VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės  bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020  m. vasario 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO  Finance“ ieškinį atsakovei D. L. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. L. (toliau ir atsakovė) 5 065,72 Eur negrąžintos kredito dalies, 497,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 23 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, 2 648,29 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,17 Eur sutartinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K031866275 (toliau ir sutartis), kuria atsakovei ieškovė suteikė 5 065,72 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 3 502,88 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 23 proc.), 848,29 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. gegužės 31 d.

3.       Teigė, jog atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdo. Nurodė, kad 2019 m. spalio 30 d. ieškovė siuntė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. lapkričio 5 d. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu už akių: 1) pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio sutarties bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 papunktis); 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 5 065,72 Eur skolą, 497,44 Eur palūkanų, 23 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 5 065,72 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos (2019  m.  lapkričio  11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau iki vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2024 m. gegužės 31 d., 848,29 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,17 Eur sutartinių kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 421,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 336,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė įvykdė savo sutartines prievoles ieškovei, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 065,72 Eur negrąžintos kredito dalies.

6.       Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šalys sutartimi susitarė, jog vartojimo kredito sutarties trukmė yra 60  mėn., sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčiu šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, dar vadinamų pelno palūkanomis, sprendė, kad egzistuoja teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės ir 497,44 Eur palūkanų sumą iki kreipimosi į teismą dienos.

7.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys sutartimi susitarė, jog vartojimo kredito sutarties trukmė yra 60 mėn., t. y. sutarties pabaiga – 2024 m. gegužės 31 d., netenkino ieškovės reikalavimo skaičiuoti procesines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas skaičiuoti 23 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 5 065,72 Eur yra nepagrįstas, nes šalys sutarties specialiojoje dalyje susitarė, kad vartojimo kredito trukmė yra 60 mėn., todėl sutarties pabaiga laikytina 2024 m. gegužės 31 d. Teismo vertinimu, toks susitarimas reiškia, kad šalys susitarė mokėjimo palūkanas skaičiuoti ne ilgiau negu iki 2024 m. gegužės 31 d. Pažymėjo, kad tokia teismo pozicija dėl sutarties sąlygų aiškinimų atitinka ir apeliacinės instancijos teismo analogiškose bylose pateiktą poziciją (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-92-640/2020 21 ir 22 punktus). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 23 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintos vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tenkintino iš dalies – priteisė 23 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 5 065,72 Eur, ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2024 m. gegužės 31 d.

8.       Teismas, be kita ko, sprendė, kad sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio yra neaiškios, t. y. nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas; nors teigiama, kad tarpininkavimo mokesčio dalis yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra, tačiau yra neaišku kokie veiksmai turi būti atliekami tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku nevykdo savo įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš sutarties 5.4 ir 5.11 papunkčių, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vartojimo kredito sutarties 5.1  papunkčio sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją. Teismo vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų daryti įtaką jo dydžiui. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad kadangi netesybų dydis šiuo atveju nėra aiškus, pripažino sutarties sąlygą, kuri klaidina vartotoją, nesąžininga dėl neaiškumo, pripažino negaliojančia ir niekine Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 9 dalies pagrindu (Vilniaus  apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1697-258/2019). Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei tarpininkavimo mokesčio nuolaidos apskaičiavimo tvarka buvo išaiškinta, o ieškovei tenka tinkamo atsakovės informavimo pareigos įvykdymo įrodinėjimo našta. Taigi, pripažinęs sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1 800 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisė sutartimi sulygtą 848,29 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį.

9.       Be kita ko, teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, reikalavimą priteisti iš atsakovės 10,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų tenkino.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo palūkanų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 23 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 065,72 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2 648,29 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3)  pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 431,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4) kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020  m.  vasario 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Ieškovė nurodo, jog be suteikto vartojimo kredito sumos atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties bendrųjų sąlygų 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.

12.       Pažymi, jog remiantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.16. punktu, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei. Nurodo, jog pagal vartojimo kredito sutartį sutarties šalys buvo sutarusios, kad atsakovė sumokės ieškovei 3 502,88 Eur palūkanų, kartu su kitais mokesčiais, sudarančiais bendrą vartojimo kredito kainą, mokant mėnesinėmis įmokomis iki 2024 m. gegužės 31 d. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė pažeidė įsipareigojimą laiku ir tinkamai vykdyti prievolę, o į tai reaguodama, ieškovė 2019 m. spalio 30 d. atsakovei išsiuntė išankstinį rašytinį pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir nustatė 5 kalendorinių dienų terminą skolai padengti bei nurodė, jog per nustatytą terminą atsakovei nepadengus skolos, vartojimo kredito sutartis bus nutraukta, tačiau atsakovė per pranešime dėl sutarties nutraukimo nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė. Pažymi, jog ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakove, dėl ko įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį. Paaiškina, jog jeigu vartojimo kredito davėjas nutraukia vartojimo kredito sutartį (kaip tai buvo padaryta 2019 m. spalio 30 d. išsiųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu) vartojimo kredito gavėjui pažeidus įsipareigojimą grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir mokėti sutartas mokėjimo palūkanas nustatytu terminu ir tai aiškiai bei nedviprasmiškai nustatyta vartojimo kredito sutartyje, vartojimo kredito davėjas gali ir po vartojimo kredito sutarties nutraukimo skaičiuoti mokėjimo palūkanas, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo vartojimo kredito davėjui dienos. Teigia, jog nutraukus sutartį atsakovės teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl, anot ieškovės, ji turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y. iki visiško jo grąžinimo dienos, kadangi nėra aišku kada šis atsakovės naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu pasibaigs. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, nurodant ieškovei priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas visa apimtimi, t. y. 23 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 065,72 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

13.       Paaiškina, kad pagal sutarties 1.8. punktą bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina, ieškovės teigimu, apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Paaiškina, kad kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja įmonei už pradelstą laikotarpį. Pažymi, jog šis mokestis apskaičiuojamas remiantis sutarties 1.29., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4. ir 5.11. punktais. Nurodo, jog sutarties 5.4. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o įmonė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Teigia, jog todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Paaiškina, jog, savo ruožtu, vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Teigia, jog kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu. Anot ieškovės, skundžiamame sprendime neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis (1 800 Eur) savo esme laikytina netesybomis. Pažymi, kad prieš suteikdama vartojimo kreditą, ieškovė atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (standartinę informaciją), skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ aiškiai nurodyta, kad bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis, kuris susideda iš: 1) 9.90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos; 2) 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus i) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 eurų. ii) punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 Eur. Nuolaida nėra taikoma, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Paaiškina, kad standartinėje informacijoje nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir (arba) mokesčiai. Anot ieškovės, pastaroji atliko informavimo pareigą, kadangi atsakovė per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo galėjo susipažinti su ieškovės siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis, kad ši galėtų palyginti skirtingus konkurentų pasiūlymus ir pasirinkti jai priimtinas vartojimo kredito sutarties sąlygas. Teigia, jog informacija buvo pateikta vienodai matoma, pateikiama raštu patvarioje laikmenoje, aiškiai ir suprantamai nurodytos visos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimas konkretus poveikis kredito gavėjui. Anot ieškovės, specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9.90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.punktas) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. punkte nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte. Teigia, jog specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 2 648,29 Eur, atskirai yra nurodyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida, kuri yra 1 800 Eur bei nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida, kurio tvirta suma yra 848,29 Eur.

14.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei pirmosios instancijos teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Pažymi, kad teismas, nors ir nustatė ieškinio trūkumus bei terminą jiems pašalinti, tačiau nustatytuose trūkumuose teismas įpareigojo ieškovę tik patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą, o nesant tokios galimybės, nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą. Pažymi, jog teismas neįpareigojo ieškovės pateikti papildomus paaiškinimus dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, dėl ko, anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio.

15.       Pažymi, kad analogiškoje civilinėje byloje apeliacinis teismas pasisakė, jog vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose (5.3. punktas) yra aiškiai nurodyta iš ko susideda ir kaip yra apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis.

16.       Ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas bei šio mokesčio paskirtis yra nurodyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte; pateikia priedą „Priteisiamų sumų detalizacija K031866275“, kuriame atsispindi kaip buvo apskaičiuotas prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis“. Ieškovė pažymi, jog vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. punkte nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte. Ieškovės teigimu, vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, kuri yra 848,29 Eur. Nurodo, kad prieš suteikdama vartojimo kreditą, ieškovė atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą. Ieškovės teigimu, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros bei nėra pažeidžiami Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinti reikalavimai. Paaiškina, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, tačiau paskirtis ir tikslas yra padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.

17.       Nurodo, kad vartojimo kredito sutarties bendrosiose bei specialiosiose sąlygose atsakovei buvo aiškiai nurodyta palūkanų apibrėžtis, palūkanų paskirtis bei buvo aiškiai nurodyta kokio dydžio ir kokiomis įmokomis bus mokamos palūkanos; taip pat vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose atsakovei buvo aiškiai bei suprantamai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, kuri šiuo konkrečiu atveju yra 3 502,88 Eur. Teigia, kad priimant skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo klausimu, kurioje aiškiai buvo nurodyta, kad jeigu vartojimo kredito davėjas nutraukia vartojimo kredito sutartį (kaip tai buvo padaryta 2019 m. spalio 30 d. išsiųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu) vartojimo kredito gavėjui pažeidus įsipareigojimą grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir mokėti sutartas mokėjimo palūkanas nustatytu terminu ir tai aiškiai bei nedviprasmiškai nustatyta vartojimo kredito sutartyje, vartojimo kredito davėjas gali ir po vartojimo kredito sutarties nutraukimo skaičiuoti mokėjimo palūkanas, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo vartojimo kredito davėjui dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

18.       Paaiškina, kad ieškinyje buvo aiškiai nurodyta ir už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Pažymi, kad šios palūkanos yra skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius ir jos nėra tapačios.

19.       Be kita ko, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į susidariusią situaciją dėl naujai suformuoto precedento mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo klausimu, kadangi ieškovė apeliacinį skundą pateikė galiojant vienam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentui mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo klausimu (žr., pvz., Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015  m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išimtį iš principo „analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat“ ir, tikėtina, įžvelgę neišvengiamą, objektyvią būtinybę, pakeitė iki tol galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei sukūrė naują precedentą.

20.       Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo tenkinti visa apimtimi arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1  dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis).

22.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu už akių: 1) pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio sutarties bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 papunktis); 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 5 065,72 Eur skolą, 497,44 Eur palūkanų, 23 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 5 065,72 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos (2019  m.  lapkričio  11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau iki vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2024 m. gegužės 31 d., 848,29 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,17 Eur sutartinių kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 421,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 336,18 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) kitoje dalyje ieškinį atmetė.

23.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020  m.  vasario  24 d. sprendimo už akių dalis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 23 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, iš dalies – priteisė 23 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 5 065,72 Eur, ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos, t.  y. 2024 m. gegužės 31 d., dalis, kuria sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (5.3.2 papunktis) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei pripažinta negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2, 9 dalys) bei atitinkamai atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1 800 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo bei dalis, kuria tenkinus iš dalies ieškinį buvo proporcingai sumažintos ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

24.       Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi informavo ieškovę, kad nagrinėjamoje byloje gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

Dėl pelno palūkanų

25.       Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 23 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, iš dalies – priteisė 23 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 5 065,72 Eur, ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2024 m. gegužės 31 d. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis turi būti pakeista, priteisiant ieškovei pelno palūkanas visa apimtimi, t.  y. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

26.       Nagrinėjamu ginčo klausimu aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti išaiškinimai, t. y. tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. <...> Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (Civilinio kodekso 6.2, 6.221 straipsniai). Be to, išplėstinė kolegija išaiškino, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamas. Pažymėtina, jog išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

27.       Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.

28.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aktualią kasacinio teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. nuo 2019 m. lapkričio 5 d.) nebegali būti skaičiuojamos. 

29.       Pagal bylos duomenis, mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2019 m. lapkričio 5 d. - dydis yra 497,44 Eur.

30.       Atsižvelgiant į nurodytą, keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 497,44 Eur pelno palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, 23 procentų dydžio pelno palūkanų už priteistą 5 065,75 Eur negrąžintą kredito sumą nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau iki vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2024  m.  gegužės 31 d., priteisiant ieškovei iš atsakovės 497,44 Eur pelno palūkanų.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

31.       Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 10,17 Eur sutartinių kompensuojamųjų palūkanų. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė prašė priteisti tokio dydžio kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą.

32.       Pažymėtina, kad šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc.). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis).

33.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (Civilinio kodekso  6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos Civilinio kodekso   6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17  d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).

34.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl ieškovės prašomų priteisti 10,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų turėjo atmesti. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria išspręstas kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimas, keistina, atmetant ieškinio reikalavimą dėl 10,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

35.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas ieškovės prašomą priteisti 2 648,29 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį sumažino iki 848,29 Eur, pripažinęs nesąžininga ir negaliojančia ab initio sutarties bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 papunktis), bei priteisdamas tik sutartimi sulygtą 848,29 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį.

36.       Ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

37.       Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1 vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2 – 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur.

38.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu.

39.       Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 848,29 Eur.

40.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.11. punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

41.       Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

42.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją (sutarties bendrąsias, specialiąsias sąlygas), kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, o pateikta informacija buvo aiški, suprantama, išsami; visa tai buvo aptarta individualiai. Savo ruožtu, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomą apeliaciniame skunde poziciją, jog su atsakove buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 848,29 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos sutarties 5.3.1., 5.3.2. vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės, skirtingų taisyklių taikymo pagrindai.

43.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1., 5.3.2. punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Pažymėtina ir tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis).

44.       Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, be to, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

45.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio sutarties bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 papunktis).

46.       Kartu pažymėtina tai, kad ginčo šalių sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 848,29 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančia pripažintos sutarties sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 8 dalis).

47.       Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovės priteisti tą atsakovės nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose.

48.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, tačiau apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas dalyje dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, t. y. pripažįstant nesąžininga ir negaliojančia ab initio vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas ir ieškinio reikalavimą dėl 10,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetant, priteisiant ieškovei iš atsakovės 497,44 Eur pelno palūkanų.

49.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nebus pažeistas draudimas priimti apeliantui blogesnį sprendimą (lot. non reformatio in pejus), nes nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, apie tokį ketinimą apeliantė buvo informuota (Civilinio  proceso kodekso 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

50.       Kadangi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia (patenkintų reikalavimų dalis sudaro 77,98 proc.), ieškovei paliktinos priteistos pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos.

51.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio  proceso  kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K031866275 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2. papunktis), taip pat vartojimo kredito sutarties Nr. K031866275 bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 065,72 Eur (penkių tūkstančių šešiasdešimt penkių eurų 72 ct) skolą, 497,44 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 44 ct) palūkanų, 848,29 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 29 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5  procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 411,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 336,18 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Teisėjai                                          Ramunė Mikonienė

Asta Pikelienė

Laima Ribokaitė