Civilinė byla Nr. e2-1806-562/2024

Teismo proceso Nr. 2-55-3-00293-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Edrija“ atstovui advokatui Tomui Juodžiui,

atsakovo Lloyd‘s insurance company S.A. atstovei advokatei Sabinai Izokaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Edrija“ ieškinį atsakovui Lloyd‘s insurance company S.A. dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo V. K.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Edrija“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lloyd‘s insurance company S.A. 106 781,50 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodo, kad 2018 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teisme BUAB „Edrija“ buvo iškelta bankroto byla, nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 28 d. nemokumo administratoriaus pareigas vykdė V. K. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 8 d. sprendimu ieškovei BUAB „Edrija“ iš nemokumo administratoriaus V. K. priteisė 111 532,05 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismo sprendime konstatuota, kad V. K., administruodamas ieškovės nemokumo procesą, neteisėtai išsimokėjo 64 750,55 Eur atlyginimą bei 46 781,50 Eur suma viršijo patvirtintas  administravimo išlaidas.

3.       Ieškovė nurodo, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 130 straipsnio 1 dalies 3 punktu nemokumo administratorius privalo drausti savo civilinę atsakomybę. Nemokumo administratoriaus V. K. civilinės atsakomybės draudikas nemokumo administravimo paslaugų teikimo ieškovei metu buvo ir buvo Lloyd‘s insurance company S.A. Kadangi V. K. ieškovei priteistos žalos neatlygino, buvo kreiptasi į draudiką Lloyd‘s insurance company S.A., kuris atsisakė sumokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad V. K. neteisėti veiksmai buvo tyčiniai, todėl tai laikytina nedraudiminiu įvykiu.

4.       Ieškovės manymu, atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo buvo patvirtintas Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 5 punkte nurodyta, kas yra laikoma draudžiamuoju įvykiu, o Aprašo 8.3 punkte nustatyta, kad nedraudžiamu įvykiu laikomas reikalavimas dėl tyčinių draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita).

5.        Ieškovė nurodo, kad nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškė dviem skirtingomis veikomis, t. y. neteisėtai išsimokėtas atlyginimas bei neteisėtai viršyta administravimo išlaidų sąmata. Ieškovės nuomone, abu šie įvykiai buvo padaryti esant dideliam nemokumo administratoriaus V. K. nerūpestingumui, todėl šie įvykiai turi būti laikomi draudžiamaisiais. Remiantis Aprašo 6 punktu, maksimali draudimo išmoka už vieną draudžiamąjį įvykį yra 60 000 Eur, todėl už neteisėtai išsimokėtą 64 750,55 Eur atlygio dalį draudimo išmoka yra mažinama ir bendra ieškovei priklausanti draudimo išmokos suma yra 106 781,50 Eur.

6.       Atsakovas Lloyd‘s insurance company S.A. atsiliepimu prašo bylą nutraukti, o šio reikalavimo netenkinus – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad

7.       Papildomai nurodo, kad draudimo sutartyje tarp V. K. ir atsakovo yra numatyta 290 Eur išskaita, todėl net ir tenkinus ieškinį, priteistina suma turėtų būti mažinama 290 Eur suma už vieną draudžiamąjį įvykį.

8.       Dublike ieškovė, pasisakydama dėl ieškinių tapatumo, nurodė, kad ieškinių reikalavimo pagrindas ir dalykas nėra tapatūs, nes šioje byloje reikalavimas kildinamas iš sutartinės atsakomybės dėl netinkamo privalomojo civilinės atsakomybės sutarties vykdymo, o civilinėje byloje Nr. e2-1099-656/2024 reikalavimas pareikštas dėl žalos atlyginimo. Dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais, nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės išvada, jog nagrinėjami įvykiai nėra draudžiamieji, nes nemokumo administratorius veikė didelio nerūpestingumo kaltės forma. Dėl išskaitos ieškovė nurodė, kad Apraše nėra numatyta draudiko teisė mažinti draudimo išmoką, o draudimo sutartyje nurodytos V. K. civilinės atsakomybės draudimo sumos yra minimalios pagal JANĮ nustatytas draudimo sumas, todėl jos negali būti mažinamos išskaita.

9.       Triplike atsakovas nurodo,  kad ieškovė neginčija, jog šalys yra tapačios bei dalykas,  kadangi reiškiamas toks pats reikalavimas (atėmus 4 750,55 Eur sumą, viršijančią 60 000 Eur draudimo išmoką) ir yra siekiama to paties rezultato. Atsakovė pažymi, kad ieškinio pagrindas taip pat yra tapatus, kadangi reiškiamas reikalavimas grindžiamas tais pačiais pagrindais. Papildomai nurodo, kad ieškovė reikalavimą atsakovui turėjo pareikšti jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1099-656/2024, kai buvo pateiktas ieškinys nemokumo administratoriui V. K. dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo,  kad civilinėje teisėje galiojantis dispozityvumo principas leidžia susitarti dėl išskaitos sumos, todėl, jei draudikas turėtų išmokėti draudimo išmokas, jos turi būti mažinamos 290 Eur suma už kiekvieną draudžiamąjį įvykį.

                        II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylai reikšmingų aplinkybių

10.       LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Edrija“, bankroto administratoriumi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 28 d. buvo paskirtas V. K. (civilinė byla Nr.eB2-15-459/2024).

11.       LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 2 d. BUAB „Edrija“ nemokumo administratorius V. K. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui informaciją apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi nemokumo administratoriui V. K. laikinai sustabdyta teisė užsiimti nemokumo administratoriaus veikla; Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorių V. K. iš BUAB „Edrija“ nemokumo administratoriaus pareigų (civilinė byla Nr.eB2-15-459/2024).

12.       LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės nemokumo administratoriaus ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo, 2024 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovei BUAB „Edrija“ iš atsakovo V. K. 111 532,05 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (111 532,05 Eur) nuo bylos iškėlimo (2023 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas (toliau – Sprendimas) (civilinė byla Nr. e2-1099-656/2024). Sprendime konstatuota, jog V. K. administruodamas BUAB „Edrija nemokumo procesą, ieškovės sąskaita neteisėtai išsimokėjo 64 750,55 Eur atlygio dalį, taip pat konstatuota, jog V. K., viršijo kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatos dydį 46 781,50 Eur sumai. Teismas sprendė, kad šiais neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta 111 532,05 Eur dydžio žala. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Dėl ieškinių tapatumo

13.       Atsakovas nurodo, kad ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1099-656/2024, ir šioje byloje pareikšti ieškiniai yra tapatūs, todėl byla turėtų būti nutraukta.

14.       Bylos nutraukimo pagrindai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 293 straipsnyje, kurio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Taigi, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus nagrinėto ir nagrinėjamo ieškinių tapatumą, o ieškinių tapatumas įstatyme siejamas su trimis kriterijais (požymiais) – tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1519-516/2016). 

15.       Pažymėtina, kad ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku jau išnagrinėtoje byloje.

16.       Nagrinėjamu atveju civilinių bylų ieškinio pagrindas yra skirtingas. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Tačiau civilinės atsakomybės draudikas nėra žalą padaręs asmuo, ir nors civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jis prisiima pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių, o ne iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 122-140). Civilinėje byloje Nr. e2-1099-656/2024 buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Taigi, ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės yra skirtingos, todėl nėra pagrindo konstatuoti nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio ir išnagrinėtos civilinės bylos Nr.  e2-1099-656/2024 ieškinių tapatumo.

 Dėl (ne) draudžiamųjų įvykių vertinimo

17.       Bylos duomenimis V. K. civilinės atsakomybės draudikas nemokumo administravimo paslaugų teikimo ieškovei metu buvo atsakovė. Kadangi V. K. ieškovei priteistos žalos neatlygino, ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą atlyginti ieškovei V. K. veiksmais padarytą žalą,  išmokant 106 781,50 Eur draudimo išmoką (e. bylos 1 t., b.l.41-42). Atsakovas atsisakė sumokėti draudimo išmoką, motyvuodamas, kad buvusio nemokumo administratoriaus V. K. neteisėti veiksmai yra tyčiniai, todėl tai laikytina nedraudiminiu įvykiu (e. bylos 1 t., b.l.43-46).

18.       Ieškovė nurodo, jog atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką už V. K. neteisėtais veiksmais padarytą žalą ieškovei yra nepagrįstas. Pažymi, kad nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai atlikti draudimo sutarties galiojimo metu, reikalavimas draudėjui (V. K.) ir draudikei pareikštas dėl ieškovei (administruotam juridiniam asmeniui) padarytos žalos atlyginimo, be to, pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinė pretenzija draudėjui ir draudikei pareikšta ieškovei pateikiant 2023 m. spalio 5 d. ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo), pretenzija pareikšta per išplėstinį reikalavimo pareiškimo laikotarpį. Todėl, ieškovės vertinimu, įvykis atitiko draudžiamojo įvykio sąlygas, apibrėžtas Aprašo 5 punktu. Ieškovės vertinimu, nemokumo administratoriaus veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, nes jie nulemti nepakankamo administratoriaus rūpestingumo tiek naudojant bendrovės lėšas, tiek derinant su kreditoriais nemokumo proceso išlaidas ir tai patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą.

19.       Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, nurodant, kad nemokumo administratorius veikė tyčinės kaltės forma, todėl draudimo išmoka negali būti mokama.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.987) straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

21.       Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu (JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos yra apibrėžtos JANĮ, Apraše ir draudimo sutartimi, sudaryta draudiko ir nemokumo administratoriaus.

22.       Pažymėtina, kad skirtingai nuo savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties šalys turi mažai laisvės nustatyti privalomojo draudimo sutarties sąlygas; šios sąlygos paprastai apibrėžiamos teisės aktu.

23.       JANĮ 131 straipsnio  1 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu), administruojant nemokumo, fizinio asmens bankroto procesus, administruojamam fiziniam ar juridiniam asmeniui ir (ar) kreditoriams, ir (ar) tretiesiems asmenims padarytą žalą. JANĮ 131 straipsnio 5 d. nustatyta, kad nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

24.       Aprašo 1 p. numatyta, jog apraše reglamentuojama nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas, draudžiamasis įvykis, nedraudžiamasis įvykis, draudimo suma ir draudimo įmoka, draudimo sutarties sudarymas ir terminas, draudimo rizikos pasikeitimas, draudėjo – draudimo sutartį sudariusio administratoriaus – pareigos įvykus draudžiamajam įvykiui, žalos dydžio nustatymas ir draudimo išmokos išmokėjimas, draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimas, draudimo sutarties pakeitimas ir nutraukimas ir kitos draudimo sutarties sąlygos.

25.       Aprašo 5 punkte nustatyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus administruojant nemokumo procesus atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas atsirasti administratoriaus civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas: pateiktas asmens, kuris Apraše nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam draudėjo neteisėtais veiksmais administruojant nemokumo procesus padarytos žalos (5.1. punktas); pateiktas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl draudėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pateikimas teismui) (5.2. punktas); pateiktas dėl žalos, kuri padaryta draudėjo neteisėta veika administruojant nemokumo procesus draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui (5.3. punktas); pateiktas dėl draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), administruojant nemokumo procesus (5.4. punktas); pateiktas draudimo sutarties galiojimu laikotarpiu ir (ar) per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieni metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos (5.5. punktas).

26.        Aprašo 8.3 punktas numato, kad nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas dėl tyčinių draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita).

27.       Ieškovė nurodo, kad nemokumo administratoriaus V. K. neteisėti veiksmai pasireiškė dviem skirtingomis veikomis: pirma, neteisėtai sau išsimokėtas atlyginimas, antra - neteisėtai viršyta administravimo išlaidų sąmata. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendime nėra konstatuota nemokumo administratoriaus V. K. kaltės forma. Pats nemokumo administratorius nurodytame ginče nesutiko su reikalavimu dėl žalos atlyginimu, įrodinėjo, jog didesnis atlyginimas jam priklausė pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, taip pat jis atliko daugiau darbų ir suteikė paslaugų, todėl jam priklausė didesnis atlyginimas; įrodinėjo, jog išlaidos, viršijusios administravimo išlaidų sąmatą, buvo patirtos ieškovės naudai, ieškovei buvo suteiktos paslaugos ir atlikti darbai pagal išrašytas sąskaitas. Ieškovės vertinimu, žala atsirado ne tyčinių nemokumo administratoriaus veiksmų pasekmėje, o dėl nemokumo administratoriaus didelio nerūpestingumo, nemokumo administratorius tikėjosi, jog jam turi būti sumokėtas didesnis atlyginimas už paslaugų teikimą, taip pat turėjo lūkestį, jog kreditoriai patvirtins didesnę administravimo išlaidų sąmatą.

28.       Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismo sprendimu pripažinus, jog kreditoriai, patvirtinę bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą visam nemokumo procesui, neprisiėmė rizikos ir nedavė išankstinio sutikimo dėl būsimų išlaidų, viršijančių patvirtintą sąmatą, todėl nėra pagrindo paneigti bankroto administratoriaus kaltę, kaip dar vieną civilinės atsakomybės sąlygą. Atsakovo nuomone, nemokumo administratoriaus kaltė dėl padarytos žalos yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo Sprendimu, tačiau nedetalizuota jos forma. Atsakovas nurodo, kad tuo atveju, kai nemokumo administratorius nesilaiko atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų, t. y. žinodamas, kad neturi teisės atlikti tam tikrų veiksmų, nes jie gali padaryti žalą kreditoriams, vis tiek juos atlieka, patvirtina, jog nemokumo administratorius veikė tyčinės kaltės forma.  

29.       Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 63 punktas; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; kt.).

30.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovės nemokumo administratoriaus ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo, sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo V. K. 111 532,05 Eur žalos atlyginimą (civilinė byla Nr.e2-1099-656/2021). Teismas nustatė, kad ieškovės teiktais duomenimis, atsakovas išsimokėjo 87 000 Eur administratoriaus atlyginimą, nors kreditorių susirinkimas patvirtino 22 249,45 Eur atlyginimo sumą. Teismas pripažino, kad 64 750,55 Eur (87 000 Eur - 22 249,45 Eur) atlygio dalį atsakovas išsimokėjo neteisėtai. Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimas patvirtino tik dalį atsakovo išmokėtų administravimo lėšų. Kreditorių buvo patvirtintos: 8 547 Eur ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos, apmokėtos UAB „Projektas“; 1 340 Eur išlaidos advokato R. Noreikos pagalbai apmokėti ginčuose, kuriuose dalyvavo ieškovė; 4 000 Eur išlaidos, apmokėtos BUAB „Pamario edrija“ už turto saugojimą; 80 Eur R. V. firmai Raktinė už pultelių taisymą; 71,45 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“ paslaugos; 85 91 Eur už UAB KMK transportavimo paslaugas; 638,71 Eur Registrų centro paslaugos; 7,12 Eur UAB Eur Diginet LTU reklamos paslaugos; 25,03 Eur kitų išlaidų. 2023 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimas nepatvirtino: 9 453 Eur sumos, sumokėtos UAB „Projektas“ už konsultacijų paslaugas; 37 328,50 Eur sumos, sumokėtos UAB  KMK plius už transportavimo paslaugas. Teismas pripažino, kad atsakovas, viršydamas kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatos dydį, neteikdamas kreditoriams bei teismui visas administravimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, neginčydamas 2023 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl išmokėtų administravimo išlaidų dydžio patvirtinimo, prisiėmė iš to kylančią riziką. Teismas pripažino, kad Kreditorių susirinkimo nepatvirtinta 46 781,50 Eur (9 453 Eur + 37 328,50 Eur) administravimo išlaidų suma laikytina atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei padaryta žala. Teismas konstatavo, kad  atsakovas, išsimokėdamas didesnį nei kreditoriai nustatė atlyginimą, išmokėdamas lėšas, viršinančias patvirtintą sąmatą, padarė neteisėtus veiksmus, kurie yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala; viso ieškovei atsakovo veiksmais padaryta žala sudaro 111 532,05 Eur (64 750,55 Eur + 46 781,50 Eur).

31.       Taigi, teismo  Sprendimu buvo nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tarp jų ir kaltė, tačiau ji nebuvo detalizuota. Atsižvelgiant į tai, ginčo atveju aktualus klausimas, kokia forma pasireiškė nemokumo administratoriaus kaltė pagal teismo Sprendimu jau nustatytus jo atliktus neteisėtus veiksmus, t. y. ar žala padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais.

32.       Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalies nuostatas kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.248 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019, 17 punktas).

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorių susirinkimas 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu patvirtino bankroto administratoriaus pateiktą informaciją ataskaitoje apie patirtas išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo - 22 539,55 Eur; laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo iš JAR patvirtino bankroto administratoriaus atlyginimą 30 000 Eur (įskaitant PVM) + 20 procentų priemoką prie atlyginimo nuo išieškotų sumų; laikotarpiu nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki bendrovės išregistravimo iš JAR nustatė 30 000 Eur (įskaitant PVM, jei toks yra) bankroto administravimo išlaidoms. Pažymėjo, kad esant poreikiui bankroto administravimo išlaidų sąmata gali būti persvarstoma (e. bylos 1 t., b.l.47-51).

34.       Nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto procesas prasidėjo 2018 m. spalio 12 d., todėl aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas.

35.       Taigi, nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ar sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo sietina su bankroto administratoriaus teise į atitinkamų išlaidų atlyginimą: išlaidos, neviršijančios patvirtintos sąmatos ribų, taip pat šią sąmatą viršijančios išlaidos, patvirtintos kreditorių susirinkimo ar teismo, privalo būti atlygintos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų, tuo tarpu patvirtintą sąmatą viršijančios nepatvirtintos išlaidos dengiamos iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020, 48 punktas).

36.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo bei nepagrindė dalies administravimo išlaidų pagrįstumo bei reikalingumo bankroto procedūroms atlikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 29 d. įvyko ieškovės kreditorių susirinkimas, kuriame ieškovės nemokumo administratorius MB „Renema“ pateikė informaciją apie ieškovės išlaidas nemokumo procese apmokant nemokumo administratoriui V. K. atlyginimą ir kitas išlaidas jo paslaugų teikimo laikotarpiu, kreditoriai nutarė iš dalies patvirtinti išlaidas, patirtas administruojant administratoriui V. K., t. y. nutarta patvirtinti faktiškai patirtas 45 949,76 Eur administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 27d. (e. bylos 1 t., b.l.55-143). Taigi, liko nepatvirtinta 111 532,05 Eur suma: 64 750,55 Eur suma, išsimokta nemokumo administratoriaus iš ieškovės banko sąskaitų kaip atlyginimas,  9 453 Eur išlaidų suma, sumokėta UAB „Projektas“ už konsultacijų paslaugas, 37 328,50 Eur išlaidų suma, sumokėta UAB „KMK plius“ už transportavimo paslaugas. 

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).

38.       Teismo vertinimu, V. K., nepagrįstai išsimokėdamas didesnį nei kreditorių susirinkimas nustatė atlyginimą bei išmokėdamas lėšas, viršijančias patvirtintą sąmatą, atliko tyčinius veiksmus, t. y. veikė suvokdama, kad dėl jo neteisėtų veiksmų įmonės kreditoriams atsiras konkreti žala arba labai tikėtina, kad atsiras. Pažymėtina, kad administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Taigi, tik esant objektyvioms priežastims kreditorių susirinkimas gali patvirtinti didesnę administravimo išlaidų sąmatą, jeigu administratorius tinkamai pagrindžia tokių išlaidų būtinybę. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų, patvirtinančių minėtas sąlygas viršyti administravimo išlaidų sąmatą, byloje nėra nustatyta. Priešingai, teismo Sprendime konstatuota, jog buvęs nemokumo administratorius nepateikė  administravimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Teismas pripažino, kad atsakovas, viršydamas kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatos dydį, neteikdamas kreditoriams bei teismui visas administravimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, neginčydamas 2023 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl išmokėtų administravimo išlaidų dydžio patvirtinimo, prisiėmė iš to kylančią riziką.  Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, kad nemokumo administratorius turėjo pagrįstą lūkestį, jog kreditoriai patvirtins didesnę administravimo išlaidų sąmatą. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Dėl nurodytų priežasčių, bankroto administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei patvirtinta sąmata, jei nepateikia šių išlaidų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų.

39.       Pažymėtina, kad ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40.       Taigi, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad žala buvo padaryta tyčiniais nemokumo administratoriaus V. K. veiksmais, t. y. nemokumo administratorius sąmoningai, žinodamas nustatytą reglamentavimą bei procedūras, siekiant pakeisti patvirtintas administravimo išlaidas,  tai ignoravo ir nepagrįstai išsimokėjo sau 64 750,55 Eur atlyginimą bei 46 781,50 Eur suma viršijo administravimo išlaidas, nesant šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Ginčo atveju atsakovo veiksmais bankrutuojančiai bendrovei dėl nepagrįstai sumokėtų administravimo išlaidų,  buvo padaryta net 111 532,05 Eur dydžio žala. Bylos duomenys patvirtina, kad nemokumo administratoriaus V. K. veiklos laikotarpiu bendrovė iš skolininkų išieškojo 15 137,24 Eur dydžio skolų bei pardavė iš skolininkų už skolas perimtą turtą ir gavo 35 300 Eur, bendra suma sudaro 50 437,24 Eur (e. bylos 1 t., b.l.87). Taigi, padarytos žalos dydis net du kartus viršija išieškotą nemokumo administratoriaus sumą, nors būtent administratorius turi užtikrinti, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei.

41.       Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad žala padaryta dėl tyčinių nemokumo administratoriaus veiksmų, nagrinėjamas įvykis pagrįstai atsakovo pripažintas nedraudiminiu (Aprašo 8.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomą draudimo išmoką,  nes žalą  nagrinėjamu atveju tiesiogiai privalo atlyginti kaltas asmuo, t. y. V. K.. Taigi, ieškovės ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl teismo precedentų

42.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino vertikalaus precedento sampratą, kuri reiškia, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

43.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. e3K-3-281-1075/2020 laikyti precedentine, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje administratoriaus atžvilgiu buvo priimti palankūs kreditorių susirinkimo nutarimai, pagal kuriuos buvo išmokėtos nemokumo administratoriui pinigų sumos, tačiau sprendimai buvo ginčijami teisme. Nagrinėjamu  atveju nemokumo administratorius išmokėjo atitinkamas pinigų sumas, nors kreditorių susirinkimo sprendimai apskritai nebuvo priimti. Taigi, tiek civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020, tiek šioje byloje buvo vertinamos skirtingos teisinės situacijos dėl administravimo išlaidų nepagrįsto išmokėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Edrija“ ieškinį atmesti.

      Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                     Rosita Patackienė