Civilinė byla Nr. 2-883/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.3; 126.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Komptrasta“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ prašymas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo ir supaprastintos bankroto procedūros nutraukimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Komptrasta“ bankroto byloje Nr. B2-1439-160/2012.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi UAB „Komptrasta“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Versluva“. Administratorius UAB „Versluva“ įgaliotu asmeniu paskyrė G. Šestak. Teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų 409 917,89 Lt finansinius reikalavimus, taikė supaprastintą bankroto likvidavimo procedūrą ir nustatė jos terminą iki 2010-09-10. Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi šis terminas pratęstas iki 2010-09-10, o bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, likvidatoriaus funkcijas pavesta atlikti G. Šestak. Administratoriaus įgaliotas asmuo G. Šestak 2010-02-17 pateikė teismui skolininkų sąrašą ir paaiškinimus, kad bendrovės skolų išieškoti nėra galimybės, todėl teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtinta bendrovės turto pardavimo tvarka.
BUAB „Komptrasta“ kreditorius UAB „Valbis“ (buvęs UAB „Elektromartk“), kurio reikalavimas yra 227 221,65 Lt (55 proc. visų reikalavimų), pateikė teismui prašymą pripažinti tyčiniu BUAB „Komptrasta“ bankrotą, pakeisti bendrovės bankroto administratorių ir juo paskirti UAB „Projektų plėtros biuras“ bei nutraukti supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad dėl nesąžiningų jo darbuotojos L. Š. veiksmų UAB „Komptrasta“ 2008 m. spalio-lapkričio mėnesiais, viršydama 2007-10-05 didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą 15 000 Lt limitą, pasiėmė prekių už 225 841,65 Lt ir už jas neatsiskaitė.
Teigė, kad UAB „Komptrasta“ buveinės patalpose veiklą vykdo įmonė UAB „AARC“, kuri yra pagrindinė UAB „Komptrasta“ skolininkė ir kuriai taip pat buvo iškelta bankroto byla. Tvirtino, kad UAB „Komptrasta“ bankroto byla buvo iškelta siekiant išvengti įsiskolinimų kreditoriams, tačiau faktiškai jos veikla niekada nenutrūko, nes naujai įsteigta bendrovė UAB „INKOM BALTIK“ perėmė UAB „Komptrasta“ ir UAB „AARC“ veiklą.
Teigė, kad UAB „Komptrasta“, UAB „AARC“ ir UAB „INKOM BALTIK“ yra susijusios įmonės per tą patį akcininką P. P. ir direktorių A. K.. Nors UAB „INKOM BALTIK“ savininkė nurodoma N. E., o UAB „AARC“ akcijas P. P. 2006-01-17 perleido O. B., tačiau jos yra tik formalios savininkės, o tikrasis savininkas yra P. P., nes šie asmenys nurodė tą patį gyvenamosios vietos adresą.
Nurodė, kad UAB „Komptrasta“ ir UAB „AARC“ vykdė tą pačią veiklą, tuo pačiu adresu, naudojosi tuo pačiu fakso numeriu, sutampa registruoti ir vartotojams išreklamuoti internetiniai adresai (domenai), tas pats elektroninio pašto adresas, o A. K. paskirtas UAB „INKOM BALTIK“ direktoriumi. Tiek BUAB „Komptrasta“, tiek BUAB ,,AARC“ bankroto procedūras administruoja tas pats administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo G. Šestak, kuri nevykdo ĮBĮ jai pavestų pareigų (nepatikrino UAB „Komptrasta“ sudarytų sandorių tarp akivaizdžiai susijusių asmenų, neatsakė į jo paklausimus ir kt.).
Teigė, kad tik nutraukus supaprastinto bankroto procedūrą, jis, kaip kreditorius, įgytų teisę dalyvauti bankroto procedūrose ir siekti, jog būtų ištirti P. P. veiksmai ir galimas tyčinis bendrovės bankrotas.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Valbis“ prašymo dėl BUAB „Komptrasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir administratoriaus pakeitimo. Ši teismo nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi patenkino kreditoriaus UAB „Valbis“ prašymą dėl administratoriaus pakeitimo – atstatydino administratorių UAB „Versluva“ bei juo paskyrė UAB „Projektų plėtros biuras“. Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą atidėjo iki bus gautas UAB „Projektų plėtros biuras“ atsiliepimas į kreditoriaus prašymą. Ši teismo nutartis (jos dalis) Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi nutraukė BUAB „Komptrasta“ supaprastintą procesą, atstatydino bendrovės bankroto administratorių UAB „Versluva“ bei juo paskyrė UAB „Projektų plėtros biuras“, įpareigojo atstatydintą bankroto administratorių per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Projektų plėtros biuras“ bendrovės turtą, balansą, sudarytą atstatydinimo dienai, ir visus dokumentus bei turimus duomenis.
Spręsdamas dėl supaprastintos BUAB „Komptrasta“ bankroto procedūros, teismas nustatė, jog ji buvo pradėta 2010-02-01, tačiau iki šiol nėra baigta, nors 2011-02-01 pasibaigė ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų terminas likviduoti bendrovę. Dėl to teismas sprendė, kad tokia bankroto procedūra nebeturi prasmės, todėl ją atšaukė bei nurodė, kad bendrovė likviduotina pagal bendrąsias ĮBĮ taisykles. Kartu teismas atmetė bankroto administratoriaus paaiškinimus, kad procedūrą sustabdė kreditoriaus „Valbis“ pradėti ginčai dėl jo pakeitimo, nes laikinosios apsaugos priemonės dėl to nebuvo pritaikytos.
Spręsdamas dėl BUAB „Komptrasta“ administratoriaus pakeitimo, teismas nurodė, kad kreditorius UAB „Valbis“ nepasitiki bankroto administratoriumi, kuris be šios bendrovės taip pat administruoja ir jos pagrindinio skolininko – UAB „AARC“ bankroto procedūras. Teismas nustatė, kad BUAB „Komptrasta“ ir BUAB „AARC“ dalyviai ir vadovai yra tarpusavyje susiję; kad BUAB „Komptrasta“ 2008 m. grynais pinigais pagal autorines sutartis išdavė dideles pinigų sumas fiziniams asmenims, įskaitant ir bendrovės vadovui; kad pagal bendrovės vadovo pateiktą turto sąrašą įmonės turtas buvo 2 mobilieji telefonai ir dulkių siurblys, nors po to antstoliai areštavo ir automobilį Audi 90, kurio administratorius taip pat nenurodė; kad administratorius pateikė teismui duomenis, jog įmonė turi turto už 175,39 Lt, skolų išieškoti neįmanoma (išskyrus permokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai), o skolininkų sąrašą sumažino nuo 20 iki 16, iš kurių sumažinimas pateisintas tik VMI atžvilgiu; kad administratoriaus įgaliotas asmuo G. Šestak yra vienintelė UAB „Versluva“ dalyvė ir pati asmeniškai vykdė bankroto procedūras dviejų artimai susijusių bendrovių.
Įvertinęs tai, kad BUAB „Komptrasta“ administratorius kreditoriaus UAB „Valbis“ interesus vertina neadekvačiai, kad netyrė abiejų bendrovių sandorių tikslu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių bendrovė nebeatsiskaitė su kreditoriais, ar nebuvo jos akcininko, direktoriaus tyčinių veiksmų, teismas suabejojo administratorius pajėgumu užtikrinti visų dalyvaujančių bankroto byloje asmenų interesų pusiausvyrą, įvertinti tarpusavyje susijusių įmonių finansines operacijas (kurių vertinimas nebuvo atliktas laiku) ir išnagrinėti situaciją dėl įtariamos „fenikso“ schemos naudojimo, skolų susidarymo aplinkybių bei debitorių pajėgumo sumokėti skolas debitorinių reikalavimų įvertinimo stadijoje juos parduodant ir byloje priimti teisingus sprendimus. Dėl to pakeitė bankroto administratorių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
BUAB „Komptrasta“ administratorius UAB „Versluva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, kad:
1. Teismas nenurodė motyvų, kurių pagrindu jis nutraukė įsiteisėjusia teismo nutartimi pradėtą supaprastintą bankroto procedūrą ir nekonstatavo būtinų aplinkybių, kad šis procesas būtų nutrauktas, neįsigilino į jo paaiškinimus, kad procedūrų nespėta baigti dėl kreditoriaus „Valbis“ skundų. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors supaprastinto bankroto proceso termino pratęsimas ĮBĮ nenumatytas, tačiau tokią galimybę numato CPK 77 straipsnis.
2. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, kad ĮBĮ 11 straipsnio 8 punktas nesuteikia teisės pavieniams kreditoriams reikalauti, jog bankroto administratorius būtų pakeistas, nes jie turi tik teisę informuoti teismą apie tai, jog administratorius neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir tik šiuo pagrindu inicijuoti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Tačiau šiuo atveju UAB „Versluva“ nėra netekęs veiklos licencijos.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nei ĮBĮ, nei kiti bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia tam pačiam bankroto administratoriui administruoti per kreditorius ir debitorius tarpusavyje susijusias įmones.
4. Teismas nesprendė bendrovės tyčinio bankroto klausimo, todėl yra nepagrįstos teismo išvados dėl bendrovės tyčinio bankroto. Kreditorius UAB „Valbis“ turi galimybę pats kreiptis dėl tyčinio bankroto nustatymo, tačiau to nėra padaręs, o šios bylos nagrinėjimo metu nuo tokio reikalavimo atsisakė.
5. Teismas be pagrindo konstatavo, kad bendrovės administratoriaus įgaliotas asmuo yra G. Šestak, nes nuo 2011 m. rugsėjo mėn. juo paskirtas V. Junevič. Be to, G. Šestak nėra UAB „Versluva“ savininkė. Nors teismas akcentavo į turtą sąrašą neįtrauktą automobilį Audi 90, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis bankroto bylos iškėlimo dieną nuosavybės teise priklausė UAB „Komprasta“. Pažymėtina, jog šis automobilis nuosavybės teise priklausė P. P. firmai, kuri buvo reorganizuota į UAB „Komptrasta“, tačiau iki reorganizacijos automobilis dėl nusidėvėjimo buvo nurašytas ir nebeįtrauktas į bendrovės balansą.
6. Teismas neteisingai nustatė, kad BUAB „Komptrasta“ ir BUAB „AARC“ akcininkai yra tie patys asmenys, nes UAB „AARC“ akcininke nuo 2006-01-06 iki bankroto bylos iškėlimo buvo O. B.
7. Teismas neįvertino to, kad G. Šestak administravo BUAB „Buteka“, kuri buvo UAB „Valbis“ dukterinė įmonė, ir kėlė tyčinio bankroto klausimą. Dėl to UAB „Valbis“ siekia pakenkti šiai bankroto administratorei ir vilkina procesą.
Kreditorius UAB „Valbis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Teismas teisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 131 straipsnio nuostatas, tinkamai įvertino supaprastinto bankroto proceso tikslus bei teisingai nutraukė BUAB „Komptrasta“ supaprastintą bankroto procedūrą.
2. Apeliantas, būdamas savo veiklos profesionalas, turėjo žinoti, kad nuo 2012-03-01 įsigalioję ĮBĮ pakeitimai suteikia teisę kreditoriams, turintiems daugiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų, kreiptis į teismą ir prašyti atstatydinti administratorių. Pakeitimo įstatyme nurodyta, kad jie bus taikomi teisėms ir pareigoms tose bankroto bylose, kurios pradėtos iki minėtų pasikeitimų įsigaliojimo. Dėl to be pagrindo remiamasi ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, galiojusia skundo padavimo metu. Be to, pagal teismų praktiką kreditoriai turėjo teisę teikti informaciją teismui apie administratorių jo pakeitimo tikslu ir teismas jį gali atstatydinti bet kuriuo momentu.
3. Teismas nurodė išsamius motyvus dėl administratoriaus pakeitimo būtinybės, priešingai nei teigia apeliantas, jis nėra atsisakęs reikalavimo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
5. Kiti apelianto argumentai, kad jis (kreditorius) sąmoningai vilkina procesą, yra nusistatęs prieš UAB „Versluva“ yra nepagrįsti, todėl atmestini.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas nutraukti supaprastintą bankroto procedūrą ir atstatydinti bankroto administratorių.
Dėl supaprastinto bankroto proceso
Kaip žinoma, supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 2 str. 13 p.). Teismų praktikoje yra nusistovėjusi pozicija, jog esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas, o tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti šio proceso trukmę bei galimas išlaidas (ĮBĮ 2 str. 13 d., 131 str. 1, 11 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje N. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje N. 2-759/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje N. 2-670/2008). Kitaip tariant, įprasto bankroto pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, tuo pačiu užtikrinant galimybę kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais. Tuo tarpu supaprastinto – teisėtai ir greitai likviduoti nemokų skolininką ir dėl tos priežasties (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) apribojant paminėtas bendrovės kreditorių teises (kreditorių susirinkimai nešaukiami, administratoriui suteiktos teisės vienasmeniškai spręsti daugelį klausimų (ĮBĮ 131 str.).
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog BUAB „Komptrasta“ bankroto procedūra buvo pradėta 2010-02-01, pratęsta iki 2010-09-10, tačiau iki šiol nėra baigta, nors jau 2011-02-01 pasibaigė ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų terminas. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė maksimalų proceso trukmės terminą atsižvelgdamas į aukščiau minėtą tikslą (proceso koncentruotumas, kaštų mažinimas). Tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nurodė teismas, procedūra nebuvo pabaigta per beveik 2 metus, o tai reiškia, jog minėtas tikslas faktiškai nebuvo įgyvendintas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą spręsti, jog supaprastinto bankroto procedūra nebeteko prasmės, nes nėra pasiekti pirmiau šioje nutartyje paminėti tikslai, o bankroto administratoriaus nurodytos priežastys, dėl kurių, jo teigimu, procesas užsitęsė, nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos medžiaga nepagrįsti apelianto teiginiai, kad supaprastinta bankroto procedūra nebaigta dėl kreditoriaus UAB „Valbis“ veiksmų (CPK 185 str.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog taip pat nepaneigti kreditoriaus UAB „Valbis“ atsiliepimo į skundą argumentai, jog jam nebuvo tinkamai ir laiku pranešta apie supaprastintą bankroto procedūros taikymą byloje, dėl ko jis neturėjo galimybės pasinaudoti teise šią teismo nutartį apskųsti, paduodamas atskirąjį skundą.
Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo
Kaip yra žinoma, vienas iš teisminio bankroto proceso ypatumų yra tas, kad bankrutuojančios įmonės turtui valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o taip pat užtikrinti šio turto apsaugą teismas paskiria administratorių (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3, 4 p.). Minėta, kad administratorius turi plačius įgalinimus įmonės bankroto procese ir ypatingai taikant bendrovei supaprastintą bankroto procedūrą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto UAB „Versluva“ atskirajame skunde, kreditoriaus atsiliepime į jį nurodytus argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, jog nėra paneigtas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas ir šiuo klausimu (CPK 177, 178 str.).
Visų pirma, teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, susijusius su kreditoriaus UAB „Valbis“ teise teikti teismui prašymą dėl bendrovės bankroto administratoriaus atstatydinimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, teisingai aiškino ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 11 straipsnio 8 dalies 2 punkto normas, reglamentuojančias šiuos klausimus, teismų praktiką bei susiejo jas su supaprastinto bankroto proceso ypatumais. Iš tiesų, nors kreditoriai supaprastiname bankroto procese neturi teisės kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, nešaukiami jų susirinkimai, tačiau šiame procese būtent teismui tenka ypatingas vaidmuo – tai yra teismas iš esmės vykdo kreditorių susirinkimui priskirtas funkcijas: sprendžia turto pardavimo klausimus, tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą, nustato jų naudojimo tvarką ir kt. Tai reiškia, jog teismas šiame procese atlieka ir ekonominio, administracinio ir organizacinio pobūdžio veiklą, kuri teismo kompetencijai priskirta dėl ypatingos bankroto teisinių santykių reikšmės viešajam interesui. Antra, remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą spręsti, jog BUAB „Komptrasta“ administratorius UAB „Versluva“ (įgaliotas asmuo G. Šestak), teikdamas tokias paslaugas taip pat su BUAB „Komptrasta“ artimai susijusiai bendrovei BUAB „AARC“ (tie patys bendrovių dalyviai, vadovai, abi jos įregistruotos tuo pačiu adresu, naudojosi ir savo veiklą pristatinėjo tame pačiame internetiniame tinklalapyje), nepatikrinusi nei šių bendrovių tarpusavyje sudarytų, nei kitų sandorių iki bankroto bylos iškėlimo, be pagrindo nusprendė, kad bendrovė turto neturi ir prašė taikyti supaprastintą bankroto procedūrą. Tuo tarpu pagal bylos medžiagą vien BUAB „Komptrasta“ debitoriniai reikalavimai sudaro daugiau nei 150 000 Lt.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas ištyręs ir įvertinęs BUAB „Komptrasta“ administratoriaus veiksmus per visą bankroto proceso trukmę bei nustatęs aukščiau paminėtas aplinkybes, galėjo spręsti, kad yra pagrindas ratio legis (pagal įstatymą) atstatydinti administratorių UAB „Versluva“, o į šias pareigas paskirti UAB „Projektų plėtros biuras“ (ĮBĮ 11 str. 8 p.). Tuo tarpu apeliantas nepaneigė teismo išvados dėl galimo bankroto administratorius teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nors, kaip nurodo apeliantas, teisės aktai imperatyviai nedraudžia bankroto administratoriui administruoti įmones, kurios tarpusavyje yra susijusios kreditoriais ir debitoriniais reikalavimais, tačiau apeliantui, kaip savo srities profesionalui, privalo būti žinoma, jog Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-887 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.5 punkte numatytas privalomas įpareigojimas administratoriui, paskirtam administruoti įmonę, kuri turi tiesioginių kreditorių ar debitorių su kita administratoriaus administruojama įmone, informuoti apie tai vienos ir kitos įmonės kreditorius ar teismą (nešališkumo principas). Trečia, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas be pagrindo skundą grindžia tuo, jog teismas, anot jo, pasisakė dėl BUAB „Komptrasta“ tyčinio bankroto aplinkybių. Atskirajame skunde yra cituojamas teismo nutarties tekstas, kuriame teismas išvardijo kreditoriaus UAB „Valbis“ argumentus, o ne suformulavo savo išvadas, kaip tvirtina apeliantas (CPK 265 str. 2 d., 270 str.). Be to, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina apelianto teiginio, jog kreditorius UAB „Valbis“ yra atsisakęs nuo reikalavimo pripažinti šios įmonės bankrotą tyčiniu. Priešingai, byloje yra šio kreditoriaus 2011-12-05 pareiškimas dėl pareikštų bei palaikomų reikalavimų ir jame nurodomas taip pat šis reikalavimas (2 t., 70-10 b. l.). Tuo tarpu nei atsisakymo nuo jo, nei teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų priimtas toks atsisakymą, byloje nėra (CPK 42 str., 293 str. 4 p.).
Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikšmingi nagrinėjamiems klausimams teisingai išspręsti, todėl neanalizuojami ir nevertinami.
Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d., 329 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Marytė Mitkuvienė
Rimvydas Norkus