Baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.18.5.; 1.2.14.9.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant L. Baužienei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjui advokatui S. Lukauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. Č. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo Z. Č. nuteista pagal:
BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą:
Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus – 100 MGL (12 500 Lt) bauda;
UAB ,,D” – 100 MGL (12 500 Lt) bauda;
BK 300 straipsnio 1 dalį už dokumentų klastojimą ir panaudojimą:
Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus – 50 MGL (6250 Lt) bauda;
UAB ,,D” – 80 MGL (10 000 Lt) bauda;
BK 183 straipsnio 2 dalį už turto pasisavinimą:
Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;
UAB ,,D” – laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamas veikas, susijusias su UAB ,,D”, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamas veikas, susijusias su Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyrium, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu, t. y. vieneriais metais.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendis pakeistas: aplinkybė, kad Z. Č. atlygino dalį Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriui padarytos žalos, pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Paskirta bausmė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už UAB ,,D” turto pasisavinimą sumažinta iki trejų metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams.
Paskirta bausmė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus turto pasisavinimą sumažinta iki trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Z. Č. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „D“ (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, nuo 1994 m. rugsėjo 12 d. iki 2000 m. lapkričio 27 d., nesilaikydama įstatymų ir norminių aktų reikalavimų, apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,D“ turtą – 41 819,48 Lt, t. y.:
pažeidė Lietuvos Respublikos 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 11 straipsnį – „dokumentų pasirašymas ir atsakomybė“. Sudarydama atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį už 1994 m. lapkričio mėnesį, padidino priskaičiuotas ir išmokamas sumas: 1994 m. gruodžio 5 d. pagal kasos išlaidų orderį (toliau – KIO) Nr. 54 be pagrindo iš bendrovės kasos nurašė 603,48 Lt, sudarydama atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį už 1994 m. gruodžio mėnesį, padidino priskaičiuotas ir išmokamas sumas: 1995 m. sausio 5 d. pagal KIO Nr. 5 be pagrindo iš bendrovės kasos nurašė 500 Lt. Nesant atliktų darbų užsakymų–paskyrų, išrašydama kasos išlaidų orderius, 1995–2000 metais iš bendrovės kasos be pagrindo nurašė 11 430,47 Lt, t. y.: 1995 m. birželio 29 d. pagal KIO Nr. 47 – 1762,76 Lt, 1995 m. rugpjūčio 3 d. pagal KIO Nr. 49 – 492,36 Lt, 1996 m. vasario 20 d. pagal KIO Nr. 11 – 960,67 Lt, 1996 m. gegužės 17 d. pagal KIO be Nr. – 271,15 Lt, 1996 m. rugsėjo 11 d. pagal KIO Nr. 44 – 568,38 Lt, 1996 m. spalio 14 d. pagal KIO Nr. 47 – 436,07 Lt, 1996 m. lapkričio 16 d. pagal KIO Nr. 50 – 484,15 Lt, 1996 m. gruodžio 5 d. pagal KIO Nr. 54 – 529,46 Lt, 1998 m. gegužės 6 d. pagal KIO Nr. 8 – 499,64 Lt, 1998 m. liepos 7 d. pagal KIO be Nr. – 997,98 Lt, 1998 m. rugpjūčio 10 d. pagal KIO be Nr. – 604,41 Lt, 1998 m. spalio 2 d. pagal KIO Nr. 21 – 506,88 Lt, 1998 m. lapkričio 6 d. pagal KIO Nr. 25 – 699,85 Lt, 2000 m. sausio 21 d. pagal KIO Nr. 2 – 1143,82 Lt, 2000 m. vasario 21 d. pagal KIO Nr. 7 – 924,62 Lt, 2000 m. kovo 3 d. pagal KIO Nr. 11 – 548,27 Lt. Nesant atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių, 2000 m. balandžio–lapkričio mėnesiais be pagrindo iš bendrovės kasos nurašė 13 062,31 Lt, t. y. 2000 m. balandžio 28 d. pagal KIO Nr. 18 – 2902,18 Lt, 2000 m. birželio 27 d. pagal KIO Nr. 27 – 2100 Lt, 2000 m. rugsėjo mėn. pagal KIO Nr. 40 – 1085,23 Lt, 2000 m. spalio 23 d. pagal KIO Nr. 49 – 2874,90 Lt, 2000 m. lapkričio 27 d. pagal KIO Nr. 54 – 4100 Lt;
pažeidė Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 336 8 punktą – „kasininkas, išduodamas asmeniui pinigus pagal kasos išlaidų orderį, reikalauja pateikti pasą, užsirašo jo numerį, kas ir kada pasą išdavė. Orderyje pasirašo pinigų gavėjas.” Išduodama pinigus iš bendrovės kasos, kasos išlaidų orderiuose nenurodė pinigų gavėjų duomenų ir iš kasos nurašė 6076,66 Lt: 1994 m. lapkričio 21 d. pagal KIO Nr. 47 – 450 Lt, 1995 m. kovo 10 d. pagal KIO Nr. 20 – 1200 Lt, 1995 m. balandžio 28 d. pagal KIO Nr. 29 – 1422 Lt, 1995 m. spalio 23 d. pagal KIO Nr. 61 – 320 Lt, 1995 m. lapkričio 15 d. pagal KIO Nr. 68 – 1958,66 Lt, 1995 m. gruodžio mėn. pagal KIO Nr. 72 – 726 Lt. Suklastodama pinigų gavėjų duomenis iš kasos nurašė 2744 Lt: 1994 m. rugsėjo 12 d. pagal KIO Nr. 32 – 524 Lt, 1994 m. lapkričio 15 d. pagal KIO Nr. 46 – 560 Lt, 1995 m. gegužės 11 d. pagal KIO Nr. 35 – 600 Lt, 1998 m. birželio 3 d. pagal KIO Nr. 10 – 1000 Lt, 1998 m. liepos 3 d. pagal KIO be Nr. – 60 Lt. 1998 m. gruodžio mėnesį Kasos knygoje neužpajamavo 4099,93 Lt, gautų 1998 m. gruodžio 31 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. 1772207 iš M. A.;
pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą – „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti. Pinigai neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kitose įmonėse įskaitomi į jų pajamas”. 2000 m. rugpjūčio 2 d. be pagrindo iš bendrovės kasos nurašė 105,47 Lt, t. y. nurašė 8200 Lt, o pagal mokėjimo žiniaraštį privalėjo nurašyti 8094,53 Lt. Suklastodama pinigų gavėjų duomenis 2000 m. rugpjūčio 29 d. pagal KIO Nr. 35 iš kasos nurašė – 179,24 Lt, 2000 m. gruodžio 22 d. pagal KIO Nr. 60 be pagrindo iš bendrovės kasos nurašė 3017,92 Lt kaip išmokėtus atostoginius ir atlyginimą M. D.–Z.
Be to, pagal 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nuo 1994 m. rugsėjo 12 d. iki 2000 m. gruodžio 22 d., nenustatytomis dienomis ir valandomis, pasisavindama UAB „D“ pinigus, suklastojo darbuotojų parašus bei panaudojo tikrus dokumentus: penkiuose kasos išlaidų orderiuose pasirašė už S. P., A. V., A. R., A. B. ir M. A., 1995 m. birželio mėnesio atsiskaitymo–mokėjimo žiniaraštyje pasirašė už O. D., L. A., A. M., E. V., J. V., A. T., 1996 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje už papildomus darbus pasirašė už Ž. M., D. J., S. K., M. D., 1996 metų atsiskaitymo–mokėjimo žiniaraščiuose: gegužės mėnesio – už R. V., rugsėjo mėnesio – už E. V., spalio mėnesio – už L. A., 1996 metų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose: lapkričio mėnesio už liejimo darbus, – už M. A., gruodžio mėnesio – už R. Ž., 1998 metų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose: balandžio mėnesio – už M. A., liepos mėnesio – už A. T. ir R. Ž., rugsėjo mėnesio – už M. A., spalio mėnesio – už R. Ž., 2000 metų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose: sausio mėnesio – už R. Ž. ir R. V., vasario mėnesio – už R. Ž. ir E. V., kovo mėnesio – už Ž. M. ir A. T..
Be to, Z. Č. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, būdama Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, nuo 1995 m. vasario 22 d. iki 2000 m. kovo 10 d., nesilaikydama įstatymų ir norminių aktų reikalavimų, apgaulingai tvarkė šio skyriaus buhalterinę apskaitą. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus turtą – 59 117,12 Lt, t. y.:
pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 336 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių 7 punktą – “įmonės kasa išduodant pinigus pagal kasos išlaidų orderį arba kitus atitinkamai įformintus dokumentus. Tiek orderį, tiek šiuos dokumentus turi pasirašyti įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas” ir 8 punktą – „kasininkas, išduodamas asmeniui pinigus pagal kasos išlaidų orderį, reikalauja pateikti pasą, užsirašo jo numerį, kas ir kada pasą išdavė. Orderyje pasirašo pinigų gavėjas“. Nesant kasos išlaidų orderių be pagrindo nuo 1997 m. birželio mėn. iki 1999 m. lapkričio mėn. iš kasos nurašė 8175,41 Lt, t. y. 1997 metų birželio mėn. – 665 Lt, liepos mėn. – 660 Lt, spalio mėn. – 1460 Lt, lapkričio mėn. – 480 Lt ir 1200 Lt, gruodžio mėn. – 2123,82 Lt, 1998 m. gruodžio mėn. – 90 Lt, 1999 metų rugsėjo mėn. – 19,59 Lt, lapkričio mėn. – 1477 Lt. Nesant pateisinamų dokumentų, be pagrindo nuo 1998 m. birželio 25 d. iki 1999 m. rugsėjo 7 d. iš kasos nurašė 1999,04 Lt, t. y. 1998 m. birželio 25 d. pagal KIO Nr. 20 – 500 Lt, 1998 m. rugpjūčio 31 d. pagal KIO Nr. 27 – 300 Lt, 1998 m. rugpjūčio 31 d. pagal KIO Nr. 28 – 300 Lt, 1998 m. gruodžio 3 d. pagal KIO Nr. 48 – 300 Lt, 1999 m. liepos 12 d. pagal KIO Nr. 38 – 174 Lt, 1999 m. rugsėjo 7 d. pagal KIO Nr. 38 – 425,04 litų;
pažeidė Lietuvos Respublikos 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 9 straipsnį – “ūkinių operacijų fiksavimas”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 336 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių 20 punktą – „visos priimtos ir išmokėtos pinigų sumos apskaitomos kasos knygose” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktą – “visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”. Nuo 1999 m. sausio 22 d. iki 2000 m. kovo 10 d. kasoje neužpajamavo ir apskaitos registruose neužfiksavo 27 500,73 Lt, paimtų iš (duomenys neskelbtini) banko, t. y. 1999 m. sausio 22 d. pagal pareiškimą – 809,09 Lt, 1999 m. balandžio 30 d. pagal pareiškimą – 1208,64 Lt, 1999 m. gegužės 12 d. pagal čekį Nr. 1060908 – 1500 Lt, 1999 m. gegužės 27 d. pagal čekį Nr. 1060913 – 1000 Lt, 1999 m. birželio 15 d. pagal čekį Nr. 1060916 – 1500 Lt, 1999 m. liepos 22 d. pagal čekį Nr. 1060920 – 7000 Lt, 1999 m. rugpjūčio 13 d. pagal čekį Nr. 1060924 – 4000 Lt, 1999 m. rugsėjo 15 d. pagal čekį Nr. 1781413 – 4000 Lt, 1999 m. rugsėjo 29 d. pagal čekį Nr. 1781414 – 3000 Lt, 1999 m. gruodžio 22 d. pagal čekį Nr. 1982291 – 1000 Lt, 2000 m. sausio 26 d. pagal čekį Nr. 1982295 – 700 Lt, 2000 m. sausio 31 d. pagal čekį Nr. 1982296 – 296 Lt, 2000 m. vasario 25 d. pagal čekį Nr. 1982298 – 300 Lt, 2000 m. kovo 10 d. pagal čekį Nr. 1982300 – 1187 Lt;
pažeidė Lietuvos Respublikos 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 4 straipsnį – „visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais”. Nuo 1997 m. birželio mėn. iki 1999 m. lapkričio mėn. kasos knygose esančių įrašų 8175,41 Lt sumai nepagrindė kasos išlaidų orderiais: 1997 metų birželio mėn. – 665 Lt, liepos mėn. – 660 Lt, spalio mėn. – 1460 Lt, lapkričio mėn. – 480 Lt ir 1200 Lt, gruodžio mėn. – 2123,82 Lt, 1998 m. gruodžio mėn. – 90 Lt, 1999 metų rugsėjo mėn. – 19,59 Lt, lapkričio mėn. – 1477 Lt. Nuo 1998 m. birželio 25 d. iki 1999 m. rugsėjo 7 d. nepagrįstai, nesant juridinę galią turinčių dokumentų, iš kasos nurašė 1999,04 Lt, t. y. 1998 m. birželio 25 d. pagal KIO Nr. 20 – 500 Lt, 1998 m. rugpjūčio 31 d. pagal KIO Nr. 27 – 300 Lt, 1998 m. rugpjūčio 31 d. pagal KIO Nr. 28 – 300 Lt, 1998 m. gruodžio 3 d. pagal KIO Nr. 48 – 300 Lt, 1999 m. liepos 12 d. pagal KIO Nr. 38 – 174 Lt, 1999 m. rugsėjo 7 d. pagal KIO Nr. 38 – 425,04 Lt. Nuo 1995 m. vasario 22 d. iki 2000 m. sausio 1 d., surašydama darbuotojams avansines apyskaitas, padidino skyriaus išlaidas iš viso 21 641,94 Lt, užfiksuodama ūkines operacijas be juridinę galią turinčių dokumentų, t. y. 1995 metais įformino pinigų išmokėjimą Z. Č. už 4400,08 Lt, pateisino dokumentais už 400,32 Lt, nepateisino dokumentais ir iš kasos nurašė – 3999,76 Lt, 1996 metais įformino pinigų išmokėjimą Z. Č. už 3653,88 Lt, pateisino dokumentais už 2766,83 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 887,05 Lt, įformino pinigų išmokėjimą R. G. už 332,25 Lt, pateisino dokumentais už 246,45 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 85,80 Lt, įformino pinigų išmokėjimą S. J. už 1427,28 Lt, pateisino dokumentais už 1183,52 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 243,76 Lt, 1997 metais įformino pinigų išmokėjimą Z. Č. už 1628 Lt, pateisino dokumentais už 1329,13 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 298,87 Lt, įformino pinigų išmokėjimą R. G. už 100 Lt, pateisino dokumentais už 98,45 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 1,55 Lt, įformino pinigų išmokėjimą S. J. už 3188,27 Lt, pateisino dokumentais už 2929,40 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 258,87 Lt, įformino pinigų išmokėjimą A. Š. už 3919,76 Lt, pateisino dokumentais už 3202,25 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 717,51 Lt, 1998 metais įformino pinigų išmokėjimą Z. Č. už 10 122,36 Lt, pateisino dokumentais už 2873,31 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 7249,05 Lt, įformino pinigų išmokėjimą R. G. už 637,97 Lt, pateisino dokumentais už 593,64 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 44,33 Lt, įformino pinigų išmokėjimą S. J. už 500 Lt, pateisino dokumentais už 510,40 Lt, nurašė iš kasos, padidindama išmokėtą sumą – 10,40 Lt, įformino pinigų išmokėjimą A. Š. už 7187,08 Lt, pateisino dokumentais už 5982,02 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 1205,06 Lt, 1999 metais įformino pinigų išmokėjimą Z. Č. už 7335,22 Lt, pateisino dokumentais už 1418,99 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 5916,23 Lt, įformino pinigų išmokėjimą R. G. už 892,29 Lt, pateisino dokumentais už 853,73 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 38,56 Lt, įformino pinigų išmokėjimą A. Š. už 4868,75 Lt, pateisino dokumentais už 5515,74 Lt, nurašė iš kasos, padidindama išmokėtą sumą – 646,99 Lt, įformino pinigų išmokėjimą S. J. už 1398,57 Lt, pateisino dokumentais už 245,64 Lt, nepateisino dokumentais ir nurašė iš kasos – 1152,93 Lt.
Be to, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nuo 1996 m. kovo 5 d. iki 1999 m. lapkričio 29 d., pasisavindama Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus pinigus, suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo: trisdešimt viename kasos išlaidų orderyje pasirašė už R. G. ir S. J.
Kasaciniu skundu nuteistoji Z. Č. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes abiejų instancijų teismai iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes, atsižvelgdami tik į ją kaltinančius įrodymus, nevertindami teisinančių, savo išvadas pagrindė prielaidomis ir taip pažeidė BPK 44 straipsnio nuostatą, garantuojančią teisę į tai, kad bylą išnagrinės nešališkas teismas, ir BPK 20 straipsnio 5 dalį, įpareigojančią teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jos kaltė, padarius inkriminuotus nusikaltimus, nepagrįsta įrodymais, be to, nenustatytas priežastinis ryšys tarp jos pripažintų aplaidžių veiksmų tvarkant buhalterinę apskaitą ir svetimo turto pasisavinimo.
Kasatorė nurodo, kad visi nustatyti UAB „D“ buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai nebuvo tyčiniai, siekiant apgaulingai tvarkyti apskaitą, o teismo išvada dėl tyčinio apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepagrįsta faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nesant tyčios, negalima nustatyti apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėties. Kasatorė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas pagrįstas tuo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo rasti kai kurie buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau teismas pripažino, jog ji už dokumentų saugojimą nebuvo atsakinga ir dėl šios kaltinimo dalies išteisinta. Be to, dalis dokumentų dingo jai nebedirbant bendrovėje. Taigi, kasatorės nuomone, UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų nustatyti nebuvo įmanoma ne dėl jos aplaidumo, o dėl netinkamo buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo, todėl BK 222 straipsnio 1 dalis pritaikyta nepagrįstai.
Kasatorė nurodo, kad išvadą dėl UAB „D“ 41 819,48 Lt pasisavinimo teismas padarė pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, nes jos parodymus apie tai, kad 1994 m. lapkričio mėnesio žiniaraštyje lėšos priskaičiuotos ir 1994 m. gruodžio 5 d. pagal kasos išlaidų orderį išmokėtos, analogiškai pagal 1994 m. gruodžio mėnesio žiniaraštį priskaičiuotos ir 1995 m. sausio 5 d. išmokėtos pagrįstai, vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės, neatsižvelgdamas į tai, kad pirminiai apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti ne dėl jos kaltės, todėl ji negalėjo savo paaiškinimų pagrįsti dokumentais. Taip pat šališkai įvertinti įrodymai dėl 11 430,47 Lt ir 13 062,31 Lt pasisavinimo, neatsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentai yra dingę, už kurių saugojimą ji nebuvo atsakinga. Teismas, neturėdamas neginčijamų įrodymų dėl nepagrįsto piniginių lėšų išmokėjimo, negalėjo apkaltinti svetimo turto pasisavinimu. Dėl 6076,66 Lt pasisavinimo pripažinta kalta vien tuo pagrindu, kad kasos išlaidų orderiuose nepilnai nurodė pinigų gavėjų duomenis, tačiau teismas nesiaiškino, ar ji tuos pinigus pasisavino ar tik netinkamai įformino kasos išlaidų orderius. Todėl teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė nešališkumo principą.
Be to, kasatorė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2002 m. balandžio 12 d. revizijos aktu, kuris specialisto 2004 m. kovo 30 d. išvada Nr. 5-5/30 įvertintas kaip netinkamas, t. y. jame nustatytos klaidos, neteisingos išvados ir kiti trūkumai, todėl mano, kad esant neatitikimams tarp specialisto išvados ir revizijos akto teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl revizoriaus kvalifikacijos ir jo atliktos revizijos teisingumo bei imtis priemonių šioms abejonėms pašalinti. Kadangi tai nepadaryta, todėl teismo išvados, pagrįstos šiuo įrodymu, dėl jos kaltės pasisavinus bendrovės turtą, nėra teisėtos. Apeliacinės instancijos teismas šio argumento nenagrinėjo, tik konstatavo, kad revizijos aktas surašytas tinkamai ir juo pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatą, nes bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma skunde ir priimtame nuosprendyje padarė išvadas, kurios nėra motyvuotos ir atsakančios į skunde keliamus klausimus.
Taip pat kasatorė neigia pasirašinėjusi už kitus asmenis, nurodo, kad nesutikdama su teismo ekspertų išvadomis, prašė paskirti pakartotinę teismo grafologinę ekspertizę, tačiau teismas prašymą atmetė. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismo išvadoje nurodyta, jog visus bendrovės darbuotojų parašus suklastojo ji, nes niekas kitas nebuvo suinteresuotas to daryti, tuo tarpu teismo grafologinėje ekspertizėje nurodyta, kad ji suklastojo tik septynis parašus.
Taip pat teigia esanti nepagrįstai nuteista už Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus 27 500,73 Lt pasisavinimą, nes finansinių operacijų metu visi finansines operacijas pateisinantys dokumentai buvo, iš dalies tai patvirtina D. S. parodymai, kad jis 200 Lt gavo bei pateikė buhalterijai suvenyrų įsigijimo dokumentus. Kasatorė nuomone, tai dar kartą įrodo, kad dokumentai nebuvo tinkamai saugomi. Tačiau teismas išvadą dėl jos kaltės pagrindė tuo, kad atliekant dokumentinę reviziją nebuvo rasti šios sumos išlaidas pateisinantys dokumentai. Kasatorė nurodo, kad iš darbo buvo atleista 2001 m. kovo 31 d., buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo surašytas, niekas to nereikalavo, kas buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą po jos išėjimo iš darbo ji nežino, todėl teigia, kad teismo išvada dėl 27 500,73 Lt pasisavinimo nepagrįsta įrodymais.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies taikymo
BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“.
BK 183 straipsnio 2 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę...“.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Z. Č., būdama UAB „D“ vyriausiąja buhaltere, nuo 1994 m. rugsėjo 12 d. iki 2000 m. lapkričio 27 d., nesilaikydama įstatymų ir norminių aktų reikalavimų, apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą – klastojo įvairius buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „D“ turtą – 41 819,48 Lt, be to, ji, būdama Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąja buhaltere, nuo 1995 m. vasario 22 d. iki 2000 m. kovo 10 d., nesilaikydama įstatymų ir norminių aktų reikalavimų, apgaulingai tvarkė šio skyriaus buhalterinę apskaitą – klastojo įvairius buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus turtą – 59 117,12 Lt.
Pirmosios instancijos teismas Z. Č. nusikalstamas veikas tiek UAB „D“, tiek skyriuje kvalifikavo kaip tęstines, iš sutapties pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiu Z. Č. nusikalstamų veikų kvalifikavimu.
Kasatorė teigia, kad jos veikoms netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija patikrinusi nuosprendžių teisėtumą pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes iš dalies su tuo sutinka.
BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“.
Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Toliau aptarsime tik vieną iš minėtų alternatyvių veikų – apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes tik ši veika aktuali šioje byloje.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau-BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Z. Č., būdama UAB „D“ ir Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąja buhaltere, sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (nuosprendyje nurodyti teisės aktai ir jų reikalavimų pažeidimai) apgaulingai ją tvarkė – tyčia klastojo įvairius buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos išlaidų orderius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir kt.) ir apskaitos registrus, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti asmens veiklos, jo turto ir tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Z. Č. subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia buvo nukreipta pasisavinti jos žinioje buvusį svetimą turtą, t. y., klastodama įvairius buhalterinės apskaitos dokumentus ji suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir to siekė. Taigi nustatyta, kad apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą buvo tyčia klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju yra visumos ir dalies konkurencija, nes dvi normos – BK 222 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis – numato atsakomybę už padarytą veiką, tačiau bendroji norma (BK 222 straipsnio 1 dalis) atitinka veiką tiksliausiai, todėl, esant tokiai normų konkurencijai, būtina taikyti tą normą, kuri išsamiau apibūdina veikos turinį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Pirmosios instancijos teismas kasatorės nusikalstamas veikas tiek UAB „D“, tiek skyriuje, kuomet apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, kvalifikavęs kaip sutaptį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, padarė klaidą, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, todėl teismų sprendimai šioje dalyje keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Z. Č., būdama vyriausiąja buhaltere, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – tyčia klastojo įvairius buhalterinės apskaitos dokumentus ir tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: iš UAB „D“ – 41 819,48 Lt, iš Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus – 59 117,12 Lt. Kiekvienu atveju nurodytos sumos viršija 250 MGL (250 MGL x 125 Lt = 31 250 Lt), todėl tai yra didelės vertės turtas (BK 190 straipsnis), ir šis požymis daro turto pasisavinimą kvalifikuotą, taigi kiekviena nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje baudžiamasis įstatymas kasatorės nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, kasatorė nenurodė, kokios bylos aplinkybės neišnagrinėtos.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nurodyti išsamūs duomenys ir motyvai, kuriais remiantis teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad Z. Č., būdama vyriausiąja buhaltere, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – tyčia klastojo įvairius buhalterinės apskaitos dokumentus ir tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės turtą. Byloje surinktus įrodymus teismai įvertino teisingai, nes jų vertinimas pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, todėl atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Kasatorės teiginys, kad teismas įrodymus įvertino šališkai, nes vertino tik ją kaltinančius įrodymus, o nevertino teisinančių, savo išvadas pagrindė prielaidomis, nepagrįstas, nes teismas, įvertinęs teisinančius įrodymus, kai kurias kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes pašalino iš kaltinimo ir už jas kasatorės nenuteisė.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Dalimi kasacinio skundo argumentų ginčijamos žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymų vertinimas.
Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina bei jais remiantis nustato faktines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinis teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės. Kasatorė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą ginčijo ir apeliacine tvarka. Dėl Z. Č. kasaciniame skunde minimų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė apeliacinėje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas esminius Z. Č. apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasatorės motyvai, kuriais ji ginčija žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymų vertinimą, paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti jų dalis dėl:
1) Z. Č. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už dokumentų klastojimą ir panaudojimą Panevėžio miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriuje – 50 MGL (6250 Lt) bauda ir UAB ,,D” – 80 MGL (10 000 Lt) bauda.
2) 6250 Lt ir 10 000 Lt baudų subendrinimo apimties būdu su kitomis bausmėmis.
Palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas