Administracinė byla Nr. A-2361-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01488-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.  

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas J. L. (J. L.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) (toliau – ir atsakovas) priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 5 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, temperatūra ir apšvietimas, buvo drėgna, trūko oro, ant lubų ir sienų buvo pelėsio, nebuvo veikiančių iškvietimo mygtukų. Kamerose nebuvo galimybės visiems vienu metu pavalgyti prie stalo, taip pat nebuvo įrengtos lentynos higienos priemonėms susidėti ir veidrodžiai. Naudojantis sanitariniais mazgais ir dušu nebuvo užtikrintas privatumas. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos ir grindys buvo nelygios, padengtos pelėsiu, nebuvo šiukšlių dėžių, o suoleliai buvo sulaužyti. Pareiškėjo teigimu, jis Lukiškių TI-K administracijos prašė jam išduoti antrą pledą, tačiau administracija šį pareiškėjo prašymą ignoravo. Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, suprastėjo sveikata, jis patyrė nepatogumus, diskomfortą.

3.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų tiekiama pagalba bei programomis. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktai nenumato, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

5.       Nurodė, kad sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nenumatytas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) nustatytus reikalavimus.

6.       Lukiškių TI-K laikomiems asmenimis vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga neteisėtų veiksmų neatliko. Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras plotis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Sanitariniai mazgai įrengti pagal HN 76:2010 reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu.

7.       Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

8.       Atsakovas atsiliepime nurodė kokie baldai įrengti kamerose, koks jų dydis ir išmatavimai. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti veidrodžiai. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, oro temperatūra atitinka reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.  Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pažymėjo, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

9.       Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužydami langus, griaudami atitvarines tualeto sieneles.

10.       Į įstaigą atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandomis uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

11.       Nuteistiesiems suteikiamas pasivaikščiojimas gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų durys įrengiamos pagal reikalavimus. Vidinių grotuotų kamerų nėra. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistemą. Pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.

12.       Nurodė, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis teisės aktais. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

13.       Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 26 d. buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, paliko nenagrinėtą.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-2301-968/2017) buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad jis  nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teismas, sulyginęs šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimą, pažymėjo, kad reikalavimas dėl pareiškėjo 2017 m. sausio 26 d. laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, yra analogiškas ginčas už tą patį laikotarpį ir dėl tų pačių aplinkybių, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl 2017 m. sausio 26 d. laikymo Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 straipsnio 4 punktas).

16.       Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

17.        Teismas nustatė, kad pareiškėjas: nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 10 d. kalėjo kameroje Nr. 190, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. kovo 8 d. kalėjo kameroje Nr. 290, kurios plotas – 7,76 kv. m; nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. kalėjo kameroje Nr. 158, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. kalėjo kameroje Nr. 140, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. kalėjo kameroje Nr. 147, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. kalėjo kameroje Nr. 183, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. kalėjo kameroje Nr. 299A, kurios plotas – 7,45 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. sausio 4 d. kalėjo kameroje Nr. 182, kurios plotas – 7,94 kv. m; 2018 m. sausio 5 d. pareiškėjas buvo paleistas į laisvę. Visą ginčo laikotarpį, t. y. iš viso 344 paras, pareiškėjas kamerose buvo kalinamas vienas arba dar su vienu asmeniui. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,72 kv. m iki 7,94 kv. m kameros ploto, taigi, nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2018 m. sausio 5 d. Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjo teisę būti kalinamam kamerose, kurios atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl kamerų ploto.

18.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl to, jog sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas, kadangi sanitarinis mazgas nuo kameros buvo atitvertas 1,3 m aukščio sienele, be to naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas jo privatumas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Nors Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gegužės mėn. pranešime nurodyta, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose yra įrengiamos užuolaidos, o atitinkamose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, Lukiškių TI-K teismui nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu gyvenamosiose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpoje buvo įrengtos užuolaidos ar sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir teismų praktiką, teismas konstatavo, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas mūrine sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl Lukiškių TI-K veiksmai negali būti laikomi teisėtais.

19.       Vertindamas pareiškėjo teiginius, jog Lukiškių TI-K dušai buvo stebimi pareigūnų, be to, dušai nėra atitverti vienas nuo kito, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) nuostatomis, kuriose nustatyta, jog viena iš vidaus tvarkos Lukiškių TI-K užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Dėl suėmimo ir bausmių vykdymo rėžimo neišvengiami tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, kad siekiant užtikrinti asmenų privatumą, dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo argumentus, kad naudojantis dušu buvo varžomas jo privatumas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

20.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, temperatūra ir apšvietimas, buvo drėgna, trūko oro, ant lubų ir sienų buvo pelėsio, teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, ar į Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir NVSC). Iš Lukiškių TI-K teismui pateiktų NVSC atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose kamerose metu, todėl teismas vertino, kad nėra galimybės nustatyti kamerų Nr. 190, 290, 158, 140, 147, 183, 299A, 182 būklės pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu.

21.       Teismas rėmėsi Lukiškių TI-K atsiliepime bei Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 9 d. pranešime nurodytais duomenimis, jog Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tai, kad kameros vėdinamos per langus, patvirtino ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad kameroje buvusi ventiliacija atitiko Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkto reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio.

22.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo teiginių dėl kameroje esančio apšvietimo ir temperatūros visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nustatė, jog kamerose buvo šalta, nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas ir švaraus oro kiekis, neteikė šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į Lukiškių TI-K. Teismas pareiškėjo teiginių nelaikė detalizuotu kalinimo sąlygų apibūdinimu, todėl įvertinęs tai, jog Lukiškių TI-K būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius, laikė, kad įrodinėjimo našta įstaigai neperėjo. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, susijusių su netinkama kamerų būkle (drėgme, pelėsiu, švaraus oro kiekiu ir kt.).

23.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos higienos reikmenų lentynėlės ar spintelės, taip pat veidrodžių, bei remdamasis atsakovo atsiliepime pateiktais duomenimis, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus.

24.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo vietos visiems atsisėsti prie stalo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti. Teismas, įvertinęs tai, jog visą ginčo laikotarpį pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas arba dar su kitu asmeniu, taigi pareiškėjas visuomet turėjo galimybę atsisėsti prie stalo, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

25.       Dėl pareiškėjo teiginio, jog Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai buvo prastos būklės – sienos ir grindys buvo nelygios, padengtos pelėsiu, nebuvo šiukšlių dėžių, o suoleliai buvo sulaužyti, teismas nurodė, kad pareiškėjas nedetalizavo, kurie konkrečiai kiemeliai buvo blogos būklės, į Lukiškių TI-K administraciją neteikė nusiskundimų. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai ginčo laikotarpiu buvo techniškai netvarkingi ir (ar) kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės.

26.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad kai kuriose kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, konstatavo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu ir nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams. Kita vertus, pareiškėjas skunde nenurodė konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigūną, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Teismas pareiškėjo argumentus dėl pavojaus mygtukų įrengimo kamerose laikė abstrakčiais ir nesusijusiais su jo teisių pažeidimu.

27.       Teismas pareiškėjo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija ignoravo pareiškėjo prašymą išduoti antrą pledą, vertino kaip abstrakčius ir nepagrįstus įrodymais, nes pareiškėjas nedetalizavo, kada (bent apytiksliai), į kokius pareigūnus ir kiek kartų kreipėsi.

28.       Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K suprastėjo jo sveikata – jam skaudėjo akis. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo regos pakitimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas patyrė akių būklės pakitimus.  

29.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad dėl privatumo neužtikrinimo pareiškėjui naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, dėl ko kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į privatumo neužtikrinimo trukmę, į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad privatumo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, taip pat į tai, kad 2017 m. sausio 27 d., vasario 7–11, 15 d., kovo 9, 13, 28 d., balandžio 27 d., gegužės 2, 9 d., rugpjūčio 4–5, 10–11, 31 d., rugsėjo 13, 18–19, 23, 26–27 d., spalio 2 d. ir gruodžio 20 d. kamerose buvo laikomas vienas, taip pat į tai, jog byloje nenustatyta, jog dėl šių pažeidimų pareiškėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę ginčo laikotarpiu, todėl priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III.

30.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus  apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

31.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir faktų, neišreikalavo raštiškų įrodymų, neiškvietė į teismą liudytojų.

31.2.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo konstatuotas pažeidimas dėl iškvietimo mygtukų nebuvimo. Teigia, jog skunde nurodė, kad kiekvieną kartą kai reikėdavo kviesti pareigūnus, tekdavo rankomis, kojomis arba valgomuoju šaukštu daužyti į kameros duris.

31.3.                      Teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimų dėl pasivaikščiojimo kiemelių. Pareiškėjas teigia, kad atkreipė dėmesį ypač į pirmojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius, be to nurodė, kad stogas yra dengtas šiferiu ir turi asbesto – kenksmingos medžiagos.

31.4.                      Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl kamerose buvusios drėgmės ir pelėsio, nekonstatavo pažeidimo dėl oro temperatūros kamerose

31.5.                      Teismas nieko nepasisakė dėl karantino kamerų, dėl naktinio kamerų apšvietimo, nepasisakė dėl karantino kamerų žiemos laikotarpiu.

31.6.                      Teismas konstatavę, kad Lukiškių TI-K dušo patalpos neatitiko higienos reikalavimų, sprendime nepasisakė ar dušo patalpos atitiko privatumo reikalavimus. Taip pat sprendime nieko nepasisakyta, kad dušo patalpose sudrėgsta asmeniniai rūbai.

31.7.                      Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, teigia, jog tokia maža kompensacija yra pasityčiojimas iš žmogaus.

32.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33.       Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje pareiškėjo skundas atmestas, yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a: 

IV.

34.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

35.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino asmens privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir  priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus (dėl per mažo kameros ploto, dėl privatumo naudojantis dušu, dėl kamerų netinkamos ventiliacijos, drėgmė, pelėsio, apšvietimo, temperatūros, dėl galimybės atsisėsti prie stalo, dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, signalizacijos mygtuko neužtikrinimo, pledo neišdavimo, sveikatos pablogėjimo) atmetė kaip nepagrįstus, nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. 

36.        Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, neišreikalavo įrodymų, neteisingai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl iškvietimo mygtukų, pasivaikščiojimo kiemelių, kamerų drėgmės ir pelėsio, oro temperatūros, dėl privatumo neužtikrinimo duše, nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su asbesto buvimu, naktiniu apšvietimu, trumpalaikio sulaikymo kamerų ir kratos patalpų, neapklausė liudytojų, taip pat netinkamai įvertino žalą ir priteisė per mažą sumą.

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų ir aplinkybių vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau, kaip minėta, proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomi. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais.

40.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų kamerose neįrengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl iškvietimo mygtukų kamerose reikalingumo bei nesant byloje atsakovo pateiktų duomenų apie kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo nustatyti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

41.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018).

42.       Pripažįstant, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo neveikianti aliarminio iškvietimo sistema ir tai neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau šiuo atveju vertintina, jog pareiškėjas neįrodė, jog dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog dėl iškvietimo mygtukų nebuvimo negalėdamas išsikvieti pareigūnų, turėjo belstis į duris savo valgomuoju šaukštu, todėl patyrė pažeminimą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti duomenys, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečius neigiamus išgyvenimus, sveikatos sužalojimą. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo būtų padarytas neigiamas poveikis pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai.

43.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, susijusių su privatumo neužtikrinimu duše. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius šiuo klausimu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vertino minėtą pareiškėjo nusiskundimą, tačiau konstatavo, kad dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros, todėl sprendė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo privatumo naudojantis dušu, nepažeidė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

44.       Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros ir toks dušų patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui tinkamo privatumo naudojantis dušu (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio nusiskundimo nepripažino pareiškėjo teisių pažeidimu.

45.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, susijusius su asbesto buvimu pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangoje bei dėl dušų patalpose drėkusių asmeninių rūbų, pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo pagrindą, suformuluotą ir išnagrinėtą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybių, susijusių su asbesto stogo dangoje buvimu ir drėkusių rūbų dušų patalpose, todėl šie klausimai pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų su neturtinės žalos patyrimu susijusių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, tikrindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertina.

46.       Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo Lukiškių TI-K pažeidimų dėl kamerose buvusio pelėsio, drėgmės, oro temperatūros, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus atsakovo pateiktus argumentus dėl patalpų vėdinimo, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl kamerose buvusios netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio.

47.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl naktinio apšvietimo bei dėl trumpalaikio sulaikymo (karantino) kamerų, pažymėtina, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui tik abstrakčiai nurodė, kad jis buvo laikomas minėtose kamerose, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus nurodytu aspektu vertina kaip nepagrįstus. Tuo tarpu pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui tik teigė, kad „buvo silpnas dirbtinis apšvietimas“, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes grindė bendro pobūdžio teiginiais, kurios nelaikytinos detalizuotu kalinimo sąlygų apibūdinimu.

48.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (liet. be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

49.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui 344 paras (išskyrus dienas, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, dėl to jis patyrė neturtinę žalą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgusi į pažeidimų trukmę, kuomet pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais bei konstatavus pareiškėjo teisių pažeidimus dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamas pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjo prašoma priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

51.       Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei aktualią teismų praktiką panašiose ir analogiškose bylose, teisėjų kolegija sprendžia, kad adekvati pareiškėjo patirtiems nepatogumams kompensuoti neturtinės žalos suma turėtų būti 1 400 eurų.

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimas keičiamas, padidinant pareiškėjui J. L. priteistinos neturtinės žalos dydį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. L. (J. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui J. L. (J. L.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos  atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Stasys Gagys

        Rytis Krasauskas

        Gintaras Kryževičius