Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-258-885/2024

      Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00073-2024-2

      Procesinio sprendimo kategorijos: 9.43; 19.20; 21.11.10;

 21.11.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo buvo patenkintas S. V. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus (toliau – ir atstovas) skundas ir panaikintas Institucijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-743-2024 ir administracinio nusižengimo teisena S. V. (toliau – ir pareiškėja) atžvilgiu buvo nutraukta. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Institucijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-743-2024 S. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalį paskiriant 300 Eur baudą, pagal 515 straipsnio 1 dalį – 200 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, pareiškėjai paskirta galutinė subendrinta 300 Eur bauda. S. V. buvo nubausta už tai, jog importo deklaracijoje pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją muitinei (nurodė neteisingą Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodą) ir tai turėjo įtakos tarptautinių sankcijų draudimų taikymui. Institucijos nutarime nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 27 d. Muitinės deklaracijų apdorojimo (toliau – MDAS) sistemoje UAB „Vingės terminalas“ muitinės tarpininko atstovė S. V. pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas ir importuotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota prekė – „mediniai surenkamieji statiniai: pirties 6x9 komplektas „Andrey“ iš cilindrinio rąsto (pušies), nesurinktam pavidale patogiam transportavimui“, KN kodas 94061000. Muitinio tikrinimo metu paimtas mėginys. Prekių klasifikavimo akte yra nustatyta, kad prekė neatitinka surenkamojo statinio sąlygų (SS paaiškinimo 9406 pozicijos pastabų) ir turi būti deklaruojama KN 44 skirsnio pozicijoje (atitinkamai, kartu gabenamos tvirtinimo detalės – KN 73 skirsnio pozicijoje). Konstatuota, kad S. V. deklaracijoje pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją muitinei (nurodė neteisingą KN kodą) ir tai turėjo įtakos tarptautinių sankcijų draudimų taikymui, t. y., vadovaujantis Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalies d punktu ir 1q straipsnio 1 dalies d punktu bei atitinkamai X ir XII priedais, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, susijusius su 1o ir 1q straipsnių 1 dalyje, a, b ir c punktuose nurodytais draudimais įsigyti ir importuoti į Sąjungą medienos ir medienos gaminių (KN 44 skirsnis) bei geležies ir plieno gaminius (KN 73 skirsnis), jei jų kilmės šalis Baltarusija arba jie eksportuoti iš Baltarusijos. Muitinės tarpininko atstovė S. V. deklaruodama prekes importo procedūrai teikė importuotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninę pagalbą – prekių deklaravimo ir atstovavimo muitinei paslaugas, importuojant medienos ir geležies (ar plieno) gaminius, kurių kilmės šalis yra Baltarusija ir jos eksportuojamos iš Baltarusijos, kuo pažeidė Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalies d punkto ir 1q straipsnio 1 dalies d punkto nuostatas. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo yra nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalies d punktu ir 1q straipsnio 1 dalies d punktu, savo veiksmais S. V. pažeidė tarptautinių sankcijų reikalavimus.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarimu buvo patenkintas S. V. atstovo advokato skundas ir panaikintas skundžiamas Institucijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-743-2024 bei administracinio nusižengimo teisena S. V. atžvilgiu nutraukta.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3.       Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą 2024 m. birželio 14 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimą.

3.1.       Vertinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už tarptautinių sankcijų bei prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą.

3.2.       Institucija nurodo, kad, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, muitinė detaliai apžiūrėjo gabenamas prekes ir įvertino jų atitikimą pateiktiems techniniams dokumentams. Kaip matyti iš 2023 m. gruodžio 1 d. Mėginio ėmimo protokolo Nr. 23VR101360, prekių mėginys paimtas dokumentine forma, o 2023 m. gruodžio 11 d. Prekės klasifikavimo aktas Nr. 23V0820 įrodo, kad skiltyje „Mėginio aprašymas“ detaliai nurodyta, kad gauta medinio surenkamojo statinio – pirties „Andrey“ techninė dokumentacija. Vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, kurios patvirtintos 2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1224 (toliau – Taisyklės), 15 punkto nuostatomis, Institucija teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra ginčo dėl to, kad importo procedūrai pagal importo deklaraciją pateikta prekė yra iš medienos. Pažymima, kad importuojamos į Europos Sąjungą (toliau – ES) ir eksportuojamos iš jos prekės klasifikuojamos vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, jų nuostatas taikant nuosekliai išnagrinėjus prekių aprašymą, taip pat atsižvelgiant į prekių nustatytus požymius ir objektyvias jų savybes. KN prekių kodas yra nustatomas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais tarifinį klasifikavimą bei ES paaiškinimais dėl kombinuotosios nomenklatūros, t. y., prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas.

3.3.       Pabrėžiama, kad klasifikavimą lemia pozicijos pavadinimas ir atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabos. Jeigu pozicijų pavadinimuose ir atitinkamose pastabose nėra pateiktas joks kitas aiškinimas dėl prekės klasifikavimo, tuomet, vadovaujamasi jomis. Įvertinus tai, kad ginčo prekės deklaruotos 2023 m., muitinė, atlikdama prekių tarifinio klasifikavimo patikrinimą, vadovavosi 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, bendromis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais bei kitais aktualiais kriterijais.

3.4.       Skunde cituojamos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede esanti Kombinuotoji nomenklatūra (su pakeitimais, padarytais 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo tarifo I priedu) normos bei Kombinuotosios nomenklatūros 94 straipsnio 4 pastaboje įtvirtinta „surenkamųjų statinių“ sąvoka. Institucija nurodo, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad faktiškai gabenami atskiri mediniai elementai ir įvairios tvirtinimo detalės, kas lemia tai, jog prekė negali būti identifikuojama kaip surenkamas statinys, o turi būti klasifikuojama kaip mediniai gaminiai. Institucija, klasifikuodama gabenamą prekę, vadovavosi mėginiu, paimtu dokumentine forma, posto pareigūnų bei Tikrinimų valdymo sistemos „Komandoro“ informacija ir visų šių duomenų pakako pateikti pirmiau nurodytai išvadai dėl prekės klasifikavimo.

4.       Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą S. V. atstovas advokatas G. Valantiejus prašo atmesti Institucijos apeliacinį skundą ir skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą.

4.1.       Atstovas nurodo, jog, pagal galiojančias ES bendrosios prekybos politikos nuostatas, joks bendras tarptautinės prekybos draudimas ar embargas (ES valstybių narių atžvilgiu) nėra taikomas Baltarusijai, ką aiškiai patvirtina ES Komisijos Prekybos generalinio direktorato viešai skelbiama informacija. Pažymima, jog konkretūs draudimai ir ribojimai yra taikomi tik daliai prekių, kurios pagal savo savybių aprašymus ir/ar tarifinio klasifikavimo kodus yra nurodytos ES Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2006. Šios aplinkybės įrodo tai, kad S. V. pagrįstai ir teisėtai galėjo deklaruoti muitinėje iš Baltarusijos importuojamą prekę. Be to, S. V., atlikdama ginčo prekių deklaravimą, pagrįstai buvo įsitikinusi, kad jis yra teisėtas, kadangi šios prekės, importuojamos iš Baltarusijos, muitinėje deklaruojamos ne pirmą kartą ir dėl jų patekimo į ES muitų teritoriją muitinės įstaigos pretenzijų neturėjo.

4.2.       Pabrėžiama tai, jog nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. neįvyko teisinio reguliavimo pokyčių, kas tik patvirtina, kad kartotinai deklaruodama tas pačias prekes, S. V. niekaip negalėjo numatyti, jog deklaruojamas prekės kodas yra neteisingas ar kaip kitai netinkamas, klaidingas ar prisideda prie tarptautinių sankcijų pažeidimo. Laikytina, jog Institucijos argumentai yra klaidinančio pobūdžio, kadangi nei teisiškai, nei logiškai nėra suprantama, kodėl ir kokiu būdu Institucija vienas prekių siuntas laiko draudžiamomis ir už jų deklaravimą taiko teisinę atsakomybę, o kitas, analogiškas, tokių pačių savybių ir prigimties bei tokiu pačiu tarifinio klasifikavimo kodu deklaruotas prekes išleidžia į laisvą apyvartą ES vidaus rinkoje. Pažymi, kad šiuo atveju nėra jokių prielaidų konstatuoti S. V. kaltę (supratimą, kad ji atlieka neteisėtą veiką).

4.3.       Atstovo nuomone, Institucijos pozicija dėl ginčo prekės klasifikavimo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-333 31, 32 ir 35 punktuose nustatyta tvarka nėra tiksli ir neatitinka tarifinį prekių klasifikavimą reguliuojančių teisės norminių aktų turinio bei esmės. Pabrėžiama, kad 2023 m. gruodžio 11 d. klasifikavimo aktas Nr. 23V082 neturi išskirtinės ar prejudicinės galios, kadangi šios teisės jam nesuteikia nei Taisyklės, nei teismų praktika. Klasifikavimo aktai yra konkrečios muitinės nuomonė (vertinimas), o ne galutiniai procesiniai dokumentai, vienareikšmiškai įrodantys kaip privalomai turėtų būti klasifikuojamos deklaruojamos prekės, kadangi tokia procesinė įrodomoji galia suteikiama tik Muitinės laboratorijos išvadoms. Šiuo atveju joks ginčo prekės techninių savybių tyrimas Muitinės laboratorijoje nebuvo atliktas, ginčo prekės sudedamosios dalys nebuvo tiriamos atliekant statybos ar techninę ekspertizę. Taigi teismas pagrįstai sprendė, jog 2023 m. gruodžio 11 d. klasifikavimo aktas Nr. 23V082 yra netikslus ir neišsamus, neatitinkantis KN turinio ir dėl to pagrįstai juo nesivadovavo.

4.4.       Akcentuojama, jog S. V. neginčija KN 6-osios bendrosios aiškinimo taisyklės, tačiau KN 94 skirsnio 4-oje pastaboje nėra nurodyta ar papildomai pažymėta, kad „surenkamojo statinio“ požymiai ir savybės apima išimtinai tik prekes, kurios turi langus, duris ar stogo elementus. Toks vertinimas neturi jokio konkretaus teisinio pagrindo bei nėra paaiškintas ir 2023 m. gruodžio 11 d. klasifikavimo akte Nr. 23V082. Pabrėžtina, jog Europos Komisija yra patvirtinusi ES Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad ES KN 9406 pozicija gali būti taikoma tokiems gaminiams kaip surenkamieji šiltnamiai ar mobilūs namai, kurie, akivaizdu, gali ir neturėti jokių atskirų langų ar atskirai montuojamo stogo ar durų. Be to, pačiuose KN paaiškinimuose nurodyta, kad toks elementas kaip stogas yra tik galimas elementas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog visus esminius surenkamojo medinio statinio elementus ginčo prekė turėjo, t. y., ją sudarę medienos ir metalo elementai nebuvo pavienių, tarpusavyje nesusijusių komponentų visuma. Tai buvo komponentai, kurie skirti sukurti ir suformuoti konkretų surenkamąjį statinį – medinę pirtį, turinčią esminius konstruktinius komponentus. Šią aplinkybę patvirtina ir pačios Institucijos darytos ginčo prekės nuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, jog į ginčo prekės siuntą įeinantys komponentai bei elementai yra specialiai apdoroti ir paruošti surinkimui.

4.5.       Atstovo vertinimu, byloje esantys objektyvūs vizualiniai įrodymai aiškiai patvirtina, kad į ES bei Lietuvos muitų teritoriją nebuvo įvežta tik pavienė bendros paskirties medienos ir metalo gaminių siunta, kurios naudojimo paskirties neįmanoma identifikuoti. Be to, pati Institucija ginčo prekę įvardija būtent kaip surenkamąją pirtį. Pabrėžiama ir tai, kad pagal statybų procesą reguliuojančius teisės norminius aktus, nereikalaujama, jog statiniu būtų laikomi tik objektai, turintys 100 proc. baigtumo požymius. Nėra ginčo dėl to, kad iš ginčo prekėje esančių elementų ir komponentų visumos galima surinkti esminius konstruktinius elementus turintį statinį – medinę pirtį, dėl to S. V. neturėjo pagrindo abejoti, kad jam yra tinkamas KN tarifinio klasifikavimo kodas 9406 pozicijoje. Šį vertinimą papildomai pagrindžia tai, kad ginčo prekė buvo deklaruojama ne pirmą kartą.

4.6.       Be to, ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog Pasaulio Muitinių Organizacijos (PMO) rengiamos aiškinamosios pastabos dėl tarifinio klasifikavimo padeda aiškinti įvairias tarifines pozicijas, tačiau neturi privalomosios teisinės galios, todėl turi atitikti ES Kombinuotosios nomenklatūros nuostatas ir negali keisti jų apimties. Darytina išvada, kad nėra ir pagrindo teigti, jog S. V., klasifikuodama ginčo prekes, privalėjo išimtinai remtis tik HSEN‘s turiniu, ignoruodama visą kitą viešai paskelbtą teisinį reguliavimą. Be to, HSEN‘s esanti formuluotė 9406 pozicijoje surenkamąjį statinį apibrėžia kaip „nebaigtą statyti nesurinktą pastatą“, kas visiškai paneigia Institucijos samprotavimus, jog 9406 pozicija yra tinkama tik visiškai pilnai surinktiems ar absoliučiai visus baigto statyti surinkto pastato elementus turintiems statiniams. Priešingai, apeliaciniame skunde minimos nuorodos į HSEN‘s turinį nekeičia ginčo situacijos vertinimo ir nepagrindžia S. V. veiksmų neteisėtumo.

4.7.       Atstovas nurodo, kad taikant atsakomybę pagal ANK nuostatas, nustatančias prekių gabenimo apribojimus, atsakomybėn turėtų būti traukiamas atitinkamo subjekto, kuris pažeidė prekių gabenimo tvarką, atsakingas asmuo. Pažymima tai, jog S. V. veikė tik kaip atstovė muitinėje ir jokio ginčo prekės tiekimo, gabenimo ar naudojimo ES muitų teritorijoje ar su jais susijusių sandorių neorganizavimo ir nevykdė. S. V. neturėjo jokių galimybių ir įgalinimų kontroliuoti faktinį įvežamų prekių naudojimą, nes tokių teisių ar pareigų teisės aktai jai nesuteikė. Ji, kaip deklarantė, yra atsakinga tik už muitinei teikiamų deklaracijų teisingą užpildymą. Net ir tuomet, jei fizinis ginčo prekių į ES muitų teritoriją atgabenimas ir buvo susijęs su tarptautinių sankcijų pažeidimu, teisinė atsakomybė turėjo būti taikoma šiuos veiksmus faktiškai atlikusiems asmenims, tačiau ne S. V..

4.8.       Papildomai pabrėžiama, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui už ANK 515 straipsnio pažeidimą, susijusį su neteisėtu ginčo prekių naudojimu bei atitinkamo draudžiamo sandorio sudarymu, tačiau išnagrinėjus minėtą administracinio nusižengimo bylą teisme, ji buvo nutraukta, o kaltinamas asmuo išteisintas dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4.       Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną S. V. atžvilgiu, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5.       ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

6.       ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje numatyta tai, jog pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi asmens padaryta veika yra pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis, t. y., įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-594/2024).

7.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarimu bei argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog nėra nustatyta S. V. inkriminuojamų administracinių nusižengimų objektyvioji pusė, t. y., netinkamai įvertino jos kaltę pagrindžiančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiamo nutarimo motyvais bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visus bylos teisingam išsprendimui reikšmingus duomenis bei vadovaujantis bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu.

8.       ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje arba reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, tačiau neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

9.       ANK 515 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.

10.       Institucijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarime papildomai nurodyta, jog S. V. pažeidė ne tik ANK 212 straipsnio 4 dalies ir 515 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 15 straipsnio 1-2 dalių bei Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006) 1o straipsnio 1 dalies d punkto ir 1q straipsnio 1 dalies d punkto nuostatas.

10.1.                      SMK 15 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui būtiną pagalbą.

10.2.                      SMK 15 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

10.3.                      Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalies d punkte yra nurodyta tai, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusias su Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais draudimais (past. – draudimai susiję su X priede nurodytais mediena ir medienos gaminiais bei medžio anglimis, jeigu jų buvimo ar kilmės šalis yra Baltarusija).

10.4.                      Reglamento Nr. 765/2006 1q straipsnio 1 dalies d punkte yra nurodyta tai, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusias su Reglamento Nr. 765/2006 1q straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais draudimais (past. – draudimai susiję su XII priede nurodytais geležimi ir plienu (juodaisiais metalais) bei gaminiais iš geležies arba plieno (juodųjų metalų), jeigu jų buvimo ar kilmės šalis yra Baltarusija).

11.       Aptariamu atveju svarbu paminėti, kad šioje byloje nėra ginčo, jog ginčo prekė yra importuota iš Baltarusijos. Tačiau pagrindinis klausimas nagrinėjamoje byloje yra tai, ar į Lietuvos Respubliką importuota mediena ir geležies (ar plieno) gaminiai atitinka Reglamento Nr. 765/2006 X bei XII prieduose nurodytas žaliavas. Esminiai argumentai, kuriuos pateikia Instituciją šiame kontekste, yra tai, jog ginčo prekė nelaikytina surenkamuoju mediniu statiniu, kadangi kartu nebuvo gabenta stogo danga, langai, durys, todėl gabenta mediena turėtų būti klasifikuojama kaip mediniai gaminiai, o kartu gabentos tvirtinimo detalės – kaip Reglamento Nr. 765/2006 XII priede nurodyta geležis ir (ar) plienas, kadangi turima informacija nėra pakankama neginčijamai nustatyti, jog gabentas būtent surenkamas medinis statinys – pirtis. 

12.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju Institucija nepagrįstai siaurinamai aiškino Kombinuotąją nomenklatūrą bei rėmėsi sąvoka „pastatas“, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos statybų įstatymu (toliau – SĮ) yra neabejotinai siauresnė nei atstovo naudojama sąvoka „statinys“. SĮ 2 straipsnio 37 punkte yra nurodyta tai, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, tuo tarpu SĮ 2 dalies 84 punkte yra nurodyta tai, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Įvertinus šias SĮ nuostatas bei tai, kad 2023 m. Kombinuotosios nomenklatūros versijoje, kuri patvirtinta 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies buvo pakeistas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, yra vartojama sąvoka „statinys“, o ne „pastatas“, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo pozicija, jog šiuo atveju Institucija nepagrįstai suvienodino pirmiau nurodytas sąvokas bei nepagrįstai vadovavosi sąvoka, kuri yra neginčijamai siauresnė nei naudojama tarptautiniuose teisės aktuose.

13.       2023 m. Kombinuotosios nomenklatūros versijos, patvirtintos 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, 94 skirsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad 9406 pozicijoje žodžių junginys „surenkamieji statiniai“ įvardija statinius, baigtus gaminti įmonėje arba turinčius kartu pateikiamų elementų pavidalą ir surenkamus statybos vietoje, pavyzdžiui, gyvenamąsias arba darbo patalpas, įstaigas, mokyklas, parduotuves, sandėliukus, garažus arba panašius statinius. Surenkamieji statiniai apima modulinių statinių modulius iš plieno, paprastai pateikiamus standartinio krovinių konteinerio dydžio ir formos, kurių vidus iš esmės arba visiškai įrengtas. Tokie modulinių statinių moduliai paprastai suprojektuoti taip, kad juos būtų galima sujungti į stacionarius pastatus. Kaip matyti iš Institucijai pateiktos deklaracijos (1 t., b. l. 93–94), prekių kodu yra nurodytas kodas 94061000, t. y., kodas, kuris yra priskiriamas mediniams surenkamiesiems statiniams. Norint tinkamai įvertinti Institucijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimą, būtina nustatyti, ar ginčo prekė atitinka surenkamojo statinio sąvoką.

14.       Pažymėtina tai, kad Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose (2019/C 119/01) iš esmės nėra nurodytos konkrečios nuostatos dėl medinių surenkamųjų statinių požymių. Minėtuose paaiškinimuose detaliau nurodomi aspektai, susiję su tuneliniais (arkiniais) šiltnamiais bei mobiliais namais, tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad analogija gali būti taikoma ir kalbant apie ginčo prekę. Dėl to sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šis teisės aktais niekaip nepagrindžia S. V. kaltės dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų, kadangi paaiškinimų nuostatose iš esmės nėra pasisakyta dėl medinių surenkamųjų statinių požymių, būtinų siekiant konkretų statinį pripažinti surenkamuoju.

15.       Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (HSEN) 9406 pozicijos paaiškinime (2 t., b. l. 19) nurodyta, kad surenkamieji statiniai gali būti skirti įvairioms reikmėms, pavyzdžiui, būstams, darbovietėms, biurams, mokykloms, parduotuvėms, angarams, garažams ir šiltnamiams, paprastai pateikiami kaip: a) sukomplektuoti statiniai, visiškai surinkti, paruošti naudoti; b) sukomplektuoti statiniai, nesurinkti; c) nebaigti statyti surinkti arba nesurinkti statiniai, turintys esminių surenkamųjų statinių požymių. Akcentuotina, kad jei statiniai pateikiami nesurinkti, reikalingi elementai gali būti pateikiami iš dalies surinkti (pavyzdžiui, sienos, santvaros) arba supjaustyti pagal matmenis (ypač sijos, sąramos), o kai kuriais atvejais – neapibrėžto ar atsitiktinio ilgio, kad būtų galima juos supjaustyti vietoje (slenksčiai, izoliacija ir t. t.). Nors paaiškinime nurodyta, kad nebaigti statyti surinkti arba nesurinkti statiniai turi turėti esminių surenkamųjų statinių požymių, pažymėtina, jog nėra nurodyta, kiek šių požymių statinys privalo turėti. Be to, kaip matyti iš 2024 m. birželio 6 d. informacinės pažymos (2 t., b. l. 24–30), Institucijos atstovė negalėjo konkrečiai nurodyti, kiek esminių surenkamojo statinio požymių turėjo turėti ginčo prekė, tačiau apsiribojo tuo, kad nagrinėjamu atveju yra tik statinio dalys ir sienos, bet nėra stogo. Nagrinėjamu atveju tiek pačios Institucijos pateikti įrodymai, tiek gynybos pateikti duomenys neginčijamai įrodo, kad ginčo prekė yra ne pavieniai medienos ir geležies (ar plieno) gaminiai, o žaliavos, kurios aiškiai pritaikytos konkrečiam statiniui – pirčiai – surinkti (1 t., b. l. 24–31, 48–58, 104–139), dėl ko yra sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo gabenamos medinės dalys, kurios išpjautos tam tikrais atstumais ir vietose, turėjo atitinkamas išpjovas langams ir durims, kas leido identifikuoti jas ne kaip medieną, o kaip surenkamo statinio detales. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nepaneigia aplinkybės, kad aptariamu atveju surinkus gabentas statinio dalis būtų gautas aiškus statinys, su laikančiosiomis konstrukcijomis, t. y., sienų, stogo konstrukcija, angomis durims ir langams, o šių dalių (stogo, durų, langų) nebuvimas nėra pagrindas teigti, kad surinktas objektas neatitiktų SĮ 2 dalies 84 punkte įtvirtintos statinio sąvokos. Tai pasakytina ir kontekste dėl kartu su medinėmis pirties dalimis vežtomis metalinėmis tvirtinimo detalėmis, kadangi byloje iš esmės nėra jokių duomenų, galinčių paneigti aplinkybę, kad minėti tvirtinimai yra neišskiriamai susiję su medinėmis pirties dalimis. Taigi nėra pagrindo pritarti Institucijos pozicijai, jog šios detalės turėtų būti laikomos su medinėmis pirties dalimis nesusijusiais metalo gaminiais.

16.       Nors apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. gruodžio 11 d. prekės klasifikavimo aktas Nr. 23V0820 įrodo, jog Institucija detaliai apžiūrėjo gabenamą prekę, paėmė reikiamus mėginius ir pagrįstai konstatavo, jog faktiškai gabenami atskiri mediniai elementai ir įvairios tvirtinimo detalės, tačiau, įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei tai, jog Institucija nepagrįstai sprendė, kad gabenama prekė negali būti identifikuojama kaip surenkamasis statinys, kadangi neturi esminių surenkamojo statinio požymių (stogo, langų, durų), darytina išvada, jog vien tik šiame dokumente nurodyti teiginiai negali besąlygiškai pagrįsti S. V. kaltės. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. gruodžio 11 d. prekės klasifikavimo akte Nr. 23V0820 yra iš esmės nurodyta Institucijos nuomonė dėl ginčo prekės. Tuo tarpu Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 patvirtintuose Muitinės laboratorijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 9.1 punkte yra nurodyta, jog vienas iš Muitinės laboratorijos uždavinių yra atlikti prekių (daiktų) pavyzdžių ir mėginių tyrimus ir teikti tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruotą tarifą, Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras. Nėra pagrindo nesutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog prekės klasifikavimo aktas neturi išskirtinės ar prejudicinės galios. Taip pat sutiktina, kad prekės klasifikavimo akto reikšmės negalima prilyginti Muitinės laboratorijos išvadoms, ypač atsižvelgus į tai, jog Nuostatų 8.2 punktas kaip vieną iš Muitinės laboratorijos tikslų įtvirtina kvalifikuotos ekspertinės pagalbos teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms prekių klasifikavimo ir draudžiamų arba ribojamų įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos medžiagų ir daiktų identifikavimo klausimais. Įvertinus tai, sutiktina, jog aptariamu atveju Institucija detaliai neapžiūrėjo gabenamos prekės ir nesivadovavo visų gabenamų detalių bendru vaizdu, taip pat rėmėsi siaurinamuoju ginčui aktualiu sąvokų aiškinimu.

17.       Įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei administracinio nusižengimo bylos duomenis, darytina išvada, kad S. V. neturėjo pagrindo abejoti pateikiamų duomenų teisingumu, todėl ji pateikė tinkamą prekės importo deklaraciją ir joje nurodė teisingus duomenis. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą keliami klausimai dėl to, ar S. V. atitinka reikiamus kriterijus dėl jos traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas į šį klausimą išsamiai ir visapusiškai atsakė (past. – skundžiamo nutarimo 22-23 pastraipos), todėl apeliacinės instancijos teismas to papildomai nekartoja. Taip pat, apeliacinės instancijos teismui patvirtinus išvadą, jog prekės klasifikavimo kodas pasirinktas teisingai, detaliau nepasisakoma dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų S. V. kaltės aspektų bei teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-200-927/2024.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

19.       2024 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos S. V. atstovo advokato G. Valantiejaus prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-258-885/2024. Prašyme nurodoma, kad S. V., teikdama skundą teismui ir jos nagrinėjimo teisme metu viso yra patyrusi 1 500 Eur + PVM, viso 1 815 Eur teismo išlaidų, kurių apmokėjimą patvirtina kartu su prašymu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros.

20.       ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti yra atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjektų lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

21.       Iš kartu su prašymu pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad pirmiau nurodytą 1 815 Eur sumą sudaro išlaidos už: 1) skundo teismui parengimas ir pateikimas pirmosios instancijos teisme (450 Eur); 2) susipažinimas su bylos medžiaga, papildomų dokumentų parengimas ir pateikimas (150 Eur); 3) atstovavimas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (450 Eur); 4) atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas (450 Eur), t. y., viso 1 500 Eur suma be PVM (su PVM – 1 815 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, dėl to gali būti priteisiamos pareiškėjos naudai.

22.       Įvertinus administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos nagrinėjimo laiką pirmosios instancijos teisme, pareiškėjos atstovo pateiktų dokumentų kiekį bei detalumą, taip pat atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą išsamumą bei motyvus, darytina išvada, jog atstovo nurodytos 1 815 Eur dydžio procesinės išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme bei apeliacine tvarka, yra pagrįstos ir priteistinos S. V.. Dėl to atstovo prašymas yra tenkinamas pilna apimtimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

atmesti Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Tenkinti pareiškėjos S. V. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus prašymą dėl procesinių išlaidų atlyginimo ir iš valstybės S. V. priteisti 1 815 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas           Arūnas Bartkus