Civilinė byla Nr. 2-1077-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00055-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ skundus dėl bankrutavusios kooperatinės kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto byloje.

Teisėja,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ 2017 m. liepos 7 d. pateikė teismui skundą dėl 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, prašė: 1.1. Panaikinti 2017 m. birželio 21 d. bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu (išskyrus nutarimo dalį, kuria nustatyta iki 200 Eur išlaidų sąmata antstolių paslaugoms);  1.2. Patvirtinti bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ 2017 m. III ketvirčio 15 000 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmatą pagal 5 priedą (neįskaitant atlyginimo pareiškėjai); 1.3. Patvirtinti bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ (toliau tekste – Unija) bankroto administratorei (pareiškėjai) atlyginimą: 4 386 Eur/ketv. arba 1462 Eur/mėn., įskaitant PVM, už 2017 m. III ketvirtį.
2. Nurodė, kad 2017 m. birželio 21 d. Unijos kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu priėmė skundžiamą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau tekste – IID) pasiūlytą ir IID balsų dauguma priimtą nutarimą dėl Unijos 2017 m. III ketvirčio bankroto administravimo sąmatos tvirtinimo (toliau tekste – Nutarimas) (neskundžiama Nutarimo dalis, kuria nustatyta iki 200 Eur išlaidų sąmata antstolių paslaugoms). Nutarimu buvo patvirtinta ir administravimo išlaidų sąmata bei pareiškėjos atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka 2017 m. III ketvirčiui (7 600 Eur (PVM įskaitytas) administravimo išlaidų sąmata (iš jų iki 3 800 Eur skirta išorės specialistų paslaugoms, iki 3 800 Eur skirta Unijos veiklos išlaidoms). Nutarimu taip pat patvirtintas atlyginimas pareiškėjai už 2017 m. III ketvirtį – 2 930 Eur (iš jų 1 464 Eur pastovi atlyginimo dalis, likusi dalis yra kintama ir visa mokama, esant patenkintam ne mažesniam kaip 130 000 Eur kreditinio reikalavimo dydžiui).

Pareiškėja, tinkamai vykdydama jai tenkančius įsipareigojimus, grįsdama 2017 m. III ketvirčiui prašomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, 2017-06-21 kreditorių susirinkimui teikė duomenis apie 2017 m. I ketvirtį patirtas faktines administravimo išlaidas, taip pat buvo teikiama informacija apie prognozuojamas patirti administravimo išlaidas 2017 m. II ketvirtį, teisinių išlaidų detalizacija, 2017 m. I ketvirtį faktiškai patirtų administravimo išlaidų ataskaita. Kadangi siunčiant medžiagą 2017-06-21 kreditorių susirinkimui bei jam vykstant 2017 m. II ketvirtis nebuvo pasibaigęs, pareiškėja objektyviai negalėjo pateikti duomenų apie faktines II ketvirčio išlaidas, tačiau pateikė duomenis apie prognozuojamą jų dydį.

3. Ginče turi būti atsižvelgta į tai, kad 2017 m. I bei II ketvirčiui Unijos bankroto procese buvo tvirtinamos panašaus dydžio administravimo išlaidų sąmatos, darbų apimtis Unijos bankroto procese nemažėjo, nurodytais ketvirčiais Unijai priklausančio administruojamo turto apimtis kito visiškai nedaug (Unijos turto balansinė vertė 2017-03-31 sudarė 523,47 tūkst. Eur, 2017-06-30 sudarė 517,28 tūkst. Eur.), teisminių procesų, kuriuose dalyvauja Unija, skaičiaus nesumažėjo. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad Unijos administravimui 2017 m. III ketvirtį reikalinga administravimo sąmata turėjo būti lygi praėjusį metų ketvirtį patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai, tačiau negalėjo būti mažinama, ypač tokiu mastu, kaip tai buvo padaryta priimant Nutarimą. Kaip matyti iš skundžiamame Nutarime pateiktų IID atstovų motyvų, akivaizdu, kad IID visiškai nepagrindė savo patvirtintos sąmatos, o Nutarime pateikti motyvai vertintini kaip išimtinai subjektyvūs ir neturintys nieko bendro su konkrečiomis sąmatos eilutėmis ir išlaidų reikalingumu teiginiai. IID, patvirtindama beveik tris kartus mažesnę sąmatą advokatų paslaugoms, nemotyvavo tokio sprendimo – nenurodė, jog Pareiškėja nepateikė pakankamai informacijos sąmatai pagrįsti, sąmatą nustatė, neatsižvelgusi į darbų apimtis. Nepagrįstai sumažinta sąmata darbuotojų darbo užmokesčiui ir susijusiems mokesčiams, nes sumažintų sumų nepakaks patvirtintų pareigybių darbo užmokesčiams ir su jais susijusių privalomiems mokėjimas išmokėti. IDD nepateikė motyvų, kodėl Unijos darbuotojų atlyginimai III metų ketvirčių lyginant su II metų ketvirčiu turėjo mažėti. Unijos kreditorių susirinkimui patvirtinus iki 3 800 Eur kitoms Unijos veiklos išlaidoms, į kurias įeina buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų, dokumentų valdymo, transporto, patalpų nuomos ir transportavimo, organizacinės bei kitos išlaidos, akivaizdu, kad tokia patvirtinta sąmata nedengia Unijos buhalterinės apskaitos vedimui reikalingo biudžeto kartu su kitomis išlaidomis. Unijos buhalterinės apskaitos tvarkymui dėl jos specifikos keliami aukštesnės kompetencijos, specifinių žinių bei konfidencialumo reikalavimai, dėl to natūralu, kad buhalterinės paslaugos Unijai negali būti žemesnės nei rinkos kaina. Nutarimu patvirtintos sąmatos kitoms Unijos veiklos išlaidoms pakaks tik Unijos darbuotojų darbo užmokesčiui, dalies buhalterinių ir kitų paslaugų apmokėjimui, todėl spręstina, kad IID, priimdamas Nutarimą, apskritai neskyrė biudžeto, reikalingo būtiniausioms IT paslaugoms pirkti 2017 m. III ketvirtį. Faktinei Unijos situacijai nekintant – valdant didelį paskolų sutarčių dokumentų kiekį, nemažėjant užklausų iš valstybinių institucijų, vykstant gausiems teisminiams ginčams, dokumentų valdymo paslaugoms pirkti patiriamos išlaidos negali mažėti. 2017-06-21 kreditorių susirinkime patvirtinus darbuotojų pareigybių sąrašą, Unijai reikia išlaikyti patalpas, kuriose darbuotojai dirba, taip pat išlaikyti patalpas, kuriose yra sandėliuojami Unijos dokumentai. Unijos darbuotojai dirba nuomojamose administracinėse patalpose, už kurias reikia mokėti tiek nuomos mokestį, tiek komunalinius mokesčius. Pareiškėja pažymėjo, kad visais ketvirčiais kreditorių susirinkimo nustatytos administravimo išlaidos nebuvo viršytos ir visais atvejais faktiškai patirtos išlaidos buvo mažesnės, nei kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos.

Nutarimu buvo patvirtintas pareiškėjos atlyginimas, lygus 2 930 Eur ketvirčiui arba 976 Eur mėnesiui. IID atstovai nustatė, kad mėnesio atlyginimą sudaro pastovi ir kintama atlyginimo dalis. Pastovi atlyginimo dalis sudaro 488 Eur per mėnesį, kintama – 488 Eur per mėnesį, apskaičiuojama, atsižvelgiant į tenkinto kreditinio reikalavimo dydį – visa kintama atlyginimo suma mokama kreditiniams reikalavimams tenkinti pervedus 130 000 Eur, o pervedus mažiau, mažinama proporcingai. Nutarimas yra priimtas, pažeidžiant ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį. Šioje įstatymo normoje reglamentuojama, jog konkreti atlyginimo administratoriui suma nustatoma, atsižvelgiant į tai, ar bankrutavusi įmonė tęsia, vykdo veiklą, bankroto metu išieškotas sumas, įmonei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių. Unija po bankroto bylos jai iškėlimo tęsia savo veiklą. Pareiškėja administruoja daugiau kaip 40 paskolų. Nustatant atlyginimą vertintina ir tai, kad Unijai priklauso didelės apimties finansinis turtas – reikalavimo teisės pagal paskolų sutartis, kurios reikalauja didelės priežiūros ir papildomo darbo su jomis. Nutarimu nustatytas atlyginimas pareiškėjai neatitinka jos atliekamų darbų apimties, už atliekamus darbus kylančios atsakomybės bei normalios verslo praktikos. Nutarimu nustatytas pareiškėjos atlyginimas priklauso nuo sąlygos, kuri 2017 m. III ketvirtį akivaizdžiai negali būti įgyvendinta (yra neįmanoma), kas savaime patvirtina Nutarimo neteisėtumą.

4. Pareiškėja bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ 2017 m. spalio 6 d. pateikė teismui skundą dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2017 m. rugsėjo 22 d. bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu; 2) patvirtinti bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ 2017 m. IV ketvirčio 89 163 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmatą pagal 2 priedą (neįskaitant atlyginimo pareiškėjai); 4) patvirtinti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorei (pareiškėjai) 24 690 Eur/ketv. arba 8 230 Eur/mėn., įskaitant PVM, atlyginimą už 2017 m. IV ketvirtį; 5) pratęsti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ patvirtintų darbuotojų pareigybių galiojimą (teisininkas – 2 etatai, paskolų valdymo specialistas – 1 etatas, finansų analitikas – 0,25 etato, vadybininkas – 0,5 etato, asistentas – 1 etatas) iki 2017 m. gruodžio 31 d.
5. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. vykusio kreditorių komiteto posėdžio metu pagrindinės kreditorės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – kreditorius, IID, suinteresuotas asmuo) balsų dauguma (kreditorių komiteto narių daugumą sudaro VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovai) nutarimu buvo patvirtinta ir administravimo išlaidų sąmata 2017 m. IV ketvirčiui – 7 600 Eur (PVM įskaitytas) (iš jų iki 3 800 Eur skirta išorės specialistų paslaugoms, iki 3 800 Eur skirta Unijos veiklos išlaidoms). Nutarimu taip pat patvirtintas atlyginimas pareiškėjai už 2017 m. IV ketvirtį – 2 930 Eur/ketv. (iš jų 1 465 Eur pastovi atlyginimo dalis, likusi dalis yra kintama ir visa mokama, esant patenkintam ne mažesniam kaip 130 000 Eur kreditinio reikalavimo dydžiui).

Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. I bei II ketvirčiui Unijos bankroto procese buvo tvirtinamos panašaus dydžio administravimo išlaidų sąmatos, ir tai, kad 2017 m. III ketvirtį jau faktiškai patirtos Unijos bankroto administravimo išlaidos viršija Nutarimu patvirtintą sąmatą, kad darbų apimtys Unijos bankroto procese nemažėja, nurodytais ketvirčiais Unijai priklausančio administruojamo turto apimtis kito visiškai nedaug (Unijos turto balansinė vertė 2017-03-31 sudarė 523,47 tūkst. Eur, 2017-06-30 sudarė 529,03 tūkst. Eur, 2017-09-30 sudarė 545,85 tūkst. Eur), Unijos administravimui 2017 m. IV ketvirtį reikalinga administravimo išlaidų sąmata turėjo būti lygi 2017 m. II ketvirtį patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai ir negalėjo būti mažinama, ypač tokiu mastu, kaip tai buvo padaryta priimant Nutarimą. IIP, priimdamas Nutarimą, remiasi deklaratyviais teiginiais ir nevykdo jam tenkančių įpareigojimų pagrįsti savo alternatyvų siūlymą dėl išlaidų sąmatos, tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą Nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir prieštaraujantį Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvams. Pareiškėja IID 2017-09-20 pateikė galiojančias Unijos sutartis, kurios pagrindžia ir įrodo, kokiems paslaugų tiekėjams ir už kokias paslaugas Unija atlieka mokėjimus, todėl išlaidų prognozė laikytina visiškai pagrįsta ir, siekdamas paneigti sąmatos reikalingumą bei priimdamas Nutarimą, IID privalėjo paneigti konkrečių iki Nutarimo priėmimo pirktų paslaugų reikalingumą Unijos bankroto procese. IID sprendimas netvirtinti pareiškėjos prašomos 2017 m. IV ketvirčio administravimo išlaidų sąmatos ir pareiškėjos atlyginimo, motyvuojant tuo, kad prašoma tvirtinti sąmata gerokai viršija praėjusių ketvirčių faktines/prognozuojamas faktines išlaidas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. 2017-09-22 pakartotinio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai buvo informuoti, kad teisinių paslaugų poreikis numatomas tiek dėl teisminių procesų, tiek dėl paskolų portfelio pardavimo. Pareiškėja kreditorius informavo, kad Unijos patiriamos teisinės išlaidos negali būti tiksliai prognozuojamos, nes nėra galimybės prognozuoti teisminiuose procesuose dalyvaujančių šalių atliekamų veiksmų, poreikio operatyviai reaguoti į gautus naujus ieškinius Unijai ir teisminio proceso pradžioje iškylančią būtinybę dengti didžiausius teisminiame procese patiriamus kaštus. Tiek 2017 m. I ketvirčiui, tiek 2017 m. IV ketvirčiui kreditorių susirinkimas patvirtino analogišką etatų skaičių (iš viso 0,75 etato), todėl laikytina, kad 2017 m. IV ketvirčiui tvirtindamas 0,75 etato IID manė ir pritarė, jog personalo išlaikymui ketvirčiui yra reikalinga apie 2 900 Eur suma. Unijos paskolų portfelis nėra parduotas, 2017 m. III ketvirtį yra atliekama Unijos paskolų portfelio pardavimo procedūra, o pats Unijos paskolų portfelio pardavimo sandoris 2017-07-19 kreditorių susirinkimo sprendimu trečiuoju darbotvarkės klausimu turi būti sudarytas iki 2017-11-30, todėl pats paskolų portfelis 2017 m. IV ketvirtį privalomai turi būti administruojamas ir tam reikalinga sąmata. Pareiškėja IID yra pateikusi duomenis apie asmenis ir paslaugas, kurios yra skirtos IT paslaugų išlaidų eilutei.

IID, priimdamas Nutarimą, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos atlyginimo keitimo, privalėjo motyvuoti, kodėl Nutarimu yra keičiamas ankstesniais metų ketvirčiais pareiškėjai administruojant tokios pačios apimties bankroto procesą tvirtintas pareiškėjos atlyginimas, tačiau tokios pareigos neįvykdė.

6. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į skundą dėl 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti senatį skundui paduoti.
7. Nurodė, kad Kreditorių susirinkimas 2017 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą mažinti ŠTK bankroto proceso išlaidas, įskaitant ir administratoriaus atlyginimą, atsižvelgdamas į tai, kad likęs ŠTK turtas – paskolų portfelis – bus parduodamas pasitelkiant tarpininką, Unijoje nėra jokio nekilnojamojo turto, kurio administravimo/pardavimo procesą turėtų organizuoti bankroto administratorius, likęs kilnojamasis turtas yra mažai reikšmingas. Dėl šių aplinkybių darytinos išvados, kad darbų apimtys Unijos bankroto procese yra sumažėjusios. Kreditorių susirinkimas, prieš patvirtindamas 2 300 Eur (PVM įskaitytas) dydžio sąmatą, įvertino realų Unijos teisminių bylų skaičių (8), pareiškėjos pateiktą informaciją apie atliktus procesinius veiksmus šiose bylose 2017 m. I ketvirtį (didžioji dalis procesinių veiksmų yra atlikta) (2017 m. I ketvirčio faktinių išlaidų advokatų paslaugoms detalizacija) ir tai, jog bankroto administratorė nepateikė jokios informacijos apie būtinus 2017 m. III ketvirtį atlikti konkrečius procesinius veiksmus minėtose bylose. Patalpų nuomos išlaidų dydžiai ketvirčiui yra akivaizdžiai per dideli. Be to, bankroto administratorė nepateikė duomenų, kad pagal minėtas sutartis patalpos nuomojamos tik kredito unijų bankroto procesų darbams atlikti, nes UAB „Verslo konsultantai“ administruoja ne tik bankrutavusių kredito unijų bankroto procesus, bet taip pat yra ir kitų bankrutavusių įmonių bankroto administratorė. Analogiška situacija yra ir su buhalterinių, informacinių technologijų, dokumentų valdymo, organizacinių paslaugų teikimu. 2017-06-21 ŠTK kreditorių susirinkime patvirtintas darbuotojų darbo užmokesčio dydis yra pakankamas, kadangi ŠTK yra du darbuotojai – teisininkas (0,5 etato), finansų analitikas (0,25 etato), darbu apimtys, kaip minėta, ŠTK yra nedidelės, bankroto administratorius pasitelkia darbui išorės specialistus (advokatus), ŠTK išlaidos viso bankroto proceso metu gerokai viršija minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintus dydžius. Be to, bankroto administratorius nepateikė 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimui informacijos apie ŠTK darbuotojų darbų apimtis, todėl kreditorių susirinkimas, patvirtindamas minėto dydžio išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui, nepažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimas patvirtino ŠTK bankroto administratorės atlyginimą – 2 930 Eur 2017 m. III ketvirčiui, įvertindamas aplinkybes, kad bankroto administratorės darbo apimtys ŠTK bankroto procese yra sumažėjusios.

8. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
9. Atsiliepime nurodė, kad bankroto administratorė neturi pagrindo ginčyti 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta unijos 2017 m. IV ketvirčio administravimo išlaidų sąmata ir administratorės atlyginimas, nes skundžiamame Nutarime nustatyta, jog tuo atveju, jei patvirtintos sąmatos nepakaktų būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms, administratorė privalo kreiptis į kreditorių komitetą dėl sąmatos padidinimo. Suinteresuoto asmens teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja į komitetą dėl sąmatos padidinimo nesikreipė. Esą bankroto administratorės darbo apimtys Unijos bankroto procese yra gerokai sumažėjusios, ji praktiškai neatlieka jokių aktyvių veiksmų dėl paskolų portfelio pardavimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas, t. y. administravimo išlaidos ir atlyginimas administratorei sumažintas, atsižvelgiant į tai, jog paskolų portfelis bus parduodamas pasitelkiant tarpininką, taigi vienintelis realizuotinas unijos turtas yra smulkus turtas, kurio vertė apie 5 000,00 Eur. Pareiškėja taip pat neįrodė poreikio advokatų paslaugoms skirti 7 800 Eur išlaidų, neįrodė kokie procesiniai veiksmai bus atliekami vedamose bylose, kiek reikės jiems konkrečiai išlaidų ir pan. Dėl kitų patiriamų išlaidų (patalpų nuomos, buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų, dokumentų valdymo ir pan.) suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad pareiškėja administruoja keturis bankrutavusių unijų bankroto procesus, kurie iš esmės yra susiję, todėl patalpų nuomai skiriama per daug lėšų; pažymi, jog Unija dėl tam tikrų paslaugų teikimo yra sudariusi sutartį su pačia bankroto administratore – UAB „Verslo konsultantai“, todėl pareiškėja šių paslaugų įkainius nustato pagal asmeninį poreikį, tinkamai neįvertindama realių kredito unijos išlaidų, ir galbūt Unijos lėšomis finansuodama pačios UAB „Verslo konsultantai“ patiriamas veiklos išlaidas. Pažymi, kad dėl buhalterinių paslaugų teikimo yra sudarytos dvi sutartys, todėl galbūt minėtos funkcijos dubliuojasi. Taigi, anot suinteresuoto asmens, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu nutarimu buvo patvirtintos per mažos administravimo išlaidos. Suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl patvirtinto mažesnio administratorės atlyginimo remiasi jau prieš tai nurodytais motyvais dėl sumažėjusių bankroto administratorės darbo apimčių (paskolų portfelį parduodant tarpininkams ir pan.) ir Unijos 2017 m. taktiniu planu. Kreditoriai atlyginimo dydžio darbuotojams netvirtina, tvirtina tik pareigybių sąrašą. Pareigybių sąrašas tvirtinamas tik konkrečiam kalendoriniam metų ketvirčiui. Todėl net ir patvirtinus tą patį pareigybių sąrašą kaip ir ankstesniais ketvirčiais, darbuotojai neturi teisėto lūkesčio ir pagrindo tikėtis, kad ir atlyginimas išliks toks pats kaip ankstesnį ketvirtį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ skundų dėl bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo netenkino.
11. Teismas, įvertinęs skundžiamais nutarimais patvirtintas Unijos 2017 m. III ir IV ketvirčių administravimo išlaidų sąmatas, atlyginimų administratorei dydžius už minėtus ketvirčius, sprendė, kad minėti administravimo išlaidų sąmatų, atlyginimo administratorei dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, nenustatyta, jog minėti nutarimai prieštarautų ĮBĮ nuostatoms. Padaryta išvada, kad skundžiamuose nutarimuose kreditorių susirinkimas tinkamai motyvavo, kodėl tvirtinamo būtent tokio dydžio išlaidos. Teismas nurodė, kad unijos bankroto proceso išlaidos jau dabar siekia 405 416 Eur, tai yra patirtos išlaidos jau 70 proc. viršija minėtu nutarimu rekomenduotiną išlaidų dydį. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju bankroto administratorės prašomi patvirtinti administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo metu buvo nepagrįsti pakankamais duomenimis apie šių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, iš esmės kiekvieną ketvirtį teikiamos panašaus dydžio išlaidų sąmatos (ar nedaug mažesnės) ir siūlomi tokio paties atlyginimo dydžiai, argumentuojant tuo, jog darbo apimtys Unijoje iš esmės nesikeičia. Byloje sutiktina su suinteresuoto asmens IID nuomone, kad šiuo metu darbo apimtys administruojant kredito uniją „Švyturio taupomoji kasa“ yra sumažėjusios ir kad administravimo išlaidos, skirtos advokatų paslaugoms, negali būti planuojamos vienodos tiek proceso pradžioje, tiek pabaigoje, kadangi didžioji dalis išlaidų yra susijusios su procesinių dokumentų (ieškinių, atsiliepimų į ieškinius) parengimu, todėl jos turi mažėti. Sumažėjus darbų apimčiai, atitinkamai turėjo sumažėti ir išlaidos buhalterinėms, informacijų technologijų, dokumentų valdymo, organizacinėms paslaugoms, tačiau bankroto administratorė nepagrįstai, nepateikusi tai patvirtinančių įrodymų, kiekvieną ketvirtį planuoja tokias pat išlaidas. Teismas pažymėjo ir tai, kad bankroto administratorė praleido terminą skundui dėl 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų paduoti – skundą padavė ne per 14 dienų (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis), o per 18 dienų, 2017 m. gruodžio 22 d. įvykusio kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintos faktiškai patvirtintos administravimo išlaidos, patirtos 2017 m. III ketvirtį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 2017 m. birželio 21 d. bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl Unijos 2017 m. III ketvirčio bankroto administravimo sąmatos tvirtinimo, bankroto administratorės atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos 2017 m. III ketvirtį ir 2017 m. rugsėjo 22 d. bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl Unijos 2017 m. IV ketvirčio bankroto administravimo sąmatos tvirtinimo, bankroto administratorės atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos 2017 m. IV ketvirtį atitinka bankroto administratorės atliktas, atliekamas ir planuojamas atlikti procedūras, faktinę bankrutavusios Unijos padėtį, nepažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų ir (ar) bankroto administratorės teisių bei interesų, ĮBĮ nuostatų, skundas dėl 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo yra paduotas praleidus terminą, todėl bankroto administratorės skundus dėl 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 22 d. bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių susirinkimo nutarimų antruoju darbotvarkės klausimu atmetė.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundus dėl 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjos kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo patvirtinimo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

1. Nepagrįstai remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nes Unijos bankroto byla pradėta neįsigaliojus ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimams.
2. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo yra pasirašiusi pati su savimi, tačiau pareiškėjos elgesys nesukelia interesų konflikto, priešingai – pareiškėja tinkamai vykdo savo pareigas, užtikrina unijos bankroto procese reikalingų paslaugų teikimą, kurį iki šiol kreditoriai laikė tinkamu. Pareiškėja paties unijos kreditorių susirinkimo buvo patvirtinta kaip tinkamas subjektas teikti paslaugas unijai ir ši aplinkybė negali būti motyvu mažinti unijos administravimo išlaidų sąmatą ar pareiškėjos atlyginimą.
3. Keičiant Unijos administravimo sąmatą 2017 m. ketvirčiui, IID, pasiūlęs ir savo balsų dauguma priėmęs skundžiamą nutarimą, nepateikė pagrįstų motyvų, paskaičiavimų dėl 2017 m. III ketvirčio sąmatos, o tik deklaratyviai gerokai sumažino tiek administravimo išlaidas, tiek pareiškėjos atlyginimą.
4. Teismas nenurodė, kodėl vertina, kad Unijos administravimo išlaidų sąmata nemažėja, nors nurodytos aplinkybės aiškios ir įrodytos teikiamais Unijos kreditorių susirinkimų protokolais. Esą tai leidžia spręsti, kad nutartis priimta, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus.
5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos atlyginimo už 2017 m. III ketvirtį, neįvertino, kad 2017 m. III ketvirčiui nustatytas pareiškėjos atlyginimas priklauso nuo sąlygos, kuri 2017 m. III ketvirtį akivaizdžiai negalėjo būti įgyvendinta, o tai savaime patvirtina nutarimo neteisėtumą. IID, patvirtinusi 130 000 Eur rodiklį kintamos atlyginimo dalies nustatymui, iš esmės nutarė, kad pareiškėja kintamą atlyginimo dalį gaus tik tuo atveju, jei bus parduotas Unijos paskolų portfelis. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskolų portfelis 2017 m. III ketvirtį nebus parduotas ir sąlyga kintamai pareiškėjos atlyginimo daliai išmokėti nebus įgyvendinta, todėl darytina išvada, kad už 2017 m. III ketvirtį pareiškėjai nustatytas atlyginimas yra negaliojantis.
6. Apeliantė nesutinka su teismo nutarties argumentu, kad pareiškėja pasikeitus darbų apimčiai turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų pakeitimo, kadangi pagal teismų praktiką kreditorių susirinkimas negali nustatyti tokios taisyklės, kad teismo paskirtas bankroto administratorius kiekvieną kartą, kai atsiranda tam tikrų išlaidų poreikis, turi gauti kreditorių susirinkimo, kreditorių susirinkimo pirmininko, kreditorių komiteto ar kitų asmenų sutikimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011).
7. Teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl 2017 m. birželio 21 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimų pateikti. Paaiškina, kad teikiant skundą neveikė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas, todėl skundas buvo pateiktas sekančią darbo dieną.

13. Suinteresuotas asmuo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintos 2017 m. III ketvirčio faktinės Unijos išlaidos, kurios sudaro 8 597,49 Eur, tuo tarpu dėl šio laikotarpio kreditoriai buvo patvirtinę 8 656 EUR administravimo išlaidų sąmatą. Taigi, kreditorių patvirtintas 2017 m. III ketvirčio Unijos administravimo išlaidų sąmatos dydis buvo pakankamas unijos administravimo darbams atlikti.
2. Bankroto administratorė skundą teismui pateikė be pagrindo, nes iki pat 2017 IV ketvirčio pabaigos nebuvo kreipusis į kreditorių susirinkimą su prašymu padidinti 2017 m. IV ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą ir kreditoriai tokio klausimo nėra svarstę. Kreditoriai ir anksčiau yra priėmę nutarimų, suteikiančių bankroto administratorei teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl sąmatos tikslinimo/didinimo. Kadangi bankroto administratorė nesikreipė dėl sąmatos didinimo iki pat IV ketvirčio pabaigos, laikytina kad patvirtinta sąmata buvo pakankama unijos administravimo darbams atlikti.
3. Unijos bankroto administratorės atlyginimo dydis 2017 m. III ir IV ketvirčiams patvirtintas, įvertinus aplinkybes, kad bankroto administratorės darbo apimtys Unijos bankroto procese yra sumažėjusios. Unijos paskolų portfelio pardavimui 2017 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta pasitelkti nepriklausomą tarpininką.
4. Nepagrįsti pareiškėjos skunde dėstomi argumentai dėl interesų konflikto teikiant paslaugas Unijai nebuvimo. Būdama Unijos bankroto administratore ir jos vardu sudarydama sutartį su UAB „Verslo konsultantai“, kaip paslaugų teikėja, administratorė akivaizdžiai pažeidžia bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksą.
5. Buhalterines paslaugas, informacinių technologijų, dokumentų valdymo paslaugas bankrutuojančiai kredito Unijai teikia tik pati administratorė ir jo darbuotojai, kurie yra įdarbinti Unijoje. Tokia situacija parodo akivaizdų interesų konfliktą ir bankroto administratorės ekonominį siekį teikti bankrutavusiai kredito Unijai paslaugas kuo ilgiau ir kuo aukštesne kaina, tokiu būdu neužtikrinant kreditorių intereso dėl kredito Unijos administravimo išlaidų taupymo.
6. Nors bankroto administratorė nurodo, kad šiam bankroto procesui neturi būti taikomos rekomendacijos dėl administravimo išlaidų dydžių, tačiau nekreipti dėmesio į pavyzdinius išlaidų dydžius, kurie būtų taikomi, atsižvelgiant į šiai kredito Unijai taikytinus kriterijus, neįmanoma. Teismas tik palygino šios kredito Unijos patirtas administravimo išlaidas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti bankroto administratorės skundai dėl Unijos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo bankroto administratorei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
16. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje taikant ankstesnės redakcijos ĮBĮ 36 straipsnį, nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, taip pat visais atvejais patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).
17. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti apeliantės skundai dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo, teisėtumą ir pagrįstumą priimtų nutarimų turinio (o ne procedūriniu) aspektu.
18. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“, kadangi šis teisės aktas netaikomas bankroto procedūroms, pradėtoms 2013-02-15.
19. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (2015 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XII-1962), pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis nustatymo tvarka ir toliau palikta kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
20. Naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusioje 36 straipsnio redakcijoje buvo tik abstraktūs kriterijai dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, o naujos redakcijos 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
21. Kita vertus, pagal 2015 m. spalio 15 d. priimto ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 5 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Taigi, paminėta įstatymo nuostata taikytiną ĮBĮ 36 straipsnio redakciją susiejo su atitinkamų procedūrų pradžios momentu.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog administravimo išlaidų sąmata tvirtinama už visą įmonės bankroto procesą, į tai, kad jos dydis nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, spręstina, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Nagrinėjamu atveju BKB KU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto procedūra pradėta 2013 m. vasario 15 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad administravimo išlaidos pirmą kartą patvirtintos iki 2016 n. gegužės 1 d. įstatymo pakeitimų; vėlesniuose kreditorių komiteto posėdžiuose iš esmės buvo svarstomi šios sąmatos pakeitimo klausimai (tvirtinant išlaidas kitiems metų ketvirčiams). Taigi sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju, nagrinėjant administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratorei tvirtinimo klausimą, teismas vadovaujasi iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusia ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, todėl Vyriausybės patvirtinti minėtų išlaidų rekomendaciniai dydžiai nagrinėjamu atveju netaikomi.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Vyriausybės patvirtintasis minėtų išlaidų rekomendaciniais dydžiais, ir kartu atkreipia dėmesį, kad šis argumentas nėra esminis ir neapsprendžia skundžiamos nutarties pagrįstumo. Visų pirma, skundžiamuose kreditorių susirinkimų nutarimuose nėra nurodyta, kad jie priimti, vadovaujantis naująja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija ir atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus rekomendacinius dydžius. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kreditoriai, tvirtindami išlaidas, jas tik palygino su pavyzdiniais išlaidų dydžiais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas patvirtintus išlaidų dydžius, jų pakankamumą, taip pat tik apibendrinamai palygino patirtų išlaidų dydį su Vyriausybės patvirtintais tokių išlaidų rekomendaciniais dydžiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti nei kreditorių susirinkimo nutarimus, nei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
24. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog bankroto administratorė pati su savimi pasirašė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, kelia interesų konfliktą. Apeliantės įsitikinimu, ši aplinkybė negali būti motyvu mažinti unijos administravimo išlaidų sąmatą, nes pats Unijos kreditorių susirinkimas buvo patvirtinęs ją, kaip tinkamą buhalterinių paslaugų teikimo subjektą.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas sureikšmino aplinkybę, jog buhalterinės apskaitos paslaugas Unijai teikė pati bankroto administratorė pagal su ja sudarytą sutartį, nors ši aplinkybė, kaip administravimo išlaidų sąmatos mažinimo pagrindas, skundžiamuose nutarimuose nėra įvardinta. Akcentuotina, kad kreditorių susirinkimas, tvirtindamas Unijos administravimo išlaidas ankstesniais ketvirčiais, paslaugas teikusio subjekto nelaikė kliūtimi tvirtinti realiai patirtas išlaidas, t. y. toleravo, kad paslaugas Unijai teikia UAB „Verslo konsultantai“, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti administravimo išlaidas. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, šis argumentas nebuvo vienintelis ir lemiantis bankroto administratorės skundų atmetimą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė argumentus, kad prašomi patvirtinti administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo metu buvo nepagrįsti pakankamais duomenimis apie šių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, o patvirtintos administravimo išlaidos yra protingo dydžio. Buvo įvertinta ir tai, kad darbų apimtys Unijoje mažėja.
26. Apeliantė nesutinka, jog kreditorių susirinkimas motyvuotai pakeitė Unijos administravimo sąmatą ir pareiškėjos atlyginimą 2017 m. III ketvirčiui.
27. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).
29. Ginčijamu 2017 m. birželio 21 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju klausimu buvo nutarta patvirtinti 2017 m. III ketvirčio Unijos administravimo išlaidų sąmatą lygią Unijos 2017 m. taktiniame plane nurodytai išlaidų sumai iki 7 600 Eur: iki 3 800 Eur (PVM įskaitytas) išorės specialistų paslaugoms (iki 1 300 Eur unijos 2016 m. finansinio audito išlaidoms, iki 200 EUR antstolių paslaugoms, iki 2 300 Eur advokatų paslaugoms); iki 3 800 Eur (PVM įskaitytas) Unijos veiklos išlaidoms, įskaitant unijos darbuotojų darbo užmokestį ir kitas unijos veiklos išlaidas. Kreditorių susirinkimas savo sprendimą dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio grindė aplinkybe, jog buvo atkreiptas bankroto administratorės dėmesys dėl administravimo išlaidų mažinimo. Bankroto administratorės teigimu, 2017 m. III ketvirčiui turėjo būti patvirtinta 15 000 Eur (PVM įskaitytas) dydžio Unijos administravimo išlaidų sąmata. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad kreditorių susirinkimas nepakankamai pagrindė savo sprendimą dėl administravimo išlaidų sąmatos mažinimo. Vertinama, kad vien įpareigojimas mažinti administravimo išlaidų dydžius negali lemti mažesnės sąmatos patvirtinimo, neįvertinus bankroto administravimo veiksmų apimčių. Vis dėl to, kaip buvo minėta anksčiau, bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą. Bankroto administratorė skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nurodė, kad pateikta tvirtinti 2017 m. III ketvirčio sąmata yra pagrįsta ankstesniais Unijos administravimo laikotarpiais, kuriais unijos bankroto procesas vyko tapačia apimti, patirtomis administravimo išlaidomis, tvirtinamos sąmatos pagrįstumą patvirtina ir didžiausio Unijos kreditoriaus iki šiol tvirtintos Unijos faktiškai patirtos unijos išlaidos atitinkamais ketvirčiais. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju Unijos bankroto procese yra susiklosčiusi praktika tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą atitinkamiems metų ketvirčiams, tačiau tai nereiškia, kad bankroto administratorei galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, jog kiekvieną ketvirtį bus tvirtinama tokio paties ar labai panašaus dydžio sąmata. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kokius konkrečius veiksmus atlikti ir paslaugas gauti planuoja bankroto administratorė 2017 m. III ketvirtį. Vien išimtinai rėmimasis praeitų ketvirčių patirtomis išlaidomis neleidžia neabejotinai spręsti, kad bus patirtos tokios pačios ar panašaus dydžio administravimo išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, kad kreditorių susirinkimas patvirtino 2017 m. III ketvirčio faktiškai patirtas administravimo išlaidas 8 597,49 EUR sumai. Taigi, darytina išvada, kad bankroto administratorei tinkamai pagrindus faktiškai patirtas administravimo išlaidas, Unijos kreditorių susirinkimas patvirtina ir didesnes išlaidas, nei buvo patvirtintos prognozuojamos.
30. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog Unijos administravimo išlaidų sąmata nemažėja, nors savo skunduose apeliantė pateikė duomenis apie tai, kad pareiškėjos prašomos Unijos bankroto administravimo išlaidų sąmatos nuosekliai mažėjo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina nepagrįstais, nes bylos duomenimis nustatyta, kad visais 2017 metų ketvirčiais bankroto administratorės prognozuojamos patirti administravimo išlaidos buvo vienodos (15 000 Eur). Taigi, akivaizdu, kad prognozuodama ateinančio ketvirčio administravimo išlaidų dydžius bankroto administratorė nevertino lėšų mažinimo aspekto, o įrodymų, kad mažesnį faktiškai patirtų administravimo išlaidų dydį lėmė bankroto administratorės aktyvūs veiksmai, byloje nėra.
31. Apeliantė atskiruoju skundu reiškia nesutikimą su kintamos atlyginimo dalies, kuri priklauso nuo kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžio, nustatymu, teigdama, kad kintamai bankroto administratorės atlyginimo daliai išmokėti yra nustatoma neįgyvendinama sąlyga.
32. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Unijos kreditorių susirinkimo valia ir ankstesniais ketvirčiais buvo tvirtinamas bankroto administratorės atlyginimas, nustatant pastovią ir kintamą (iš esmės priklausančią nuo pasiektų rezultatų) jo dalis, ir bankroto administratorė anksčiau tokių kreditorių susirinkimo nutarimų neskundė. Pats savaime toks atlyginimo išskaidymas į dalis neprieštarauja ĮBĮ normoms ir bankroto proceso tikslams ar jo dalyvių teisėms ir interesams, nes dėl pastoviosios dalies nustatymo bankroto administratorė gauna tam tikrą atlyginimą, o kita dalis iš esmės priklauso nuo pasiektų rezultatų. Nėra pakankamo pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl nustatytos sąlygos neįgyvendinamumo tam tikrą ketvirtį, nes nustatant šią sąlygą, nėra žinoma, ar ir kiek kreditinių reikalavimų gali būti patenkinta būtent tą ketvirtį. Dėl išdėstytų argumentų atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad toks atlyginimas dėl jo kintamosios dalies nustatymo yra negaliojantis.
33. Apeliantė nesutinka su teismo nutarties argumentu, kad pareiškėja pasikeitus darbų apimčiai turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų pakeitimo, kadangi pagal teismų praktiką kreditorių susirinkimas negali nustatyti tokios taisyklės, kad teismo paskirtas bankroto administratorius kiekvieną kartą, kai atsiranda tam tikrų išlaidų poreikis, turi gauti kreditorių susirinkimo, kreditorių susirinkimo pirmininko, kreditorių komiteto ar kitų asmenų sutikimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011).
34. Lietuvos apeliacinis teismas apeliantės nurodomoje praktikoje (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011) iš tiesų yra nurodęs, kad situacija, kai administratorius būtų įpareigotas kas kartą derinti būsimų išlaidų poreikį ir dydžius, neatitiktų pamatinių bankroto proceso principų – protingumo, ekonomiškumo, operatyvumo, toks nutarimas paralyžiuotų ne tik administratoriaus darbą, bet ir nepagrįstai suvaržytų jo teises, neatitiktų ĮBĮ nustatytų kreditorių susirinkimo pirmininko įgaliojimų. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė, nes kreditorių susirinkimas, nors ir sumažindamas bankroto administratorės prašytą patvirtinti sąmatos dydį, ją patvirtino ir neįpareigojo bankroto administratorės kiekvieną kartą, kai tik iškiltų tam tikrų išlaidų poreikis, jas derinti su kreditorių susirinkimu ar jo pirmininku.
35. Tvirtindamas 2017 m. III ketvirčio sąmatą, kreditorių susirinkimas nustatė, kad tik tuo atveju, jei patvirtintos sąmatos nepakaktų būtinoms ir pagrįstoms Unijos administravimo išlaidoms, bankroto administratorė privalo iš anksto kreiptis į kreditorių susirinkimą su prašymu dėl sąmatos didinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išankstinis kreipimasis į kreditorių susirinkimą dėl sąmatos didinimo atitinka tiek bankroto administratorės interesus, kad būtų atlygintos pagrįstos ir būtinos administravimo išlaidos, tiek ir kreditorių lūkestį, jog patvirtinta sąmata nebūtų viršyta, bei teisę, esant poreikiui, spręsti dėl sąmatos keitimo.
36. Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai nurodo, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pateikti, nes teikiant skundą neveikė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas, todėl skundas buvo teikiamas sekančią darbo dieną. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 11 d. rezoliucija priėmė bankroto administratorės skundą dėl 2017 m. birželio 21 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl teisiškai nereikšmingi skundžiamos nutarties motyvai dėl skundo pateikimo termino praleidimo, nes jie neįtakoja skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų vertinimo.
37. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė