Administracinė byla Nr. eA-34-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00852-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 35
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Bet“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2022 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. DIE-26
(toliau – ir Įsakymas); teismui nusprendus, kad Bendrovė vis dėlto pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 19 dalį, pripažinti, kad pažeidimas yra mažareikšmis.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Bendrovė 2022 m. sausio 20 d. gavo Įsakymą, kuriame konstatuota, jog ji pažeidė
ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose, už tai Bendrovei skirta 11 183 Eur bauda. Pareiškėjas teigė, kad šis Įsakymas yra nepagrįstas.
2.2. Atsakovas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, nes Bendrovės 2021 m. rugpjūčio 5 d. klientams išsiųstas elektroninis laiškas (toliau – ir Elektroninis laiškas) su informacija apie lošimo taisyklių ir sąlygų pakeitimus, nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje pateiktų draudžiamų priemonių ar informacijos sąrašą.
2.3. Tarnyba, nurodydama, kad pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį draudžiama bet kokia informacija, galinti paskatinti dalyvauti lošimuose, šią nuostatą aiškino (taikė) plečiamai. Toks aiškinimas ne tik draudžiamas, tačiau ir lemia teisinių santykių neapibrėžtumą – tampa neaiškios minėtos nuostatos taikymo ribos. Tai reiškia, kad subjektai, kuriems taikoma minėta nuostata, negali aiškiai suvokti, koks elgesys yra leidžiamas, bei negali prognozuoti (nuspėti) Tarnybos elgesio.
2.4. Įsakymas yra nemotyvuotas, neatsakyta į visus pareiškėjo argumentus, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga. Nenustačius žalos, nekonstatavus, kad buvo pažeisti lošėjų ar viešieji interesai, tariamas pažeidimas turėjo būti pripažintas mažareikšmiu.
2.5. Neplaninis specialusis patikrinimas buvo pradėtas neteisėtai. Tarnyba, inicijuodama Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą pagal Tarnybos Kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-1180 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) suformuluotą pasiūlymą, pažeidė objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nukrypo nuo Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 (toliau – ir Taisyklės), 46 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad tarnybiniame pranešime turi būti nurodytos visos žinomos aplinkybės, kurios pagrįstų sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti neplaninį specialųjį patikrinimą.
2.6. Tarnybos 2021 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktą Nr. PT1-27 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pasirašė ne visi trys tikrintojai. Toks pažeidimas kelia abejonių atlikto patikrinimo objektyvumu ir teisėtumu.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pareiškėjo argumentus dėl Tarnybos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies plečiamojo aiškinimo paneigia tiek minėtos taisyklės dispozicija, tiek Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas jo projekto tikslas. Pati Bendrovė ginčo teisės normą aiškino netinkamai, t. y. siaurinamai. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimų organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (lošimo organizatorių interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.) draudžiamas. Elektroniniame laiške esančia informacija akivaizdžiai buvo siekta atkreipti dėmesį į lošimų organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, parodyti Bendrovės atsinaujinusią pasiūlą.
3.2. Nors ALĮ 18 straipsnio 3 dalis įpareigoja Bendrovę supažindinti lošėją su lošimo reglamentu, tačiau minėtoje taisyklėje nustatyta, jog ši nuostata taikoma tokiu atveju, kai lošėjas to reikalauja. Byloje nėra įrodymų, jog 10 600 lošėjų, kuriems buvo išsiųstas Elektroninis laiškas, reikalavo, kad Bendrovė juos supažindintų su reglamentu ar jo pakeitimais, be to, Bendrovė Elektroniniame laiške pateikė ne tik nuorodą į Bendrovės reglamentą, tačiau ir papildomą skatinančią lošti informaciją. Dėl pareiškėjo nurodomų padarytų procedūrinių pažeidimų atsakovas akcentavo, kad apie tai išsamiai atsakyta Įsakyme. Tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistas, turintis psichologo išsilavinimą, 2021 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime aiškiai išaiškino, kokią grėsmę kelia ir kokią įtaką bei žalą gali daryti informaciniai pranešimai, skatinantys lošti. Ši specialisto nuomonė padeda geriau atskleisti skatinimo sąvoką ir susidaryti bendrą nuomonę apie tokiais pranešimais lošėjams daromą įtaką (galimą žalą).
3.3. Elektroninis laiškas buvo išsiųstas net 10 600 klientų, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, jog daliai šių klientų toks pranešimas galėjo padaryti ar net padarė realią žalą, nes jie buvo skatinami domėtis naujais Bendrovės lošimais ir net nukreipiami į Bendrovės interneto svetainę. Pažeidimo pobūdis ir trukmė yra susiję su klientų skatinimu dalyvauti lošimuose, o tai nesudarė pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šis pažeidimas yra formalus ir jo nesilaikymas nekeltų grėsmės lošėjų interesams.
3.4. Pareiškėjui skirta bauda buvo apskaičiuota etapais, kaip nustato Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau – ir Aprašas). Skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ reikalavimus, t. y. Įsakyme nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, be kita ko, šias aktualias aplinkybes:
5.1. Bendrovė savo klientams 2021 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė naujienlaiškį (Elektroninį laišką) pavadinimu „Taisyklių atnaujinimas: nauji žaidimai“. Jame buvo skelbiama tokia informacija: „Norime informuoti apie mūsų Taisyklių ir sąlygų pasikeitimus: buvo pridėtos naujų žaidimų taisyklės. Siunčiame trumpą atnaujinimo pavyzdį“; buvo pateikti žaidimų „Night Trax“, „Miss Wildfire“ ir „Cluster Slide“ aprašymai bei nuoroda į interneto svetainę, kurioje skelbiamos Bendrovės nuotolinių lošimų taisyklės. Taip pat Elektroniniame laiške ryškiai ir didesniu šriftu bei animuotai buvo pateiktas vieno iš žaidimų logotipas „Night Trax“.
5.2. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 7 d. pagal Tarnybinį pranešimą pradėjo Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą (2021 m. rugsėjo 7 d. pavedimas patikrinti Nr. PT-23-(7.3)), siekdama nustatyti, kaip Bendrovė laikosi ALĮ nustatytų reikalavimų, taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką.
5.3. Tarnybos direktorius 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-809, jo 2 punkte konstatuota, kad, įvertinus Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, Bendrovės paaiškinimus, taip pat Bendrovės pateiktus atsakymus į Tarnybos paklausimus bei atsižvelgus į galiojančius teisės aktus, Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. būdu 10 600 klientų išsiuntė naujienlaiškį pavadinimu „Taisyklių atnaujinimas: nauji žaidimai“; taip juos skatindama dalyvauti lošimuose, t. y. galbūt pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, kurioje nustatytas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose. Šio įsakymo 3 punktu nutarta Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą perduoti Tarnybos Patariamajai komisijai, sudarytai vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-256, sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti (toliau – ir Komisija).
5.4. Komisija 2022 m. sausio 13 d. priėmė išvadą Nr. IVL-57 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. būdu 10 600 klientų išsiųsdama Elektroninį laišką pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Taip pat Komisija, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį trimis etapais Aprašo II skyriuje nustatyta tvarka. Komisija, įvertinusi faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pasiūlė Bendrovei skirti 11 183 Eur baudą.
5.5. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis ALĮ 29 straipsnio 7 punktu, 291 straipsnio
1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 292 straipsnio 1 dalimi ir susipažinęs su Komisijos Išvada, 2022 m. sausio 20 d. priėmė Įsakymą, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad Bendrovė pažeidė
ALĮ 10 straipsnio 19 dalį; nutarė pritarti Komisijos Išvadai ir Bendrovei skyrė 11 183 Eur baudą.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, sutiko su Tarnybos pozicija, kad minėtoje nuostatoje iš esmės yra įtvirtintas absoliutus skatinimo dalyvauti lošimuose draudimas. Lingvistinis šios teisės normos aiškinimas patvirtina, kad Lietuvoje draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, kurie skatintų dalyvauti lošimuose. Tai, kad įstatymo leidėjas tam tikras draudimo skatinti dalyvauti lošimuose formas ir priemones detalizuoja, juos išvardydamas („įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas“) bei nurodydamas („ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose“), nereiškia, jog apsiribojama tik išvardytomis draudimo skatinti dalyvauti lošimuose formomis ir priemonėmis bei panašiomis į šias išvardytas formas ir priemones. Priešingai, taisyklės pirmoji sakinio dalis aiškiai sureguliuoja, kad Lietuvoje draudžiama bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, kurie skatintų dalyvauti lošimuose; o antroji sakinio dalis, prasidedanti žodžiu „įskaitant“, tik išplečia pirmąją sakinio dalį, apimant ir tokias situacijas, kurios galėtų nepatekti ar kelti neaiškumų dėl jų patekimo į minėtos taisyklės pirmo sakinio reguliavimo sritį. Be to, minėta įstatymo nuostata buvo pakeista 2021 m. gegužės 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337, kuris įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. Iš šio įstatymo tikslo (nurodyto aiškinamajame rašte) taip pat akivaizdu, kad juo buvo siekiama nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis.
7. Pareiškėjas pateikė kitokį ALĮ 10 straipsnio 19 dalies aiškinimą, tačiau teismas su juo nesutiko ir pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo leidėjo valia buvo kitokia, t. y. leisti tam tikra forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, kurie skatintų dalyvavimą lošimuose.Teismas nesutiko su Bendrovės argumentais, kad atsakovas ALĮ 10 straipsnio 19 dalį aiškino plečiamai, kadangi Tarnybos aiškinimas yra adekvatus, todėl teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad buvo pažeistas draudimas teisės normas aiškinti plečiamai ir už jų pažeidimą taikyti atsakomybę.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Elektroninį laišką, jo turinį, siuntimo aplinkybes, sutiko su atsakovo išvada, kad Elektroniniu laišku akivaizdžiai buvo siekiama atkreipti dėmesį į lošimų organizatorių, t. y. pareiškėją, ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti savo klientus dalyvauti lošimuose, parodyti Bendrovės atsinaujinusią pasiūlą. Taip pareiškėjas skatino savo esamus klientus (lošėjus) dalyvauti jo organizuojamuose lošimuose. Todėl konstatuota, kad pareiškėjo atlikti veiksmai patenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reguliavimo sritį.
9. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis nedraudžia lošėjams siųsti informacijos apie taisykles – nuotolinių lošimų reglamentą; tokia pareiga lošimų organizatoriui išplaukia iš ALĮ 18 straipsnio 3 dalies – sutarties šalių pareigos veikti sąžiningai, skaidriai, kooperuotis vykdant sutartį. ALĮ 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jį supažindinti su lošimo reglamentu. Taigi, tam turi būti išreikštas aiškus lošėjo reikalavimas. Teismas sutiko su atsakovu, kad byloje nėra duomenų, jog
10 600 lošėjų, kuriems išsiųstas Elektroninis laiškas, tuo metu reikalavo, kad Bendrovė juos supažindintų su reglamentu ar jo pakeitimais. Pareiškėjo teiginiai, kad lošėjai tokį pageidavimą išreiškė sudarydami nuotolinių lošimų sutartį (susikurdami nuotolinių lošimų paskyrą) ir pažymėdami „Noriu gauti naujienas“, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Sudarant sutartį pažymėjimas „Noriu gauti naujienas“ neatitinka ALĮ 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lošėjo reikalavimo supažindinti jį su lošimo reglamentu, kuris turi būti aiškiai išreikštas; tokios nuostatos („Noriu gauti naujienas“) įtvirtinimas sutartyje, teismo teigimu, kelia abejonių dėl jos atitikties ALĮ reikalavimams. Be to, tokios informacijos siuntimas pasyviems lošėjams, t. y. tik turintiems paskyras pareiškėjo puslapyje ir tuo metu net neketinantiems lošti, nedera su ALĮ 18 straipsnio
3 dalies nuostata. Elektroninis laiškas yra akivaizdus užslėptas skatinimas dalyvauti lošimuose, kuris draudžiamas pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Tokį įspūdį sustiprina ir paties Elektroninio laiško turinys bei jo apipavidalinimas. Tai nėra tik formalus supažindinimas su lošimo reglamentu, nes, be kita ko, jame trumpai aprašomi nauji žaidimai, be to, patraukliai pateikiamas vieno iš žaidimų „Night Trax“ logotipas (šią logotipo pateikimo kaip perteklinę aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir pačios pareiškėjo atstovas) ir pan.
10. Teismas pripažino, kad Įsakyme yra pakankamai išsamiai nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi priimdama Įsakymą; motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Įsakymas yra visapusiškas ir jame atsakyta į visus esminius pareiškėjo argumentus. Todėl teismas nenustatė VAĮ nuostatų pažeidimo. Tačiau net ir pripažinus, kad Įsakymas turi tam tikrų motyvavimo trūkumų, tai automatiškai nereiškia, kad toks sprendimas turi būti panaikintas. Taigi, nagrinėjamu atveju net ir konstatavus tam tikrus Įsakymo trūkumus, akivaizdu, kad jie nėra tokie, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjui turėjo būti ir buvo suprantamas Įsakymas, kokiu pagrindu ir aplinkybėmis jis priimtas, kokią įtaką daro jo teisėms ir pareigoms ir pan.
11. Vertindamas baudos proporcingumą teismas pažymėjo, kad Tarnyba pakankamai išsamiai ir detaliai motyvo pareiškėjui skiriamą poveikio priemonę ir jos dydį. Buvo remiamasi tiek atitinkamomis ALĮ nuostatomis, tiek Aprašu. Teismas nenustatė nukrypimų nuo teisės aktų reikalavimų pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovas pakankamai išsamiai argumentavo pareiškėjui taikomą poveikio priemonę ir jos dydį. Todėl teismas sutiko su Tarnybos argumentais, o priešingi pareiškėjo motyvai buvo atmesti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
12. Dėl proporcingumo ir mažareikšmiškumo argumentų teismas akcentavo, kad tam tikros sąlygos, kurios leidžia pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, buvo nustatytos, t. y. lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir kt. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Elektroniniu laišku buvo skatinama dalyvauti lošimuose, tai buvo daroma užslėptai, o šis laiškas buvo išsiųstas ne pavieniams klientams, o net 10 600 klientų (pareiškėjas nurodė, kad realiai pranešimą pavyko išsiųsti 10 523 klientams), darė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo pažeidimas nepadarė esminės žalos ALĮ saugomiems interesams. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas iš esmės net ir prisipažino dėl padaryto pažeidimo. Tad mažareikšmiškumo instituto šioje byloje taikymas neatitiktų ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui taikyta poveikio priemonė ir jos dydis yra adekvati ir proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui.
13. Aptaręs Bendrovės argumentus, susijusius su specialiojo patikrinimo procedūra, Patikrinimo akto pasirašymu bei Įsakymo priėmimu , teismas pripažino, jog nustatyti procedūriniai pažeidimai yra formalūs, t. y. jie nėra esminiai ir negali lemti Įsakymo panaikinimo.
14. Teismas nenustatė, kad priimant skundžiamą Įsakymą būtų pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Įsakymo pagrįstumą. Skundžiamą Įsakymą priėmė tam įgaliotas subjektas, veikdamas pagal savo kompetenciją.
III.
15. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ALĮ 10 straipsnio 19 ir 9 dalių santykio, aiškindamas ALĮ 10 straipsnio 19 dalį nepagrįstai sureikšmino lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymą, netinkamai taikė įstatymų leidėjo ketinimų metodą bei netaikė istorinio aiškinimo metodo. Pritaikius minėtus kitus teisės aiškinimo metodus tampa akivaizdu, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintas draudimas nėra absoliutus, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas.
16.2. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą analizuojant detaliai, matyti, kad įstatymų leidėjas nesiekė įtvirtinti absoliutų draudimą. Šią išvadą patvirtina tiek įstatymo rengėjų argumentai, tiek istorinis teisės aiškinimo metodas (įstatymų leidėjas ALĮ 10 str. 19 d., įsigaliojusia nuo 2021 m. liepos 1 d., būtent ir siekė uždrausti tai, kas ALĮ 10 str. 19 d., galiojusia iki 2021 m. liepos 1 d., buvo leidžiama: dovanas, žaidimus, konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius). Atitinkamai draudžiama skleisti su tokiomis rinkodaros priemonėmis susijusią informaciją, tačiau nedraudžiama skleisti informacijos, kuri nesusijusi su minėtomis priemonėmis.
16.3. Įvertinus ALĮ 10 straipsnio 9 dalį ir Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo
2 straipsnio 8 dalį, azartinių lošimų reklama laikytina bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti dalyvauti lošimuose (pirkti lošimų paslaugą). Tai reiškia, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją, susijusią su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinančia dalyvauti lošimuose (pirkti lošimų paslaugą). ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi (kaip ir ALĮ 10 str. 9 d.) taip pat draudžiama bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją, skatinančią dalyvauti lošimuose. Bendrovės įsitikinimu,
ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas draudimas „reklamuoti“ ir ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintas draudimas „skatinti“ nėra tapatūs. „Reklama“ ALĮ 10 straipsnio 9 dalies prasme suvokiama skirtingai nuo „skatinimo“ ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme. Tai reiškia, kad pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį draudžiama skleisti ne bet kokią informaciją, kuri gali skatinti dalyvauti lošimuose, o tik informaciją, kuri susijusi su ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įvardintomis rinkodaros priemonėmis ir su į jas panašiomis priemonėmis. Priešingas aiškinimas lemtų, kad įstatymo leidėjas 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies aktualiai redakcijai, dar kartą uždraudė azartinių lošimų reklamą, nors tai buvo padaryta jau 2001 m. gegužės 17 d., priėmus ALĮ. Toks aiškinimas prieštarautų protingumo principui, reikalavimui, kad įstatymuose draudimai būtų nustatomi aiškiai, nedviprasmiškai, vengiant pasikartojimų, perteklinių žodžių. Pareiškėjo išsiųstas Elektroninis laiškas nėra nei ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įvardinta priemonė, nei informacija apie tokią priemonę, todėl pareiškėjas negalėjo būti nubaustas už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą.
16.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą neturėjo būti notifikuota Europos Komisija. Pareiškėjas, remdamasis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 prasme ir jai taikytinos šios direktyvos ir ją įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, teigia, kad apie ALĮ pakeitimą nustatyta tvarka turėtų būti notifikuojama Europos Komisija ir kitos valstybės narės, o projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Šią poziciją, pareiškėjo teigimu, patvirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai poveikio priemonė buvo taikyta už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijos, įsigaliojusios nuo 2021 m. liepos 1 d., pažeidimą. Kadangi, kaip jau buvo aptarta, šis įstatymo pakeitimas turėjo būti notifikuotas Europos Komisijai, nes jis yra susijęs su „informacinės visuomenės paslauga“, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo taikyti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijos, įsigaliojusios nuo 2021 m. liepos 1 d.
16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Bendrovės argumentus, kad Tarnyba neleistinai plečiamai aiškina ir taiko ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Jei teismas būtų vadovavęsis ne tik lingvistiniu teisės aiškinimo metodu ir aiškinęsis ALĮ 10 straipsnio 19 dalies santykį su kitomis šio ir kitų įstatymų nuostatomis, būtų nustatęs, kad Tarnyba iš tiesų nepagrįstai plečiamai taiko (aiškina) minėtą nuostatą. Dėl Tarnybos aiškinimo susidarė situacija, kai net atsakovas nežino, kurią ALĮ nuostatą taikyti atitinkamoje situacijoje.
16.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Bendrovės Elektorinio laiško turinį, rėmėsi tik Tarnybos argumentais ir nevertino Bendrovės nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, kad nebuvo siekio skatinti dalyvauti lošimuose. Teismas neįvertino argumentų, kad Elektroniniame laiške esantys aprašymai atitinka Bendrovės nuotolinių lošimų reglamente esančią informaciją, t. y. elektroninio laiško turinį sudarė su Tarnyba suderinta ir jos patvirtinta informacija (Tarnyba tvirtina Bendrovės nuotolinių lošimų reglamentą). Teismas neįvertino, kad Elektroniniame laiške pateiktas žaidimo „Night Trax“ logotipas paimtas iš Bendrovės nuotolinių lošimų reglamento, t. y. Elektroniniame laiške naudota su Tarnyba suderinta ir jos patvirtinta informacija. Ši aplinkybė patvirtina, jog Bendrovė siekė informuoti apie pasikeitusias taisykles, o ne paskatinti dalyvauti lošimuose. Taip pat teismas net nenurodė, kas konkrečiai ir kaip Elektroniniame laiške skatina dalyvauti lošimuose.
16.7. Pripažindamas, kad pažeidimas nėra mažareikšmis, teismas neįvertino šių aplinkybių: 1) Tarnyba konstatavo, kad padarytu pažeidimu nebuvo padaryta žala, taip pat jog Bendrovė negavo naudos; 2) Elektroniniu laišku buvo siųsta informacija, esanti Bendrovės nuotolinių lošimų reglamente, t. y. nebuvo Bendrovės savo nuožiūra sukurta (sugalvota) informacija. Elektroniniu laišku siųsta informacija atitinka Bendrovės nuotolinių lošimų reglamento turinį, o tai reiškia, kad tokia informacija Tarnybos yra pripažinta kaip leistina.
16.8. Teismas netinkamai įvertino Tarnybos pažeidimus, susijusius su neplaninio patikrinimo pradėjimu ir jo eiga. Teismas neanalizavo Taisyklių 46–49 punktų, iš esmės neatliko tinkamo ir visapusiško vertinimo.
17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
18. Tarnyba pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei papildomai pažymi:
18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Tarnybos pozicija, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatoje iš esmės yra įtvirtintas absoliutus skatinimo dalyvauti lošimuose draudimas. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo nurodytą šios normos aiškinimą bei konstatavo, kad Elektroniniu laišku buvo siekiama atkreipti dėmesį į lošimų organizatorių, t. y. Bendrovę ir jos teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti savo klientus dalyvauti lošimuose, parodyti Bendrovės atsinaujinusią pasiūlą. Taip pareiškėjas skatino savo esamus klientus (lošėjus) dalyvauti jos organizuojamuose lošimuose. Todėl pareiškėjo atlikti veiksmai patenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reguliavimo sritį.
18.2. Sprendžiant, ar skelbiama informacija yra reklama ar skatinimas dalyvauti lošimuose, būtina įvertinti ne tik tokios informacijos turinį, bet ir jos pateikimo būdą. Nagrinėjamu atveju Bendrovės informacija asmenims buvo pateikta Elektroninio laiško siuntimo asmenims būdu, o tai atitinka skatinamosios priemonės, numatytos ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, požymius.
18.3. Nepaisant to, ar Elektroniniu laišku siųsta informacija atitiktų ar neatitiktų azartinių lošimų reklamai taikytinus reikalavimus, numatytus ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje, net ir nedraudžiamo turinio informacijos (azartinių lošimų reklamos) siuntimas asmenims, būtų laikomas draudžiamu skatinimu lošti, nes Elektroniniu laišku aktyviai siekta atkreipti konkretaus asmens dėmesį į Bendrovę, jos teikiamas paslaugas.
18.4. ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kas laikytina nedraudžiama azartinių lošimų reklama, o ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje išdėstyta, kokie veiksmai laikytini skatinimu dalyvauti lošimuose. Reklamos ir skatinimo sąvokų atskyrimas yra reglamentuotas ne tik ALĮ, bet ir kituose įstatymuose.
18.5. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, jog apie
ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą neturėjo būti notifikuota Europos Komisija, nedaro neteisėtu skundžiamo teismo sprendimo, kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina vertinti Seimo, Seimo narių veiklos, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turi teisę vertinti, ar įstatymai priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, įsigaliojusios 2021 m. liepos 1 d., nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija 2014 m. liepos 4 d. pateikė rekomendacijas, kad komerciniai pranešimai negali skatinti dalyvauti lošimuose. Apie tai, kad iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusioje ALĮ 10 straipsnio
19 dalies redakcijoje buvo įtvirtintas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose konkrečiais įstatyme išvardintais būdais, buvo informuota Europos Komisija. Nagrinėjamu atveju nebuvo pakeista techninio reglamento taikymo sritis, todėl apie aptariamus pakeitimus neprivaloma pranešti Europos Komisijai. Be to, ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2021 m. gegužės 5 d. pateikė pagrindinio komiteto išvadą Nr. 109-P-19 (nors ir remdamasis kitais pagrindais), kad nėra pagrindo apie projektą pranešti Europos Komisijai.
18.6. Nėra pagrindo Bendrovės pažeidimą pripažinti mažareikšmiu. Tarnybos vertinimu, teismas išanalizavo aplinkybes ir aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių Bendrovės pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.
19. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertinamas įsakymo, kuriuo pripažinus, kad buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, Bendrovei buvo paskirta bauda.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. DIE-26 teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Nagrinėjamoje byloje Tarnyba, nustačiusi, kad Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. savo klientams išsiuntė Elektroninį laišką, kuriame buvo informacija: „Norime informuoti apie mūsų Taisyklių ir sąlygų pasikeitimus: buvo pridėtos naujų žaidimų taisyklės. Siunčiame trumpą atnaujinimo pavyzdį“; buvo pateikti žaidimų „Night Trax“, „Miss Wildfire“ ir „Cluster Slide“ aprašymai bei nuoroda į interneto svetainę, kurioje skelbiamos Bendrovės nuotolinių lošimų taisyklės ir tuo skatinama dalyvauti naujuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą, pritarė Komisijos išvadai Bendrovei skirti 11 183 Eur baudą.
22. Pirmosios instancijos teismas, pritaręs Tarnybos pozicijai, be kita ko, ir aiškinant
ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą, kaip nustatančią absoliutų skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą, pripažino Įsakymą teisėtu, motyvuotu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundą atmetė.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti
ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
25. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad:
25.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( toliau - ir LVAT) administracinėje byloje
Nr. eA-84-415/2024 (šiuo metu Nr. eA-11-415/2025) 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
1) ar tokia nacionalinė nuostata, kokia yra įtvirtinta ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, kiek ji yra susijusi su lošimų organizatoriaus svetainėje skelbiama informacija apie lošimus, yra „techninis reglamentas“ Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punkto prasme; 2) ar Direktyvą 2015/1535 reikia aiškinti taip, kad tokio nacionalinio teisės akto kaip ALĮ, nuostata negalima remtis prieš ūkio subjektus administracinės atsakomybės taikymo byloje, jei apie padarytus techniniu reglamentu laikytinos nuostatos pakeitimus nebuvo pranešta, tačiau buvo notifikuotas anksčiau priimtas įstatymo tekstas.
25.2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2025 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą byloje UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-120/24, EU:C:2025:174 (toliau – ir ESTT sprendimas), kuriame nusprendė, kad: 1) Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip: nacionalinės teisės nuostata, draudžianti skatinti dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose skelbiant informaciją apie šiuos lošimus tokių lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šį punktą; 2) Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies f punktą, ir apie kurią pranešta Europos Komisijai pagal šio
5 straipsnio 1 dalį, pakeitimu negalima remtis prieš ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu apie tokį pakeitimą nepranešta ir juo išplėsta šių nuostatų taikymo sritis, taigi tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį reikia pranešti pagal minėto 5 straipsnio 1 dalį.
25.3. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, atsižvelgusi į ESTT sprendime pateiktus išaiškinimus, tenkino UAB „Unigames“ apeliacinį skundą ir panaikino minėtos bendrovės ginčytą Tarnybos įsakymą, kuriuo jai už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą buvo paskirta bauda.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
27. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėtas LVAT 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertinamas Įsakymo, kuriuo pripažinus, kad buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos (Bendrovės Elektroniniu laišku paskelbiant informaciją, susijusią su šios bendrovės siūlomais nuotoliniais azartiniais lošimais), Bendrovei buvo paskirta bauda. Šioje byloje, nenustačiusi pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 pateiktais išaiškinimais.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, lygindama aktualią ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintos teisės normos redakciją su ankstesne, sprendė, kad pareiškėjo veiksmai, ginčijamame įsakyme pripažįstami pažeidžiančiais ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą – informacija apie azartinius lošimus, paskelbta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, nebūtų patekusi į ankstesniame įstatyme įtvirtinto draudimo taikymo sritį, taigi, galiojančios redakcijos ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi buvo sugriežtintas rinkodaros priemonių naudojimas ir išplėsta draudimo skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose taikymo sritis – įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose lyginant su ankstesniu draudimu. Teismas sprendė, kad į
ALĮ 10 straipsnio 19 dalį buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT sprendime nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, turėjo būti pranešta pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Vadovaudamasi tuo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčui aktualia ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima remtis. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Tarnyba nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą ir nepagrįstai pareiškėjui taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Todėl Tarnybos įsakymas buvo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės.
29. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 buvo pripažinta, kad iš esmės analogišku atveju Tarnyba prieš pareiškėją negalėjo remtis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl neįvykdytos notifikavimo pareigos. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymas, priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, negali būti pripažintas teisėtu, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgus į tai, priešinga pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kritiškai.
30. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisakys.
31. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino byloje taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir ginčijamas Tarnybos Įsakymas panaikinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).
32. Pareiškėjas UAB „Baltic Bet“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas pateikė prašymą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos pareiškėjui, kadangi priimdamas ginčijamą Įsakymą, atsakovas vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu (ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi), neatliko neteisėtų veiksmų ir neturėjo pagrindo abejoti šio teisės akto priėmimo procedūros teisėtumu.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pareiškėjui tenkinimas paneigtų principą „pralaimėjęs moka“ bei nepagrįstai apsunkintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024).
34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo ir pradinio skundo reikalavimas yra tenkinamas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
35. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
36. Byloje yra pateikti žyminio mokesčio už skundą (22,50 Eur) ir už apeliacinį skundą (11,25 Eur) sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Kadangi žyminis mokestis yra priskirtinas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34 str.), pareiškėjui priteistinas jo sumokėtas 33,75 Eur žyminis mokestis..
37. Atstovavimo išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (544,50 Eur), pagrįsti pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus: advokato suteiktų paslaugų už 2022 vasario 1 d. - 2022 vasario 28 d. laikotarpį ataskaita, advokato 2022-03-09 PVM sąskaita faktūra Nr. GBN.00346 ir UAB “Baltic Bet” 2022-03-31 mokėjimo pavedimas, Taip pat pareiškėjas nurodė patyręs 689,70 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir joms pagrįsti pateikė advokato 2023-02-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBN.00431 ir UAB “Baltic Bet” 2023-02-27 mokėjimo pavedimą.
38. Pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (1234,20 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų už skundo ir apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje, atitinka bylos sudėtingumą, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo, kartu priteisiant žyminį mokestį už skundą ir apeliacinį skundą, iš viso – 1276.95 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ skundą patenkinti.
Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. DIE-26.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Bet“ iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1276,95 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 95 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė