Administracinė byla N-261-2990/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 45.4.7; 79.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio
Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą
pagal P. L. (P. L.) apeliacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarties P. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. liepos 17 d. surašė
P. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir
ATPK) 1331 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis,
būdamas automobilio savininkas, teisės pažeidimui išaiškinti nenurodė asmens,
2008 m. gegužės 28 d. 18.08 val. vairavusio automobilį Renault Laguna, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų (vardo,
pavardės).
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininko 2008 m. liepos 25 d. nutarimu
P. L. pagal ATPK 1331 straipsnio 1 dalį
paskirta 400 Lt dydžio bauda.
II.
P. L. kreipėsi į Vilniaus
apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo
atžvilgiu nutraukti.
Paaiškino, kad į Vilniaus m. VPK EPT buvo
kviečiamas 3 kartus: 2008 m. liepos 10 d. 14 val., 2008 m. liepos 11 d. 15.30
val. ir 2008 m. liepos 25 d. 11 val. Policijos pareigūnai fotografavo jo
automobilį, sakė, kad yra liudytojų, kurie neva matė, kaip jo automobilis
Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo
2008 m. gegužės 28 d. 18 val. eismo įvykyje Grybo gatvėje, Vilniuje.
Pareigūnams jis paaiškinęs, kad automobilio tą dieną nevairavo ir niekam jo
neperleido vairuoti. Automobilis visą laiką stovėjo prie jo namų kieme, garaže (duomenys neskelbtini), Pabradėje. 2008 m. gegužės 28 d.
kieme vyko kasinėjimo darbai, kiemas buvo klojamas trinkelėmis, todėl
išvažiuoti iš garažo nebuvo jokios galimybės. Pareigūnai jam neparodė padarytų
autoįvykyje apgadinto automobilio apgadinimus patvirtinančių nuotraukų,
neatliko autotechninės ekspertizės. Pareigūnas apžiūrėjęs automobilį ir pastebėjęs
kelis menkus įbrėžimus ant automobilio priekinio ir galinio bamperių, pasakė,
kad to užtenka išvadai, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Mano, kad
byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jam priklausantis
automobilis dalyvavo eismo įvykyje 2008 m. gegužės 28 d. 18 val. Grybo g.,
Vilniuje.
Teismo posėdžio metu P. L. paaiškino,
kad jo automobilį kartais vairuoja dukra. 2008 m. gegužės 28 d. dukra dirbo
Pabradės vaikų namuose antroje pamainoje, todėl 18 val. negalėjo vairuoti mašinos
Grybo g. Vilniuje. 2008 m. gegužės 28 d. automobilis buvo namo kieme, niekas
automobiliu nevažiavo tą dieną.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m.
spalio 16 d. nutartimi P. L. skundą atmetė kaip
nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad apie eismo įvykį ir iš eismo
įvykio vietos pasišalinusį automobilį policijai pranešė liudytoja V. J. (b. l. 20). Liudytoja policijai nurodė eismo įvykį
sukėlusio automobilio markę ir valstybinį numerį (Renault, (duomenys
neskelbtini). Paaiškinime liudytoja V. J. patvirtino,
kad važiuodama keleivio vietoje automobilyje Mitsubishi Colt matė, kaip prieš
ją važiuojantis automobilis Renault, žalios spalvos, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), bandė apsisukti kelyje ir sukdamasis priekine dalimi
kliudė stovėjusį automobilį Opel. Po kontakto automobilis Renault pasišalino iš
įvykio vietos. Automobilį Renault vairavo smulkaus sudėjimo moteris (b. l. 26).
Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. J. parodė tokias
pačias aplinkybes, kurias nurodė paaiškinime. Liudytoja nepažįsta P. L., todėl ji nėra suinteresuota apkaltinti jį ar jo šeimos
narius pažeidimo padarymu. Liudytoja teismo posėdyje parodė, kad matė
automobilio Renault galinę dalį, žiūrėjo į valstybinį numerį. Kadangi liudytoja
buvo keleivė, tai ji galėjo betarpiškai stebėti situaciją, o tai, kad,
patikrinus duomenų bazėje automobilio markę ir nurodytus valstybinius numerius,
sutapo ir automobilio markė ir spalva ir valstybiniai numeriai (b. l. 31),
rodo, kad liudytoja teisingai užsirašė automobilio valstybinį numerį. Todėl
abejoti liudytojos parodymais pagrindo nėra.
Teismo posėdyje buvo apklaustas dar vienas
liudytojas, matęs eismo įvykį per vaizdo kamerą, tai UAB „SK IMPEKS MEDICINOS
DIAGNOSTIKOS CENTRO“ apsaugos darbuotojas A. M., tačiau
liudytojas negalėjo pasakyti, kokios markės ir spalvos automobilis atsitrenkė į
stovintį automobilį, nes vaizdo kameros rodo nespalvotą vaizdą, o valstybinių
numerių liudytojas neįsidėmėjo. Liudytojas tik matė, kad automobilį vairavo
moteris.
Nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyta, kad eismo
įvykį turėjo matyti liudytoją V. J. automobiliu Mitsubishi
Colt vežusi vairuotoja, tačiau liudytoja V. J. teismo
posėdyje parodė, kad automobilį Mitsubishi Colt vairavo liudytojos brolio
mergina, kurios tikslių duomenų nežino, t. y. tiksliai žino tik vardą, dėl
pavardės teisingumo abejojo, todėl teismas neturėjo galimybių nustatyti
liudytoją ir jį apklausti.
Išvadą, kad automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje 2008 m.
gegužės 28 d. apie 18.00 val. Grybo g. 32, Vilniuje, leidžia daryti ir
rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai.
Eismo įvykio vietos schemoje, grafoje „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“
nurodyta, kad automobiliui Opel Omega, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), apibraižytas ir sulaužytas galinio buferio dešinys kampas
(30-40 cm aukštyje juodas dryžis, 50-60 cm aukštyje subraižymai) (b. l. 18).
Fotolentelėje nurodyta, kad automobiliui Renault, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), 40-50 cm aukštyje matyti įbrėžimas ant priekinio buferio,
50-60 cm aukštyje matosi nežymūs įbrėžimai ant automobilio kapoto, įbrėžtas
automobilio priekinis buferis kairėje pusėje 40-50 cm aukštyje, deformuotas
priekinis žibinto laikiklis kairėje pusėje (b. l. 21). Apgadinimai ant automobilių,
jų pobūdis, vieta tarpusavyje atitinka ir pasitvirtina liudytojos V. J. parodymais, kad automobilis Renault į stovintį
automobilį atsitrenkė priekine dalimi. Iš eismo įvykio vietos schemos matosi,
kad toks eismo įvykio mechanizmas yra įmanomas. Liudytoja V.
J. parodė, kad nuo smūgio automobiliui Renault šiek tiek pakilo kapotas.
Ant kapoto yra likusių įbrėžimo žymių (fotolentelė, b. l. 21). Liudytoja galėjo
suklysti dėl smūgio stiprumo, nes kaip matyti iš schemos, automobilį Opel Omega
galėjo užstoti kitas stovintis automobilis, be to, kaip parodė teismo posėdyje
liudytoja, ji stebėjo automobilio Renault galinę dalį ir žiūrėjo į valstybinį
numerį.
Teismas pažymėjo, kad P. L. paaiškinimus
apie kieme vykusius statybos darbus patvirtino 2008 m. rugsėjo 22 d. teismo
posėdyje liudytojais apklausti A. A., L.
V., J. G., V. R., A.
L.. Liudytojai parodė, kad prie garažo buvo iškastas griovys, 2008 m.
gegužės 28 d. automobilis stovėjo garaže, išvažiuoti iš garažo nebuvo įmanoma.
Tačiau liudytojai betarpiškai visą dieną P. L. automobilio
nestebėjo, be to, šie liudytojai gali būti suinteresuoti padėti P.
L. išvengti atsakomybės, nes liudytoją A. A. ir P. L. sieja giminystės ryšiai, liudytojus L.
V., V. R. su P. L. sieja darbo
santykiai (liudytojai tą dieną dirbo pas P. L.),
liudytojas J. G. bendrauja su P. L. sūnumi.
Vienintelio liudytojo A. L. su P. L. nesieja
jokie ryšiai, bet liudytojas parodė, kad jo prašė paliudyti. Liudytojas A. L. parodė, kad pas P. L. važiavo J. G., o liudytojas važiavo kartu su J.. Matė, kad P. L. namuose vyksta darbai, buvo iškastas griovys,
ruošiamasi kloti trinkeles, automobilis stovėjo garaže. Liudytojas neatsiminė
nurodytų aplinkybių datos ir parodė, kad kai prašė jo paliudyti, datos nesakė,
tik minėjo faktą dėl įvykio. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tikėti,
kad paminėtų liudytojų parodymai yra objektyvūs ir neginčytini, juo labiau, kad
juos paneigia įrodymai, kuriuos teismas laiko objektyviais.
Teismas nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavo
automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), P. L. paaiškino, kad pats 2008 m.
gegužės 28 d. automobilio nevairavo, kartais jo automobiliu naudojasi dukra M. U., tačiau dukra 2008 m. gegužės 28 d. nurodytoje vietoje
ir nurodytu laiku negalėjo vairuoti jo automobilio, nes dirbo, taip pat
aiškino, kad gali pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tokių įrodymų P. L. teismui nepateikė, nors tam buvo pakankamai laiko
atnaujinus bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis liudytojų V. J.,
A. M. parodymais, automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo moteris. Kadangi P. L. policijai nenurodė, kas galėjo vairuoti jam
priklausantį automobilį, taip trukdydamas eismo įvykio tyrimui, teismas
konstatavo, kad P. L. pagrįstai patrauktas administracinėn
atsakomybėn pagal ATPK 1331 straipsnio 1 dalį.
Teismas padarė išvadą, kad išnagrinėjus bylą,
nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną
negalimą (ATPK 250 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir
bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Administracinio teisės pažeidimo
bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir
teisingai kvalifikavo teisės pažeidimo veiką. Paskirta administracinė nuobauda
atitinka ATPK 20, 30, 302 straipsnių reikalavimus.
IV.
Apeliaciniu skundu P. L. prašo panaikinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį ir
administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas padarė
išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo išvada pagrįsta tik
vienos liudytojos V. J. parodymais. Nebuvo tinkamai įvertintas
jos parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas. Vilniaus m. VPK VP EPT
pareigūnams V. J. paaiškino, kad minėto autoįvykio metu ji
važiavo automobiliu, kurį vairavo jos sesuo. Tą patį, tačiau jau ne taip
užtikrintai, ji paaiškino ir 2008 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu. Tačiau
2008 m. spalio 6 d. V. J. pakeitė savo parodymus ir
nurodė, kad automobilį vairavo ne jos sesuo, o jos brolio mergina.
Teismas besąlygiškai patikėjo V. J. parodymai,
kad automobilis Renault į stovintį automobilį atsitrenkė priekine dalimi, ir
kad nuo smūgio kapotas pakilo ir net „buvo išgaubtas“. Tokie susidūrimo
padariniai galėjo atsitikti tik po ganėtinai stipraus smūgio, tačiau ant apelianto
automobilio atitinkamų apgadinimų nėra.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ant abejų
automobilių užfiksuotų apgadinimų vietos tarpusavyje atitinka. Įsitikinęs, jog
30-40 cm ir 50-60 cm aukštyje ant automobilio Opel Omega ir 40-50 cm bei 50-60
cm aukštyje ant automobilio Renault - tai nėra atitikimas, kuriuo pagrindu
galima būtu tvirtinti, kad susidūrimas įvyko būtent tarp minėtų automobilių.
Priešingai, iš eismo įvykio vietos schemos nesimato, kad toks eismo įvykio
mechanizmas yra įmanomas. Nustatyta, kad automobiliui Opel Omega apibraižytas
ir sulaužytas galinio buferio dešinys kampas. Tačiau minėtoje schemoje matyti,
kad padaryti tokius apgadinimus nagrinėjamo įvykio metu buvo neįmanoma, nes iš
dešinės automobilio Opel Omega pusės jis pridengtas kitu automobiliu. Be to,
schemoje nurodytas Grybo gatvės plotis neleistu automobiliui padaryti
apsisukimą tokiu dideliu spinduliu, kad sugadinti buferį būtent dešinėje
pusėje.
Teismas nepagrįstai nurodė, jog liudytojas A. M. „tik matė, kad automobilį vairavo moteris“. Be to, teismas
nepaminėjo apie galimą liudytojo A. M. suinteresuotumą bylos baigtimi, nes sugadintas
automobilis Opel Omega priklausė jo bendradarbei.
Teismas besąlygiškai nustatė nenuoseklių, prieštaringų
liudytojų V. J. ir A.M. paaiškinimų objektyvumą, tačiau faktiškai atmetė,
pripažino neobjektyviais ir ginčytinais apelianto liudytojų parodymus. Mano,
kad giminystės faktas nėra pagrindas duoti melagingus parodymus. Neaišku, kokie
motyvai vertė liudytojus L. V. ir V. R. duoti
neteisingus paaiškinimus. Jie nėra apelianto bendradarbiai. Jie yra samdyti
darbuotojai, kurie betarpiškai stebėjo automobilį ne tik visą diena, t.y. 2008
m. gegužės 28 d., bet kiekvieną dieną nuo gegužės 23 d. iki birželio pradžios.
Nemotyvuotas J. G. pripažinimas nepatikimu liudytoju.
Liudytojas A. L. buvo prašytas
paliudyti, tačiau būtent paliudyti, o ne duoti melagingus parodymus. Dėl
aplinkybių datos pastarasis paaiškino, kad jis buvo atvažiavęs pas apeliantą kartu
su J. G., kuris, iš savo pusės nurodė tikslią datą – 2008
m. gegužės 28 d., nes buvo užfiksavęs ją savo darbo žurnale.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį, apeliacinį skundą grindžia
tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus ir
neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai
ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais
pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86
straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą
nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti
priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais,
neturinčiais įrodomosios galios.
ATPK 257 straipsnis numato, kad organas
(pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos
nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas),
nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo
padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu,
ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių
ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat
išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismas nustatė, kad automobilis Renault, valst. Nr. 647, 2008 m. gegužės 28 d.
dalyvavo eismo įvykyje, t. y. sukdamasis priekine dalimi kliudė stovėjusį
automobilį Opel. Automobilio Renault vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino.
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino
liudytojos V. J. parodymus, ir nepagrįstai nesirėmė jo
kviestų liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias
administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006
konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos
reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant
nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57
straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta,
kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą
išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis
įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies
pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija
pažymi, kad V. J. nei P. L., nei jo
artimųjų nepažįsta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos V. J. parodymais. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad
pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog P. L. priklausantis automobilis Renault, valst. Nr. 647, 2008
m. gegužės 28 d. dalyvavo eismo įvykyje Grybo g., Vilniuje. Liudytoja V. J. parodė, kad minėta automobilį vairavo ne P. L., o moteris. Todėl darytina išvada, kad P.
L. nekaltas dėl eismo įvykio. Tačiau, Saugaus eismo automobilių keliais
įstatymo (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1252 redakcija) 16 straipsnio 5
dalis numatė, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo
tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam
pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam
tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui)
priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas
(valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto
priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui
(valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado
transporto priemonę prieš savo valią. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad P. L. buvo praradęs transporto priemonę prieš savo valią,
nėra. Todėl P. L. kilo pareiga nurodyti asmenį, 2008 m.
gegužės 28 d. Grybo g., Vilniuje, vairavusį jam priklausantį automobilį
Renault, valst. Nr. 647. Iš P. L. paaiškinimo (b.l. 23) ir
paaiškinimų duotų 2008 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu matyti, kad P. L. atsisakė nurodyti asmenį, 2008 m. gegužės 28 d.
vairavusį jam priklausantį automobilį, teigdamas, kad automobilio niekam
neskolino. Taigi, P. L. pažeidė Saugaus eismo automobilių
keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalį. Už ši pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK
1331 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad P.
L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1331
straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagrįstai, nenustačius P.
L. atsakomybę nei sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija
daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos
aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje
esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją
naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl
ko Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o
apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
P. L. (P. L.)
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio
16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Artūras Drigotas
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė -
Maculevičienė
|