Administracinė byla Nr. A-1461-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02097-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(s)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje 3 būrio 2 miegamajame nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. gyvenamojo ploto norma buvo nuolat pažeidinėjama, be to, dalį ploto užėmė baldai, asmeniniai daiktai. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, jose nebuvo šildymo, tik buvo išduoti elektriniai šildytuvai. Gyvenamosiose patalpose būdavo šalta ir drėgna, nebuvo ventiliacijos, vasarą, kad įeitų grynas oras, buvo išimami langai. Buvo gausu blakių, dėl to pareiškėjui teko kreiptis į medikus. Gyvenamojoje patalpoje buvo tik dvi dieninės lempos. Virtuvėlėje nebuvo garų surinktuvo. Tualetuose buvo labai drėgna, buvo pelėsis, trūko sanitarinių įrenginių, nuolat pareiškėjui tekdavo laukti eilėje. Pareiškėjui buvo skirti vaistai nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jų reikėjo laukti daugiau nei 2 mėnesius.
3. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl netinkamų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, orumo pažeminimą, diskomfortą, depresiją, sveikatos pablogėjimą.
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko 3 būrio 2 miegamojoje patalpoje, kur vienam kalinamam asmeniui tekdavo 3,14 kv. m ploto. Teisės aktai reikalauja, jog gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valytis patys nuteistieji ir, jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, joje negalėtų atsirasti pelėsio. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, ir informacija apie suteiktą paslaugą registruojama žurnaluose, be to, patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos baldais ir inventoriumi aprūpintos pagal teisės aktų reikalavimus. Pravieniškių PN-AK yra centralizuotas šildymas, esant prašymams, išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Prausyklos, tualetai ir dušinės įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus.
6. Atsakovo atstovo teigimu, bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui V. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
8. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus Konvencijos 3 straipsnio taikymo aspektu, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), įvertinęs atsakovo atstovo pateiktų 2018 m. spalio 18 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. pažymų bei 2019 m. sausio 31 d. rašto turinį, padarė išvadą, kad unitazų, pisuarų bei praustuvių skaičius neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų materialinio buitinio aprūpinimo normatyvų.
9. Teismas, išanalizavęs Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 31 d. rašte nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjui 2018 m. vasario 20 d. buvo paskirtos tabletės (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta sprendime), nustatė, kad paskirtas vaistinis preparatas pareiškėjui buvo išduotas tik 2018 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo jo paskyrimo. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK 2 mėnesius neužtikrino pareiškėjui teisės į tinkamas kalinimo sąlygas.
10. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 185 dienas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose, t. y. buvo per mažas sanitarinių įrenginių skaičius, bei 2 mėnesius jam nebuvo išduoti paskirti vaistai.
11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bylai aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, atmetė kitus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus.
12. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Kalinimas netinkamomis sąlygomis ginčo laikotarpiu bei vaistų neišdavimas 2 mėnesius sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl sanitarinių įrenginių trūkumo ir nepatogumų ar kitų jo laikymo sąlygų. Taip pat nepateikta įrodymų, kad vaistų neišdavimas 2 mėnesius pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Teismas nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
13. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 6 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 250 Eur.
III.
14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. T. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
15. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir neišsamiai įvertino pateiktus įrodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas su skundais, jog reikia laukti eilėse prie sanitarinių mazgų, į pataisos namų Turto valdymo skyrių nesikreipė. Pareiškėjas realiai nepatyrė jokių nepatogumų, susijusių su sanitarinių mazgų įrenginių trūkumu, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą šiuo aspektu yra nepagrįstas.
16. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui 2 mėnesius nebuvo išduoti vaistai, nes 2019 m. vasario 5 d. pažymoje yra nurodoma, kad konsultacijos metu 2018 m. vasario 20 d. buvo rekomenduotas gydymo planas ir profilaktiškai skirtas papildas (duomenys neskelbtini). Papildas buvo skirtas kaip profilaktinė priemonė prie dietinio maitinimo. Ūmi patologija pareiškėjui nebuvo nustatyta, maisto papildo vartojimo pradžia didelės įtakos jo sveikatai neturėjo. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teisės į gydymą nebuvo pažeistos, o atsakovas veikė teisėtai, nepažeisdamas galiojančių teisės aktų.
17. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo nulemti blogos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjo sveikatos būklė neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
18. Atsakovo atstovas pažymi, jog teismų praktikoje neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksniai yra pakankamai intensyvūs. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui V. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam neužtikrintomis kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 185 dienas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (buvo per mažas sanitarinių įrenginių skaičius) bei 2 mėnesius jam nebuvo išduoti paskirti vaistai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina, priteisiant iš atsakovo 250 Eur kompensaciją.
21. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjui 2 mėnesius nebuvo išduoti vaistai, jog pareiškėjas patyrė nepatogumus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas atlyginimas pinigais, nes teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).
24. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog buvo per mažai sanitarinių įrenginių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjas dėl minėto pažeidimo nepatyrė nepatogumų, o pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra ir patirti nepatogumai.
26. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2 mėnesius pareiškėjui nebuvo išduoti vaistai, pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui, kuriam diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, 2018 m. vasario 20 d. buvo paskirtos tabletės (duomenys neskelbtini) (sprendime klaidingai nurodytas pavadinimas (duomenys neskelbtini)), kurios buvo išduotos tik 2018 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo jo paskyrimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjui profilaktiškai buvo skirtas papildas (duomenys neskelbtini), papildas buvo skirtas kaip profilaktinė priemonė prie dietinio maitinimo, pareiškėjui ūmi patologija nebuvo nustatyta, maisto papildo vartojimo pradžia pareiškėjo sveikatai neturėjo didelės įtakos. Šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui neišdavė jam paskirtų vaistų. Akcentuotina, kad vaistus paskyrė gydytojas, todėl atsakovo atstovas savo nuožiūra neturėjo teisės spręsti, ar pareiškėjui yra reikalingi šie vaistai, ar ne.
27. Teismų praktikoje yra ne vieną kartą nurodyta, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; kt.).
28. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
30. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė