Civilinė byla Nr. 2A-1426-658/2014
(Proceso Nr. 2-69-3-08132-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. liepos 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės – AB „Lesto“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-728-214/2014 pagal ieškovės– AB „Lesto“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei– A. N., tretieji asmenys: UAB „Nemuno būstas“, J. K.,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, proceso metu ieškovui pakeitus atsakovą. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų: V. K. ir J. K. 2980,30 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 (penkis) % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog butas dar 2009 m. parduotas kitam asmeniui, todėl prašo netinkamą šalį pakeisti tinkama (b.l. 42-46), taip pat prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 73-74). Po šių procesinių dokumentų pateikimo ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakove nurodė buto savininkę A. N., o J. K. trečiuoju asmeniu (b.l. 76–79).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei AB LESTO iš atsakovės A. N. 2980,30 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 89 Lt žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013-05-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės A. N. 46 Lt teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu; priteisė J. K. iš AB Lesto 1500 Lt advokato išlaidų Išlaidas iš ieškovo trečiajam asmeniui teismas priteisė motyvuodamas, jog J. K. ieškovas pradiniame ieškinyje teismui atsakovu nurodė nepagrįstai, nes pagal skolos susidarymo laikotarpiu buto, kuriame susidarė skola už elektros energiją savininkė buvo A. N.. J. K. atsikirsdamas į ieškinį byloje pateikė atsiliepimą, jį teismo parengiamajame ir teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja, byloje pateiktas J. K. sumokėtų pinigų advokatui priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad už advokato paslaugas šioje byloje J. K. sumokėjo 1500 Lt, tai atitinka Teisingumo ministro kartu Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl darbo užmokesčio dydžio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu (t. I b.l. 132-134) ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės A. N.. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis tretiesiems asmenims sukelia teisines pasekmes tik tuomet, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruojamas viešame registre. Pirkėja A. N. neįregistravo sutarties viešame registre, todėl vadovaujantis CK 6.393 str. 4 dalies nuostatomis turi atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius. Taip pat, kaip suprantama, ieškovas nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos, pagrįstos ir realios.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą tretysis asmuo nurodo, jog ieškovas iš viešojo registro galėjo matyti kad yra pasikeitęs buto savininkas be to jis reikalavo priteisti skolą net ir už tą laikotarpį, kuomet sutartis jau buvo įregistruota. Todėl elgėsi nesąžiningai. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl yra pagrįstos. Taip pat už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą trečiasis asmuo prašo priteisti 500 Lt (t. II, b.l. 11-14).
Kitų atsiliepimų negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pirmiausiai pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus reglamentuoja procesinės teisės normos, t.y. Civilinio proceso kodekso VIII skyrius, o ne materialinės teisės normos, viena kurių savo apeliacinį skundą grindžia ieškovė. Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog jos nurodoma CK 6.393 straipsnio 4 dalis numato nuostolių atlyginimą tarp pirkimo–pardavimo sutarties šalių, vienai iš jų vengiant registruoti nuosavybės perėjimą, o ne paslaugų tiekėjui už suteiktas paslaugas ar jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Antra, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo esmės pažymėtina, kad bendroji taisyklė yra ta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau teismas gali nukrypti nuo tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2013-05-20 pradiniame ieškinyje atsakovais nurodė V. K. ir J. K., prašydama priteisti iš jų skolą už elektros energiją laikotarpiu nuo 2009-12-28 iki 2012-03-01 (t. I, b.l. 5–7). Kartu su ieškiniu, kaip vieną iš priedų, ieškovė pridėjo ir 2013-05-02 išrašą iš Nekilnojamojo turto registro (b.l. 10), kuriame aiškiai matyti, jog 2009-11-26 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buto savininkė yra A. N. (t. I b.l. 10-11), tačiau atsakovais ieškinyje buvo nurodyti buvę savininkai V. K. ir J. K.. Be to, teismo vertinimu, svarbu paminėti ir tai, kad ieškovė, nesiėmė priemonių patikrinti Gyventojų registro (nors tokią galimybę turi), iš kurio be kita ko būtų pamačiusi ir tai, kad atsakovė V. K. mirė dar iki ieškinio pareiškimo (t. I, b.l. 33). Tai, apeliacinės instancijos teismo manymu, parodo aplaidų ieškovo elgesį rengiant ieškinį.
Trečia, svarbu paminėti ir tai, kad ieškovė pati, teismui net CPK 45 str. pagrindu nepasiūlius pakeisti netinkamą atsakovą, pateikė patikslintą ieškinį, pareikšdama reikalavimus A. N. (t. I, b.l. 76-79). Tai vėlgi leistų daryti išvadas, kad: a) pati ieškovė tokiais savo veiksmais pripažįsta netinkamą pasirengimą bylai; b) rodo jos pačios nenuoseklumą aiškinant CK 6.393 str. 4 d. nuostatas, nes jeigu jau ji mano, kad dėl sutarties neįregistravimo kalta A. N. ir iš jos turi būti šios normos pagrindu priteisti nuostoliai– koks tikslas buvo keisti atsakovą, nes vadovaujantis jos logika, kuri nurodoma dėl šios materialinės teisės normos taikymo, atsakingas vis tiek būtų likęs ankstesnis buto savininkas.
Ketvirta, neatsakingą ieškinio rengimą ir pateikimą teismui parodo net ir ta aplinkybė, jog pradiniu ieškiniu buvo prašoma priteisti pinigų suma iš buvusių savininkų net ir už tą laikotarpį (nuo 2012-01-30 iki 2012-03-01), kuomet pirkimo–pardavimo sutartis jau buvo įregistruota, ir apie tai ieškovei buvo žinoma iš viešo registro rengiant ieškinį. Šio neaiškumo niekaip kitaip, kaip aplaidumu ir nesąžiningumu pavadinti negalima.
Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą apie aplaidų, neatsakingą, kartu ir nesąžiningą požiūri į bylos iškėlimą, neįvertinant, kokias pasekmes ieškinio padavimas sukels atsakovais nurodytiems asmenims. Todėl šių aplinkybių konstatavimas, apeliacinės instancijos teismo manymu, pakankamas išvadai padaryti apie netinkamą ieškovės elgesį, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės paskirstant bylinėjimosi išlaidas, nežiūrint to, kad galutiniame rezultate jos materialinis teisinis reikalavimas (tačiau jau kito atsakovo atžvilgiu) buvo patenkintas.
Pasisakant dėl priteistų išlaidų dydžio pažymėtina, jog atsakovas turi teisę bylą vesti tiek pats, tiek per atstovą (CPK 51 str. 1 d.). Byloje yra pateikta tinkamai sudaryta atstovavimo sutartis (t. I, b.l. 47), iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateiktas prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį (1500 Lt) patvirtinantis įrodymas (t. I, b.l. 73-75). Matyti, jog trečiojo asmens atstovas byloje surašė atsiliepimą (b.l. t. I, b.l. 42-46), atliko paieškas registruose ir tvirtino iš jų gautus dokumentus (t. I, b.l. 49-64), rašė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (t. I, b.l. 73-74), dalyvavo parengiamuosiuose posėdžiuose 2013-09-18, 2013-10-23 ir 2014-01-21 teismo posėdyje (t. I, b.l. 80, 92, 98, 105). Tai rodo, kad paslaugos buvo teikiamos kompleksiškai, ir nevertintinos kaip perteklinės ir nebūtinos. Prašoma priteisti suma (1500 Lt) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) II skyriaus 8 punkte rekomenduojamo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžio. Todėl nėra pagrindo ir šioje dalyje laikyti apeliacinio skundo pagrįstu.
Apeliaciniame procese (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) tretysis asmuo patyrė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. II, b.l. 17). Šios išlaidos taip pat pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, neviršija nurodytų rekomendacijų- todėl priteistinos iš apelianto trečiajam asmeniui.
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto– AB „Lesto“ (id.k. 302577612, Žvejų g.14, Vilnius, adresas korespondencijai Pulko g.5A,Alytus, a.s. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, banko kodas 21400) trečiajam asmeniui– J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Nerijus Meilutis