Civilinė byla Nr. 2YT-2613-886/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21931-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.;

 (S)

3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.2.7.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Žilinskaitė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas K. Ž. 2018 m. gruodžio 3 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolės Jurgitos Žilinskaitės patvarkymų dalis, kuriomis apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (4-8 b. l.).

Pareiškėjo skundas antstolės J. Žilinskaitės kontoroje gautas 2018 m. gruodžio 10 d.

Suinteresuotas asmuo antstolė Jurgita Žilinskaitė 2018 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S18-56096 pareiškėjo skundo netenkino persiuntė jį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0161/14/01586, Nr. 0161/16/00940, Nr. 0161/16/01552, Nr. 0161/17/01823, Nr. 0161/17/03498, Nr. 0161/18/02635, Nr. 0161/18/02872, kuriose vykdomas išieškojimas iš K. Ž.. Patvarkyme antstolė nurodo, jog skunde keliami reikalavimai nepagrįsti, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnį, ir kad šios lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms lėšoms. Pareiškėjui lėšos priklauso nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Patvarkymų turinys patvirtina, kad antstolė skolininkui nėra nustačiusi apribojimo įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Patvarkymai priimti, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir naujai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Patvarkymai dėl skolos išieškojimo, nurodant iš skolininko išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - 1 MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, atitinka galiojančius teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką (12–13 b. l.).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdo išieškojimą iš skolininko K. Ž. septyniose vykdomosiose bylose:

1) vykdomoji byla Nr. 0161/14/01586 pradėta 2014 m. birželio 16 d. pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. AN2.9.-3011-660/2014 dėl 44 Eur išieškojimo valstybei,

2) vykdomoji byla Nr. 0161/16/00940 pradėta 2016 m. kovo 18 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI) 2016 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. VDAŽ-16-161-939 dėl 100 Eur išieškojimo valstybei,

3) vykdomoji byla Nr. 0161/16/01552 pradėta 2016 m. balandžio 27 d. pagal VMI 2016 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-31495 dėl 70 Eur išieškojimo valstybei,

4) vykdomoji byla Nr. 0161/17/01823 pradėta 2017 m. birželio 19 d. pagal VMI 2017 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-53702 dėl 44 Eur išieškojimo valstybei,

5) vykdomoji byla Nr. 0161/17/03498 pradėta 2017 m. gruodžio 5 d. pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-23589-454/2017 dėl 175,25 Eur išieškojimo išieškotojai UAB „Finansų administravimas“,

6) vykdomoji byla Nr. 0161/18/02635 pradėta 2018 m. lapkričio 5 d. pagal VMI 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-108117 dėl 190 Eur išieškojimo valstybei,

7) vykdomoji byla Nr. 0161/18/02872 pradėta 2018 m. gruodžio 6 d. pagal VMI 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-117461 dėl 170 Eur išieškojimo valstybei.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad prašydamas panaikinti antstolės patvarkymų dalis, kuriomis yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (1 MMA imtyje), jis skundžia antstolės patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad skolininkui geranoriškai nesumokėjus skolų, antstolė atliko priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolė patikrino skolininko turtinę padėtį ir nustatė, kad jis neturi turto ir lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę, antstolė priėmė patvarkymus - 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymas Nr. S18-47710 (v.b. Nr. 0161/14/015, 191-190 l.), 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė 5 patvarkymus Nr. S18-51114, Nr. S18-51113 Nr. S18-51112, Nr. S18-51111, Nr. S18-51110 (v. b. Nr. 0161/18/02635, 45-44, 43-42, 41-40, 39-38, 37-38) išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuose patvarkymuose dėl skolos išieškojimo nurodyta iš skolininko išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - ir MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA. Patvarkymuose pažymėta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), taikytinas kaip vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą iš skolininko turto.

Dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas skunde iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnė už MMA.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, būtina nustatyti, ar pagrįstai antstolė nenustatė pinigų sumos, kuria pareiškėjas galėtų disponuoti ir naudotis pataisos namų parduotuvėje, t. y. pinigų sumos, į kurią nebūtų nukreiptas išieškojimas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.81, 4 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išieškoti iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, draudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms, vadinasi, lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė arba pervestos trečiųjų asmenų piniginės lėšos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi CPK normos nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Teismas daro išvadą, kad antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nes iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Aukščiau minėtų įstatymo nuostatų pagrindu antstolė turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA nepatenka į CPK 739 straipsnio ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. Ž. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas Nr. 0161/14/01586, Nr. 0161/16/00940, Nr. 0161/16/01552, Nr. 0161/17/01823, Nr. 0161/17/03498, Nr. 0161/18/02635 ir Nr. 0161/18/02872 grąžinti antstolei Jurgitai Žilinskaitei

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė