Civilinė byla Nr. 3K-3-392-969/2018

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00097-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3; 3.3.3.5; 3.3.4.2.9; 3.6.5; 3.6.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos („Minsk traktornyj zavod“) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 29 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bendrovės „Suraleb, Inc.“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – AAB Minsko traktorių gamykla.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.

2.       Suinteresuotas asmuo AAB Minsko traktorių gamykla pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

3.       Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą (toliau – ir Arbitražo sprendimas) bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl 88 777,97 JAV dolerio išankstinių palūkanų priteisimo (toliau – ir JAV teismo sprendimas); bylos dalį pagal pareiškėjos bendrovės „Suraleb, Inc.“ reikalavimą dėl 8,25 proc. dydžio palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki Arbitražo sprendimo įvykdymo kasacinis teismas nutarė perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs kasacinio teismo grąžintą bylos dalį, 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 (kurioje prašoma atnaujinti procesą) nustatė, kad pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą, kuriame nustatyta, jog bendrovė „Suraleb, Inc.“ įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles“, yra skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo.

5.       Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas turėjo nutraukti civilinę bylą, nes JAV teismo sprendimu iš jo bendrovės „Suraleb, Inc.“ naudai priteista 88 777,97 JAV dolerio procesinių palūkanų pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d., Kanados Ontarijo Aukščiausiojo Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimu (toliau – ir Kanados teismo sprendimas) buvo patenkintas bendrovės „Suraleb, Inc.“ prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki Arbitražo sprendimo visiško įvykdymo, taigi tapatūs pareiškėjos reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą jau yra išnagrinėti ir išspręsti galutiniais JAV ir Kanados teismų sprendimais, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas neteisėtai atsisakė remtis Kanados teismo sprendimu ir JAV teismo nutartimi, kaip nesukeliančiais savarankiškų teisinių pasekmių. Lietuvos apeliacinis teismas leido pareiškėjai bendrovei „Suraleb, Inc.“ du kartus išieškoti procesines palūkanas iš suinteresuoto asmens dėl to paties Arbitražo sprendimo nevykdymo ir už tą patį laikotarpį. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė fundamentalias proceso teisės normas (CPK 293 straipsnio 3 punktą) ir padarė aiškią teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 ir 6.251 straipsnių) taikymo klaidą.

II. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje.

7.       Kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai prašymas atnaujinti procesą paduodamas byloje, kurioje pagal įstatymą nustatyta tik kasacijos galimybė, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu negali būti remiamasi prašant atnaujinti procesą tuo atveju, jei ginčijamas sprendimas yra peržiūrėtas kasacine tvarka. Kasacinio skundo priėmimo procedūra neapsiriboja formalių kasacinio skundo atitikties šiam procesiniam dokumentui keliamiems reikalavimams vertinimu – nutartimi, kuria atsisakoma priimti kasacinį skundą, iš esmės atsakoma į klausimą dėl kasatoriaus nurodyto kasacijos pagrindo konkrečioje byloje nebuvimo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš esmės atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą kasacijos pagrindą, dėl to tais atvejais, kai prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduodamas po to, kai suinteresuoto asmens paduotą kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, reikšmingos yra kasacinio teismo atrankos kolegijos nutartyje nurodytos aplinkybės dėl atsisakymo priimti kasacinį skundą priežasčių, t. y. kasacinio teismo atrankos kolegijai nusprendus, kad kasatoriaus nurodomas materialiosios teisės pažeidimas, kuriuo vėliau grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kasaciniame skunde nepagrįstas, kasatorius netenka teisės tais pačiais argumentais grįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes šis klausimas laikytinas išspręstu kasacinio teismo, t. y. peržiūrėtu instancine tvarka.

8.       Teisėjų kolegija nustatė, kad suinteresuotas asmuo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo pateikęs kasacinį skundą, šį buvo atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi, atrankos kolegijai nurodžius, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino, taikė ar esmingai pažeidė kasaciniame skunde nurodytas teisės normas. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties turinį, taip pat į tai, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės pažodžiui atkartoja jo kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad procesas nagrinėjamoje byloje pagal suinteresuoto asmens prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti atnaujinamas dėl to, kad šis klausimas jau yra išspręstas kasacinio teismo (peržiūrėtas instancine tvarka).

9.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tiek suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą, tiek jo kasacinis skundas iš esmės grindžiami prielaida, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi papildomai priteisė iš suinteresuoto asmens 12 proc. dydžio procesines palūkanas pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą. Ši suinteresuoto asmens prielaida neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad nesprendžia palūkanų priteisimo klausimo, kuris yra priskirtas Stokholmo arbitražo jurisdikcijai, bei netikrina Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet sprendžia tik klausimą dėl pareiškėjai Arbitražo sprendimu jau priteistų palūkanų dydžio, kuris, kaip ir nurodyta Arbitražo sprendime, turi būti nustatytas pagal „taikytinas taisykles“, t. y. vadovaujantis JAV Viskonsino valstijos teise. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas tik išsprendė klausimą, kokio konkrečiai dydžio procesinės palūkanos buvo priteistos iš suinteresuoto asmens 2006 m. gegužės 31 d. Arbitražo sprendimu, tačiau nepriėmė jokio savarankiško procesinio sprendimo dėl palūkanų priteisimo. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad minėta aplinkybė suinteresuotam asmeniui, be kita ko, buvo išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi, pažymint, kad „suinteresuotas asmuo neteisingai suprato skundžiamos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nes teismas nepriteisė palūkanų, o tik nustatė jų dydį“.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 29 d. nutartį; atnaujinti procesą dėl nustatytų palūkanų pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą; netenkinti pareiškėjos bendrovės „Suraleb, Inc.“ pirminio ir (ar) patikslinto prašymo dėl palūkanų priteisimo ir (arba) civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013) paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl proceso atnaujinimo negalimumo, kai ginčijamas sprendimas buvo peržiūrėtas instancine tvarka. Remiantis sistemine CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto analize ir kasacinio teismo praktika, proceso atnaujinimas galimas ne tik tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų naudodamasis instancine teismų sistema, tačiau taip pat ir tais atvejais, kai šia instancine tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko, t. y. nors ginčijamas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas instancine tvarka, tai neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir įrodinėti proceso atnaujinimo pagrindus. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Skundžiamoje nutartyje netinkamai išaiškinta, kad apeliacinio teismo nutartis buvo peržiūrėta kasacine tvarka. Kaip konstatavo pats Lietuvos apeliacinis teismas, kasacinis skundas dėl nurodytos nutarties nebuvo priimtas.

10.2.                      Skundžiamoje nutartyje be pagrindo ignoruoti teisiniai argumentai dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo nagrinėjamu atveju. Tapatūs pareiškėjos reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki visiško Arbitražo sprendimo įvykdymo jau yra išnagrinėti ir išspręsti galutiniais JAV ir Kanados teismų sprendimais. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo (pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose niekada neprieštaravo), kad JAV ir Kanados teismo sprendimai priimti tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (procesinių palūkanų priteisimo pagal Arbitražo sprendimą nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki Arbitražo sprendimo visiško įvykdymo), tuo pačiu pagrindu (pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą) kaip ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis; JAV ir Kanados teismų sprendimai yra įsiteisėję. Lietuvos apeliacinis teismas leido pareiškėjai du kartus išieškoti procesines palūkanas iš suinteresuoto asmens dėl to paties Arbitražo sprendimo nevykdymo ir už tą patį laikotarpį (nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki Arbitražo sprendimo įvykdymo). Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsniu, privalėjo civilinę bylą nutraukti, to nepadaręs pažeidė fundamentalias proceso teisės normas ir leido pareiškėjai nesąžiningai praturtėti suinteresuoto asmens sąskaita. Tai patvirtina, kad priimant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl būtina atnaujinti civilinės bylos procesą dėl iš suinteresuoto asmens priteistų palūkanų.

10.3.                      Skundžiama nutartimi be pagrindo ignoruotas Lietuvos apeliacinio teismo padarytas materialiosios teisės normų (CK 6.245 ir 6.251 straipsnių, kuriuose įtvirtintas kompensacinis civilinės atsakomybės pobūdis) pažeidimas.

11.       Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

12.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

13.       Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14.       Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis), buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, ir, jei ne, ar tame procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties neperžiūrėjimo instancine tvarka

15.       Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis buvo priimta vykdant užsienio teismo ir arbitražo sprendimų pripažinimo procedūrą CPK LX skyriaus ketvirtojo skirsnio nustatyta tvarka ir galėjo būti skundžiama tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka (CPK 8111 straipsnio 2 dalis).

16.       Skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatuota, kad tais atvejais, kai prašymas atnaujinti procesą paduodamas byloje, kurioje pagal įstatymą nustatyta tik kasacijos galimybė, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu negali būti remiamasi prašant atnaujinti procesą tuo atveju, jei ginčijamas sprendimas yra peržiūrėtas kasacine tvarka. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijai atsisakius priimti kasacinį skundą dėl nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, ši pripažintina peržiūrėta instancine tvarka.

17.       Pagal CPK 350 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą teisėjų atrankos kolegijai, kuri sprendžia skundo priėmimo klausimą, suteikta išimtinė teisė vertinti kasacinio skundo atitiktį įstatymo reikalavimams. Kasacinio teismo atrankos kolegija nustato, ar kasacinis skundas atitinka CPK 347 straipsnyje šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus bei patikrina kasacinio skundo turinį (CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą), atsižvelgdama į skundžiamus teismo sprendimą ir (ar) nutartį, nes skundo priėmimo klausimą sprendžia neišreikalavusi civilinės bylos. Kadangi teisėjų atrankos kolegija kasacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėja nesiremdama visa civilinės bylos medžiaga ir nenagrinėja bylos iš esmės, tai šios kolegijos padarytas skundo vertinimas išimtinai jo (ne)priėmimo klausimo aspektu negali būti tapatinamas su skundžiamo teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimu instancine tvarka.

18.       Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis nebuvo peržiūrėta kasacine tvarka, taigi vertintina, ar joje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos

19.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20.       Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 293 straipsnio 3 punkto netaikymu, CK 6.245 ir 6.251 straipsnių netinkamu taikymu, dėl ko, anot suinteresuoto asmens, susiklostė situacija, kad jis už tą patį to paties Arbitražo sprendimo nevykdymo laikotarpį turi mokėti skirtingo dydžio palūkanas pagal kelis teismų sprendimus.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017: 1) pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo sprendimą; 2) pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV teismo sprendimo dalį dėl 88 777,97 JAV dolerio išankstinių palūkanų priteisimo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens; 3) bylos dalį pagal pareiškėjos reikalavimą dėl 8,25 procento dydžio palūkanų priteisimo nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki Arbitražo sprendimo įvykdymo perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

22.       Grąžindamas pirmiau nurodytą bylos dalį iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, kad, nors Arbitražo sprendime ir pripažinta pareiškėjos teisė į procesines palūkanas, tačiau nėra nurodomas tokių palūkanų dydis. Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui buvo perduotas nagrinėti klausimas dėl Arbitražo sprendimu pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistinų procesinių palūkanų dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad aptariamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas procesinių palūkanų laikotarpis (nuo 2006 m. birželio 1 d. iki Arbitražo sprendimo įvykdymo) įvardytas atsižvelgiant išimtinai į Lietuvos apeliaciniam teismui perduotą iš naujo nagrinėti pareiškėjos reikalavimą, todėl jis negali būti vertinamas kaip įpareigojimas apeliacinės instancijos teismui nustatyti priteistinų procesinių palūkanų dydį būtent už šį laikotarpį.

23.       Grąžinus pirmiau nurodytą bylos dalį iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą, kuriame prašė priteisi jai iš suinteresuoto asmens 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2006 m. gegužės 31 d. Arbitražo sprendimu priteistų sumų, skaičiuojant jas nuo Arbitražo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško Arbitražo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties 7 punktas).

24.       Išnagrinėjęs bylos dalį pagal pirmiau nurodytą pareiškėjos reikalavimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatė mokėtinų procesinių palūkanų dydį (12 proc. per metus), sumą, nuo kurios jos skaičiuojamos (1 947 475,30 Eur), bei nurodė laikotarpį, už kurį jos skaičiuojamos, t. y. nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo.

25.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek procesinės palūkanos, teisė į kurias, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 pateiktais išaiškinimais, buvo pripažinta Arbitražo sprendime, ir dėl kurių buvo nuspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, tiek išankstinės palūkanos, priteistos JAV teismo sprendimu, yra tos pačios rūšies – t. y. kompensacinės, jos skirtos kompensuoti pareiškėjos patiriamiems nuostoliams dėl suinteresuoto asmens nepagrįsto naudojimosi pinigais, priteistais Arbitražo sprendimu, nevykdant šio sprendimo. Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis ta apimtimi, kuria nustatytas procesinių palūkanų skaičiavimo terminas (nuo 2006 m. birželio 1 d. iki šios sprendimo dalies įvykdymo), sutampantis su Lietuvos Respublikoje pripažintame ir leistame vykdyti JAV teismo sprendime priteistų išankstinių palūkanų skaičiavimo terminu (nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d.), iš esmės sukuria situaciją, kai Lietuvos Respublikoje galioja ir turi būti vykdomi du sprendimai, pagal kiekvieną iš kurių suinteresuotas asmuo įgyja pareigą mokėti skirtingo dydžio palūkanas už to paties Arbitražo sprendimo nevykdymą laiku.

26.       Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje pripažintą ir leistą vykdyti JAV teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas procesinių palūkanų dydžio pagal Arbitražo sprendimo nustatymo klausimą, neturėjo pagrindo spręsti dėl procesinių palūkanų už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki 2006 m. gruodžio 5 d., t. y. už tą laikotarpį, dėl kurio JAV teismo sprendimu iš suinteresuoto asmens jau buvo priteistos atitinkamo dydžio savo esme tapačios (nors ir įvardytos kaip „išankstinės“, o ne kaip „procesinės“) palūkanos. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmiau nurodyta apimtimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis pažeidžia aiškiai įstatyme įtvirtintą draudimą nagrinėti šalių ginčą, dėl kurio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas). 

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias CPK normas. Todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 tenkintinas. Atnaujinus procesą byla perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas, be kita ko, turėtų išspręsti termino, už kurį priteistinos procesinės palūkanos, klausimą. Spręsdamas šį klausimą, teismas, be kita ko, turėtų įvertinti Lietuvos Respublikoje pripažinto ir leisto vykdyti JAV teismo sprendimo dalį dėl išankstinių palūkanų priteisimo. 

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuoto asmens minimas Kanados teismo sprendimas, kuriuo iš jo taip pat priteistos palūkanos už Arbitražo sprendimo nevykdymą, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties priėmimo metu nebuvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, civilinės bylos dėl jo pripažinimo nagrinėjimas iki šiol nėra užbaigtas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Suinteresuotas asmuo prašė priteisti 5102,93 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas taip pat paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti suinteresuoto asmens AAB Minsko traktorių gamyklos prašymą ir atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017.

Atnaujintą civilinę bylą perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Sigita Rudėnaitė 

        Gediminas Sagatys

        Antanas Simniškis