Civilinė byla Nr. e2-256-553/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00693-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.12.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios Ramyro Gaižiūno firmos „RES VALIDUS” bankroto administratoriaus D. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės bankroto administratoriaus skundas dėl įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, priimtos bankrutavusios Ramyro Gaižiūno firmos „RES VALIDUS“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Bankroto administratorius D. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės bankrutavusios R. Gaižiūno firmos „RES VALIDUS“ 2018 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir patvirtinti administratoriaus siūlytą 2-ojo darbotvarkės klausimo nutarimo projektą.

2.       Administratorius nurodė, kad bankrutavusios R. Gaižiūno firmos „RES VALIDUS“ 2018 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkime didžiausias kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius), turintis 61,65 proc. balsų, 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl įkeisto turto pardavimo nusprendė parduoti žemės sklypą, esantį Neveronių k., Neveronių sen., Kauno r. sav., varžytynėse, nustatant 9 442 Eur pradinę kainą ir 200 Eur kainos didinimo intervalą, taip pat už hipoteka įkeisto turto pardavimą nustatant 200 Eur atlyginimą administratoriui.

3.       Administratoriaus nuomone, nustatytas 200 Eur atlyginimas už įkeisto turto pardavimą neatitinka sąžiningos, protingos, adekvačios profesijai ir atliekamo darbo pobūdžiui sumos, kuri yra pakankama atlikti įkeisto turto varžytynes. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016, hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį. Tačiau VSDFV Klaipėdos skyriaus administratoriui nustatytas 200 Eur atlyginimas yra nesąžiningas ir neproporcingas parduodamo turto vertei.

4.       Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į bankroto administratoriaus skundą prašė jo netenkinti. Kreditorius nurodė, kad bankrutavusios R. Gaižiūno firmos „RESVALIDUS“ 2018 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 4 800 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 2 400 Eur administratoriaus atlyginimas.2018 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu balsų dauguma (61,65 proc.) nutarta parduoti įkeistą įmonės turtą varžytynėse, nustatant 9 442 Eur pradinę kainą, kainos didinimo intervalas – 200 Eur, taip pat už hipoteka įkeisto turto pardavimą nustatyti 200 Eur atlyginimą administratoriui.

5.       Kreditorius neneigia pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, tačiau vertinant varžytynių paskelbimo išlaidas (vienų varžytynių paskelbimo kaina – 27,77 Eur), skelbimų apie pardavimą įkėlimo išlaidas (apie 15-25 Eur) bei administratoriaus važiavimo parodyti sklypą potencialiems pirkėjams išlaidas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmame kreditorių susirinkime patvirtintas administratoriaus atlyginimas, kuris proporcingai dengiamas iš visų pajamų, gautų bankroto proceso metu, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais buvo pasiūlytas nutarimas skirti ne 944 Eur, o 200 Eur įkeisto turto administravimo išlaidoms.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovės bankrutavusios R. Gaižiūno firmos „RES VALIDUS“ bankroto administratoriaus D. J. skundą dėl įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas parduoti hipoteka įkeistą bankrutavusios įmonės turtą varžytynėse, nustatant 9 442 Eur pradinę kainą, kainos didinimo intervalas – 200 Eur, taip pat už hipoteka įkeisto turto pardavimą nustatant 200 Eur atlyginimą administratoriui, buvo priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto balsų daugumos principo, kadangi už tokio nutarimo priėmimą balsavo pareiškėjas, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudarė 61,65 proc. visų bankroto byloje patvirtintų reikalavimų.

8.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bankrutavusios R. Gaižiūno firmos „RES VALIDUS“ 2018 m. kovo 1 d. pirmajame kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bankroto administratoriaus išlaidų sąmata kartu su administratoriaus atlyginimu, kuris proporcingai dengiamas iš visų pajamų, gautų bankroto proceso metu. 2018 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta parduoti hipoteka įkeistą įmonės turtą varžytynėse, už kurio pardavimą nustatytas papildomas 200 Eur atlyginimas administratoriui. Bankroto administratorius nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kodėl jam reikalingos būtent 944 Eur administravimo išlaidos hipoteka įkeisto turto varžytynių paskelbimui ir šio turto administravimui, t. y. bankroto administratorius nepagrindė, kodėl būtent toks papildomas administravimo išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą hipoteka įkeisto turto administravimą.

9.       Kadangi administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, pakeitimas ir pan. yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas), o administratoriaus atlyginimas priskiriamos prie administravimo išlaidų, teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus skundas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmestinas.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Atskiruoju skundu R.Gaižiūno firmos „RES VALIDUS” bankroto administratorius D. J. prašo panaikinti ir pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį dalį; panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti administratoriaus siūlytos darbotvarkės klausimo projektą. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

10.1.                      Bankroto administratoriaus išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas nėra dengiami iš nupirkto įkeisto turto, o administratoriui apmokama tik bankroto administravimo išlaidos, susijusios su šio turto administravimu. Tai yra tik nustatytas 200 Eur atlyginimas už įkeisto turto pardavimą.

10.2.                      Įmonėje jokio kito turto nėra. Įmonės dokumentai administratoriui neperduoti, administratorius bankroto procesą atlieka iš savo lėšų. Todėl nors ir 2018 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu patvirtinta 4 800 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš jų 2 400 Eur administratoriaus atlyginimas, tačiau realiai administratorius šios sumos neišieškos. Kadangi jokio kito turto bankrutuojančioje įmonėje, iš kurio būtų galima padengti bankroto proceso administravimo išlaidas, nėra.

10.3.                      Kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu administratorius siūlė už minėto turto pardavimą nustatyti 944 Eur atlyginimą administratoriui, įskaitant varžytynių ir skelbimų mokestį. Tuo tarpu administratoriui nustatytas 200 Eur atlyginimas už įkeisto turto pardavimą, neatitinka sąžiningos, protingos, adekvačios profesijai ir atliekamo darbo pobūdžiui sumos, kuri yra pakankama atlikti įkeisto turto varžytines. Nustatytas atlyginimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat prieštarauja ĮBĮ.

10.4.                      Įkaito turėtojo pareiga atlyginti atitinkamą administravimo išlaidų dalį išplaukia ir iš ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatų. Visais atvejais įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius) turi dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, t. y. tiek ir tais atvejais, kai įkeistas turtas parduodamas, tiek ir tais atvejais, kai neparduotas turtas perduodamas įkaito turėtojui. Teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį. Kreditoriaus, administratoriui nustatytas 200 Eur atlyginimas nesąžiningas ir neproporcingas parduodamo turto vertei.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

13.       Bankroto administratorius D. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį, kuria R.Gaižiūno firmai „RES VALIDUS” iškelta bankroto byla, 2018 m. rugsėjo 12 d. įmonės kreditorių susirinkimo medžiagą ir protokolą.

14.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai duomenys yra atsakovės bankroto byloje, bei tai, kad teismas viešąjį interesą turinčiose bylose įrodymus gali rinkti net ir savo iniciatyva, taip pat tuo tikslu gali naudoti duomenis iš viešųjų registrų bei teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys), atsakovės pateiktų įrodymų nepriima (CPK314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       Įmonės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, derinami skirtingi kreditorių interesai, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

17.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

18.       ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkime patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.

19.       Teismas, iškėlęs įmonei bankroto bylą, pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas).Vėliau kreditorių susirinkimas arba jo įgaliotas kreditorių komitetas (ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalis) tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 36 straipsnio 2, 3 dalys). ĮBĮ 36 straipsnio l dalyje nustatyta, kad bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Jos dengiamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, taip pat iš įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad R.Gaižiūno firmos „RES VALIDUS” 2018 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 4 800 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 2 400 Eur administratoriaus atlyginimą. 2018 m. rugsėjo 12 d. įmonės kreditorių susirinkime absoliučia balsų dauguma priimtas nutarimas parduoti hipoteka įkeistą bankrutavusios įmonės turtą varžytynėse, nustatant 9 442 Eur pradinę kainą, kainos didinimo intervalas – 200 Eur, taip pat už hipoteka įkeisto turto pardavimą nustatytas 200 Eur atlyginimas administratoriui. Įmonės bankroto administratorius tvirtina, kad kreditorių susirinkime nustatytas 200 Eur atlyginimas yra neproporcingas parduodamo turto vertei, taip pat yra nesąžiningas, neprotingas bei neadekvatus atliekamo darbo pobūdžiui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas bankroto administratoriaus skundo reikalavimus – panaikinti 2018 m. rugsėjo 12 d. antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl 200 Eur atlyginimo už hipoteka įkeisto turto pardavimą jam nustatymo bei patvirtinti administratoriaus siūlytą antrojo darbotvarkės klausimo nutarimo projektą –už bendrovės turto pardavimą nustatyti administratoriui 944 Eur atlyginimą, skundą atmetė. Teismo vertinimu, bankroto administratorius nepagrindė kodėl yra reikalingas būtent toks papildomas administravimo išlaidų dydis.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismų praktiką bei šios bylos aplinkybes sprendžia, kad R.Gaižiūno firmos „RES VALIDUS” 2018 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu nutarus už hipoteka įkeisto turto pardavimą bankroto administratoriui nustatyti papildomą 200 Eur atlyginimą, tokiu būdu iš esmės buvo pakeistas 2018 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dydis, t. y. įmonės kreditorių susirinkimas nustatydamas administratoriui papildomą 200 Eur atlyginimą padidino administravimo išlaidų sąmatą, kurios dalį sudaro atlyginimas administratoriui. Tokiu būdu bankroto administratorius, nesutikdamas su papildomai nustatytu 200 Eur atlyginimo už hipoteka įkeisto turto pardavimą dydžiu, jį ginčijo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant minėto ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 28 punktą).

22.       Tuo tarpu ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bankroto administratorius arba kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Remiantis šia nuostata, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus administratoriaus skundą ir palikus galioti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtintas papildomas 200 Eur atlyginimas administratoriui už hipoteka įkeisto turto pardavimą, t. y. patvirtinta pakeista administravimo išlaidų sąmata, teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi (specialiąja proceso teisės norma), tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama ir tokiai situacijai netaikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018 37 punktą).

23.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

24.       Šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjus, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria netenkintas administratoriaus skundo dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. R.Gaižiūno firmos „RES VALIDUS” kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo yra neskundžiama, apeliacinis procesas, pradėtas pagal šį atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutavusios Ramyro Gaižiūno firmos „RES VALIDUS” bankroto administratoriaus D. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės bankroto administratoriaus skundas dėl įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, nutraukti.

Teisėja                                                                                        Aldona Tilindienė