Civilinė byla Nr. e2-371-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00609-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo E. L. prevencinį ieškinį atsakovui M. K. dėl veiksmų uždraudimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas – likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Laugina“ kreditorius pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti LUAB „Laugina“ bankroto administratoriui atsakovui M. K. bei trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ naudoti likviduojamos bendrovės lėšas, prisiimti įsipareigojimus dėl bet kokių naujų ir (ar) papildomų išlaidų, išskyrus kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą, iki bus nustatyta (patikslinta) bendrovės administravimo išlaidų sąmata, kreditoriams leidus padidinti išlaidas.

2.       Ieškovas 2024 m. kovo 19 d. pareiškė papildomą reikalavimą  uždrausti atsakovui ir trečiajam asmeniui patiems tvarkyti ar leisti (pavesti) tai daryti bet kokiems tretiesiems asmenims bet kokias atliekas, kurių teršėju nebuvo trečiasis asmuo iki nutarties iškelti jam bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jei tai lėmė, lemia ar lemtų bet kokius įsipareigojimus LUAB „Laugina“. 

3.       Ieškovas nurodė, kad nemokumo administratorius neteisėtai vilkina bankroto proceso pabaigą, prašydamas padidinti būsimą administravimo išlaidų sąmatą ir atgaline data nustatyti jam atlyginimą už parduotą LUAB „Laugina“ turtą. Jis, pažeisdamas teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, siekia iššvaistyti kuo daugiau likviduojamos bendrovės lėšų, sukauptų pardavus jos turtą. Nors atsakovas turėjo galimybę patenkinti visus trečiojo asmens kreditorių reikalavimus, bet jis naudoja lėšas administravimo išlaidoms ir sąnaudoms. Atsakovas taip pat nevykdo kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais jis įpareigotas neviršyti bankroto administravimo lėšų sąmatos, netvarkyti atliekų, kurių nesukaupė LUAB „Laugina“. Nepavyko atstatydinti bankroto administratoriaus, todėl ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia uždrausti administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus ir priversti vykdyti kreditorių nurodymus.

4.       Pareiškėja LUAB „Kontmena“ pateikė teismui prašymą įtraukti ją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Pareiškėja nurodė, kad ji – didžiausia trečiojo asmens kreditorė, turinti daugiau negu 50 proc. visų LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimų. Ieškinio išnagrinėjimas turės tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nes LUAB „Laugina“ bankroto administravimo išlaidų apimtis turės tiesioginės reikšmės LUAB „Kontmena“ turimo finansinio reikalavimo patenkinimo apimčiai.

5.       Trečiasis asmuo LUAB „Laugina“ prašė nutraukti bylą ir nepriimti naujai pareikšto reikalavimo, nes jie nenagrinėtini teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo tokiam ieškiniui pareikšti. Uždaroji akcinė bendrovė – ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, t. y. bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Ieškovas prevenciniu ieškiniu prašomo uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių, žalos grėsmė galbūt kyla ne pačiam ieškovui, bet trečiajam asmeniui. Ieškovas nėra subjektas, galintis ginti viešąjį (be kita ko – ir LUAB „Laugina“) interesą įstatymo pagrindu. Ieškovas nepateikė duomenų, kokiu būdu ir kokia konkreti žala jam daroma ar pagrįstai manytina, kad gali būti padaryta ateityje. Prevenciniu ieškiniu ieškovas siekia apriboti atsakovo, kaip LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus, veiksmus, vilkinti bendrovės bankroto procesą. Ieškovas nenurodė daromos žalos, neteisėtų atsakovo veiksmų ar grėsmės, kad neteisėti veiksmai gali būti atlikti ateityje. Ieškovas prevencinį ieškinį grindžia prielaidomis, neįvardija, kokių juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės normų nesilaikė ar pažeidė nemokumo administratorius. Tai, kad atsakovas vykdo LUAB „Laugina“ bankroto procedūrą, atlieka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) ar kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus, kuriems ieškovas nepritaria, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas neatlieka ar netinkamai atlieka JANĮ nustatytas pareigas ar daro žalą likviduojamai bendrovei ar jos kreditoriams. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad kreditorių ir nemokumo administratoriaus ginčai sprendžiami nemokumo byloje (civilinė byla Nr. eB2-11-555/2024), todėl nėra pagrindo juos perkelti į kitą, lygiagretų nemokumui procesą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl uždraudimo atsakovui tvarkyti atliekas, netenkino pareiškėjos LUAB „Kontmena“ prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu reikalavimų, ieškovo pusėje, priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovo 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas – trečiojo asmens kreditorius, turintis 10 000 Eur reikalavimą (0,4 proc. nuo visų kreditorinių reikalavimų). Ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti daryti žalą ne jam, bet likviduojamai bendrovei, kuriai patyrus žalos, žalą patirtų jos kreditorius.

8.       Teismas įvertino, kad prevencinis ieškinys nedera su netiesioginio ieškinio sąlygomis. Prevencinį ieškinį pareiškęs kreditorius neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės dar neturi, tik mano, kad gal turės ateityje. Skolininkas (nagrinėjamu atveju – LUAB „Laugina“) reikalavimo teisės taip pat neturi, mano, kad gal turės ateityje; skolininko skolininkas (nagrinėjamu atveju – nemokumo administratorius M. K.) neturi pareigos vykdyti kokią nors prievolę savo administruojamai bendrovei; taip pat neaišku, ar skolininkas (LUAB „Laugina“) net ir atlikus jos atžvilgiu neteisėtus veiksmus, neturės pakankamai lėšų kreditoriaus (ieškovo) reikalavimui patenkinti.

9.       Kreditorių ir nemokumo administratoriaus ginčai sprendžiami bankroto byloje JANĮ nustatyta tvarka: kreditoriai skundė administratoriaus veiksmus teismui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai (AVNT), prašė atstatydinti nemokumo administratorių ir kt. Vieno ar kelių kreditorių ginčo su nemokumo administratoriumi iškėlimas į atskirą civilinę bylą nedera su JANĮ 75, 131 straipsniais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pareikštas netiesioginis prevencinis ieškinys nenagrinėtinas teisme.

10.       Teismas įvertino, kad ieškovo pareikštas papildomas reikalavimas uždrausti atsakovui ir trečiajam asmeniui patiems tvarkyti ar leisti (pavesti) tai daryti bet kokiems tretiesiems asmenims bet kokias atliekas, kurių teršėju nebuvo LUAB „Laugina“ iki nutarties iškelti jai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jei tai lemtų bet kokius įsipareigojimus LUAB „Laugina“, yra netiesioginis (reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kad nemokumo administratorius daro žalą bendrovei „Laugina“) ir prevencinis, nes ieškovo nurodyta žala dar nepadaryta, bet, ieškovo nuomone, bus padaryta ateityje.

11.       Teismas pažymėjo, kad pareikštas reikalavimas yra sąlyginis, todėl nekonkretus ir neįgyvendinamas, jį patenkinus būtų priimtas sąlyginis teismo sprendimas (CPK 267 straipsnis). Nemokumo administratoriaus teisės ir pareigos reglamentuotos JANĮ, kurio 66 straipsnio 15 punkte nustatyta pareiga organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą bankroto procese. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo įtraukti BUAB „Kontmena“ į bylą trečiuoju asmeniu, nes byla nutraukiama. Teismas įvertino, kad trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovo veiksmų (turėjo parengti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti teismo posėdyje).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

12.       Ieškovas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio uždrausti atsakovui atlikti veiksmus priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo; 2) nepanaikinus skundžiamos nutarties, ją pakeisti – atmesti trečiojo asmens LUAB „Laugina“ prašymą bylinėjimosi išlaidas arba jas sumažinti iki 1 000 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Ieškovui nesvarbu, kaip teismas kvalifikuos pareikštą reikalavimą, nes tai gali atlikti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir įvertinęs faktines aplinkybes. Ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, nes: 1) jis – trečiojo asmens kreditorius ir savininkas; 2) atsakovas viršijo administravimo išlaidų sąmatą, toliau švaisto trečiojo asmens lėšas, neatsižvelgdamas į kreditorių susirinkimuose nustatytus draudimus jas naudoti; 3) trečiasis asmuo neįgyvendina savo teisų reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus – nešvaistyti lėšų, nereikalauja jų grąžinti. Atsakovas – trečiojo asmens faktinis vadovas (nemokumo administratorius).

12.2.                      Prevencinis ieškinys gali būti ir netiesioginis ieškinys, kuriuo reikalaujama nedaryti žalos kitam asmeniui, jeigu dėl to priklausytų ieškovo turtinių teisių apimtis. Atsakovas be kreditorių ir teismo leidimo iššvaistys likviduojamos bendrovės lėšas, todėl ieškovo kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas arba sumažės jam, kaip bendrovės savininkui, grąžintino turto vertė. Teismas priėmė nagrinėti kitus prevencinius ieškinius. Išnykus dalykui, bylas nutraukdavo, bet nenurodydavo, kad ginčas nenagrinėtinas teisme CPK nustatyta tvarka.

12.3.                      Teismas neteisingai atsisakė priimti papildomą reikalavimą, nes turi būti užkirstas kelias žalai atsirasti. Kauno apygardos teismas nustatė bendrą 240 979 Eur sąmatą visam bankroto procesui (civilinė byla Nr. eB2-1832-924/2020). Administravimo išlaidoms paskirta 174 816 Eur, kurią atsakovas viršijo. Atsakovas 2023 m. birželio, liepos mėn. išleido ne mažiau kaip 407 031,90 Eur atliekoms tvarkyti, neturėdamas kreditorių ar teismo leidimo. Ieškovas nurodo, kad didžioji atliekų dalis buvo ne atliekos, bet statybinės medžiagos. Atsakovas ketina papildomai išleisti 949 741,10 Eur atliekoms tvarkyti.

12.4.                      Ieškovas nesutinka, kad ši byla turėtų būti nutraukta ar prijungta prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bankroto bylos (civilinė byla Nr. eB2-11-555/2024). Bankroto byloje teismai išaiškino, kad M. K. bauda už jo daromus pažeidimus vadovaujantis JANĮ negali būti skiriama ir kreditoriai turėtų kitais būdais ginti savo teises ne LUAB „Laugina“ bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-191-933/2023 23 punktas). Teismas neatstatydino bankroto administratoriaus, kuris toliau nevykdo kreditorių susirinkimų nutarimų.

12.5.                      Teismas neteisingai įvertino, kad priimtas galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas būtų sąlyginis. Pagal tokią išvadą, bet kuris prevencinis ieškinys dėl žalos negalės būti priimtas, nes patenkinus tokį reikalavimą ieškovo teisės niekada nebus pažeistos, nes žalos bus išvengta, o toks teismo sprendimas – visada bus sąlyginis, nes jo vykdymas priklausys tik nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo (bus arba nebus padaryta žala).

12.6.                      Trečiajam asmeniui neturėtų būti svarbu, bus uždrausta atsakovui atlikti veiksmus ar ne. Likviduojamai bendrovei atstovauja atsakovas, nors jų interesai turėtų būti priešingi. Trečiojo asmens patirtos išlaidos neteisėtos.

12.7.                      Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdis pirmosios instancijos teisme truko valandą. Jis vyko tame pačiame mieste, kuriame praktikuoja atsakovo ir trečiojo asmens atstovas. Byla nesudėtinga. Ieškovas mano, kad 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidos už vieną valandą trukusį teismo posėdį ir du procesinius dokumentus, vertinant jų turinį, yra akivaizdžiai per didelės, neprotingos ir turėjo būti mažinamos.

13.       Trečiasis asmuo LUAB „Lauginta“ atsiliepime į ieškovo E. L. atskirąjį skundą prašo: nutraukti apeliacinį procesą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkinti ieškovo skundo ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

13.1.                      Ieškovas neturi teisės pareikšti prevencinio ieškinio, nes jis neturi teisinio suinteresuotumo. Ieškovo prevenciniu ieškiniu prašomų uždrausti atlikti veiksmų, žalos grėsmė galėtų kilti ne jam, bet trečiajam asmeniui. Ieškovas nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Ieškovas nepateikė duomenų, kokiu būdu ir kokia konkreti žala jam daroma ar pagrįstai gali būti padaryta ateityje. Teismas teisingai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

13.2.                      Teismas teisingai nustatė, kad prevencinis ieškinys nesuderinamas su netiesioginio ieškinio sąlygomis. Ieškovo netiesioginis ieškinys netenkina būtinųjų sąlygų netiesioginio ieškinio pareiškimui: 1) bendrovė (kaip tariama skolininkė) neturi turtinės teisės, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, atsakovui; 2) bendrovės tariama turtinė teisė nėra galiojanti ir vykdytina. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.

13.3.                      LUAB „Laugina“ kreditorių ir nemokumo administratoriaus (atsakovo) ginčai turėtų būti sprendžiami bankroto byloje. Ieškovas pareiškė prevencini ieškinį, siekdamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai priskirtus klausimus išskirti iš bankroto bylos.

13.4.                      Teismas teisingai atsisakė priimti ieškovo papildomą reikalavimą, nes jis sąlyginis, nekonkretus ir neįgyvendinamas. Ieškovas neteisingai pirmosios instancijos teismo išvadą dėl sąlyginio reikalavimo susiejo su sąlyga – bus padaryta žala ar ne. teismas tokią išvadą padarė dėl reikalavime nurodytos sąlygos, susijusios su galimų įsipareigojimų LUAB „Laugina“ atžvilgiu atsiradimu ar neatsiradimu, t. y. jo įvykdymą susiejant su sąlyga, kuri gali atsirasti arba gali neatsirasti ir kurios apimtis neaiški.

13.5.                      Nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų neskundžiama. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galėtų būti kvestionuojamas tik tuomet, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad byla buvo nutraukta nepagrįstai.

13.6.                      Skirtingai, nei nurodo ieškovas, už atsiliepimą į prevencinį ieškinį maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 5 045,50 Eur, už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 807,28 Eur, už dalyvavimą pirmosios instancijos teisme – 3 430,94 Eur. Visos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Byloje kilo klausimas, pagrįstai nutraukė teismas civilinę bylą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas ar ne (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu vertinimo

15.       Pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

16.       Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 34 punktas).

17.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai ieškinyje pareiškiamas ne materialusis, bet procesinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas kaip tariamai pažeistų teisių gynybos būdas, kuriuo siekiama procesinių pasekmių bankroto byloje atsiradimo, vertintinas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų, sudaręs pagrindą ieškinio priėmimo metu ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2089/2013).

18.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Šia teise asmuo turi naudotis ne bet kaip, bet įstatymuose nustatyta tvarka. Apeliantas nurodė, kad jis yra likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorius ir akcininkas, pareiškęs reikalavimus nemokumo administratoriui. Pareikštu ieškiniu apeliantas prašė uždrausti atsakovui ir trečiajam asmeniui naudoti likviduojamos bendrovės lėšas, prisiimti įsipareigojimus dėl bet kokių naujų ir (ar) papildomų išlaidų, išskyrus kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą, iki bus nustatyta (patikslinta) bendrovės administravimo išlaidų sąmata, kreditoriams leidus padidinti išlaidas. Jis taip pat pateikė teismui papildomą reikalavimą uždrausti atsakovui ir trečiajam asmeniui patiems tvarkyti ar leisti (pavesti) tai daryti bet kokiems tretiesiems asmenims bet kokias atliekas, kurių teršėju nebuvo trečiasis asmuo iki nutarties iškelti jam bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jei tai lemtų bet kokius įsipareigojimus bendrovei. 

19.       JANĮ tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). JANĮ nuostatų laikymasis užtikrina sklandų bankroto procesą, apsaugo nemokios bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

20.       Iškėlus bankroto bylą, teismo nutartimi paskirtam nemokumo administratoriui pavedama administruoti juridinio asmens bankroto procesą (JANĮ 34 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorius, vykdydamas savo pareigas, naudoja bankroto proceso administravimo išlaidoms skirtas lėšas (JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 66 straipsnyje reglamentuotos paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu. Be kitų funkcijų nemokumo administratorius valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka, organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2, 15 punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažymos apie atliekų sutvarkymą nepateikimas yra kliūtis sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos priimti (JANĮ 100 straipsnis).

21.       Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (JANĮ 75 straipsnio 4 dalis). Nemokumo administratorius, prisiimdamas bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nenumatytus finansinius įsipareigojimus, veikia savo rizika. Kreditorių susirinkimas sprendžia, pagrįstos administravimo išlaidos ar ne. Kreditorių susirinkimas gali nepatvirtinti bankroto išlaidų sąmatos, jeigu nemokumo administratorius nepagrįs jų būtinumo. Į bankroto proceso administravimo išlaidas taip pat įtrauktos turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos (JANĮ73 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

22.       Teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų išaiškinimus, daro išvadą, kad apelianto pareikštas ieškinys negali būti laikomas nei netiesioginiu, nei prevenciniu ieškiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68, 6.255 straipsniai). Ieškovas pareiškė ne materialiuosius, bet procesinius reikalavimus, susijusius su nemokumo administratoriaus pareiga organizuoti likviduojamos dėl bankroto bendrovės atliekų sutvarkymą ir bendrovės lėšų panaudojimu. Nurodyti ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai negali būti sprendžiami atskiroje nuo nemokumo bylos byloje, nes ja siekiama procesinių padarinių bendrovės nemokumo byloje. Be to, tokių reikalavimų išsprendimas kitoje negu trečiojo asmens bankroto byloje, apsunkintų bankroto procesą, pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Taigi, apelianto pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl pareikšti reikalavimai vertintini kaip nenagrinėtini teisme ginčo teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1  punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

23.       Apskųsta nutartis neužkirto kelio apeliantui ginti savo teises trečiojo asmens bankroto byloje. Apeliantas teigia, kad nemokumo administratorius nevykdo kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais jam uždrausta didinti administravimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad JANĮ 44 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjų LUAB „Kontmena“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. K., K. L., E. L., UAB „Vitonio statyba“, UAB „Euromisa“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ prašymo atstatydinti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių M. K. (civilinė byla Nr. eB2-11-555/2024) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytą priežastį, dėl kurios jis siekia pareikšti ieškinį atskiroje civilinėje byloje, nurodo ir pats apeliantas.

24.       Apeliantas neteisingai aiškina Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį, teigdamas, kad bankroto byloje teismai išaiškino, kad nemokumo administratoriui M. K. bauda už jo daromus pažeidimus vadovaujantis JANĮ negali būti skiriama ir kreditoriai turėtų kitais būdais ginti savo teises ne LUAB „Laugina“ bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-191-933/2023, 23 punktas). Nurodytoje byloje pareiškėja LUAB „Kontmena“ prašė teismo skirti LUAB „Laugina“ baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-611-390/2022 nevykdymo iki jos įvykdymo dienos pareiškėjos UAB „Kontmena“ naudai, nustatant, kad bauda išieškoma iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui nustatytų išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad JANĮ ir CPK nenustatyta teismui teisės skirti nemokumo administratoriui baudą už tai, kad jis nevykdo teismo nutarties priteisti bylinėjimosi išlaidas iš likviduojamos bendrovės. Tai nereiškia, kad nemokumo administratorius yra nebaudžiamas ir neprisiima neigiamų padarinių. JANĮ 148 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai nemokumo administratorių rūmų prezidiumas nemokumo administratoriui gali skirti nuobaudas. Tinkamas nemokumo administratoriaus nemokumo proceso vykdymas taip pat gali būti kontroliuojamas nemokumo administratoriaus atstatydinimo institutu (JANĮ 39 straipsnis). Taip pat gali būti keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo nemokumo administratoriui (CK 6.38 ir 6.245 straipsniai). Nurodytas teismo išaiškinimas, taip pat netenkintas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditoriams nesuteikė teisės inicijuoti procesą atskiroje byloje klausimams, kurie turi būti nagrinėjami bankroto byloje, išspręsti. Iš trečiojo asmens bankroto bylos nustatyta, kad LUAB „Laugina“ kreditoriai, taip pat ir apeliantas, aktyviai naudojasi JANĮ nustatytomis teisėmis. Tai, kad apeliantas siekia kitaip įvertinti aplinkybes, savaime nereiškia teismo procesinių sprendimų neteisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

25.       Apeliantas prašo sumažinti trečiajam asmeniui atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki 1 000 Eur, nes byla nesudėtinga, teismo posėdis truko vieną valandą, trečiasis asmuo pateikė du procesinius dokumentus.

26.       Trečiasis asmuo prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl apskųstos nutarties dalies, kuria jam priteistos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto, nes pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad ši nutarties dalis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

27.       CPK 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiama nutarties dalis dėl bylos nutraukimo ir atsisakymo priimti ieškinį, negali paneigti ar apriboti šalių procesinės teisės, įtvirtintos CPK 100 straipsnio 1 dalyje. Dėl to nėra pagrindo nutraukti pradėtą apeliacinį procesą.

28.       Bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). 

29.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.5, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-03/2022, 20 punktas).

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) iš ieškovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 844,12 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.