeigu jis turi pareigą atlyginti, tai jis sutinkantis, jis susidaręs rašytinį susitarimą su UAB ,,Gintrėja“. Jis esantis įmonės direktorius. Dėl savo ligos jis gali dirbti tik dalį laiko, jo darbingumas 0,25, jis dirbantis mažiau kaip pusę etato. Jo žmona yra direktoriaus pavaduotoja, ir jam nesant laikinai atlieka direktoriaus pareigas jam nesant. Jis nežinantis, ar įmonė pašalinus žalą reikš ieškinį R. Ž., nes jam rūpi dabar sveikata, gydymas kainuoja ne vieną tūkstantį, tikėtina, kad bus ieškinys, arba nebus (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 54 min. 10 sek.---1 val. 2 min. 15 sek.).

Trečiojo asmens, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė, teisiamajame posėdyje su ieškiniu sutiko, bei paaiškino, kad sutinka ir neprieštarauja, kad teritoriją sutvarkytų ,,Gintrėja“. Būtent su šios įmonės užsakytu ir parengtu planu sutinkantys. Kiek suprantanti, vienintelė kliūtis tam ir viešo intereso užtikrinimui yra tai, kad sklypo savininko nesutikimas. Tam, kad konstatuoti, jog teritorija sutvarkyta, turi būti departamento išvada. Jie neturintys duomenų, kad kas nors būtų pradėjęs tvarkyti sklypą, kad ir tretysis asmuo. Joks kitas asmuo nedalyvavo suderinant planą. Aplinkos apsaugos departamentui kaip institucijai nėra didelės reikšmės, kas sutvarkys sklypą. Kitas aikšteles tvarkė kitos įmonės. Buvo pareikšti kaltinimai G. B., UAB ,,Gintrėja“ ne, taip pasirinko pats prokuroras. Baudžiamojoje byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė G. B., susieta su nagrinėjama civiline byla, joje priimtinu sprendimu. Padaryta žala nustatyta remiantis Aplinkos apsaugos įstatymu. UAB ,,Gintrėja“ nėra įmonė iš šalies, ji dalyvavo visuose procesuose. Buvo kaltinimai pareikšti UAB ,,Gintrėjai“, kaip padariusiai žalą. Buvo surašytas žalos nustatymo aktas. Paskaičiuota padaryta žala buvo G. B., nes buvo jam pareikšti kaltinimai kaip fiziniam asmeniui, UAB ,,Gintrėja“ vadovui. Jie R. Ž. nereiškę jokių reikalavimų, jis per visą laiką niekada nebuvo išreiškęs noro tvarkyti tą teritoriją. Jie nustatę, kad dėl žalos kalti atlikę darbus asmenys, bendrovės, o ne užsakovai. Ji nežinanti, kodėl pareigūnai kėlė bylą UAB ,,Gintrėja“, tikriausiai, kad atliko jie darbus, ji yra teršėja. Jie neturintys jokio susitarimo su R. Ž., kad už jį padarytą žalą atlygintų, pašalintų UAB ,,Gintrėja“. R. Ž. nesikreipė dėl teritorijos sutvarkymo iki šio laiko, jokių planų jis nepateikė. Jie susitarimo su G. B., kad už jį padarytą žalą pašalins UAB ,,Gintrėja“ nepasirašę ir nesirašys. Jie patvirtino priemonių patvirtinimo planą sutvarkyti teritoriją UAB ,,Gintrėjai“, reiškia departamentas patvirtino savo sutikimą, kad tvarkytų UAB ,,Gintrėja“. Kas dalyvavo plano sudaryme, jai nėra žinoma. Jie vykdant planą vykdys kontrolę ieškovės atžvilgiu, kaip tas planas yra vykdomas. Sutvarkymo kainos kontrolė į jų funkcijas neįeina, jiems svarbu, kad sklypas būtų sutvarkytas. Iš baudžiamosios bylos atskirtoje civilinėje byloje atsakovas dėl žalos aplinkai yra G. B.. Byla sustabdyta iki sprendimo nagrinėjamoje byloje. (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 2 min. 20 sek.---1  val. 12  min. 49  sek.). Jie laikosi principo, kad teršėjas moka. Jie sutinka, kad sutvarkytų ,,Gintrėja“, su ieškiniu sutinkantys, o kas yra skolininkas ji neatsakys. Šiuo atveju yra teršėjas ,,Gintrėja“, ir sutinkantys, kad ji sutvarkytų. Jie reiškę G. B. civilinį ieškinį kaip fiziniam asmeniui, kaip įmonės atstovui, nes UAB ,,Gintrėja“ kaltinimas nebuvo pareikštas, jie negalėję kitaip daryti. Jie laiko UAB ,,Gintrėja“ kaip asmenį vykdžiusį ūkinę veiklą ginčo sklype Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje. Jos asmenine nuomone UAB ,,Gintrėja“ gali reikšti tokį reikalavimą kaip ieškinyje, ir įgyti regreso teisę. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas susietas su nagrinėjama civiline byla, nustatytas terminas, jam leista pašalinti žalą kaip juridinio asmens vadovui. Jeigu žala būtų pašalinta, tai jie civilinėje byloje atsisakytų reikalavimo. ( 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 49 min. 16 sek.--- 1 val. 56 min. 46  sek.). Gal buvo teikiamas plano suderinimas, ir 2022 m. rugsėjo 1 d. planas buvo suderintas (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 2 val. 32 min. sek.--- 2 val. 32 min. 30 sek.).

Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko visiškai ir paaiškino, kad ieškovė bando ginčą išplėsti, piktnaudžiauja, kreipia į kitas bylas, apie kurias nagrinėjamoje byloje duomenų nėra, t. y. nei dokumentų kopijų, nei bylos yra prijungtos. Piktnaudžiaujama, kad kalbama apie 4 sklypus, ir teigiama, kad jie sutvarkyti, kas juos tvarko, ir t.t., kas bylai nėra aktualu. Taip bandoma įtakoti teismo vidinį įsitikinimą, bet teismas turi remtis byloje esančiais įrodymais, ne tais, kurių byloje nėra, todėl teismas jais negali remtis, nes būtų pažeista atsakovės teisė gintis. Kyla klausimas, ar ieškovas turi byloje reikalavimo teisę, kokios UAB ,,Gintrėjos“ teisės yra pažeistos ir kokios konkrečioje byloje yra ginamos. Ieškovės atstovas byloje nurodė, kad ieškovė jokių savo pažeistų teisių šioje byloje negina, jis su tuo sutinkantis. Reikalavimas keliamas taip, kad ieškovė nori įvykdyti trečiojo asmens G. B. prievolę. Iškylas klausimas dėl 6.50 straipsnio 3 dalies taikymo, kas yra kreditorius, kas skolininkas, kas aktualiau byloje. Iš Aplinkos apsaugos departamento atstovės pasisakymo, jis išgirdęs, kad jie atsisakė ieškinio baudžiamojoje byloje, kuris nebuvo pareikštas UAB ,,Gintrėja“ kaip atsakovei. Ji nurodė, kad nėra jokio administracinio akto, kas yra atsakingas už žalą. Ieškinyje cituojama eilė sprendimų kitose civilinėse bylose, kur fiksuojama, kad UAB ,,Gintrėja“ už sklypų užteršimą nėra atsakinga. Ieškovė neatsisako teisės reikalauti iš R. Ž. subrogacijos būdu regreso tvarka sumų, kurios bus panaudotos sklypo sutvarkymui. Bylos esmė, ar UAB ,,Gintrėja“ iš viso galėjo pateikti tokį ieškinį, jeigu taip, tai ar jie gali atlikti darbus už trečiuosius asmenis, jeigu nėra skolininkų sutikimo. Byloje nėra žinomas kas yra skolininkas. UAB ,,Gintrėja“ ir R. Ž. yra įsitikinę, kad už žalą yra atsakingas R. Ž., todėl tik su jo sutikimu UAB ,,Gintrėja“ galėtų atlikti tokius darbus. Jo žiniomis tokio sutikimo nėra, nes savo atsiliepime R. Ž. nurodė, kad tokio sutikimo neduoda. Aplinkos apsaugos departamentas nekontroliuos atliekamų darbų kainos, todėl atsakovė nepasitikėdama UAB ,,Gintrėja“ nesutinka. G. B. buvo atleistas pagal laidavimą, kas reiškia, jog jis savo kaltę visiškai prisipažino, pripažino, kad yra sklypo teršėjas. Jis teisme pripažino, kad visiškai kontroliuoja UAB ,,Gintrėja“, dėl ko normalu, kad atsakovė juo nepasitiki, juo labiau, kad vėliau jai ar jos broliui pareikštų regresinį reikalavimą. Ieškovė be trečiojo asmens R. Ž. sutikimo negali atlikti tokius darbus, dėl to ieškinys turėtų būti atmestas. Ne visos atsakovės inicijuotos bylos yra pasibaigę, dar yra nagrinėjamų Vyriausiame administraciniame teisme. Ji turėjo pretenzijų ne tik UAB ,,Gintrėja“, G. B. bet ir Aplinkos pasaugos departamentui, kadangi išdavė pažymą, jog sklypai sutvarkyti, o R. Ž. atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad tie sklypai yra visiškai nesutvarkyti, dėl to vyksta ginčas Administraciniame teisme. Jokios valstybės institucijos nėra nustačiusios jokių terminų atsakovei sutvarkyti sklypus, todėl ji turi teisę pasirinkti kada ir kokiu būdu tai padaryti, ji nepažeidė jokių teisės ir poįstatyminių aktų. Jam nėra žinoma, kad kokios nors valstybės institucijos būtų reikalavę iš atsakovės pašalinti padarytą žalą aplinkai. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, nes ieškovė elgiasi nesąžiningai, jos vadovas prisipažino padaręs nusikaltimą ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to atsakovė nenori turėti jokių reikalų nei su ieškove, nei su G. B., nes juos dėl minėtų priežasčių laiko nesąžiningais. Atsakovė šiuo momentu trečiajam asmeniui R. Ž. pretenzijų dėl sklypo sutvarkymo nereiškė, bet tai ne bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė, kaip ir ieškovė ateityje spręs, kas už padarytą žalą yra atsakingas. Už žalą gali būti atsakingi iš esmės trys asmenys – ieškovė, G. B. ir R. Ž.. Jis neteigęs, kad yra skolininkas R. Ž., tai ieškovė teigia, kad pasilieka regreso teisę į šį asmenį. Jeigu aplinkos apsaugos departamentas būtų pabaigęs civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje, tai daugiau klausimų nekiltų, kadangi to nepadarė iki galo, liko neaiškus skolininkas. Sklypas ilgalaike nuomos sutartimi yra išnuomotas R. Ž., jis atstovaujantis savininkę (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 13 min. 9 sek.---1 val. 34  min. 11 sek.). Su pateiktu planu susipažinę, jis iš tikrųjų atitinka tą planą, kuris buvo pateiktas su ieškiniu. Dar kartą pasitvirtino, kad į plano parengimą buvo nebuvo įtraukta sklypo savininkė, taip pat plane nėra sprendinių dėl sklype esančių vėjo jėgainių, kaip tokiu atveju bus tvarkomas sklypas (2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 3 min. 43 sek.---5 min. 32 sek.). Pats aikštelės užteršimas buvo siekiant suformuoti stabilų gruntą, ant kurio būtų galima pastatyti jėgainės dalis, kas reiškia, jo po tomis dalimis vieta yra labiausiai užteršta. Todėl teiginys, kad tai netrukdys sutvarkyti sklypo, nėra visiška tiesa. Tos dalys ant dirvožemio būtų susmegę. Plane nenumatyta kaip bus atliekami tie darbai. Specialistas daręs planą nurodė, kad jis nebuvo įvykio vietoje, ir jam ta aplinkybė, kad užterštame sklype yra vėjo jėgainės dalys nebuvo žinoma (2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 7 min. 30 sek.--- 9 min. 41 sek.).

Tretysis asmuo atsakovės pusėje R. Ž. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, bei paaiškino, kad nesutinka, jog pagal bylos medžiagą ieškovė iš jo reikalaus sutvarkymo išlaidų. Jis nepasitiki ieškove, nes jau vieną kartą padarė aikštelę, blogai sutvarkyta. Nebuvo jo atžvilgiu jokių ieškinių ar aktų, dėl jo pripažinimo kaltu dėl žalos padarymo. Patys nėra kreipęsi dėl žalos sklypui atlyginimo. Jis pats nuomojantis žemę iš atsakovės. Ant prašomo sutvarkyti sklypo yra vėjo jėgainės dalys, kurios priklauso jam. Jos yra areštuotos, dėl jų vyksta teismai, paliktos saugoti jam. Jam nėra jokių aktų atsiųsta, kad jis privalėtų pašalinti sklypui padarytą žalą. Jis žalos pašalinimo plano sudaryme nedalyvavo. UAB ,,Gintrėja“ darė 4 aikšteles, su juo jokia sutartis nebuvo sudaryta. Jis turėjęs sutartį, bet ji nebuvo pasirašyta. Dėl sutarties ginčų teisme nėra. Jis nepripažįsta, kad jis atsakingas už sklypui padarytą žalą. Buvo samdyta įmonė, kuri padarė viską nekokybiškai. Jis nėra sudaręs jokio susitarimo dėl žalos pašalinimo už jį, taip pat neturi tokio susitarimo su ieškove, kad ji pašalins už jį padarytą žalą. Taip pat tokio susitarimo nėra su G. B.. Jis iš baudžiamosios bylos išskirtoje civilinėje byloje nedalyvaujantis, nieko nežinantis. Jis nesutiktų su ieškiniu ir jeigu nebūtų regresinio reikalavimo, nes sudėtos vėjo jėgainės dalys, kai jos bus patrauktos, tada bus imtasi tvarkymosi darbų, kai baigsis dėl jų bylos. Dėl jų patraukimo jis jokių veiksmų atlikti nepradėjo. Draudimo perkelti dalis nėra. Jis nepripažįstantis, kad jis padaręs sklypui žalą, nes jis aikštelės nedaręs. Jis imtųsi tvarkyti sklypą vien dėl to, kad reikia jį naudoti pagal paskirtį žemės ūkiui, nes jis ūkininkas. Jis žalos nepadaręs, nes aikštelės jis nedaręs. Jis sutiktų sutvarkyti tik dėl to, kad galima būtų atlikti jame žemės ūkio darbus, nes jis yra ūkininkas. Jis nesutinka, kad tvarkytų ieškovė, yra ir kitų įmonių tam. Jis nieko nepradėjęs organizuoti dėl sklypo tvarkymo. Aplinkos departamentus du kartus patikrino žemės sutvarkymą, tačiau jos dirbti neina. Išdavė pažymas, kad sutvarkyta. Jis jas turėjo teisę skųsti, tačiau jam jų nedavė. G. B. visuose teismuose teigė, kad viską užsakė ,,Dumesta ir ko“, kad su ja buvo pasirašyta sutartis. Ji užsakė tik vieną aikštelę, tai G. B. visada neigė, kad su juo buvo pasirašęs sutartį (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 35 min. 18 sek.--- 1 val. 49  min. 04  sek.).

Liudytojas G. Č. teismo posėdyje parodė, kad tvarkymo planą užsakė UAB ,,Gintrėja“, jis dėl plano bendravęs su R. B. iš ,,Gintrėjos“, su G. B. nebendravęs. Iš bylos medžiagos jis žinojęs, kad UAB ,,Gintrėja“ yra teršėja. Pagal teismo eksperto parengtą vertinimą jis rengęs tvarkymo planą. Jis jį turėjęs parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu. Jis turėjęs jį parengti pagal aplinkos atkūrimo priemonių reikalavimus. Reikėjo nurodyti atliktinus darbus, kad jame neliktų taršos arba atliekų, tvarkymo metodai, būdai, kaina, tvarkytojai, priežiūra. Atliekų tvarkytojai nurodomi pagal įstatymus, gali tvarkyti bet kas, kas turi teisę tvarkyti tokio tipo atliekas, šiuo atveju statybines atliekas. Reikia įdėti į planą preliminarią tvarkymo sąmatą, teikiant derinti Aplinkos apsaugos departamentui. Ji dažnai praktikoje neatitinka realios kainos, ją pateikia tvarkytojai, ji reikalinga, kad pirminis tvarkytojas, kaip šiuo atveju ,,Gintrėja“ galėtų orientuotis. Pateikė pats užsakovas, jis kitų kainų nepageidavo, nesikreipė. Jis į ginčo sklypą nebuvo nuvykęs, tik iš UAB ,,Gintrėja“ atstovų žino, kad ten yra vėjo jėgainės liekanos. Jam buvo pateikta teismo eksperto medžiaga plano sudarymui, kuriame buvo įvertinti sklype esančių atliekų kiekiai, pagal tai būtent buvo parengtas tvarkymo planas. Plane veiksme nebuvo numatyti veiksmai, susiję su jame esančiomis vėjo jėgainės dalimis. Užsakovas to neprašė užsakyme, kad jas paminėti plane. Šiuo atveju Aplinkos apsaugos departamentas net nederino šito plano, pažymėjo, kad galima tvarkyti ir pagal šį planą, ir be plano. Čia yra aplinkos atkūrimo priemonės, pagrindinis reikalavimas, kad būtų atkurta situacija tokia, kad galima tarša nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiuo atveju Aplinkos apsaugos departamentas įžiūrėjo, kad šiuo atveju nėra būtina, kad būtų rengiamas aplinkos atkūrimo planas, ir jo derinimas. Planas buvo pateiktas Aplinkos apsaugos departamentui, iš jo gautas atsakymas. Tvarkymo planų sudarymą reglamentuoja Aplinkos atkūrimo priemonių parengimo taisyklės. Šiuo konkrečiu atveju Aplinkos apsaugos departamentas nusprendė, kad čia nepatenka po šiuo teisės aktu, yra gautas raštas. Tvarkymo planus užsako pačios valstybinės institucijos privačiuose sklypuose, esmės parengti tvarkymo planus, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus, po to derinamas Aplinkos apsaugos departamente. Teisės akte nėra nurodyta, kad apie tokio plano sudarymą privalomai žinotų sklypo savininkas. Jeigu reikia atlikti tyrimus sklype, tada reikia gauti sklypo savininko leidimą. Šiuo atveju tyrimai buvo atlikti teismo eksperto, tad naudojęsi pateikta jo medžiaga. Šiuo atveju užsakė tik parengti, todėl plano įgyvendinime jie nedalyvaus. Šiuo atveju, sutvarkius teritoriją, turėtų ją įvertinti Aplinkos apsaugos departamentas. Šiuo atveju Aplinkso apsaugos departamentas teigė, kad tvarkymo plano nereikia, o galima tvarkyti remiantis aplinkos tvarkymo taisyklėmis. Jis nežinantis, ar tvarkant be plano turėtų ir kaip atlikti priežiūrą AAD. Jie pateikę planą ADD, tikėdamiesi, kad jie jį vertins. ADD atsiuntė atsakymą, kad jie pačiam tvarkymo planui neprieštarauja, galima juo remtis, bet jis nereikalingas ir jie jo nederins. Jų užsakymas pagal pateiktą sutartį buvo įvykdytas. Priežiūros niekas neužsakė. Tvarkytojas apie tvarkymo pradžią turėtų pranešti AAD, kad pradeda tvarkyti, o jie jau nuspręstu dėl priežiūros. Teritoriją pasak AAD galima buvo tvarkyti be plano, jis nebuvo reikalingas pagal AAD išaiškinimą. Logiška, kad neatlaisvinus teritorijos, nebus galima tvarkyti, tas plane nebuvo minimas, nes nebuvo prašoma. Aikšteles galima įrengti ir švariu gruntu. Plane numatyta užduotis pašalinti gruntą permaišytą statybinėmis atliekomis. ADD 2022 m. birželio 22 d. rašte nurodyta, kad galima tvarkyti be plano. AAD 2022 m. rugsėjo 1 d. rašto pas save nerandantis. Jis matantis eksperto išvadą, kad jis atliko 4 kasinius aikštelės teritorijoje, pagal juos nustatė storį, bei pagal tai vertino bendrą kiekį. Tvarkymo planas yra teikiamas su lydraščiu, ir ant jo yra data. ADD 2022 m. rugsėjo 1 d. raštas jam neskirtas, jo nematęs anksčiau. Jis neatsimenantis, kad planas būtų suderintas. Galėjo teikiami pataisymai tvarkymo plane, kitaip suformuluota, todėl galėjo būti derintas. Tvarkymo planams numeriai nėra suteikiami, yra rašomi lydraščiai. Pagal sutartį jie turėjo planą parengti ir pateikti derinimui. (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 59 min. 22 sek.--- 2 val. 40  min. 45 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovės pats pirmas nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tai, kad ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes jos jokios teisės pažeistos nebuvo, atsakovė ieškovės teisių niekaip nepažeidė, jos su ieškove nesieja jokie teisiniai santykiai, dėl ko ji neturi reikalavimo į atsakovę, o byla nenagrinėtina teisme.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad buvo padaryta žalai aplinkai atsakovei priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, kuriuo pagal panaudos sritį naudojasi tretysis asmuo R. Ž.. Atsakovei priklausantis žemės ūkio paskirties sklypas užterštas statybinėmis atliekamomis, įrengiant įvažiavimą aikštelę vėjo jėgainei pastatyti, ir ši žala be jokios abejonės turi būti pašalinta, kad sklypą būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį žemės ūkiui, ir tuo akivaizdu yra pažeistos ne tik atsakovės teisės, bet ir viešas interesas. Kad yra pažeistos atsakovės teisės, rodo ir prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-493-775/2022, iš kurio matyti, kad ieškovė I. Ž. kartu su S. K. pareiškė UAB ,,Gintrėja“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, UAB – ei ,,Gintrėja“ įrengiant laikiną kelio nuovažą, ieškinys nebuvo tenkintas, t. y. ji reiškė ieškinį dėl jos teisių pažeidimo, užteršiant jai priklausantį žemės sklypą (e. b. 1 t., l. 91-103). Atsakovės I. Ž. skundas Lietuvos Apeliaciniam Teismui dėl minėto sprendimo buvo atmestas (e. b. 1 t., l. 104-114). Nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į teismą dėl ginčo aikštelės, siekdama prisiteisti žalą ar nuostolius. Ieškovės prie ieškinio pateiktais teismų sprendimais nenustatyta, kad būtent sklypo savininkas būtų atsakingas už žalą padarytą sklypui, o tokiais asmenimis pripažinti darbų užsakovai. Todėl teismo vertinimu tiek viešasis interesas, tiek atsakovės teisės, žalą padariusiems asmenims netvarkant sklypo ir nešalinant jam padarytos žalos yra pažeistos, ir jos turėtų būti ginamos.

Akivaizdu, kad šalinant žalą aplinkai, bus pašalinta žala ir žemės sklypo savininkei, bei žemės sklypą bus galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį žemės ūkiui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar tretysis asmuo būtų kreipęsi į teismą ar kitas kompetentingas institucijas dėl ginčo sklypui padarytos žalos pašalinimo, to pagrindu būtų priimtas teismo sprendimas ar administracinis aktas, kuriuo konkrečiam asmeniui būtų nustatyta prievolė pašalinti atsakovės žemės sklypui padarytą žalą. Taip pat nėra jokiais teismo sprendimais ar administraciniais aktais nustatyta, kad padarytą žalą aplinkai privalo atlyginti, ar pašalinti sklypo savininkė, ar sklypo naudotojas tretysis asmuo R. Ž., ar ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB ,,Gintrėja“. Tai reiškia, kad iki šio laiko nebuvo imtasi jokių realių veiksmų pašalinti sklypui padarytą žalą. Kad imsis tokių veiksmų, teismo posėdyje nenurodė tiek sklypo savininkės atsakovės atstovas, tiek tretysis asmuo R. Ž.. Tretysis asmuo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, į bylą pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo R. Ž. ne kartą savo veiksmais yra įrodę, jog jie geranoriškai neleis sutvarkyti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (atitinkamų jų dalių), nesutvarkius ginčo aikštelės, tarša ir toliau išlieka, jie sutinkantys, kad UAB ,,Gintrėja“, pasitelkusi rangovus, sutvarkys sklypą pagal parengtą ir suderintą tvarkymo planą. Teismo vertinimu, viešas interesas yra kuo greičiau pašalinti užteršiant sklypą aplinkai padarytą žalą. Teismo vertinimu žala aplinkai, ir žemės sklypo savininkei nebūtinai turi sutapti, todėl vėliau atsakovė savo teises galės ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Siekiant nustatyti, ar yra pažeistos ieškovės UAB ,,Gintrėja“ teisės, ir ji turi teisę jas reikšti ieškinį atsakovei, šias teises ginčydami, būtina nustatyti ginčo pobūdį. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį žemei, šią žalą žemei padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio taikymas turi būti derinamas kartu su Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti realiai (faktiškai) padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę, buvusią iki užteršimo.

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad padaryta aplinkai žala atsiradusi iš delikto. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, kuri apibrėžia deliktinę atsakomybę, nustatytas pagrindinis sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo kriterijus – deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Todėl Aplinkos apsaugos įstatymo 32 nuostatos, įpareigojančios pašalinti padarytą žalą, turi būti aiškinamos visumose su CK normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę. Šiuo atveju ieškovė siekia pašalinti padarytą žalą aplinkai, t. y. valstybei, tokiu atveju jo su valstybę šiame teisiniame santykyje atstovaujančiu Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos nesieja jokie sutartiniai santykiai, žala yra atsiradusi iš delikto. Teisę reikalauti žalos atlyginimo turi kreditorius, nukentėjęs ar kitas asmuo, kuriam įstatymas numato tokią teisę. Skolininkas yra asmuo, kuris turi prievolę atlyginti žalą, dažniausiai skolininkas yra žalą padaręs asmuo. Teisė reikalauti žalos atlyginimo ir pareiga atlyginti žalą gali pereiti kitiems asmenims dėl įstatymo, paveldėjimo, subrogacijos, regreso ir kitais pagrindais. Pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti yra žala, neteisėti veiksmai, neteisėtų veiksmų ir kaltės priežastinis ryšys. Neteisėti veiksmai suprantami kaip teisinės pareigos nevykdymas (pasireiškia veikimu ar neveikimu). Kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui. Žalos padarymas nesant teisėto pagrindo gali būti pripažintas neteisėtais veiksmais.

Nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas ieškinys dėl deliktu padarytos žalos atlyginimo priteisimo ar įpareigojimo atlyginti tokią žalą. Visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažino, kad šiame teisiniame santykyje kreditorius yra tretysis asmuo - Lietuvos valstybė, atstovaujama įgaliotos institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kuris turi reikalavimo teisę atlyginti padarytą aplinkai žalą aplinkai ar ją pašalinti į skolininką, dėl kurio byloje iškilo ginčas. Su tokia byloje dalyvaujančių asmenų pozicija, teismui nėra pagrindo nesutikti. 

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais, kas reiškia, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio pagrindu yra atsiradusi turtinė prievolė pašalinti neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnyje nustatyta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju kreditoriumi laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Nesant civilinės bylos, kurioje būtų sprendžiama, kas šiame santykyje yra skolininkas, teismas sutinka, kad šiuo metu nėra nustatytas tiksliai kaltas asmuo deliktinės atsakomybės prasme, kuris turėtų prievolę atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą (turėtų turtinę prievolę), tačiau toks asmuo akivaizdu, kad yra, nes jokia žala, padaryta žmogaus, be konkretaus ją padariusio asmens objektyviai neegzistuoja. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį.

Teismo vertinimu juridinis ar fizinis asmuo, save pripažindamas padariusiu žalą, turi prievolę šią žalą atlyginti ar pašalinti, nepaisant to, ar yra atitinkamas teismo sprendimas, ar administracinis aktas, kuriuo jam tokia prievolė nustatyta, o tik jam ginčijant šią prievolę ir savanoriškai nevykdant, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Šiuo nagrinėjamu atveju kreditoriaus - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovė teismo posėdyje teigė, kad nėra didelės reikšmės, kas sutvarkys sklypą, kitas aikšteles tvarkė kitos įmonės; buvo surašytas žalos nustatymo aktas, paskaičiuota padaryta žala buvo G. B., nes buvo jam pareikšti kaltinimai kaip fiziniam asmeniui, UAB ,,Gintrėja“ vadovui; jie nustatę, kad dėl žalos kalti atlikę darbus asmenys, bendrovės, o ne užsakovai; jie susitarimo su G. B., kad už jį padarytą žalą pašalins UAB ,,Gintrėja“ nepasirašę ir nesirašys; jie patvirtino priemonių patvirtinimo planą sutvarkyti teritoriją UAB ,,Gintrėjai“, reiškia departamentas patvirtino savo sutikimą, kad tvarkytų UAB ,,Gintrėja“, t.y. iš esmės su ieškiniu sutinka. Ieškovės atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jokio ieškovės raštiško susitarimo su Aplinkos apsaugos departamentu dėl padarytos žalos aplinkai pašalinimo ginčo aikštelėje nėra, tačiau aplinkos apsaugos departamentas yra aiškiai išreiškęs savo valią, kad ieškovė sutvarkytų aikštelę.

Pati ieškovė ieškinyje iš esmės nepripažino, kad padariusi žalą aplinkai, įrengiant atsakovės žemės sklype nuovažą, nors pareiškė reikalavimą leisti sutvarkyti žemės sklypą be atsakovės leidimo, nurodė, kad racionalu ir tikslinga jai tai padaryti pačiai. Priešingai, ieškinyje ji nurodė, kad sutvarkiusi aikšteles, ji patirtas išlaidas išsiieškos iš atsakingo asmens, kuriuo šioje situacijoje, atsižvelgiant į teismų padarytas išvadas kitose susijusiose civilinėse bylose, turėtų būti laikomas būtent tretysis asmuo R. Ž.; ieškovė, sutvarkiusi ginčo aikštelę su nuovaža, įgis teisę šiam tikslui patirtų išlaidų atlyginimo reikalauti būtent iš R. Ž.. Ieškovė ieškinyje nurodė eilę teismo sprendimų, kurie jos teigimu kaip suformuota teismų praktika patvirtina ieškovės teiginį, kad ne ieškovė, o būtent tretysis asmuo R. Ž. yra atsakingas už padarytą žalą atsakovės žemės sklypui, ir aplinkai, dėl ko būtent jis tokiu atveju, teismo vertinimu, turėtų būti skolininku prieš kreditorių Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos: t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A- 649-790/2018, kurioje nurodyta, kad R. Ž. toje byloje analogišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo buvo pareiškęs ir UAB „Gintrėja“ atžvilgiu, tačiau šis jo reikalavimas atžvilgiu buvo atmestas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo, pastarajam be kita ko konstatuojant, jog UAB „ Gintrėja“ darbus atliko ne savavališkai, bet atsakovės UAB „Vilkvėja“ interesais jos išsinuomotame žemės sklype pagal žodinį susitarimą; tokiu atveju atsakovei UAB „Gintrėja“) nekyla deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius dėl sklypo užteršimo, o visos neigiamos darbų atlikimo pasekmės tenka nuomininkui UAB „Vilkvėja“, nevykdžiusiam CK nustatytų pareigų; Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad jog UAB „Vilkvėja“ kaip žalą padaręs asmuo turi pareigą sutvarkyti R. Ž. žemės sklypą; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-854-330/2020, kurioje nurodyta, kad buvo atmestas BUAB „Dumesta ir ko“ reikalavimas dėl civilinės atsakomybės UAB „Gintrėja“ taikymo, konstatuojant, jog UAB „Gintrėja“ neturi pareigos atlyginti žalos, atsiradusios dėl UAB „Dumesta“ ir ko naudai atsakovės I. Ž. žemės sklype įrengtos aikštelės su nuovaža; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-805-516/2022, kuria dar kartą paneigta UAB „Gintrėja“ atsakomybė dėl aikštelės su nuovaža įrengimo UAB „Dumesta ir ko“ naudai atsakovės I. Ž. žemės sklype.

Taigi ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad ji neturi pareigos pašalinti savo veiksmais, atliktais įrengiant nuvažiavimo aikšteles, padarytos žalos, o šią pareigą turi darbų užsakovas, šiuo atveju tretysis asmuo R. Ž., t. y. ji siekia už jį pašalinti jo padarytą žalą. Priešingai negu ieškinyje, ieškovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad ar ieškovė pašalinus žalą reikš reikalavimą R. Ž., šis klausimas nėra išspręstas, tai daryti įgaliojimų neturintis, klausimas nėra išdiskutuotas, tai ateities klausimas, tačiau įvertinęs anksčiau bylose priimtus sprendimus, manantis, kad galimybė egzistuoja. Taip pat nurodė, kad ieškinio teisinis pagrindas yra Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, kad ūkinę veiklą vykdantis asmuo turi užtikrinti, kad nebūtų žala daroma, o ją padarius, kuo greičiau ją pašalinti; nors ieškovė nebuvo darbų užsakovė, o vykdytoja, žala vis tiek yra atsiradusi ūkinės veiklos pasekoje, ir remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, ji turi pareigą imtis priemonių tą žalą pašalinti, su visomis pasekmėmis, tokiu atveju gali atsirasti ir regreso teisė, jeigu tam būtų pagrindas; ar ieškovė įgis regreso teisė, pašalinusi žalą, į kitus asmenis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. T. y. iš ieškovės pozicijos vienareikšmiškai darytina išvada, kad jie žalą padariusiu asmeniu laiko ne patys save, o trečiąjį asmenį R. Ž..

Ieškovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad jo nuomone CK 6.50 straipsnis taikytinas, nes pati ieškovė yra atsakinga už žalą; ieškovė įvykdo prievolę už kitą asmenį, su galimybe vėliau tą sumą prisiteisti iš atsakingo asmens; jis pripažįstantis, kad šioje situacijoje minėta CK teisės norma turi būti taikoma. Tačiau jau kitame teismo posėdyje į teismo klausimą dėl ieškinio pagrindo sukonkretinimo, ieškovės atstovas atsakė, kad jų ieškinio teisinis pagrindas yra Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas, tai teismas iškėlė klausimą, kad gali būti pašalinama žala už kitą asmenį, kad galimai netinkamas ieškovas, reikia aiškintis kreditoriaus valią, reikalavimų klausimas R. Ž. šioje byloje neturėtų būti trauktinas. Tretysis asmuo R. Ž. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje tvirtino, kad jis nėra atsakingas už žalos padarymą, t. y. nėra skolininkas kreditoriaus Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atžvilgiu, atsakingas asmuo yra tas, kas bus nuteistas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis yra UAB ,,Gintrėja“ direktorius G. B., jis bus teršėjas, jo atžvilgiu nėra priimta jokių teismo sprendimų ar administracinių aktų, kurie įpareigotų jį pašalinti padarytą žalą; jis nėra sudaręs jokio susitarimo dėl žalos pašalinimo už jį, taip pat neturi tokio susitarimo su ieškove, kad ji pašalins už jį padarytą žalą, bei G. B.. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, taip pat nurodydama, kad dėl nusikalstamo jos žemės sklypo užteršimo neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis būtent šiame teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-51-831/2022, kurioje kaltinimai pagal BK 270 str. 2 d. yra pareikšti su ieškove susijusiam fiziniam asmeniui G. B., iš teisme nagrinėjamų G. B. pareikštų kaltinimų turinio matyti, kad būtent ieškovės darbuotojus pasitelkdamas G. B. neleistinai užteršė jos sklypą neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis, tik baigus nagrinėti aptariamą baudžiamąją bylą galutinai paaiškės, kas yra kaltas dėl jos žemės sklypo užteršimo, taigi - ir kam tenka už tai ne tik baudžiamoji, bet ir civilinė teisinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad  gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį žemei, šią žalą žemei padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio taikymas turi būti derinamas kartu su Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti realiai (faktiškai) padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę, buvusią iki užteršimo. Minėtos įstatymo nuostatos nustato, kad žalą aplinkai privalo pašalinti būtent žalą padaręs asmuo, todėl tokio asmens nustatymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas, nes jo nenustačius, nebus galima nustatyti ir ieškovės teisės šioje byloje reikšti ieškinio reikalavimą atsakovei.

Tretysis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl padarytos aplinkai žalos padarymo ne ieškovei, kuri būtent prašo jai duoti leidimą, o jos direktoriui trečiajam asmeniui G. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-831/2023, kurioje pastarasis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalyje padarymu, veikdamas kaip ieškovės direktorius ir duodamas jam pavaldiems UAB „Gintrėja“ darbuotojams nurodymus, tačiau pačiai UAB ,,Gintrėja“ kaip juridiniam asmeniui kaltinimai nebuvo pareikšti. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-831/2023 buvo nuspręsta G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduoti jį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui laiduotojos R. B. atsakomybei ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, esant teigiamam sprendimui dėl civilinio ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-826-1021/2023 pagal ieškovo UAB Gintrėja“ ieškinį atsakovei I. Ž., nustatyti 2 metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti pašalinta žala sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas priklausantis I. Ž.), užterštas aikštelės tūris 2 244,91 tonų, plotas 1 697,43 m2 (aikštelė ieškinyje įvardijama Nr. 4); civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 304766622, pripažinti teisę į patikslinto civilinio ieškinio, dalyje dėl aplinkai padarytos žalos, patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (e. b. 2 t., l. 101-177). Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir yra vykdomas. LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose pagal minėtą nuosprendį, perdavus civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5281-831/2023, kurioje ieškovas yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atsakovas G. B., dėl aplinkai padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo. Byla buvo sustabdyta 2023 m. liepos 11 d. kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Ieškovė į bylą pateikė 2023 m. rugsėjo 4 d. susitarimą, sudarytą tarp ieškovės UAB ,,Gintrėja“ ir trečiojo asmens G. B., kuriame susitariama, kad UAB ,,Gintrėja“ ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos sutvarkys ginčo aikštelę, atsižvelgdama į UAB ,,DGE Baltic Soil and Environmet parengtą tvarkymo planą, pateiktą į bylą, tačiau šiame susitarime nenurodyta, kad ieškovė aikštelę sutvarkys, įvykdydama prievolę už tretįjį asmenį G. B., nors susitarimo dėstomoje dalyje ir nurodyta, kad G. B. paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė (e. b. 3 t., l. 70-71). Atsakovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad reikalavimas keliamas taip, kad ieškovė nori įvykdyti trečiojo asmens G. B. prievolę, kas matyti iš minėto susitarimo.

BK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Pagal savo esmę BK 67 straipsnio 2 dalyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės yra asmeninio pobūdžio, tačiau BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 69 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonė esmė yra ne pats poveikis asmeniui, siekiant bausmės tikslų, t. y. asmeninė prievolė, o nukentėjusiojo asmens interesų užtikrinimas, kad būtų pašalinta žala asmeniui, nuosavybei ar gamtai, kas reiškia, jog asmuo gali pasitelkti tuo tikslu ir kitus asmenis. Šiuo atveju žala yra padaryta aplinkai - Lietuvos valstybei, kurią byloje atstovauja tretysis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, ir ji turi būti kuo greičiau pašalinta. Pats teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, jos vykdymą susiejo su nagrinėjamos civilinės bylos sprendimu, ar bus suteiktas leidimas ieškovei UAB ,,Gintrėja“, kurios vardu veikdamas G. B. padarė žalą aplinkai, pašalinti padarytą žalą. Iš susitarimo esmės matyti, kad siekiama pašalinti žalą padarytą G. B. veiksmais, kurie buvo padaryti veikiant UAB ,,Gintrėja“ vardu. Kreditorius, Lietuvos valstybė, kurią byloje atstovauja tretysis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, sutinka, kad žalą aplinkai pašalintų tiek tretysis asmuo G. B., tiek ieškovė UAB ,,Gintrėja“. Skolininkas gali susitarti, kad už jį padarytą žalą atlygins trečiasis asmuo, jeigu su tuo sutinka kreditorius.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ji save pripažįsta ir yra padariusi žalą aplinkai tiek Aplinkos apsaugos įstatymo, tiek CK normų, reglamentuojančių deliktinę atsakomybę, bendros visumos prasme. Jokių teismo sprendimų, administracinių aktų, kuriais būtų nustatyta, kad ieškovė, ar kitas kuris asmuo būtų pripažintas asmeniu, padariusiu žalą nėra, tačiau yra nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje G. B. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, susijusią su žalos aplinkai padarymui, už tai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pašalinti aplinkai padarytą žalą, t. y. jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas žalą padariusiu asmeniu. Dėl šios žalos pašalinimo skolininkas, t. y. G. B. susitarė su ieškovė UAB ,,Gintrėja“, kad ji pašalins aplinkai padarytą žalą, su kuo sutiko kreditorius - tretysis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Tuo remiantis, nustatytina, kad yra CK 6.50 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos sąlygos, kada prievolę už skolininką gali įvykdyti tretysis asmuo, šiuo atveju ieškovė. Iš atsakovės atsiliepimų ir atstovo paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, kad atsakovė šią ieškovės teisę ginčija, su ja nesutinka, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tvarkymo darbus atsakovės žemės sklype išdavimo, t. t. ieškovės ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas.

Į bylą ieškovė pateikė UAB ,,DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą dalies sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą (e. b. 1 t., l. 121-152 ). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo raštu nustatyta, kad departamentui buvo pateiktas pagal departamento pateiktas pastabas pakoreguotas naujos redakcijos tvarkymo planas, kuris buvo išanalizuotas ir suderintas (e. b. 1 t., b. l. 153-154). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto K. U. 2023 m. spalio mėn. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad kadangi teritorija buvo užteršta ne cheminėmis medžiagomis, bet mišriomis statybinėmis (nepavojingomis) atliekomis, Aplinkos atkūrimo priemonių planą neprivaloma rengti, todėl jis nebuvo suderintas, tačiau pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471, 23 punktą gali būti rengiamas padarytos žalos likvidavimo veiksmų planas. Pakartotinai derinimui pateiktas planas, jau buvo parengtas kaip padarytos žalos likvidavimo veiksmų planas, todėl jis buvo vertinamas, analizuojamas ir suderintas ( e. b. 3 t., l. 114 -115 ).

Atsakovė savo atsiliepime nesutiko, kad jos sklypą tvarkytų ieškovė, nurodydama, kad ji netikinti ir nepasitikinti, kad jos žemės sklypą galėtų tinkamai, teisėtai ir sąžiningai sutvarkyti bendrovė, kurios savininkas ir vienasmenis vadovas yra teisiamas už didžiausios šalies istorijoje žalos gamtai padarymą. Ieškovės siūlomas įgyvendinti jos privataus sklypo “sutvarkymo” planas yra net nelogiškas, visiškai nepagrįstas ir nerealus įgyvendinti, nes naudoti jos žemės sklypą pagal jo tiesioginę - žemės ūkio paskirtį būtų neįmanoma, jį padengus vos 20 cm storio dirvožemio (augalinio grunto) sluoksniu, ką savo plane siūlo padaryti ieškovė. Tokiu planu ieškovė net neketina atkurti jos žemės ūkio naudmenų našumo iki egzistavusio iki jos sklypo užteršimo žemės našumo balo. Atsakovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad į plano parengimą buvo nebuvo įtraukta sklypo savininkė, taip pat plane nėra sprendinių dėl sklype esančių vėjo jėgainių, kaip tokiu atveju bus tvarkomas sklypas. Pats aikštelės užteršimas buvo siekiant suformuoti stabilų gruntą, ant kurio būtų galima pastatyti jėgainės dalis, kas reiškia, jo po tomis dalimis vieta yra labiausiai užteršta, todėl teiginys, kad tai netrukdys sutvarkyti sklypo, nėra visiška tiesa, tos dalys ant dirvožemio būtų susmegę. Tretysis asmuo R. Ž. atsiliepime nurodė, kad ginčo aikštelėje esančios jo vėjo jėgainės komplektuojančios dalys kategoriškai negali būti niekieno liečiamos, perkėlinėjamos, perdedamos ir panašiai, nes jos yra areštuotos, dėl jų vyksta ginčai, be to jų perkėlimas pareikalautų papildomų lėšų. Jis teismo posėdyje nurodė, kad jis plano sudaryme nedalyvavo, nepasitikintis, kad tvarkytų ieškovė, nes ja nepasitiki.

Teismo vertinimu atsakovės ir trečiojo asmens nepasitikėjimas, kad sklypą tvarkys ieškovė ir tinkamai nesutvarkys nėra pagrįstas, kadangi visą sutvarkymą kontroliuos ir vertins Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, be to jie sutvarkymą turės teisę skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Be to jie iš esmės negali prieštarauti, kad sklypą tvarkytų ieškovė, kadangi prievolę sutvarkyti žemės sklypą turi G. B., kuris laisvas pasirinkti, kas įvykdys už jį prievolę, o atsakovės ir trečiojo asmens sutikimas tam nėra būtinas, o kreditoriaus sutikimas yra. Planas yra parengtas ir suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, atsakovės ir trečiojo asmens R. Ž. dalyvavimas jį ruošiant ir derinant pagal galiojančius teisės aktus nėra būtinas. Nors sutvarkymo plane nenurodyta, kaip bus elgiamasi su sklype esančiomis vėjo jėgainės dalimis, tvarkant sklypą, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, nors ieškovei parengiamajame posėdyje ir buvo siūlyta atkreipti į tai dėmesį, apsvarstyti ieškinio tikslinimo reikalingumą, tačiau to nebuvo padaryta, todėl galimi ateityje ginčai turės būti sprendžiami atskirai.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus ir teismo ištirtus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismo aukščiau padarytas išvadas, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė, paduodama ieškinį teismui, sumokėjo 105,45 Eur žyminio mokesčio (e. b. 1 t., l. 176). Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad ji patyrė už ieškinio parengimą 1452 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės ( e. b. 2 t., l. 48). Atsakovė pateikė jos advokato atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriais nustatyta, kad procesinių dokumentų rengimo ir interesų atstovavimas teisme sudaro 1210 Eur (e. b. 2 t., l. 97-100). Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,56 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių byloje nėra.

Ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai (100 proc.), dėl ko iš atsakovės ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis –105,45 Eur, advokato atstovavimo išlaidos -1452 Eur išlaidų, valstybei - 26,56 Eur. procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios viršija valstybei priteistinų išlaidų minimalų dydį (5 Eur), nustatytą LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei UAB ,,Gintrėja“, įmonės kodas 185264515, buveinės adresas Vytauto G.16, Vilkaviškis, teisę, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti atsakovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1697,43 m2 dalį pagal UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą statybinėmis atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo planą be atsakovės I. Ž. sutikimo.

Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB,,Gintrėja“, įmonės kodas 185264515, buveinės adresas Vytauto G.16, Vilkaviškis, t. y. jos sumokėtą žyminį mokestį –105,45 Eur, advokato atstovavimo išlaidas -1452 Eur.

Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; bei nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-826-1021/2023.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas                                                                                          Jonas Abraitis