Civilinė byla Nr. 2-162-157/2017 

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00304-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos kreditorės akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-76-260/2016, kuria atmestas pareiškėjos akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ pareiškimas dėl panaikinimo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalies, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milda“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditoriaus V. R. finansiniai reikalavimai, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, ir uždarosios akcinės bendrovės „Milda“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi pagal UAB „Milda“ direktoriaus V. R. pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Milda“ (toliau – UAB ,,Milda“) iškėlė restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė  uždarąją akcinę bendrovę „Valnetas“ (toliau – UAB ,,Valnetas“); teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kitų, taip pat ir kreditoriaus  V. R. 18 530 600 Lt reikalavimą; 2012 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimas, be kita ko, pritarė RUAB „Milda“ restruktūrizavimo planui ir įpareigojo administratorių pateikti jį tvirtinti teismui, išrinko kreditorių komitetą (AB „Snoras“ (kreditorių komiteto, susirinkimo pirmininkas), AB „Orlen Lietuva“, M. M. IĮ, UAB „Soliris“ įgalioti atstovai, V. R.); teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtino restruktūrizavimo planą 2012-2017 metams, kuriame be kita ko, nurodyta, kad 87 kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 36 830 861,83 Lt (10 666 954,89 Eur), iš jų 2 604 446 Eur – pirmąją eile tenkintinų, o 2 677 985 Eur – antrąja eile tenkintinų reikalavimų (BAB bankas SNORAS hipoteka užtikrintas 8 992 631,35 Lt (2 604 446,06 Eur) reikalavimas, VMI – 375 710,77 Lt (108 813,36 Eur), SODRA – 162 542,64 Lt (47 075,60 Eur) reikalavimai, V. R. – 18 530 600 Lt (5 366 832,72 Eur) reikalavimas, sudarantis 50,31270 procentų nuo bendros visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos); Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1324-460/2015) bei Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi (civilinė byla  Nr. 2A-321-407/2016) pagal kreditorės AB „Orlen Lietuva“ actio Pauliana ieškinį pripažino negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu buvo patvirtintas kreditoriaus V. R. finansinis reikalavimas UAB „Milda“ restruktūrizavimo byloje, t. y.  2011 m. birželio 10 d. tarp V. R. ir UAB „Milda“ sudarytą laidavimo sutartį ir tarp šių asmenų 2012 m. kovo 21 d. sudarytą sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo sumokėti atlyginimą V. R. už paprastojo neprotestuotino vekselio 6 300 000 Lt sumai išdavimą AB „Orlen Lietuva“; teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi patenkino UAB „Milda“ restruktūrizavimo administratoriaus prašymą ir išbraukė iš šios bendrovės kreditorių sąrašo kreditorių V. R. su 5 366 832,72 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi patenkino administratoriaus prašymą ir reikalavimo teisių perleidimo 2016 m. spalio 21 d.  sutarties pagrindu išbraukė iš šios bendrovės kreditorių sąrašo kreditorę UAB „G4S“ su 124,32 Eur finansiniu reikalavimu, o vietoje pastarosios į šį sąrašą įtraukė V. R. su 124,32 Eur dydžio reikalavimu.
2. Kreditorė AB „Orlen Lietuva“, kurios teismo patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 5 814 848,96 Lt (1 684 096,66 Eur), 2016 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria atsakovės UAB „Milda“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti buvusio įmonės vadovo kreditoriaus V. R. finansiniai reikalavimai, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, ir  nutraukti restruktūrizavimo bylą. Pareiškėja tvirtino, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas V. R. 5 366 832,72 Eur reikalavimas yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, o visi kreditorių sprendimai, kurie buvo priimti balsuojant šiam asmeniui ir nulemti jo balsais, yra neteisėti, negaliojantys ab initio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjos kreditorės AB „Orlen Lietuva“ prašymą atmetė.
4. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėja, paaiškėjus aplinkybei, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo patvirtintas nepagrįstai, atsiranda pagrindas tikslinti tokių reikalavimų sąrašą, o ne naikinti anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį dėl jo patvirtinimo, ir tai buvo padaryta teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi.
5. Atsisakydamas patenkinti reikalavimą, susijusį su restruktūrizavimo plano patvirtinimu, teismas nurodė, kad šis planas patvirtintas atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkime jam pritarė kvalifikuota kreditorių balsų dauguma, o vėlesnis kreditorių finansinių reikalavimų dydžio pasikeitimas negali būti pagrindu iš naujo spręsti ar teisingai pritarta šiam planui, – tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) numato galimybę jį keisti.
6. Spręsdamas dėl kreditorės prašymo nutraukti restruktūrizavimo bylą teismas iš esmės sutiko su atsakovės nuomone, kad toks prašymas negali būti patenkintas, nes byloje nenustatyti ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai tokiai bylai nutraukti.
7. Be to, teismas nurodė, kad kreditorė AB „Orlen Lietuva“ neturi teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl  šios bylos nutraukimo, nes tokią teisę turi tik administratorius, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo pritarimą, arba pats kreditorių susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 teismo patvirtintų finansinių reikalavimų turinčių kreditorių balsais (ĮRĮ 24 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo jį argumentai

8. Pareiškėja kreditorė AB „Orlen Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos skundą ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria atsakovės UAB „Milda“ restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti kreditoriaus V. R. finansiniai reikalavimai, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, ir nutraukti restruktūrizavimo bylą.
9. Nurodoma šiuos pagrindinius argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas netinkamai įvertinus bylos medžiagą, pažeidžiant esmines ĮRĮ nuostatas, teismų praktikos nurodymus nagrinėtais klausimais, todėl naikintinas.
2. Priešingai nei sprendė teismas, įmonės vadovas V. R. teismui pateikė tikrovės neatitinkančius savo paties sukurtus dokumentus, grindžiamus neteisėtais sandoriais su savo kontroliuojama įmone, ir dėl to nepagrįsta ir neteisėta teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi minėti jo finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti. Pažeisti kreditorės interesai gali būti realiai apginti tik retrospektyviai įvertinus šios teismo nutarties dalies teisėtumą, nes jos pagrindu V. R. neteisėtai tapo kreditoriumi ir pasinaudojo neteisėtai suteiktais balsais nulemdamas restruktūrizavimo plano patvirtinimą, suvaržė kreditorės teises į didžiulės skolos atgavimą ir netesybas, o savo įmonei prieš kreditorės valią sukūrė galimybę net 5 metus neatlygintinai naudotis jai priklausančiomis lėšomis – 1 684 096,66 Eur.
3. Teismas be pagrindo atsisakė panaikinti neteisėtą teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas, nes be V. R. neteisėtų balsų už šį planą balsavo 9 367 833,30 (27 898 433,39-18 530 600) balsų, o prieš – 7 174 059,73 balsų, o tai įrodo, kad be jo neteisėtų balsų nebūti surinkta būtina 2/3 kreditorių balsų dauguma, pritarianti planui, ir šis nebūtų pateiktas teismui bei patvirtintas.
4. Teismas be pagrindo atsisakė nutraukti neteisėtai pradėtą restruktūrizavimo bylą, vadovaudamasis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes šios sąlygos yra skirtos teisėtai pradėtos bylos nutraukimui, kai minėti pagrindai paaiškėja vėliau.
5. Teismas be pagrindo sprendė, kad pareiškėja – pavienis kreditorius, neturi teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nes ši teisė kildinama iš CK 1.138 straipsnio bei CPK 5 straipsnio nuostatų.

10. Atsakovės RUAB „Milda“ restruktūrizavimo administratorius atsiliepime į pareiškėjos kreditorės AB „Orlen Lietuva“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su jo teise teikti šį atskirąjį skundą, nes ĮRĮ nenumato pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta pasinaikinti daugiau kaip 4 metus įsiteisėjusias teismo nutartis dėl restruktūrizavimo plano, kreditorių reikalavimų tvirtinimo, kuria atsisakyta nutraukti tokią bylą – pareiškėja yra pavienis kreditorius, valdantis mažiau kaip 1/3 patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų, ir tokios pareiškėjos teisės nepagrindžia nei ĮRĮ 23 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių reikalavimų tvirtinimą, nei ĮRĮ 14 straipsnis, reglamentuojantis restruktūrizavimo plano patvirtinimą, nei ĮRĮ 28 straipsnis, reglamentuojantis restruktūrizavimo bylų nutraukimą. Be to, byloje neegzistuoja nei viena iš CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų tokio skundo teikimo sąlygų.
2. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl teisės inicijuoti patį restruktūrizavimo bylos nutraukimo procesą, nes tokios teisės nenumato nei ĮRĮ 24 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių teises, nei minėtas ĮRĮ 28 straipsnis, reguliuojantis bylos nutraukimą. Iš kreditorių sąrašo išbraukus kreditorių V. R. su 5 366 832,71 Eur kreditoriniu reikalavimu pareiškėjai priklauso ne 2/3 dalys, o tik kiek daugiau negu 31 procentas visų bendrovės kreditorių balsų, šis klausimas nebuvo keliamas kreditorių susirinkime (komitete). Todėl pareiškėja, kaip pavienis kreditorius, nesant kreditorių daugumos valios, neturi teisės veikti visų kreditorių vardu ir kelti šį klausimą tiesiogiai teisme. Be to, neegzistuoja kliūtys pačiam pareiškėjui surinkti jo pozicijai pritariančių kreditorių reikiamą daugumą (2/3 balsų) ir inicijuoti šios bylos nutraukimo procedūrą.
3. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad egzistuoja šios bylos nutraukimo pagrindai, nes bylos medžiaga patvirtina teismo išvadą, jog byloje neįrodytas ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų buvimas. Priešingai tinkamą bendrovės restruktūrizavimo plano, kurio įgyvendinimo terminas nėra suėjęs, vykdymą patvirtina pačios pareiškėjos pateikti naujausi duomenys apie jo vykdymą, bei administratoriaus 2016-10-26 teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija.
4. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šios bylos nutraukimo pagrindas sietinas su teismų kitose bylose priimtais minėtas sprendimais (ĮRĮ 28 straipsnis), nes V. R. finansinis reikalavimas bendrovei kilo iš vekselių, kurių viena iš apmokėjimo sąlygų buvo bankroto arba restruktūrizavimo bylos iškėlimas, ir jo reikalavimai atsirado jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Be to, ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad į kreditorių sąrašą įmonės restruktūrizavimo plane įrašomi ir asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai. Šių asmenų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų sumas, o įsiteisėjus kitų teismų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 11 dalies 5 punkte, sprendimams arba apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo, atitinkamai patikslinamas pats planas. Taip formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2014, 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1983/2014 etc.).
5. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl teismo išvadų, susijusių su teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą, pasinaikinimu, nes pagal ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalį toks teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas; vėlesnių kreditorių ir jų reikalavimų pasikeitimų pagrindu šis planas nėra naikinamas, o gali būti tikslinamas (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2014, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-466-186/2015 etc.).
6. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl teismo išvadų, susijusių su teismo nutarties patvirtinti buvusio atsakovės vadovo kreditoriaus V. R. finansinį reikalavimą, panaikinimu, nes praleistas terminas tokiems skundams teikti (ĮRĮ 23 straipsnio 6 dalis). Be to, teismas neturėdamas teisės pasinaikinti tokią nutartį (ĮRĮ 26 straipsnio 2 dalis) 2016 m. spalio 11 d. nutartimi jau patikslino bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus ir iš šio sąrašo išbraukė V. R. 5 366 832,71 Eur reikalavimą.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar atsakovės UAB „Milda“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti šios bendrovės kreditorės AB „Orlen Lietuva“ skundą dėl panaikinimo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalies, kuria minimoje byloje buvo patvirtinti kreditoriaus V. R. finansiniai reikalavimai, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Prieš pradėdamas nagrinėti šį skundą teismas pirmiausiai pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus tai atlikdami teismai remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Taigi pareiškėjos kreditorės AB „Orlen Lietuva“ atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis įstatymo, teismų praktikos nuostatomis bei nagrinėjamos bylos medžiaga.
14. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose gausiai naudojamų ir išsamiai atskleistų įmonių restruktūrizavimo procesą reglamentuojančio specialaus įstatymo – ĮRĮ, normų, jų aiškinimą bei taikymą analizuojančių tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo suformuluotų nurodymų viseto darytina išvada, jog besiginčijantys asmenys iš esmės teisingai tvirtina, kad bet kokie su įmonių restruktūrizavimo procesu susiję klausimai, ginčai nagrinėtini turint omenyje tokio proceso ypatumus. Minėtuose išaiškinimuose, kurie suformuluoti įvairiame kontekste, yra vienareikšmiai nurodoma, kad visi klausimai privalo būti sprendžiami laikantis iš esmės imperatyvių ĮRĮ reikalavimų, reglamentuojančių tiek restruktūrizavimo pradžią, tiek restruktūrizavimo plano patvirtinimą / pakeitimą, tiek tokios bylos nutraukimą, tiek ir kitus klausimus, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti įstatymo leidėjo ĮRĮ pirmajame skirsnyje nurodyti tikslai, užtikrintos tiek pačios restruktūrizuojamos bendrovės, tiek jos kreditorių teisės, teisėti interesai, o taip pat viešasis interesas.
15. Tuo remdamasis apeliacinis teismas pažymi, kad turint omenyje nustatytus ir aukščiau šioje nutartyje nurodytus faktus, kurie apibūdina nagrinėjamos bylos proceso ypatumus, o taip pat tai, kad būtent restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas privalo užtikrinti šio proceso pagrįstumą bei teisėtumą, – atmestini atsakovės RUAB „Milda“ restruktūrizavimo administratorius atsiliepimo argumentai, susiję su pareiškėjos kreditorės AB „Orlen Lietuva“ teise skųsti teismo nutartį dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, o taip pat su apeliacinio proceso pagal atskirąjį skundą nutraukimu. Visų pirma, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, ėmęs nagrinėti pareiškėjos reikalavimus, atsakovės nurodomą procesinį terminą iš esmės yra atnaujinęs (CPK 78 straipsnis). Antra, jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1324-460/2015) bei Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi (civilinė byla  Nr. 2A-321-407/2016) yra patenkinę kreditorės AB „Orlen Lietuva“ actio Pauliana ieškinį ir pripažinę negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu buvo patvirtintas buvusio atsakovės RUAB „Milda“ administracijos vadovo kreditoriaus V. R. finansinis reikalavimas šioje restruktūrizavimo byloje, sudarantis 50,31270 procentų nuo bendros visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Tačiau pagal bylos medžiagą restruktūrizavimo administratorius tik 2016 m. spalio 6 d., tai yra teismui jau nagrinėjant kreditorės AB „Orlen Lietuva“ 2016 m. birželio 27 d. pareikštą čia nagrinėjamą pareiškimą, – pateikė teismui prašymą dėl bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo, kurio pagrindu teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi išbraukė iš bendrovės kreditorių sąrašo šį kreditorių su 5 366 832,72 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Tuo tarpu, yra akivaizdu, kad V. R. netekus materialiosios reikalavimo teisės RUAB „Milda“ restruktūrizavimo byloje, iš esmės pasikeitė faktinė situacija, kurios pagrindu buvo patvirtintas ir vykdomas restruktūrizavimo planas, o tai savo ruožtu suponuoja bendrovės kreditorių teisių bei teisėtų interesų pasikeitimą bei restruktūrizavimo administratoriaus pareigą nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. Taigi, turint omenyje byloje esantį viešąjį interesą, laikytina, jog pareiškėja kreditorė AB „Orlen Lietuva“ turėjo pagrindą pirmosios instancijos teismui atskleisti šioje restruktūrizavimo byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją (CPK 185 straipsnis, CPK 5 straipsnis, ĮRĮ 1 straipsnis).
16. Apeliacinis teismas pažymi, kad, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasinaikinti savo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti buvusio įmonės vadovo kreditoriaus V. R. finansiniai reikalavimai, bei 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, nes tiek šie reikalavimai, tiek ir jų pagrindu restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas remiantis galiojančiais sandoriais. Atsakovė savo atsiliepime į skundą teisingai nurodo, kad tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą yra išaiškinę, kad atsižvelgiant į įmonių restruktūrizavimo proceso ypatumus aplinkybių pasikeitimas (kreditorių bei jų reikalavimų pasikeitimai) jau restruktūrizavimo proceso metu privalo būti įforminamas atitinkamai tikslinant planą (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2014, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-466-186/2015 etc.).
17. Apeliacinis teismas taip pat atmeta pareiškėjos AB „Orlen Lietuva“ argumentus, susijusius su teismo išvadomis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ĮRĮ 28 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant tokia byla yra nutraukiama, ir nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamoje byloje tokios sąlygos nenustatytos (CPK 178 straipsnis). Antra, atsakovė savo atsiliepime į skundą vėlgi teisingai nurodo, jog faktas, kad yra įsiteisėję teismų sprendimai kitoje byloje, kuriais remiantis kreditorius V. R. yra išbrauktas iš kreditorių sąrašo, per se taip pat nesuteikia pagrindo restruktūrizavimo bylos nutraukimui (CPK 185 straipsnis).
18. Tuo pat metu apeliacinis teismas pabrėžia, kad savo ruožtu yra negalima situacija, kai restruktūrizavimo byloje iš esmės pasikeitus faktinėms bei teisinėms aplinkybėms nėra sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo proceso eigos pakeitimo – plano patikslinimo ar tokios bylos nutraukimo, nes, kaip žinoma, restruktūrizuojamas ūkio subjektas yra geresnėje konkurencinėje padėtyje ir kt. Pagal ĮBĮ 15, 21, 22 straipsnius tiesioginė pareiga inicijuoti būtinų veiksmų atlikimą – procesinių sprendimų priėmimą, bei atsakomybė už žalą, atsiradusią įmonei ar kreditoriams dėl tokių pareigų nevykdymo tenka restruktūrizavimo administratoriui. Todėl kaip nesąžiningas traktuotinas atsiliepimo į skundą argumentas, kad neegzistuoja kliūtys pačiam pareiškėjui surinkti jo pozicijai pritariančių kreditorių reikiamą daugumą (2/3 balsų) ir inicijuoti šios bylos nutraukimo procedūrą. Esant nustatytoms aplinkybėms būtent atsakovės RUAB „Milda“ administratorius privalo nedelsdamas sušaukti šios bendrovės kreditorių susirinkimą ir inicijuoti minėtų klausimų nagrinėjimą ir išsprendimą.
19. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad apeliantė savo procesiniuose dokumentuose keliamus reikalavimus, be kita ko, grindžia tvirtindama, jog dėl buvusio įmonės vadovo kreditoriaus V. R. neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo, kurie nustatyti minėtuose sprendimuose kitose bylose, yra padaryta materialinė žala. Dėl to, išaiškinama, kad tokiu būdu neužkirstas kelias teisme kelti klausimą dėl šio asmens civilinės atsakomybės (CK 6.245 straipsnis, 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis).
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjos AB „Orlen Lietuva“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas nenagrinėjant kitų tiek apelianto, tiek ir atsakovės RUAB „Milda“ procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis, CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Virginija Čekanauskaitė